AS-146-149-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-149/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00315-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2012 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – teisėjams Virginijui Stankevičiui, Donatui Dauniui ir Žanui Kubeckui. Pareiškėjas nušalinimą motyvavo tuo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. šioje administracinėje byloje priėmė neteisėtą sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino. Nurodė, kad dėl to, jog buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, jam buvo ir yra daroma žala, nes turi vėl iš naujo dalyvauti teismo posėdžiuose. Teigė, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neobjektyviai, vienašališkai, neištyrus visų reikiamų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme yra priimtas nagrinėti jo ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų neteisėtų veiksmų (t. y. dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. liepos 25 d. ir 2011 m. spalio 4 d. neteisėtų nutarčių), kuriame pareiškėjas prašo priteisti jam 3000 Lt žalos atlyginimą (civilinė byla Nr. 2-7284-452-2012). Pažymėjo, kad dėl šių priežasčių nepasitiki Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjais ir reiškia nušalinimą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareikštu nušalinimu ir prašė teismo nenusišalinti. Nurodė, kad nepasitikėjimas, kurį pareiškėjas kildina iš nepasitenkinimo teismo priimtais sprendimais, neturėtų būti priežastis nusišalinti. Be to, sprendimas, priimtas konkrečioje byloje, nėra įsiteisėjęs. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimus, yra objektyvus, nešališkas ir nėra suinteresuotas konkrečios bylos baigtimi, todėl nėra priežasčių nušalinimui. Taip pat nėra pagrindas teismui nusišalinti ir civilinės bylos dėl tam tikrų sprendimų nagrinėjimas kitame teisme.

II. Laikinai einanti Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas teisėja 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 187–188) atmetė pareiškėjo G. K. pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai ir skyrė pareiškėjui 2000 Lt baudą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnyje numatyti teisėjo ir kitų asmenų nušalinimo pagrindai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

Pareiškėjas nurodė, kad reiškia nušalinimą teisėjams, nes yra pateikęs ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo ir 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. spalio 4 d. neteisėtų nutarčių bei dėl to nepasitiki teisėjais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-364-519/2011 priėmė teisėjas Gražvydas Poškus, kuris nuo 2011 m. gruodžio 5 d. nebedirba Šiaulių apygardos administraciniame teisme. 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-961-289/2012 (buvęs Nr. I-596-257/2011), kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas, priėmė teisėja Laisvutė Kartanaitė. 2011 m. spalio 4 d. teisėjas Virginijus Stankevičius priėmė nutartį, kuria nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejones teisėjų kolegijos nešališkumu. Pabrėžė, kad civilinės bylos dėl tam tikrų sprendimų nagrinėjimas kitame teisme nėra pagrindas teismui nusišalinti. Be to, teisėjai neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nušalinti teisėjų Virginijaus Stankevičiaus, Donato Daunio ir Žano Kubecko nuo bylos nagrinėjimo nėra pagrindo, todėl teismas pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai atmetė kaip nepagrįstą.

ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5000 litų baudą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. lapkričio 26 d. buvo nagrinėjamos dvi administracinės bylos, kuriose pareiškėjas yra G. K.. Administracinę bylą Nr. I-555-289/2012 nagrinėja teisėjas Virginijus Stankevičius, o administracinę bylą Nr. I-554-621/2012 – teisėjas Žanas Kubeckas, tačiau pareiškėjas šiose bylose nušalinimo teisėjams nereiškė. Atsižvelgęs į tai, kad abu nurodyti teisėjai dalyvauja ir šią bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos darbe, o pareiškėjo išreikšti nušalinimo pagrindai yra susiję ne konkrečiai su nagrinėjama administracine byla, o su nepasitikėjimu teisėjais dėl pareiškėjo ieškinio, kurį Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31d. nutartimi priėmė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise, ir skyrė jam 2000 Lt baudą.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (b. l. 193–194) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kurioje jam skirta 2000 Lt bauda.

Pareišėjo teigimu, nušalinimą jis pareiškė teisėtai ir pagrįstai, jis nebuvo pakartotinis. Skunžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad pareikšto nušalinimo pagrindai nesusiję su nagrinėjama administracine byla, nes šioje byloje buvo priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimas, iš kurio, be kita ko, pareiškėjas kildina jam padarytą žalą, prašomą atlyginti civilinėje byloje. Pabrėžia, kad Konstitucija ir ABTĮ suteikia jam teisę pareikšti nušalinimą, o kai jis tokį nušalinimą pareiškė, buvo už tai nubaustas. Atkreipia dėmesį, kad jokių pajamų neturi, todėl tokio dydžio baudos (2000 Lt) sumokėti negali.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria jam paskirta 2000 Lt bauda už pitnaudžiavimą nušalinimo teise. Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas yra nurodytos nutarties dalies dėl baudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 47, 53 straipsniuose yra įtvirtinta proceso dalyvių teisė pareikšti nušalinimą teisėjui. Nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ 84 straipsnio redakcijos 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5000 litų baudą.

Sistemiškai aiškinant nurodytas ABTĮ normas, pažymėtina, kad, viena vertus, nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama kaip absoliuti, nes įstatyme yra numatyta jos įgyvendinimo tvarka (nušalinimo pagrindai ir motyvai, nušalinimo pareiškimo momentas ir kt.), be to, už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teismas gali skirti baudą. Iš aukšiau paminėtų ABTĮ nuostatų darytina išvada, kad aptariamu atveju asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo teisėjui pareiškimo faktą.

Teisėjas arba teismas turi teisę skirti baudą asmeniui tik nustatęs, kad šis asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Priešingu atveju būtų paneigta pačios nušalinimo teisės esmė ir paskirtis. Taigi, piktnaudžiavimo teise konstatavimas kiekvienu konrečiu atveju yra būtina procesinė sąlyga ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Teismui skiriant baudą nurodytu pagrindu, proceso dalyvio piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi būti akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, jog asmuo piktnaudžiavo šia procesine teise, t. y. naudojosi ja nesąžiningai, siekdamas vilkinti administracinės bylos procesą ar pan.

Nutartis dėl baudos skyrimo nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam proceso dalyviui negali būti grindžiama prielaidomis, jog šia teise piktnaudžiaujama, o faktinėmis aplinkybėmis pagrįstais motyvuotais. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardytų reikalavimų nesilaikė, nors konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą nušalinimo teise, tačiau šios savo išvados nepagrindė argumentais, kurie nekeltų abejonių, jog aptariamu atveju pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise. Skirdamas baudą pareiškėjui, teismas atsižvelgė tik į tai, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimo šios bylos nagrinėjimui sudarytos teisėjų kolegijos teisėjams, nagrinėjantiems kitas administracines bylas pagal pareiškėjo skundus, ir į tai, kad pareikštas nušalinimas yra susijęs ne su nagrinėjama administracine byla, o su Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla pagal G.

K. ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamos konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja įstatymo jam suteikta nušalinimo teise ir už tai skirti baudą. Nušalinimas skirtingose bylose gali būti reiškiamas skirtingais arba tais pačiais motyvais. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjas nepareiškė nušalinimo tiems patiems teisėjams kitose administracinėse bylose, nepagrindžia teismo išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise toje byloje, kurioje pareiškė nušalinimą.

Pažymėtina, kad teismas nenurodė jokių kitų objektyvių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų teismo iškeltą prielaidą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja įstatymo jam suteikta procesine nušalinimo teise.

Pabrėžtina, kad proceso dalyvis, reiškiantis nušalinimą teismui, turi nurodyti konkrečius, pagrįstus motyvus, kuriais remiantis jam kyla pagrįsta abejonė dėl teisėjo (teismo) šališkumo. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise netoleruotinas, kaip ir piktnaudžiavimas bet kuria kita procesine teise, tačiau bauda gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius piktnaudžiavimo šia teise faktą ir jį motyvuotai pagrindus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad EŽTPL Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., byla Hauschildt prieš Daniją). Teismas taip pat turi būti nešališkas objektyvia prasme, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant klausimą, ar teisėjo, nagrinėjančio bylą, ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan. Į šią EŽTT jurisprudenciją atsižvelgtina sprendžiant dėl nušalinimo pagrįstumo, taip pat dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise.

Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos skyrė pareiškėjui baudą nesant tam faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalis dėl 2000 Lt baudos skyrimo pareiškėjui G. K. panaikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

tenkinti pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl 2000 Lt baudos skyrimo pareiškėjui G. K.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis