723267ea-a024-4fae-8ef1-2ab9563952fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                 Â

       Civilinė byla Nr. 2S-1398-516/2010

                                                                   Procesinio

sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4;128.17

                                                                                                              Â

(S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų A. Z. ir G. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo suinteresuotiems asmenims A. Z. ir G. Z. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams).

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

Skolininkai A. Z. ir G. Z. , užtikrindami iki 2035-09-30 gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamuosius daiktus – 0,1094 ha ploto žemės sklypÄ su priklausiniais: 505,13 kv.m. ploto

gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto Å«kio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 0,0592 ha ploto žemės sklypÄ ,

esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius skolininkams.

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus .

2010-05-24 kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ su pakartotiniu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų A.

Z. ir G. Z. 1

092 265,85 Lt skolÄ , 39 401,66 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 64 647,79 Lt delspinigių, iÅ¡ viso: 1 196 315,30 Lt, 130 Lt žyminio mokesčio, bei 9,36 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos, t.y. nuo 1 092 265,85 Lt, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2006-10-12 kreditavimo sutartis su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais iki Å¡iol yra neįvykdyta.

 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kojo skolÄ : 1 092 265,85 Lt negrÄ Å¾into kredito, 39 401,66 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 64 647,79 Lt delspinigių, iÅ¡ viso: 1 196 315,30 Lt ir 130 Lt žyminio mokesčio, bei 9,36 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos, t.y. nuo 1 092 265,85 Lt, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-05-24 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamuosius daiktus.Â

Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus,

bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius A. Z. ir G. Z. : 0,1094 ha ploto žemės sklypÄ su

priklausiniais: 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto Å«kio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 0,0592 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (skolininkai) A. Z. ir G. Z. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 20010m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) skolos dydžio fiksavimas, nesuteikiant skolininkams galimybės ginčyti skolos dydžio, pažeidžia skolininkų interesus. Teigia, kad sudarydamos 0,1094 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių gyvenamojo namo ir ūkio pastato, bei 0,0592 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir 0,0710 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – įkeitimo, kreditorius ir skolininkai susitarė, kad įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų bendras įkainojimas yra 130 000 Lt. Akivaizdu, kad šiuo metu, kritus nekilnojamojo turto kainoms, šio turto vertė yra ženkliai sumažėjusi, todėl iš turto paradavimo gautos pajamos galimai nebus pakankamos visai skolai padengti. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai nesutinka su skolos pagal kreditavimo sutartis dydžiu, skolininkų nuomone, tai, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai kreditorius turės galimybę remtis nurodytoje nutartyje užfiksuotu skolos dydžiu kaip prejudiciniu faktu, pažeidžia skolininkų teises.

2) kreditorius galėjo pasirinkti mažiau skolininkų teises varžantį savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Apeliantų teigimu, Å¡iuo atveju kreditorius nevertino galimybės pasinaudoti antruoju variantu, t.y. ne reikalauti priverstinio hipoteka apsunkinto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių, bet praÅ¡yti teismo perduoti turtÄ jam administruoti, pvz., nuomoti hipoteka apsunkintÄ turtÄ ir dengti įsiskolinimÄ iÅ¡ tokios nuomos gautomis pajamomis. Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai nepagrįstai ir neadekvačiai buvo suvaržytos skolininkų teisės bei pažeisti jų interesai, bei teisingumo ir protingumo principai;

3) kreditorius reikalauja priteisti neprotingai didelio dydžio palūkanas. Apeliantai pabrėžia, jog Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos skolininkų atžvilgiu netaikytinos. Skolininkai yra fiziniai asmenys, todėl sprendžiant dėl palūkanų protingo dydžio, jiems negali būti taikomi tokie pat standartai, kaip juridiniams asmenims, kurie yra ekonomiškai ir finansiškai stipresni rinkos subjektai. Apeliantai pažymi, jog jiems turi būti taikomas mažesnis, t.y. 5 proc. metinių palūkanų dydis.

Atsiliepimu į skolininkų atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB DnB NORD bankas praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o apeliantų atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje užfiksuotas skolos dydis prejudicinės galios neturi ir skolininkų interesų nepažeidžia. Jeigu apeliantai nesutinka su skolos dydžiu, šis klausimas gali būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles.

Kreditorius pažymi, kad CPK 558 str. įtvirtinta alternatyva kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba įkeisto daikto jam administruoti perdavimo. Kreditorius turi teisę laisvai pasirinkti tÄ variantÄ , kuris jam konkrečiu atveju atrodo priimtinausias. Jokios Å¡ios kreditoriaus pasirinkimo teisės ribojimų įstatymai nenumato. Kreditoriaus teigimu, įkeisto turto perėmimas administruoti gali iÅ¡ paties kreditoriaus pareikalauti nepageidautinų iÅ¡laidų, pažeisti kreditoriaus teisėtÄ interesÄ atgauti skolÄ kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sÄ naudomis.

Skolininkų argumentai dėl jų manymu neprotingo 9,36 proc. dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų nėra bylų, kylančių iÅ¡ hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Skolininkams nesutinkant su palÅ«kanų dydžiu, Å¡is klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles. Kreditorius pabrėžia, jog bet kokiu atveju jo teisė į metines palÅ«kanas nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiÅ¡kimo dienos gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ yra įtvirtinta įstatymuose ir pripažįstama LAT praktikoje. Teigia, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos Å¡iuo atveju nebuvo taikomos. Todėl nepagrįstas yra skolininkų teiginys, kad jiems turėtų bÅ«ti taikomas 5 proc. metinių palÅ«kanų dydis.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso

329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso

320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kreditoriaus AB DnB Nord banko pakartotiniame praÅ¡yme nurodytus skolininkams A. Z. ir G. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius įkeistus žemės sklypus dėl 1 092 265,85 Lt negrÄ Å¾into kredito, 39 401,66 Lt palÅ«kanų ir 64 647,79 Lt delspinigių. Taip pat pagrįstai priteisė kreditoriui iÅ¡ skolininkų 9,36 proc. dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų nuo visos negrÄ Å¾intos skolos, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

IÅ¡ bylos

medžiagos nustatyta, kad AB DnB Nord bankas ir skolininkai A. Z. ir G. Z. 2006-10-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr.

3373-06Il su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, pagal kuriÄ kreditorius suteikė skolininkams 1 400 000 Lt kreditÄ iki 2035-09-30 (b. l. 48-56). Skolininkai, užtikrindami paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,1094 ha ploto žemės sklypÄ su priklausiniais - 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto Å«kio pastatu, esančius (duomenys

neskelbtini), 0,0592 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės

sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-84).

Kadangi skolininkai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2010-02-22 raÅ¡tu pranešė skolininkams, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 dienų terminÄ nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos, kreditorius pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Bankui įkeisto turto (b.l. 61). Tačiau įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti. Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriuo prašė areÅ¡tuoti skolininkams priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-04-06 nutartimi šį pareiÅ¡kimÄ tenkino. Kadangi skolininkai kreditoriui per vienÄ mėnesį nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos negrÄ Å¾ino skolos, nesumokėjo palÅ«kanų ir delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-05-25 nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , kreditoriaus nustatytus delspinigius ir palÅ«kanas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių 0,1094 ha ploto žemės sklypÄ su priklausiniais - 505,13 kv.m. ploto gyvenamuoju namu ir 93,47 kv.m. ploto Å«kio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), 0,0592 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys

neskelbtini) ir 0,0710 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ skolininkų

kreditoriui 9,36 proc. dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

Apeliantai nesutinka su skundžiamojoje teismo nutartyje nurodytu skolos dydžiu, bei nurodo, kad šiai nutarčiai įsiteisėjus, kreditorius turės galimybę remtis nutartyje užfiksuotu skolos dydžiu kaip prejudiciniu faktu ir skolininkai negalės ginčyti skolos dydžio. Be to, skolininkai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistu 9,36 proc. sutartinių metinių palūkanų dydžiu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo bÅ«das, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedÅ«romis. Hipotekos institutÄ sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotÄ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o tokiÄ specifinę Å¡io kreditoriaus padėtį

užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus –

normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt.

Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų.

Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ . CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sÄ lygas materialiosioms teisėms, kylančioms iÅ¡ hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Å ia teisena iÅ¡nagrinėjus bylÄ , iÅ¡tyrus Å¡alių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais.

Taigi skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje užfiksuotas skolos dydis prejudicinės galios neturi ir skolininkų interesų nepažeidžia.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesutikdami su skolos, palÅ«kanų dydžiu, skolininkai ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ dėl skolos dydžio nustatymo, tuo tarpu taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«ras, Å¡ie klausimai negali bÅ«ti nagrinėjami, kaip nepatenkantys į reglamentuojamus Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus normomis.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog apeliantai nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jų skolÄ , palÅ«kanas, nutraukus Kreditavimo sutartį.

Apeliantai taip pat teigia, jog kreditorius galėjo pasirinkti mažiau skolininkų teises varžantį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t.y. ne reikalauti priverstinio hipoteka apsunkinto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių, bet praÅ¡yti teismo perduoti turtÄ jam administruoti. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ituo apeliantų teiginiu ir laiko jį neteisėtu, bei nepagrįstu.

Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 2 dalis numato, jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrÄ Å¾inta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti. Gavęs pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisėjas priima nutartį už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti įkeistÄ daiktÄ kreditoriui administruoti. Taigi hipotekos kreditoriui numatytas aktyvus vaidmuo pasirenkant bÅ«dÄ , kuriuo siekti reikalavimo patenkinimo iÅ¡ įkeisto turto, t. y. jį realizuoti varžytynėse ar perimti administruoti, pasirenka kreditorius. Kreditorius naudojasi CK 4.192 straipsnio 1 dalies jam suteikta dispozicijos teise pasirinkti, kuriuo iÅ¡ minėtų bÅ«dų naudodamasis jis gali pasiekti greitesnį savo reikalavimo patenkinimÄ . Jokių Å¡ios kreditoriaus pasirinkimo teisės ribojimų įstatymai nenumato. Vadinasi, kreditorius turėjo teisę laisvai pasirinkti tÄ variantÄ , kuris jam konkrečiu atveju atrodo priimtinausias - nagrinėjamu atveju – reikalauti priverstinio hipoteka apsunkinto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso

337 str. 1 p.),o skolininkų atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iÅ¡ skolininkų priteistina po 4,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

 Priteisti iÅ¡ A. Z. ir G. Z. po 4 (keturis) litus ir 5 centus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                        Â

                              Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                    Â

             DaliaViÅ¡inskienė                                                      Â

                                                                                                       Â

            Petras Jaržemskis