2022-10-05 Nr. AB-24218-3-65-3-00002-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-389-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00002-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. J. V. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. J. V. 117,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Atsakovė I. J. V. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti. Atsakovė nurodė, kad vietinės rinkliavos nemokėjo iki 2020 m., nes pareiškėjas nesuteikė konteinerio, šiukšlės nebuvo išvežamos. Atsakovė pažymėjo, kad nuo 2020 m. moka už šiukšlių išvežimą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė Centrui iš I. J. V. 117,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., bei 12,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi, Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.4, 5.5, 5.13, 22, 34, 60 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog I. J. V. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis Nuostatų 5.4 punktu, ji privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų nustatyta tvarka.

5. Teismas vadovavosi Nuostatų 34 punktu, nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys bei teismo posėdyje liudytoju apklausto P. P. parodymai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objekte, už kurį atsakovei apskaičiuota vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ir realiai gyveno gyventojai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės veikloje (valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, o jeigu ir susidaro, tai jos yra tvarkomos kokiu kitu teisėtu būdu (pavyzdžiui, pagal sutartį su kitu paslaugos teikėju). Priešingai, liudytoju teismo posėdyje apklaustas P. P. patvirtino, kad susidariusias komunalines atliekas išveždavo į mieste esančius konteinerius. Teismas nurodė, kad atsakovė vietinės rinkliavos mokėtoja laikoma remiantis Nuostatų 5.4 punktu. Pareiškėjos pateikta skolos pažyma patvirtina, kad atsakovė per ginčo laikotarpį nėra sumokėjusi 117,83 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovę informavo įspėjimu.

6. Atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Centro reikalavimas priteisti iš atsakovės per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas. Patenkinęs pareiškėjo prašymą, teismas pareiškėjui iš atsakovės priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.

III. 7. Atsakovė I. J. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

8. Atsakovė paaiškina, kad yra garbaus amžiaus, (duomenys neskelbtini), Biržų raj. turi sodybą su gyvenamuoju namu, kuriame nemažą laiko dalį gyvena, tačiau gyvenamąją vietą yra deklaravusi Biržų mieste, nes iš čia lengviau patekti pas gydytojus, kurių paslaugomis tenka dažnai naudotis. Kartu šiuose namuose gyvena ir daugiavaikė dukros šeima (septyni asmenys), kurie čia yra deklaravę ir savo gyvenamąją vietą. Atsakovė tvirtina, kad jai nebuvo tinkamai išaiškinta konteinerių suteikimo tvarka. Atsakovės teigimu, rinkliavos suskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis bei rinkliavos rinkimas nesiejant su atlygiu už teikiamas paslaugas šalis stato į nelygiavertę padėtį. Atsakovė pažymi, kad Centras, nesuteikdamas informacijos apie atliekų išvežimą ir gyventojų aprūpinimą konteineriais, elgėsi nesąžiningai, todėl jo prašymas apmokėti pastoviąją rinkliavos dalį už laikotarpį iki 2020 m. sausio 1 d. prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams ir neturėtų būti tenkinamas.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimo išlaidas.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės apeliaciniu skundu, nurodo, kad teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti rinkliavą. Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovės argumentai, kad jai nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti. Pareiškėjas nurodo, kad vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės priteisė vietinę rinkliavą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti jam iš atsakovės I. J. V. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2017 m. spalio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), t. y. pagal Nuostatų 5.4 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodama tuo, kad jai nebuvo tinkamai išaiškinta konteinerių suteikimo tvarka, taip pat teikia argumentus dėl rinkliavų skirstymo į pastoviąją ir kintamąsias dalis ydingumo.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Taigi vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje.

14. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas, kuriame yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Tai reiškia, kad vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019).

15. Rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsniai apibrėžia savivaldybės tarybos kompetenciją dėl vietinių rinkliavų nustatymo. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl vietos savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti vietines rinkliavas įstatymų nustatyta tvarka įtvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (šio įstatymo 6 str. 2 p.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra viena iš įstatymais (šiuo atveju – Atliekų tvarkymo įstatymu) savivaldybei priskirtų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p.).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir kitų normų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija.

17. Biržų rajono savivaldybės taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, patvirtino Nuostatus, pagal kuriuos pareiškėjas teisėtai reikalauja, kad atsakovė mokėtų nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 5.4 punktą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina savivaldybės taryba (Nuostatų 22 p.). Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (Nuostatų 22.1 p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (Nuostatų 54 p.). Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti kitas vietinės rinkliavos lengvatas, kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Jos nustatomos atskiru savivaldybės tarybos sprendimu Nuostatų 59 p.).

18. Tiek pagal Nuostatus, tiek pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (šiuo atveju Biržų rajono savivaldybėje), ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

19. Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi patys (žr., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

20. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kuriais teigiama, jog ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes nebuvo aprūpinta konteineriais. Kaip nustatyta, pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovei kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Atsakovės aptartos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

21. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą 117,83 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Atsakovė neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo kitais aspektais. Byloje nėra duomenų apie atsakovei suteiktas lengvatas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą.

22. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, naudojantis profesinėmis advokato paslaugomis, susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas naudojantis Centro žmogiškaisiais ištekliais.

24. Kadangi teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma už prašymo parengimą.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, paduodama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami mokesčių administratorių ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei grąžinamas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės I. J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei I. J. V. 15 Eur (penkiolika eurų) už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė