722a65c2-e83e-43d7-9a3a-e9e501c355d6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3355-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8.1; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui S.M. (S.M.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo S.M. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 111,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . PraÅ¡ymas (b. l. 1-3) grindžiamas argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ sistemÄ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Argumentuojama, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti.

Atsakovas 111,18 Eur vietine rinkliava apmokestintas už nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Pažymi, jog atsakovas paveldėjo minėtÄ nekilnojamojo turto objektÄ iÅ¡ G.J. Nurodo, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesinių terminas pareikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯pėdiniui priėmusiam palikimÄ dėl palikėjo įsiskolinimo, todėl praÅ¡o atnaujinti terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimams dėl palikėjo įsiskolinimo priteisimo, nes vietinės rinkliavos administratorius apie turto paveldėjimo faktÄ sužinojo tik 2018 m. sausio 10 d. atsakovui atvykus į pareiÅ¡kėjos buveinę.

Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ 2019 m. vasario 28 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“, todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytÄ raÅ¡ytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) Å¡alinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, iÅ¡skyrus komunalinių atliekų perdavimÄ vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 301 straipsniu.

Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

AiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais).

Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedÄ , vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytÄ vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iÅ¡ vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 75 Eur (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T2-274)). Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iÅ¡ metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. PareiÅ¡kėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiÅ¡kėja parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimÄ nekilnojamojo turto adresÄ ar kitÄ Å¾inomÄ adresÄ . Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iÅ¡ karto. Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 5 d.) 10 punkte numatyta, jog vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos.

Nuostatų 23 punkte nustatyta, jog pastoviÄ jÄ vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. KintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrÄ laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu.

Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu (Nuostatų 24 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l.

5) matyti, jog nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2018 m. sausio 9 d. priklausė G.J., kuri Gyventojų registrų išrašo duomenimis (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 6), o nuo 2018 m. sausio 9 d. butas priklauso atsakovui. Testamentų registrų išraše (b.l.

7) nurodyta, jog G.J. palikimÄ priėmė atsakovas S.M. (b.l. 7), palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2017 m. spalio 9 d. Taigi atsakovas yra nekilnojamojo daikto savininkas ir priėmęs palikimÄ tapo mirusiosios G.J. prievolių, atsiradusių iki palikėjos mirties, perėmėju. Todėl reikalavimas atsakovui yra reiÅ¡kiamas kaip nekilnojamojo turto paveldėtojui, o ne kaip asmeniui, kuris laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus. Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (iÅ¡ieÅ¡kojimu).

Todėl Å¡iuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panaÅ¡ius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d.). Å io įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemokÄ privalo padengti Å¡io asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.).

Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali atnaujinti Å¡ioje nuostatoje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo bÅ«dai, kurių vienas – „pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams“.

Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja atsakovui reikalavimÄ dėl G.J. vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiÅ¡kė 2019 m. sausio 23 d. pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, todėl akivaizdu, jog praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti aukščiau paminėtÄ terminÄ , nurodydama, jog atsakovui 2018 m. sausio 10 d. atvykus į pareiÅ¡kėjos buveinę, tapo žinoma apie G.J. mirtį ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga atsiskaityti už turto palikėjo skolas ir įteiktas mokėjimo praneÅ¡imas.

Å ias aplinkybes patvirtina Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as (b.l. 6), Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as (b.l. 7). Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja, sužinojusi faktinę aplinkybę, jog S.M. priėmė G.J. palikimÄ , veikė operatyviai bei stengėsi kuo greičiau informuoti atsakovÄ apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ . Pažymėtina, kad Nuostatai numato pareigÄ naujam nekilnojamojo turto savininkui informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie prievolės pradžiÄ ar pasikeitimÄ . Byloje nėra raÅ¡tinių įrodymų, kad atsakovas tinkamai įvykdė įvardijamÄ prievolę.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėja Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytÄ terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti reikalavimo pareiÅ¡kimo terminÄ tenkintinas. Pažymoje teismui apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos (b.l.

4) nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra 111,18 Eur, o vietinė rinkliava paskaičiuota taikant gyvenamosios paskirties pastatui (butui, esančiam dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) Nuostatuose numatytÄ tarifÄ . Byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi su praÅ¡ymu dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo minėtam nekilnojamajam turto objektui. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nėra įvykdęs, 111,18 Eur pareiÅ¡kėjai priteistina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PraÅ¡ymÄ patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo S.M. (S.M.) 111,18 Eur (vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų ir 18 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė