2025-09-22 Nr. CB-5288-2-55-3-00882-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3162

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00882-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 29 d. paduotu ieškovės UAB „BELOR“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „BELOR“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovėms AB „SEB bankas“, UAB „UHB“, UAB „UHB AGRO“ ir LUAB „Arvi fertis“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties, įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui akto pripažinimo negaliojančiais.

Atrankos kolegijos 2025 m. liepos 23 d. nutartimi Nr. DOK-2626 ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Nr. DOK-2898 atsisakė priimti ankstesnius ieškovės paduotus kasacinius skundus, konstatavusios, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad jis grindžiamas naujais argumentais, nurodant, jog bylą nagrinėję teismai, apsiribodami vien teiginiu, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį, pažeidė 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 „Dėl nemokumo bylų“ 7 straipsnio 2 dalies m punkte nustatytą įpareigojimą nacionalinėje teisėje nustatyti (ir įgyvendinti) taisykles, užtikrinančias teisę ginčyti kreditoriams nenaudingus sandorius, bei teismo turimą pareigą vykdyti teisingumą, spręsti dėl žalingų sandorių negaliojimo ex officio bei bankroto bylose veikti aktyviai ir ginti viešąjį interesą; teismai nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) suformuotos praktikos, įpareigojančios valstybės nares užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje būtų numatytos ir veiktų taisyklės, leidžiančios nemokumo bylose ginčyti kreditoriams žalingus sandorius.

Atrankos kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad ir trečią kartą paduotame kasaciniame skunde neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Ieškovė kasaciniame skunde išdėstė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tokiu klausimu: Ar Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. reglamento (ES) 2015/848 „Dėl nemokumo bylų“ 7 straipsnio 2 dalies m punkte įtvirtinta nuostata turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės taikytina teisė turi reglamentuoti ir teismo pareigą išspręsti kreditoriams nenaudingų sandorių pripažinimo niekiniais klausimą, tuo atveju, kai byloje reikalavimą pareiškęs subjektas neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo.

CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis). ESTT suformulavo išimtis, kurioms esant, neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 10 punktas); 2) dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 13, 14 punktai); 3) tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 91 punktas).

Taigi, galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti. Nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016 39 punktą).

Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. reglamento (ES) 2015/848 „Dėl nemokumo bylų“ 7 straipsnio 2 dalies m punkte, dėl kurio prašoma kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, įtvirtinta taikytinos teisės nuostata, pagal kurią taisykles dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo nustato valstybės, kurioje iškelta byla, teisė. Ieškovė prašyme argumentuotai nepagrindė, kad nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl šios teisės normos taikymo nagrinėjamoje byloje (prašyme neginčijama, kad nurodytas klausimas spręstinas pagal taikytiną nacionalinę teisę), o savo prašymu iš esmės kelia klausimą dėl byloje taikytinos nacionalinės teisės turinio. Įvertinusi ieškovės prašymo argumentus, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir ESTT bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu, atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ieškovės nurodytu klausimu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas