2021-09-01 Nr. AB-17154-2-69-3-04610-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2424-624/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04610-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 485,16 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį ir 16,63 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pažymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad draudėjas V. V. su Bendrove 2016 m. liepos 25 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 2017 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), ant automobilio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis) užkrito medis ir jį apgadino. Kadangi minėtas automobilis įvykio dieną buvo apdraustas Bendrovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas V. V. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 585,16 Eur, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs Sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, išmokėjo 485,16 Eur draudimo išmoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis. Žemės sklypą (kuriame ant automobilio užkrito medis) valdo Administracija. Atsakovas privalėjo tinkamai pasirūpinti medžiais, esančiais minėtame žemės sklype, tačiau to nepadarė. Todėl Administracijos neveikimu buvo padaryta žala.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų Kauno miesto savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Pareiškėjas skunde nenurodo aplinkybių, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas. Iki įvykio, t. y. 2017 m. balandžio 16 d., nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančio medžio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių atsakovas, įvertinęs medžio būklę, būtų privalėjęs išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas išduotas nebuvo. Draudėjo automobilis buvo apgadintas ne nuvirtusio medžio, o nuo jo nulūžusios šakos. Vien medžio šakos nulūžimo ir užvirtimo ant transporto priemonės faktas negali būti laikomas atsakovo atsakomybės pagrindu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad medis ar jo nulūžusi šaka buvo pažeisti puvinio, medžio šakos nudžiuvusios, todėl kelia grėsmę žmonėms ir jų turtui.

3.2. Leidimą saugotinų medžiai ir krūmų šalinimui savivaldybės tarnautojas ar komisija išduoda įsitikinus, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius. Atsakovo byloje pateiktoje nuotraukoje matyti, kad lūžio vietoje medis nebuvo sudžiūvęs, jis yra sveikas – medienos spalva nepakitusi, nepatamsėjusi, nėra puvimo požymių, lapai žali. Tarnybos duomenimis 2017 m. balandžio 16 d. Kauno mieste fiksuotas gausus snygis, pereinantis į šlapdribą, dėl ko ant medžių šakų susiformavo gausios sušalusio ledo ir sniego sankaupos. Net ir sveiki medžiai neatlaikę didelio svorio virto ir lūžo. Lūžinėjo ir krito jų šakos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad dėl atsakovo neveikimo buvo apgadintas automobilis, atsakovas neprivalėjo genėti sveiko medžio, todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

3.3. Tarnybos fiksuotas pavojingas reiškinys (šlapio sniego apdraba) būtent ir sąlygojo šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kai lūžo sveiko medžio šaka. Šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad ant automobilio medžio šaka nukrito paveikta nenugalimos jėgos poveikio. Atsakovas negali kontroliuoti ir numatyti, juo labiau pašalinti, įvyksiančio tokio pavojingo gamtinio reiškinio, nulėmusio medžio šakos lūžimą. Todėl pagrįstai atsisakyta atlyginti draudikui jo sumokėtą išmoką dėl žalos automobiliui atlyginimo, nes, kaip minėta, medis buvo geros būklės, jo šakos lūžį sąlygojo smarki šlapio sniego apdraba, tai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe ir yra savarankiškas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą patenkino ir priteisė pareiškėjui Bendrovei iš atsakovo Administracijos 485,16 Eu turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat grąžino pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 485,16 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.

6. Teismas nustatė, kad draudėjas V. V. su Bendrove 2016 m. liepos 25 d. sudarė Sutartį. Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 2017 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), ant automobilio užkrito nuo medžio nulūžusi šaka ir jį apgadino. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas Bendrovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 585,16 Eur. Pareiškėjas, pagal Sutarties sąlygas išskaitęs Sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, draudėjui išmokėjo 485,16 Eur draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas.

7. Teismas konstatavo, kad Administracija, būdama atsakinga už Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateikta Tarnybos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (8.42-10)-B8-1487 patvirtina, jog Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2017 m. balandžio 16 d. kritulių kiekis buvo 15,1 mm, sniego dangos storis buvo 12 cm, rytą užregistruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba. Taigi 2017 m. balandžio 16 d. buvusio snygio rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintus Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius. Duomenų apie šlapio sniego apšalo storį byloje nėra pateikta. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė Tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta analogiška informacija. Atsižvelgiant į tai, kad snygio rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių, teismo nuomone, oro sąlygos negali būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio šakos lūžimą. Teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, jog ant automobilio medžio šaka nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nenugalimo jėgos aplinkybės nenustatytos.

9. Teismo vertinimu, apžiūrėjus ir įvertinus į bylą pateiktas nuotraukas, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog medis (medžio šaka) nebuvo nepažeista, priešingai, ant lūžusios šakos matyti ir apdžiūvusių šakų. Savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktais, todėl atsakovo argumentai, jog įstatymuose neįtvirtinta pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, yra klaidingi. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Įvertinus bylos duomenis, spręstina, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą, dėl to ant automobilio nuvirto nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastiniu ryšiu susijusius su įvykiu.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas 2017 m. gegužės 10 d. žalos sąmata Nr. 545794-085 (toliau – ir Sąmata). Pagal minėtą Sąmatą apgadintos transporto priemonės remontas kainavo 585,16 Eur. Pareiškėjas, išskaičiavęs Sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, nustatė draudimo išmokos sumą – 485,16 Eur. Atsakovas neginčija duomenų, skaičiavimų, darbų kainų, pateiktų Sąmatoje. Taigi teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Sąmatoje nurodytomis keistinų dalių, darbų kainomis, todėl visa Sąmatoje nurodyta suma 585,16 Eur (be PVM), įvertinus 100 Eur išskaitą, t. y. 485,16 Eur, sudaro patirtą žalą, kuri priteistina atlyginti pareiškėjui.

11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme diena yra ieškinio priėmimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose diena. Ieškinys priimtas 2020 m. kovo 24 d. teisėjos rezoliucija, todėl nuo 2020 m. kovo 24 d. pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą.

12. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikdamas Kauno apylinkės teismui ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Kadangi pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).

13. Teisma pabrėžė, kad pareiškėjas prašo priteisti ir 16,63 Eur už Tarnybos išduotą pažymą. Pareiškėjas teismui pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. Tarnybos išduotą sąskaitą faktūrą Nr. LHM Nr. 0024363, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad pagal šią sąskaitą faktūrą Bendrovė būtų atlikusi mokėjimą, todėl jos prašymas dėl 16,63 Eur priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

III. 14. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Bendrovės skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pareiškėjas nei su skundu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą, dėl to ant automobilio nuvirto nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino. Iki įvykio, t. y. 2017 m. balandžio 16 d., nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo (duomenys neskelbtini), esančio medžio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių būtų privaloma išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas išduotas nebuvo. Draudėjo automobilis buvo apgadintas ne nuvirtusio medžio, o nuo jo nulūžusios šakos. Vien medžio šakos nulūžimo ir užvirtimo ant transporto priemonės faktas negali būti laikomas atsakovo atsakomybės pagrindu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad medis ar jo nulūžusi šaka buvo pažeisti puvinio, todėl kėlė grėsmę žmonėms ir jų turtui, o tai sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė šio medžio priežiūrą.

14.2. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju teismas, apžiūrėjęs ir įvertinęs į bylą šalių pateiktas nuotraukas, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog medis (medžio šaka) nebuvo nepažeistas, priešingai, ant lūžusios šakos matyti ir apdžiūvusių šakų. Tačiau vadovaujantis teismo nurodytais argumentais iš šalių pateiktų nuotraukų taip pat negalima daryti ir vienareikšmiškos išvados, kad medžio šaka buvo pažeista, todėl neaišku, kodėl teismas šiuos įrodymus vertino būtent pareiškėjo naudai. Atsakovo pateiktose nuotraukose, darytose 2017 m. gegužės 16 d. (gavus pareiškėjo pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo), matyti, kad medis lūžio vietoje nebuvo sudžiūvęs, jis yra sveikas – medienos spalva nepakitusi, nepatamsėjusi, nėra puvimo požymių, lapai žali. Tai, kad atsakovo pateiktoje nuotraukoje matomi sausi svyruoklinio gluosnio šakų galiukai, kaip ir pareiškėjo pateiktos nuotraukos, nepaneigė aplinkybės, kad medis buvo sveikas. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

14.3. Teismas formaliai ir netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, kad medžio šaka lūžo dėl susidariusios stiprios šlapio sniego apdrabos, t. y. nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsakovo į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. gegužės 22 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (8.42-10)-B8-1487, kurioje nurodyta, jog „Balandžio 15-osios vakare silpnai palynojo, užregistruoti tik kritulių pėdsakai (0,0 mm). Balandžio 16-osios naktį ir rytą (nuo 0 vai. 54 min. iki 10 val. 10 min.) krito šlapdriba.

Meteorologinių stebėjimų aikštelėje susidarė 12 cm storio sniego danga. Rytą užfiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba”. 2017 m. balandžio 16 d. naktį ir rytą pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) viešai prieinamą oficialiai paskelbtą informaciją Kauno miesto teritorijoje nuvirto ar buvo nulaužti 125 medžiai, o dar 7 atvejais pagalba kviesta pašalinti medžių šakas. Tai, kad byloje nagrinėjamas įvykis nebuvo fiksuotas PAGD 2017 m. balandžio 16 d.

įvykių suvestinėje, įrodo, kad paskelbta suvestinė apima anaiptol ne visus įvykius (t. y. jų buvo dar daugiau, tačiau ne visais atvejais prireikė PAGD pareigūnų pagalbos). Meteorologinis reiškinys – šlapio sniego apdraba – labiausiai pavojingas medžiams. Nuo didelio sniego svorio linksta ir lūžta medžių šakos, kartais nuniokojami dideli miško plotai. Iš visiems prieinamos Tarnybos, Elektros skirstymo operatoriaus informacijos bei straipsnių internete matyti, kad 2017 m. balandžio 16 d. šlapias sniegas ant antžeminių objektų suformavo šlapio sniego apdrabą, kuri padarė daug nuostolių nuversdama medžius ir sutrikdydama elektros tiekimą.

Gausus sniegas sutrikdė elektros skirstymo tinklo įrenginių darbą. Sekmadienio 8 val. duomenimis Kauno regione elektros tiekimas buvo sutrikęs 16,8 tūkst. klientų. Daugumoje vietų gedimus sukėlė sniego nulenkti ar nulaužti medžiai ir šakos, nukritę ant elektros oro linijų. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. balandžio 16 d. naktį buvusio snygio rodikliai ir nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių bei Tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nepateikti duomenys apie šlapio sniego apšalo storį, tačiau šiuo atveju būtent meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba – sąlygojo šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kai lūžo sveiko medžio šaka ir apgadino automobilį.

Tai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe ir yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu. Pareiškėjo teismo posėdyje pateiktos nuotraukos šios aplinkybės jokiu būdu nepaneigia, kadangi neaišku, kokiu paros metu jos darytos.

14.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, teismui įvertinus nenugalimos jėgos nebuvimą ta prasme, kad ši sąlyga negali būti laikoma pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, kilusi audra gali būti pripažinta sąlyga, kuriai esant savivaldybė iš dalies gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3725-552/2017, 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5430- 595/2019). Nors minėtose bylose yra vertinamas vėjo greitis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad smarki šlapio sniego apdraba yra pakankamai retas meteorologinis reiškinys, pagal analogiją pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

14.5. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti žalą iš Administracijos. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą savivaldybės teritorijoje augančių želdinių apsauga, tvarkymas, stebėsena – savarankiškoji savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p.), kurios įgyvendinimas detalizuotas Želdynų įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.), jos funkcijos nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, ir tarp jų neįvardyta savivaldybės teritorijoje augančių želdinių apsaugos, tvarkymo, stebėsenos funkcija. Todėl tinkamu atsakovu pagal byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtų Kauno miesto savivaldybė, o Administracija – jos atstovas.

14.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko formalų bylos faktinių aplinkybių ir joje esančių įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo skundą ir priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 485,16 Eu turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Atsakovas Administracija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo Bendrovės skundą atmesti.

18. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas nepagrįstai priteisė atlyginti turtinę žalą iš Administracijos, nes tinkamu atsakovu pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų būti Kauno miesto savivaldybė, o ne Administracija, kuri jos atstovas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą viena iš savivaldybei priskirtų funkcijų, be kita ko, yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atlyginti turtinę žalą kildinamas iš, pareiškėjo teigimu, netinkamai vykdytos pareigos Kauno miesto savivaldybės teritorijoje prižiūrėti (tvarkyti) želdinius.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.).

21. Taigi, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimo ir aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje tinkamu atsakovu turi būti ne Administracija, o Kauno miesto savivaldybė. Būtent iš Kauno miesto savivaldybės, nustačius visas viešosios (civilinės) atsakomybės sąlygas ir nesant pagrindų netaikyti tokios atsakomybės, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį galėtų priteisiamas turtinės žalos atlyginimas pareiškėjui, šią teisę įgyjusiam subrogacijos tvarka.

22. ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pagal ABTĮ 53 straipsnį jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

23. Teismas nepasiūlė pareiškėjui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tuo neįvykdydamas minėtų ABTĮ nuostatų reikalavimų.

24. Nustačius minėtus proceso teisės ir materialiosios teisės pažeidimus, kurie turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui ir kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinio proceso stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrinas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi pareigą minėtame ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta tvarka išpsręsti netinkamo atsakovo pakeitimu tinkamu klausimą.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė