2021-01-27 Nr. AB-2087-3-61-3-00705-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-176-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00705-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 41; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „PALINK“ (toliau – ir Įmonė, UAB „PALINK“) 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 21R-40(AG-504/04-2018) (toliau – ir 2019 m. sausio 16 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) panaikinti 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (18)SN-176)SP-116 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas) ir pašalinti padarytą pažeidimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad M. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Parduotuvė), vadovę dėl kasininko-pardavėjo darbo ir pateikė dokumentus, patvirtinančius jos neįgalumą, bei paaiškino, kad dėl negalios turės galimybę dirbti 0,5 etato. Per pokalbį darbuotojai buvo pasiūlytas darbo laikas nuo 17.00 val. iki 21.00 val. 5 dienas per savaitę. M. K. dirbti pasiūlytu darbo laiku sutiko. Parduotuvės vadovė, siekdama užtikrinti darbuotojos gebėjimą atlikti kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas funkcijas ir užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas, M. K. knygelėje įrašė rizikos veiksnius ir faktorius sveikatai dirbant kasininke-pardavėja ir nusiuntė pas gydytoją medicininei patikrai atlikti. M. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuvyko į Centro poliklinikos filialą į medicininę apžiūrą. Gydytojai, atlikę patikrą, M. K. medicininėje knygelėje pažymėjo, kad „pardavėja dirbti nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje gali ribotai“. Tą pačią dieną M. K. nuvyko pas Parduotuvės vadovę. Ši M. K. nurodė, kad negali priimti jos į darbą dėl gydytojų medicininėje knygelėje nurodytos išvados.

3. M. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą Tarnybai, teigdama, kad kasininko darbą dirbti gali, tačiau tik su tam tikrais apribojimais (negali kelti daugiau kaip 10 kg sveriančių krovinių, dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandinių darbų bei darbų didesniame nei 5 m aukštyje). Darbuotojos įsitikinimu, šie apribojimai dirbti kasininko darbo jai netrukdo, ypatingų darbo sąlygų arba darbo priemonių jai dirbant nereikia, o negalia išoriškai nėra pastebima. Papildomai nurodė, kad iki 2018 m. birželio mėnesio kitoje parduotuvėje ketverius metus dirbo kasininke ir savo darbą atliko atsakingai.

4. Tarnyba 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu konstatavo, kad Įmonė turėjo individualiai įvertinti realias darbuotojos galimybes dirbti kasininke, sudaryti realią galimybę susitarti dėl diferencijuotų darbo sąlygų sudarymo. Įmonė, nesutikdama su Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Komisijai 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė skundą, tačiau Komisija 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pareiškėjo nuomone, Komisija, priimdama 2019 m. sausio 16 d. sprendimą, neišsamiai vertino ir aiškino byloje esančius duomenis, nevertino visų kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose numatytų funkcijų galimų rizikų einant kasininko-pardavėjo pareigas ir vadovavosi tik Įmonės generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12 patvirtintu Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo profilaktinio tikrinimo priimant į darbą, dirbant, sąrašu (toliau – ir Įsakymas). Komisija neanalizavo į bylą pateiktų profesinės rizikos vertinimo kortelių, kuriose kaip vienas ir profesinės rizikos veiksnių nurodytas ne tik krovinių kėlimas, bet ir daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai. M. K. medicininės knygelės įraše nurodoma, kad kenksmingų veiksnių aplinkoje gali dirbti ribotai, negali kelti sunkių krovinių, nuolat lankstytis per liemenį, nuolat stovėti ir vaikščioti. Kasininko-pardavėjo funkcijos susideda iš daugybės įvairaus pobūdžio judesių, kurių vienas dažniausiai pasikartojančių ir yra liemens palenkimai. Nepaisydamas šių nurodymų ir priėmęs darbuotoją į darbą, darbdavys būtų rizikavęs jos sveikata ir nebūtų galėjęs sudaryti vienodų, bendrų sąlygų kaip kitiems kasininkams-pardavėjams.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, M. K. teiginiai, kad ji nebuvo įdarbinta dėl to, kad turi negalią, yra nepagrįsti. Apie savo negalią ji Parduotuvės vadovę informavo dar prieš medicininę patikrą. Darbuotoja į darbą nebuvo priimta, paaiškėjus, jog ji kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas funkcijas gali atlikti tik ribotai. Krovimo darbai numatyti beveik visiems Parduotuvės darbuotojams, išskyrus vadovę. Kasininko-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, jog kasininkas dirba ne tik kasoje, kur atliekamos darbo funkcijos yra susijusios su palenkimais bei pasukimais, bet ir salėje, kur atliekami krovos darbai.

7. Pareiškėjo teigimu, jis, atsižvelgdamas į gydytojo nurodymus medicininėje knygelėje ir kasininko-pardavėjo funkcijas, išdėstytas pareiginiuose nuostatuose, įvertinęs kasininko-pardavėjo atliekamas darbo funkcijas bei siekdamas užtikrinti teisės aktų nuostatais darbdaviui privalomą saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimą darbuotojams, M. K. atsisakė įdarbinti pagrįstai.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog minėtos darbuotojos įdarbinimo klausimą sprendė Parduotuvės vadovė, būtent Parduotuvės vadovams Įmonės vadovas yra suteikęs įgaliojimus priimti ir atleisti darbuotojus, organizuoti jų darbą bei tvarkyti kitus su Parduotuvės veikla susijusius klausimus.

9. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. M. K. siekė įsidarbinti kasininke parduotuvėje „Iki“. 2018 m. rugsėjo 13 d. M. K. nuvyko į Centro poliklinikos filialą, kur buvo atlikta jos medicininė patikra. Gydytojai, atlikę patikrą, konstatavo, jog „pardavėja dirbti nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje gali ribotai“. M. K. šią išvadą pateikė darbdaviui, tačiau Parduotuvės vadovė informavo, jog pagal Įsakymą kasininko-pardavėjo pareigybė yra įtraukta į darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingoje darbo aplinkoje, sąrašą, todėl M. K. įdarbinti negalima.

11. Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu konstatuota, jog darbdavys nepateikė duomenų, kodėl nebuvo imtasi priemonių, jog negalią turinčiai M. K. būtų sudarytos sąlygos gauti darbą ir dirbti. Tyrimo metu nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2015 m. balandžio 10 d. išvadoje Nr. DPS-858 (toliau – ir NDNT išvada) nurodyti rizikos veiksniai tiesiogiai nedraudžia M. K. dirbti darbdavio siūlytų pareigų.

12. Atsakovo teigimu, galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės darbdaviui pačiam vertinti asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybių dirbti konkretų darbą. Pareiškėjo argumentai, jog M. K. negalėjo būti įdarbinta dėl siūlytų pareigų profesinės rizikos veiksnių, vertintini kritiškai, kadangi NDNT išvadoje nurodyta, jog jai draudžiama dirbti esant šiems rizikos veiksniams: kėlimas daugiau nei 10 kg krovinius; darbai, susiję su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais; viršvalandiniai darbai; darbai didesniame nei 5 m aukštyje.

13. Atsakovas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog darbas, susijęs su stovėjimu (ar kitais veiksmais), tačiau ne nuolatiniu, o su pertraukomis, negali būti laikomas kaip nuolatinis. Remiantis šiuo išaiškinimu, su pertraukomis atliekami periodiniai veiksmai (stovėjimas, liemens palenkimai ir kt.) negali būti laikomi atitinkančiais M. K. NDNT išvadoje išvardytus rizikos faktorius ir draudžiančiais dirbti darbus, susijusius su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais.

14. Tarnybos nuomone, atliekamo tyrimo metu buvo išsamiai atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą kasininko-pardavėjo darbo pareigybės aprašymą, į Įsakymą bei kitus Įmonės vidaus teisės aktus. Įvertinus tai, buvo konstatuota, jog Įmonė nepateikė įrodymų, kad M. K. negali dirbi kasininko-pardavėjo darbo arba pagal poreikį šiek tiek pakeitus / pritaikius darbo sąlygas. Tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, jog M. K., esant tai pačiai sveikatos būklei, kitoje mažmeninės prekybos įmonėje dirbo analogišką darbą, tačiau jai specialios darbo sąlygos sudarytos nebuvo. Įrašas M. K. asmens medicininėje knygelėje, jog ji gali dirbti ribotai, atsižvelgiant į NDNT išvadoje nurodytus pavojingus sveikatai veiksnius, įpareigojo Bendrovę įvertinti realias darbuotojos galimybes atlikti kasininko-pardavėjo darbo funkcijas, individualizuotai įvertinti šį atvejį.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti bei nurodė, kad Parduotuvės administracija nepagrįstai atsisakė ją priimti į darbą ir diskriminavo dėl negalios.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „PALINK“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

17.1 M. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į parduotuvės „Iki“ vadovę dėl kasininko-pardavėjo darbo ir pateikė dokumentus, patvirtinančius jos neįgalumą, bei paaiškino, kad dėl negalios turės galimybę dirbti 0,5 etato. Per pokalbį M. K. buvo pasiūlytas darbo laikas nuo 17.00 val. iki 21.00 val. 5 dienas per savaitę. M. K. dirbti pasiūlytu darbo laiku sutiko.

17.2 Centro poliklinikos gydytojai, 2018 m. rugsėjo 13 d. atlikę patikrą, M. K. medicininėje knygelėje pažymėjo, kad „pardavėja dirbti nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje gali ribotai“. Parduotuvės vadovė nurodė, kad negali priimti jos į darbą dėl gydytojų medicininėje knygelėje nurodytos išvados.

17.3 M. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame paaiškino, kad kasininko darbą ji dirbti gali, tačiau su tam tikrais apribojimais (negali kelti krovinių, sveriančių daugiau kaip 10 kg, negali dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandinių darbų bei darbų didesniame nei 5 m aukštyje).

17.4 Tarnyba skundžiamu 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (18)SN-176)SP-116 konstatavo, kad Įmonė, atsisakydama įdarbinti M. K. ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose.

17.5 Įmonė, nesutikdama su Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21R-40(AG-504/04-2018), 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė skundą Komisijai.

17.6 Komisija 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 21R-40(AG-504/04-2018) UAB „PALINK“ skundą dėl 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (18) SN-176)S-677 panaikinimo atmetė.

18. Teismas vadovavosi šiais teisės aktais:

18.1 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija), kurios dalyvė yra Lietuva, 5 straipsnio 1, 2 dalių, 27 straipsnio nuostatomis, Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. lapkričio 27 d. direktyvos 2000/78/EB (toliau – ir Direktyva), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 5 straipsnio nuostatomis.

18.2 Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose nustatyta, jog, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į negalią, privalo, priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; taip pat imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

18.3 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintas Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja darbdavio pareigą užtikrinant darbuotojų su negalia saugias ir sveikas darbo sąlygas bei jų vykdymo tvarką. Aprašo 19.3 punkte nustatyta, jog dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą, gavęs NDNT rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.

19. Teismas nustatė, kad Įmonėje yra patvirtintas asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje yra galima profesinė rizika, sąrašas. Kasininko-pardavėjo pareigos patenka į šį sąrašą, jame, be kita ko, yra identifikuotos profesinės rizikos, kylančios būtent dėl šių pareigų metu atliekamų darbo funkcijų. M. K. Bendrovei pateiktoje 2015 m. balandžio 10 d. darbingumo lygio pažymoje Nr. 0884168 nurodyta, kad darbuotojai buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. NDNT pažyma patvirtina, jog M. K. draudžiama dirbti esant šiems rizikos veiksniams: daugiau nei 10 kg krovinių kėlimas; darbai, susiję su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais; viršvalandiniai darbai; darbai didesniame nei 5 m aukštyje.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad darbuotoja dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo, kuris susijęs su krovos darbais bei daugkartiniais liemens pasukimais, kaip liudytoją byloje apklausė V. G., kuri paaiškino, kad iš M. K. išduotų medicininių rekomendacijų matyti, kad ji negali atlikti krovos darbų, nes jie susiję su nuolatiniu liemens palenkimu ir nuolatiniu vaikščiojimu. Teismas pažymėjo, kad UAB „PALINK“ generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12 patvirtintų kasininko-pardavėjo profesinės rizikos veiksnių sąraše nurodoma, kad kasininko-pardavėjo profesinės rizikos veiksnys yra susijęs su krovinių tvarkymu rankomis, tačiau ne su nuolatiniu vaikščiojimu ar nuolatiniu liemens palenkimu.

21. Teismas akcentavo, kad, nagrinėjant skundus dėl diskriminacijos, skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (Lygių galimybių įstatymo 4 str.). Todėl, siekdamas pripažinti, jog M. K., sprendžiant priėmimo į darbą klausimą, nebuvo diskriminuojama, pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog kasininko-pardavėjo pareigybės aprašymas prieštarauja jos galimybei pagal medicinines išvadas dirbti šį darbą lygiai su asmenimis, kurie neturi negalios, o pareigybės aprašymo nebuvo įmanoma pakeisti taip, kad pareigybės aprašymas neproporcingai neapsunkintų darbdavio pareigos. Todėl pareiškėjas, laikydamas, kad M. K. pagal kasininko-pardavėjo darbo aprašymą tektų dirbti nuolatinai krovos darbus (t. y. dirbti krovos darbus visą darbo dieną kasdien), turėjo įrodyti, kad neturi galimybės pakeisti M. K. darbo aprašymo taip, kad krovos darbai jai visą darbo dieną kasdien nebūtų skiriami.

22. Teismo nuomone, Įmonė, teigdama, jog neturi galimybės pritaikyti darbuotojai darbo vietos ir sąlygų taip, kad ji galėtų dirbti kasininke-pardavėja nekenkdama sveikatai, neįrodė, jog šiek tiek pakeisdama (esant poreikiui) darbo funkcijas, pritaikydama darbo sąlygas prie darbuotojos poreikių, patirtų neproporcingą naštą, apsunkinimą arba kad toks darbo organizavimas Įmonėje būtų neįmanomas.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad darbuotojos įdarbinimo klausimą sprendė Parduotuvės vadovė, todėl Taryba jai turėjo skirti įspėjimą, teismas pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog UAB „PALINK“ vardu veikia generalinis direktorius (vienasmenis atstovavimas), Parduotuvės vadovė nėra juridinio asmens atstovė, todėl lygių galimybių kontrolierius įspėjimą pagrįstai paskyrė Įmonės generaliniam direktoriui.

24. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Įmonė, atsisakydama įdarbinti M. K. ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas darbo sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose. Atsakovas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (18)SN-176)SP-116 tinkamai pritaikė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir 2019 m. sausio 16 d. Komisijos sprendimą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą. Teismas nurodė, kad skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

III. 25. Pareiškėjas UAB „PALINK“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –UAB „PALINK“ skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas Lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus – subjektą, objektą, subjektyvinę pusę ir objektyvinę pusę. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl tinkamo subjekto.

27. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

27.1 Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas numatė konkrečiais pareigas darbdaviui, siekiančiam tinkamai įgyvendinti lygias galimybes. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, lygių galimybių kontrolierius, tyrimo metu nustatęs, jog darbdavys pažeidė šio įstatymo 7 straipsnyje numatytas pareigas, priima viena iš sprendimų, be kita ko, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, įspėti dėl padaryto pažeidimo. Lygių galimybių įstatyme nėra pateikiama jame naudojamų sąvokų „darbdavys“ ir „darbuotojas“ apibrėžimo, t. y. kokie asmenys yra darbdavys ir darbuotojas šio įstatymo prasme, aiškinant šio įstatymo normas turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK), reglamentuojantį darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba.

27.2 DK 21 ir 32 straipsnių nuostatos aiškiai numato atskirus darbo santykių dalyvius – darbdavį ar darbdavio atstovą, todėl nėra pagrindo aiškinti, kad už Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 ir 9 punktuose nustatytų darbdavio pareigų nevykdymą, vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu, gali būti įspėtas ne tik darbdavys, t. y. darbo sutarties šalis, bet ir jo atstovas, tame tarpe juridinio asmens vadovas. Tokią poziciją nurodė ir atsakovas atsiliepime į Įmonės pateiktą skundą teismui: „Pažymėtina, jog Parduotuvės vadovei suteiktos funkcijos atleisti ir priimti darbuotojus iš darbo, tačiau darbdavys, kuriam pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas kyla atsakomybė už lygybės principų taikymą, yra Pareiškėja, o ne fizinis asmuo – Parduotuvės vadovė“. Pareiškėjui nėra suprantama, kuo vadovaujantis buvo įspėtas fizinis asmuo – Įmonės vadovas, jei Tarnybos nuomone, būtent darbdavys pažeidė įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad atsakovas savo veiksmais prieštarauja savo paties argumentams.

27.3 Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 81 straipsnis numato, kad moterų ir vyrų lygių teisių ir lygių galimybių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Būtent ši norma suteikia galimybę skirti nuobaudą fiziniam asmeniui, t. y. kaip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (Įmonės vadovui). Taigi taikant ANK tinkamu subjektu yra fiziniai asmenys. Tuo tarpu Lygių galimybių įstatymas eksplicitiškai nurodo darbdavio, kaip juridinio asmens, pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skirtas įspėjimas remiantis būtent šiuo įstatymu, yra nepagrįsta teigti, jog Įmonės vadovas buvo tinkamas subjektas. Jei Tarnyba buvo įsitikinusi, kad už šį pažeidimą turi atsakyti būtent fizinis, o ne juridinis asmuo, tuomet turėjo būti inicijuota procedūra pagal Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir atitinkamai skirta bauda pagal ANK.

27.4 Net jei būtų pripažinta, jog šiuo atveju turėjo būti įspėtas ne pats darbdavys – Įmonė, o fizinis asmuo, akivaizdu, jog įspėjimo subjektas turėjo būti ne Įmonės vadovas, tačiau Parduotuvės vadovė. Pareiškėjas pažymi, kad darbdavio atstovais ir (ar) įgaliotais asmenimis negali būti laikomas tik jos vadovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. N-62-927-11). Nagrinėjamu atveju būtent Parduotuvės vadovė buvo įgaliota bei atsakinga už asmenų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą (Parduotuvės vadovo pareiginių nuostatų 12.1 p.). Taigi Parduotuvės vadovė, o ne Įmonės vadovas turėjo pareigą sudaryti tinkamas ir lygias sąlygas įsidarbinti asmenims, kas, Lygių galimybių kontrolieriaus nuomone, ir buvo pažeista. Be to, sprendimą nepriimti į darbą priėmė Parduotuvės vadovė, o ne Įmonės vadovas.

28. Pareiškėjo teigimu, iš Lygių galimybių įstatymo, DK bei ANK normų sisteminės analizės, teismų praktikos bei faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu nepagrįstai įspėjo Įmonės vadovą, t. y. nustatė netinkamą įspėjimo bei atsakomybės už nustatytas pareigas subjektą. Todėl Įmonės vadovas negali būti laikomas pažeidęs Lygių galimybių įstatymą ir dėl to, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatytas pažeidimo subjektas. Atitinkamai, atsakovo sprendimas dėl įstatymo pažeidimo bei įspėjimo turi būti panaikintas.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinės pareigos bei teisinės atsakomybės subjektas (įgyvendinant lygias galimybes darbo santykių srityje) yra darbdavys, o ne jo įgaliotas atstovas. DK 21 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiama darbdavio sąvoka, pagal kurią darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

31. Tyrimo metu nustatyta, kad Parduotuvės vadovė informavo M. K. apie pareiškėjo vidaus teisės aktais (Įsakymu) nustatyta tvarka priimtą darbdavio sprendimą atsisakyti ją įdarbinti kasininke. Asmenims su negalia mažiau palankias įdarbinimo sąlygas nagrinėjamu atveju nustatė darbdavys, o ne Parduotuvės vadovė. Parduotuvės vadovei buvo suteikti įgaliojimai atleisti ir priimti darbuotojus iš darbo, tačiau darbdavys, kuriam pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas kyla atsakomybė už lygybės principų taikymą, yra pareiškėjas, o ne fizinis asmuo – Parduotuvės vadovė (DK 21 str. 3 d.). Parduotuvės vadovė, atsisakydama įdarbinti M. K., vadovavosi pareiškėjo (darbdavio) taikoma asmenų su negalia įdarbinimo tvarka, kuri buvo patvirtinta pareiškėjo vidaus teisės aktais, t. y. pareiškėjo (generalinio direktoriaus) 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 12.

32. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pareiškėjo vardu veikė generalinis direktorius – juridinio asmens vadovas, todėl kontrolierius, konstatuodamas Lygių galimybių įstatymo pažeidimą bei pareiškėjui taikydamas vieną iš Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintų poveikio priemonių – įspėjimą, jį adresavo įmonės vadovui.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčija lygių galimybių pažeidimo bei diskriminacijos fakto, konstatuoto kontrolieriaus sprendime bei patvirtinto Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimuose, nors, teikdamas skundus Komisijai bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teigė, jog lygių galimybių pažeidimo faktas konstatuotas nepagrįstai. Iš šios pareiškėjo pozicijos darytina prielaida, kad jis sutinka, jog, atsisakydamas įdarbinti asmenį su negalia, pažeidė šio asmens lygias galimybes.

34. Atsakovo teigimu, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktų nuostatos įpareigoja darbdavį, kurio sąvoka pateikiama DK 21 straipsnio 3 dalyje, imtis priemonių lygioms galimybėms užtikrinti, o šių pareigų nesilaikymas laikomas lygių galimybių pažeidimu. Tokiu atveju būtent darbdaviui (įmonei) kyla atsakomybė už lygių galimybių pažeidimą bei pastarajam gali būti pritaikomi kontrolieriaus sprendimai, numatyti Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (darbdaviui) kilo atsakomybė už lygių galimybių pažeidimą bei buvo pagrįstai pritaikyta Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta sankcija – įspėjimas. Atsakovo manymu, pažeidimas adresuotas tinkamam subjektui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas byloje kilo dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (18)SN-176)SP-116 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu priimant į kasininko-pardavėjo pareigas tyrimo“, kuriuo UAB „PALINK“ pripažinta pažeidusia Lygių galimybių įstatymo nuostatas ir nuspręsta įspėti Įmonės vadovą dėl padaryto pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad UAB „PALINK“, atsisakydama įdarbinti M. K. ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas darbo sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu tinkamai pritaikė Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu bei laikosi nuomonės, kad įspėjimas buvo skirtas netinkamam subjektui, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 16, 17 straipsniais bei 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Sprendime konstatuota, kad Įmonė, atsisakydama įdarbinti pareiškėją ir nesiimdama priemonių sudaryti jai tinkamas darbo sąlygas, padarė pažeidimus, nustatytus Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktuose.

39. Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Įstatymo 1 st. 1 d.).

40. Įstatymo 7 straipsnyje nustatytos konkrečios pareigos darbdaviui, siekiančiam įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje, t. y. darbdavys, be kita ko, privalo priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 4 ir 7 punktuose nustatytus atvejus (7 str. 1 p.); imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (7 str. 9 p.).

41. Lygių galimybių kontrolieriui priskirta kompetencija, vadovaujantis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka tirti skundus, atlikti tyrimus savo iniciatyva ir teikti konsultacijas dėl paklausimų (Įstatymo 17 str. 1 d.). Baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius (Įstatymo 29 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti galimi priimti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, vienas iš jų – įspėti dėl padaryto pažeidimo (Įstatymo 29 str. 2 d. 6 p.). Toks lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas buvo priimtas nagrinėjamu atveju, t. y. nutarta įspėti Įmonės vadovą dėl padaryto pažeidimo.

42. Pažymėtina, kad, kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas, Lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus – subjektą, objektą, subjektyvinę pusę ir objektyvinę pusę (pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1360/2010). Todėl, nenustačius bent vieno iš šių elementų, darbdavio veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiančiais Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatas.

43. Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje nėra tiesiogiai nurodyta, kokiam subjektui taikoma poveikio priemonė – įspėjimas dėl padaryto pažeidimo, tačiau iš Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatų matyti, kad pareigos, įgyvendinant lygias galimybes, nustatomos darbdaviui, todėl ir atsakomybė už šių pareigų nevykdymą, t.y. lygių galimybių pažeidimą kyla darbdaviui, o ne jo atstovui.

44. Darbdavio apibrėžimas šio įstatymo taikymo prasme nėra pateikiamas, todėl atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą darbdavio sąvoką, pagal kurią darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

45. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad darbdaviu laikytinas juridinis asmuo – UAB „PALINK“, t. y. pareiškėja (M. K.) siekė įsidarbinti šioje įmonėje, todėl Lygių galimybių įstatyme numatyta poveikio priemonė (įspėjimas dėl padaryto pažeidimo) galėjo būti taikoma darbdaviui (UAB „PALINK“), o ne darbdavio atstovui (Įmonės vadovui). Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas šiuo atveju elgėsi prieštaringai, Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo Įmonės pažeidimą, tačiau dėl pažeidimo visgi nusprendė įspėti ne Įmonę, o jos vadovą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas Lygių galimybių įstatyme numatytą poveikio priemonę taikė netinkamam subjektui, todėl toks Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Nustačius aplinkybę, kad įspėjimas dėl pažeidimo nagrinėjamu atveju skirtas ne tam subjektui, kiti galimo Įmonės pažeidimo elementai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

46. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą panaikinti 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir pašalinti padarytą pažeidimą. Tačiau pareiškėjui perkėlus ginčą į teismą, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir vertinti, ar Komisijoje priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo aktą yra pagrįstas ir tenkintinas, atitinkamai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus. Todėl byloje nagrinėjamas Komisijai pareiškėjo pateiktas reikalavimas - panaikinti Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

48. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas ginčijamu sprendimu tinkamai pritaikė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas – panaikinamas Tarybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas ir Komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimas.

49. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

50. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus ir panaikinus teismo sprendimą bei ginčijamus Tarybos ir Komisijos sprendimus, pareiškėjas įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

51. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

52. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

53. Byloje pateikta 2018 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas naudojosi advokato T. B. teikiama teisine pagalba. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame 2019 m. birželio 5 d. prašyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nurodė, kad patyrė teismo išlaidų už skundo parengimą ir pateikimą teismui ir išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (548,15 Eur), taip pat pasirengimą ir atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI-2472-244/2019 (5 val.) (525,68 Eur) – viso 1 073,83 Eur. Pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. prašyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nurodė, kad išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą administracinėje byloje (2 val.) sudaro 210,27 Eur. Pareiškėjas 2021 m. sausio 14 d. prašyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nurodė, kad išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, taip pat išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą sudaro 683,39 Eur. Kartu su prašymais pateikti banko mokėjimo nurodymai ir sąskaitos išrašai patvirtina, kad pareiškėjas su advokatu už suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atsiskaitė.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2, 8.10, 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už skundą, apeliacinį skundą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, į Rekomendacijų 9 punktą, tai, kad pareiškėjo advokatui sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui priteisiama iš atsakovo 1 967,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 27 d.), kurie pagal byloje esančias teismo posėdžių informacines pažymas truko apie 1 valandą), patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (18)SN-176)SP-116 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 21R-40(AG-504/04-2018).

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 1 967,49 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt devynis centus) euro teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė