2022-08-24 Nr. AB-21432-3-62-3-00799-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3663-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00799-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 21S19200 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), yra karinė tarnyba. Namai rytinėje (duomenys neskelbtini), buvo subombarduoti, 2013 metais pareiškėjas su šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini). 2013 m. jis buvo pašauktas tarnauti į kariuomenę, bet kadangi pareiškėjui reikėjo akių operacijos dėl (duomenys neskelbtini), jis nuo tarnybos buvo atleistas. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su žmona T. A. A., susilaukė dviejų dukrų, žmona laukiasi trečio vaiko. 2021 m. buvo pranešta, kad visi, kurie buvo pakviesti atlikti karinę tarnybą, turės ir 2022 m. tarnauti kariuomenėje. Kadangi pareiškėjas nenorėjo atlikti karinės tarnybos, nusprendė palikti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtino, kad jeigu grįš į (duomenys neskelbtini), bus suimtas ir pasodintas į kalėjimą arba jam bus liepta žudyti.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis 2021 m. buvo kviečiamas atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), kur vyksta karas, tačiau jis nenori dalyvauti kare. (duomenys neskelbtini) jam nesaugu ir neramu. Turi žmoną ir 2 vaikus, kurie likę (duomenys neskelbtini). Lietuvoje norėtų saugumo, ramybės, laisvės ir savo teisių apsaugos. Pabėgėlių stovykloje blogos gyvenimo sąlygos, nes negali laisvai judėti, kaip jo draugai, kurie apgyvendinti Kybartuose. Norėtų Lietuvoje integruotis ir dirbti. Anksčiau nuo karinės tarnybos jis buvo atleistas, nes sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau dabar sveikatos problemų jau neturi.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad pagal pareiškėjo pasakojimą, 2022 m. į karinę tarnybą kviečiami asmenys iš rezervo, o ne tie, kurie buvo įtraukti į sąrašus, nebuvo šauktiniai ir karinės tarnybos neatliko. Pareiškėjas buvo šauktinis, bet nėra atlikęs karinės tarnybos, nes nuo jos buvo atleistas ir tai patvirtino jo paties pateiktos pažymos nuotrauka. Taigi, atsakovo vertinimu, pareiškėjas nėra rezerve, todėl neturėtų būti vėl kviečiamas atlikti karinės tarnybos. Jokio kito šaukimo pareiškėjas negavo, nes 2021 m. lapkritį išvyko iš kilmės valstybės. Pareiškėjas pagal savo amžių patenka į labiausiai šaukiamų atlikti karinę tarnybą asmenų grupę, tačiau jis serga (duomenys neskelbtini) liga, kuri kelia sunkumų matyti. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) ataskaitoje nurodoma, kad medicininis atleidimo nuo karinės tarnybos pagrindas naudojamas tik esant aiškiems medicininiams sutrikimams, o pareiškėjo liga yra diagnozuota, aiški, jam buvo atlikta operacija. Atsižvelgdamas į pareiškėjo ligą ir kilmės valstybės informaciją, atsakovas laikė, kad pareiškėjas po sveikatos patikros nuo karinės tarnybos būtų atleistas, kaip buvo ir 2013 m. Pareiškėjas, nors ir gali būti pašauktas atlikti karinę tarnybą, tačiau bus nuo jos atleistas dėl ligos, todėl tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas priklauso nors vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidėjusia rizika patirti persekiojimą ar smurtą dėl karinės tarnybos vengimo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas gali būti atleidžiamas nuo tarnybos dėl medicininių priežasčių, kadangi jis serga nepagydoma liga. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis (duomenys neskelbtini) jau neserga. Vengimas tarnauti negali būti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą. Beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2202-AS-0019, kuriame nurodė, kad nenori atlikti karinės tarnybos, nes turės kariauti su kitų rajonų grupėmis, o to daryti jis nenori. (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai. Valdžia kariauja su savo gyventojais. (duomenys neskelbtini) neramu, vyksta karas, jei neprisijungs prie karinės tarnybos, gresia pareiškėjo sulaikymas.

8.2. Migracijos departamento apklausos 2022 m. kovo 3 d. metu (transkripcija) prieglobsčio prašytojas nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), yra vengimas atlikti karinę tarnybą. Prieglobsčio prašytojas patvirtino, kad jo namai (duomenys neskelbtini), buvo subombarduoti. 2013 metais prieglobsčio prašytojas su šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini). 2013 m. prieglobsčio prašytojas buvo pašauktas tarnauti į kariuomenę, tačiau jam reikėjo akių operacijos dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo atleistas nuo karinės tarnybos. Prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini) susituokė su žmona T. A. A., susilaukė dviejų dukrų – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad iki išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad 2021 m. per vieną (duomenys neskelbtini) kanalą buvo pranešta, kad visi, kurie buvo kviesti į kariuomenę, 2022 m. turės ir vėl tarnauti kariuomenėje. Pareiškėjas nenorėjo atlikti karinės tarnybos, nusprendė palikti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jei grįš į (duomenys neskelbtini), bus suimtas ir pasodintas į kalėjimą arba bus duotas ginklas ir liepta žudyti.

8.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2022 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21S19200 nusprendė: 1) Nesuteikti A. K. pabėgėlio statuso; 2) Išsiųsti A. K. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) Uždrausti A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu, teisme duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, kadangi nenurodė nei vieno individualaus persekiojimo dėl rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniams įsitikinimams kriterijaus.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atvykimo priežastimi nurodė karinės tarnybos vengimą. Bei iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2012 metais sužinojo, jog serga (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos jo privaloma karinė tarnyba 2013 metais buvo atšaukta. Pareiškėjas savo pasakojimą dėl atleidimo nuo karinės tarnybos pagrindė, pateikdamas pažymos dėl atleidimo nuo karinės tarnybos nuotrauką.

12. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas pagal amžių ir patenka į sąrašą asmenų, šauktinų į privalomąją karinę tarnybą, tačiau prieglobsčio prašytojas serga (duomenys neskelbtini). ESPA ataskaitoje nurodoma, kad medicininis atleidimo nuo karinės tarnybos pagrindas naudojamas tik esant aiškiems medicininiams sutrikimams, o prieglobsčio prašytojo liga yra diagnozuota, aiški, jam buvo atlikta operacija. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo nepagydomą ligą, kilmės valstybės informaciją ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, kad jis yra pasveikęs (neserga (duomenys neskelbtini)), teismo laikyta, kad egzistuoja medicininės priežastys prieglobsčio prašytoją atleisti nuo karinės tarnybos, nuo kurios jis jau atleistas 2013 metais.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nurodytu baimės atlikti karo tarnybą argumentu, kadangi nėra jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus.

14. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jo namai subombarduoti. Jis turi šeimą, žmoną ir du vaikus, žmona laukiasi trečio vaiko, į Lietuvos Respubliką atvyko su kaimyne mergina, už kurią jis atsakingas, jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad jo tikslas, ieškant geresnio ir saugesnio gyvenimo, buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuo metu jis yra Lietuvoje, ne kartą akcentavo, kad nori įgyvendinti savo teises, gyventi ramiai, saugiai, laisvai ir integruotis Lietuvoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leido kvestionuoti pareiškėjo nurodomas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, kadangi jos dėstomos nelogiškai ir nenuosekliai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo buvo klausiama dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vertinimu, nesaugioje ir neramioje šalyje, likusios šeimos, tačiau jis į šį klausimą vengė atsakyti, abstrakčiai pažymėdamas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, o jis nori laisvės ir saugumo. Taigi pareiškėjas iš esmės akcentavo aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu, visiškai nevertindamas ir neišreikšdamas jokios pozicijos dėl kilmės valstybėje (karo zonoje) likusios šeimos – besilaukiančios sutuoktinės, dviejų vaikų ir kitų artimųjų, o tai teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių ir / ar ekonominių priežasčių.

15. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, teismo posėdžio metu pasakodamas istoriją, didžiąja dalimi nurodė aplinkybes apie Lietuvoje pabėgėlių stovykloje netinkamas jo gyvenimo sąlygas, pažymėdamas, kad nėra užtikrinama jo laisvė ir pabėgėlių centre psichologiškai nebegali gyventi. Paaiškino, kad nori Lietuvoje dirbti, integruotis, laisvai judėti, kaip jo pažįstami, kurie yra apgyvendinti Kybartuose. Šios visiškai su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusios aplinkybės taip pat, teismo vertinimu, atskleidė, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas aiškiai yra asmeninio ir / ar ekonominio pobūdžio. Pareiškėjas palikdamas kilmės šalį iš esmės siekė patekti į Europos Sąjungos erdvę ir čia užsitikrinti sau komfortiškas ir saugias gyvenimo sąlygas.

16. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentui pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama asmeninėmis ir / ar ekonominėmis priežastimis, todėl jos negali būti pagrindu svarstyti (suteikti) pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Įstatymo 86 ir 87 straipsnių prasme.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

18. Teismo vertinimu, Migracijos departamento pateikta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nebuvo jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodė, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai.

19. Teismas įvertino, kad pagal byloje surinktus duomenis, nebuvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia kankinimas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.). Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra (2 p.). Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai ir būtų rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluotojo konflikto metu (3 p.).

20. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui abejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nebuvo pagrindu suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Nagrinėjamu atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą pareiškėjui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Kita pareiškėjo skundo dalis teismo atmesta kaip nepagrįsta, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 24. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas akcentuoja padėtį kilmės valstybėje – nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių, todėl pareiškėjas vengdamas mobilizacijos dėl vykdomo beprasmio karo naudojosi savo teise ir išvyko iš šalies, kad nežūtų kare ir pasirūpintų savo šeima. Būtent karo pavojus ir privertė pareiškėją išvykti iš kilmės šalies, bei prašyti prieglobsčio. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Pareiškėjas mano, jog šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė. Be to, atsakovas iš esmės neįvertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį.

27. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos vien kaip ekonominės, kadangi skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais būna neryškus. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento sutrinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją sutrinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Migracijos departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, o tai patvirtina Sprendimo turinys. Atsakovas mano, kad nepagrįsti ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Visų pirma pažymi, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, nei Įstatymas, nei Aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, kadangi vertinamos pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymo aplinkybės kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą grįsdamas siekiu būti išklausytas tiesiogiai.

32. Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 34. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvą yra neproporcingas. Atsižvelgęs į tai, teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos ir kad 2 metus į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą bus įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas visiškai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Migracijos departamentas iš esmės neįvertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje; pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos vien kaip ekonominės, o atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi; pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes; Migracijos departamento sutrinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją sutrinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

VI. 37. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas ir teisėtas, teisingumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

38. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

39. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

40. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

42. Pagal Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

43. Pagal Aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

44. Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos iki 2013 m. gruodžio 21 d. galiojusios 2009 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 4 straipsnyje.

46. Aiškindamas šias teisės normas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) pažymėjo, jog prieglobsčio procedūros metu nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas vyksta dviem skirtingais etapais. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Nors paprastai prieglobsčio prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją. Valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Tačiau šis reikalavimas aktualus pirmuoju etapu, t. y. kai nustatomi faktai ir aplinkybės, kurie gali būti prieglobsčio prašymą pagrindžiantys įrodymai; antruoju etapu, t. y. nustatant, ar informacija iš tikrųjų atitinka prašomos tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus, prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimas yra vien kompetentingos nacionalinės institucijos atsakomybė, todėl šioje procedūros stadijoje reikalavimas, kad institucija bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, neturi reikšmės (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744).

47. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją. Atsakovo atlikto tyrimo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą turimą informaciją, pagrindžiančią jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą.

48. Pareiškėjas pateiktą prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad nenorėdamas atlikti (duomenys neskelbtini) karinės tarnybos, paliko kilmės šalį, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis būtų suimtas ir pasodintas į kalėjimą, arba jam būtų duotas ginklas ir liepta žudyti. Pareiškėjas apklausų metu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, jis buvo šaukiamas atlikti privalomąją karinę tarnybą, tačiau kariauti nenori. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jam nesaugu, atvyko į Lietuvą, nes nori laisvės, ramybės ir saugumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės šalį negrindžia jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

49. Kaip pagrįstai įvertino Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nors pareiškėjas pagal amžių ir patenka į sąrašą asmenų, šauktinų į privalomąją karinę tarnybą, tačiau prieglobsčio prašytojas serga (duomenys neskelbtini), kuri kelia sunkumų matyti. ESPA ataskaitoje nurodoma, kad medicininis atleidimo nuo karinės tarnybos pagrindas naudojamas tik esant aiškiems medicininiams sutrikimams, o prieglobsčio prašytojo liga yra diagnozuota, aiški, jam buvo atlikta operacija. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo nepagydomą ligą, kilmės valstybės informaciją ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, kad jis yra pasveikęs (neserga (duomenys neskelbtini)), laikytina, kad egzistuoja medicininės priežastys prieglobsčio prašytoją atleisti nuo karinės tarnybos, nuo kurios jis jau atleistas 2013 metais. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėjas teigė, jog 2021 metais sužinojo, kad visi, kurie buvo pakviesti atlikti karinę tarnybą, turės ir 2022 m. tarnauti kariuomenėje, tačiau nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad buvo asmeniškai kviečiamas tarnauti kariuomenėje ir nepateikė tai įrodančių dokumentų.

50. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jo namai subombarduoti 2013 metais. Jis turi šeimą, žmoną ir du vaikus, žmona laukiasi trečio vaiko, šeima šiuo metu likusi (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko su kaimyne I. A. A., už kurią yra atsakingas, jos vyras (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad jo tikslas, ieškant geresnio ir saugesnio gyvenimo, buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuo metu jis yra Lietuvoje, ne kartą akcentavo, kad nori įgyvendinti savo teises, gyventi ramiai, saugiai, laisvai ir integruotis Lietuvoje.

51. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą Migracijos departamentui, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo nelogiškas ir nenuoseklus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vengė atsakyti į klausimus dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vertinimu, nesaugioje ir neramioje šalyje, likusios šeimos, tik abstrakčiai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, o jis nori laisvės ir saugumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas iš esmės akcentavo aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu, visiškai nevertindamas ir neišreikšdamas jokios pozicijos dėl kilmės valstybėje (karo zonoje) likusios šeimos – besilaukiančios sutuoktinės, dviejų vaikų ir kitų artimųjų, o tai pirmosios instancijos teismui leido daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių ir / ar ekonominių priežasčių.

52. Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus bei į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra pagrindo nustatyti individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje gyveno pareiškėjas, beatodairiško smurto lygis yra žemas, todėl norint nustatyti realų didelės žalos pavojų, reikia daugiau individualių aplinkybių. 2021 m. lapkričio mėn. publikuotose ESPA gairėse, išskirti keli padidintos rizikos asmenų profiliai, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, nenustatyta, kad pareiškėjas priklauso nors vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta rizika patirti persekiojimą ar smurtą dėl karinės tarnybos vengimo. Taigi, tyrimo metu įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Migracijos departamentas tyrimo metu pagrįstai nenustatė pareiškėjo persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Šiuo aspektu konstatuotina, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, o jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje (būti pakviestam tarnauti kariuomenėje) nelaikytina realia, pareiškėjo nurodyta grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe.

53. Įvertinus pareiškėjo šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina, išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, jog pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pažymėtina, kad ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

54. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojo pateiktus paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė, ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

56. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė jo kilmės šalyje. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė