2016-05-31 Nr. AB-11884-3-61-3-00683-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-837-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00683-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 28; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų J. M., I. K. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, A. Č., G. V. S., G. J., E. K., G. S., J. S., V. S. S., M. G., B. L., J. M., I. D., M. K., M. Z., A. J., V. Š., J. J. Š., E. B., A. B., B. K., D. B., D. B., A. G., D. G., I. L., R. S., S. K., A. B. S., J. M. B., I. Š., J. M. B., R. D., O. B., M. E. O., J. Ž., L. L., A. P. Z. teisių perėmėja I. Z., V. P., L. G. J., B. O. S., R. S., V. B., A. B., S. P., A. K., J. M., A. D., N. B., K. Z., K. F., J. F., V. C., P. R., V. R. N., V. Š., I. P., A. J., T. J., J. P., J. P., R. G., J. T., H. Z., V. S., D. S., J. L., P. K., P. A., Z. A., V. J. A., A. Y., J. G., V. L., V. S., O. Č., L. S., T. M., D. S., A. S., B. P., V. A., S. B., O. O., E. R., A. L., J. M., J. J., N. M., L. G., P. U. teisių perėmėjai O. U., N. G., A. U. ir J. U., O. V., V. T. V., M. L., R. B., N. V., E. V., B. O. G., R. Z., N. Č., R. P., A. P., J. S., L. U., R. U., R. V., A. L., O. S., J. J., S. R., M. R., I. P., I. P., L. M., A. J., J. J., N. P., A. L., A. R., I. K.-M., K. M., I. T., S. G., J. J., L. J., A. G., I. S., A. Š. teisių perėmėja V. P., A. M., G. M., B. B., M. D., R. D., B. S., H. Z., M. P., A. P., L. M., A. K., V. K., L. K., A. G., L. N., N. M., J. J., I. Č., N. Č., O. N., J. V., G. V., I. K. teisių perėmėja D. K., G. E., T. G., N. N., V. M., F. V., D. V., M. M., D. S., D. T., S. T., R. J., L. J., S. J., T. S., V. Č., R. B., V. K. J., A. J., S. P., P. N., A. M., J. A., T. P., R. G., I. D., J. N., R. N., I. S., E. Z., R. J., V. J., R. P., J. B., L. P., A. P., K. P., M. M., D. M., K. M., L. P., G. P., M. M., B. I. J., S. B., M. G., V. I.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–13), kurį patikslino (II t., b. l. 34–50), prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11) (toliau – ir Aktas).

Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčius už karštą vandenį tiek gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), skaičiuoja teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnyje, taip pat Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121, 8 punkte nustatyta, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 (Žin., 2009, Nr. 1-14), 98 punkte buvo nurodyta, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas įrengiamas pastato įvado šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose. Įvadinis šilumos apskaitos prietaisas turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas.

Visas šilumos kiekis, nustatytas šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir tiekimo – vartojimo riboje, pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas paskirstomas šilumos vartotojams pagal jų pasirinktą vieną iš Komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų metodų. Šilumai paskirstyti patalpų savininkams gali būti naudojami prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo – pardavimo sutartyse nenurodyta kitaip.

Pabrėžė, kad Inspekcija surašytame Akte konstatavo ir patvirtino, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendram suvartotos šilumos kiekiui apskaičiuoti naudojamas šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis KATRA SKS-3, kurio tipas įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą Nr. 1-1762:2003, jo patikrą atliko akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus metrologijos centras“, patikros žymens Nr. VMC 305736. Skaitiklis užplombuotas metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis.

Analogiškai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendram suvartotam šilumos kiekiui apskaičiuoti naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis KATRA SKS-3, kurio tipas įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą Nr. 1-1762:2003, patikra atlikta AB „Vilniaus metrologijos centras“, patikros žymuo VMC 592692. Skaitiklis užplombuotas metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47.3 punktu, šilumai paskirstyti patalpų savininkams – šilumos vartotojams gali būti naudojami ir statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje įrengti šilumos, šilumnešio, vandens kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo – pardavimo vietoje nenurodyta kitaip.

Prie tokių įvadinio šilumos skaitiklio į gyvenamąjį namą patiektos ir apskaitytos šilumos energijos paskirstomųjų tarp namo gyventojų apskaitos prietaisų priskiriami ir karšto vandens skaitikliai butuose (Taisyklių 47.3.3 p.). Taisyklių 51 punkte nurodyta, jog Taisyklių 47.3 punkte nurodytus neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus (išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas, jeigu šalių sutarimu šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip.

Atsižvelgiant į tai, už patiektą šilumos energiją tiek pastatuose (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), šių pastatų savininkai atsiskaito pagal įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytus į pastatus patiektos šilumos energijos kiekius, kurie paskirstyti naudojant įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas ir skaičiavimo būdu (pvz., už cirkuliaciją). Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) patiekta šilumos energija skirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19.

Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) šilumos energija skirstoma vadovaujantis patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 bei 2005 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. Pabrėžė, kad Akte suformuluotas pirmasis nurodymas negali būti teikiamas, nes (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pasirinko 2-ajį (iš nurodytų Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Pareiškėjas nėra karšto vandens tiekėjas šiame name ir pagal jokius teisės aktus neprivalo įrengti vartotojų butuose būtent karšto vandens tiekėjui priklausančių, metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių. Pažymėjo, kad antrasis nurodymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Taisyklių 163 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Pažymėjo, kad matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas yra visuotinai jau daug metų taikomas modernus techninis sprendimas, optimizuojantis ir supaprastinantis šilumos bei karšto vandens skaitiklių duomenų perdavimą. Ant kiekvieno skaitiklio, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka taikoma atskira įstatyminė metrologinė patikra, sumontuojami radijo moduliai, skaitiklio parodymus persiunčiantys bevieliu ryšiu.

Įdiegus matavimo priemones su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, duomenys iš vartotojo skaitiklio displėjaus nuotoliniu (telemetriniu) būdu yra perduodami į specialų duomenų surinkimo funkciją atliekantį aparatą. Tokiu būdu išsprendžiama nemažai problemų, kurios kyla patiems gyventojams deklaruojant savo skaitiklių parodymus (vengimo deklaruoti suvartotą vandenį, gyventojo išvykimo ilgam laikui ir pan.). Nurodė, kad nuotolinio duomenų surinkimo, nuskaitymo ir perdavimo sistema yra universali sistema, naudojama duomenų surinkimui.

Ji naudojama tik skaitiklių, esančių šilumos punkte, ir laiptinėse, apskaičiuotų ir pateikiamų skaitiklių displėjuose duomenų perdavimui ir neatlieka jokios matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo. Namo šilumos punkte ir laiptinėse sumontuota duomenų perdavimo automatinė sistema metrologiškai neįteisinta, nes tokio reikalavimo nėra numatyta Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Iki su aukštesnės galios teisės aktais nesuderinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d.

įsakymo Nr. V-107 priėmimo, tokio reikalavimo nebuvo ir Lietuvos teisinėje sistemoje, tuo tarpu pats jo priėmimas (be jokio pereinamojo laikotarpio per daugelį metų tiek pačių vartotojų, tiek įmonių įrengtoms duomenų perdavimo sistemoms adaptuoti, taip pat nepriimant įgyvendinančiųjų teisės aktų, kurie būtų taikomi matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui) akivaizdžiai prieštarauja teisės principui nemo tenetur ad impossibile, draudžiančiam iš asmenų reikalauti to, ko neįmanoma įgyvendinti. 2004 m. kovo 31 d.

Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių preambulėje nurodyta, kad teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonių laisvam judėjimui, o atitinkamos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybėse narėse. Pareiškėjo teigimu, 2004/22/EB direktyva taikytina matavimo priemonėms, o ne ryšiui; ryšys nebūdamas matavimo priemone negali būti metrologinės patikros objektu. Lietuvos metrologinės tarnybos, reikalaujančios metrologiškai įteisinti nuotolinį ryšį, duodama nuoroda į 2004/22/EB 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktus laikė nekorektiška, nes šiuose punktuose kalbama apie matavimo priemones, kurios turi būti suprojektuotos taip, kad įrengus jas pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, t. y. kalbama apie matavimo priemones (skaitiklius), pagal kurių displėjaus rodmenis yra apskaitomas patiektos šilumos energijos kiekis, o ne apie nuotolinį ryšį, kuris nėra matavimo priemonė.

Pažymėjo, kad su Akte suformuotomis išvadomis bei teikiamais nurodymais pareiškėjas nesutiko ir tvirtino, jog nuotolinis duomenų perdavimo kanalas neatlieka matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo, todėl jam neturi ir negali būti taikomas teisinis metrologinis reguliavimas ir jis nėra priskiriamas teisinio reglamentavimo objektams. Pareiškėjo teigimu, Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107, kuriuo nuotolinis duomenų perdavimo kanalas priskiriamas teisiniam metrologiniam reglamentavimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 15 straipsniui, nustatančiam, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos Metrologijos įstatymo 15 straipsnio nurodytose srityse, o taip pat 16 straipsniui, pagal kurį teisinio metrologinio reglamentavimo objektams yra priskiriamos matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai.

Dėl Akte nurodyto trečiojo nurodymo pabrėžė, kad net ir esant tinkamam teisiniam reguliavimui bei pakankamam finansavimui, daugiau kaip 200 tūkstančių vartotojų butuose esančių, jų pačių per pastaruosius 10–15 metų įsirengtų skaitiklių pakeisti naujais akimirksniu neįmanoma. Kadangi nurodyti terminai naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais ir jie dar nėra pasibaigę, Inspekcija neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo.

Karšto vandens tiekimo veikla yra nauja, reguliuojama atskirai nuo šilumos tiekimo veiklos, šiai investicijai UAB „Vilniaus energija“ nuosavų lėšų neturi ir vykdys ją skolintomis lėšomis, o neturėdama ir negalėdama turėti jokių kitų išorinių finansavimo šaltinių, negali visuotinai „staiga“ įrengti karšto vandens skaitiklių 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančiuose namuose. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos neatlygintinai vykdyti esamų, gyventojams priklausančių apskaitos skaitiklių metrologinės patikros (kurios sąnaudos negali būti įtrauktos į jokias valstybės reguliuojamas kainas).

Anksčiau pačių gyventojų sumontuotų, jiems priklausančių, karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais negali būti nustatyta, kadangi tokios veiklos sąnaudų nepadengimas prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Gyvenamuosiuose namuose, kurie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, UAB „Vilniaus energija“ negali nei įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių, nei vykdyti esamų, gyventojams priklausančių apskaitos skaitiklių metrologinės patikros.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ 4 punkte nurodyta, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai yra įrengti ir nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui. UAB „Vilniaus energija“ už teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintoje šilumos energijos kainoje įskaičiuotą šilumos pardavimo vartotojams kainą privalo eksploatuoti tik jai priklausančius, atsiskaitomuosius pastato įvade įrengtus šilumos apskaitos prietaisus.

Taigi karšto vandens tiekėjui (ar tuo labiau atitinkamame name karšto vandens tiekėju nesančiam šilumos tiekėjui) netaikoma ir negali būti taikoma pareiga neatlygintinai prižiūrėti ar tikrinti kitų asmenų įrengtus ar/ir jiems priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu yra susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri patvirtina, jog Aktas surašytas neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nagrinėdamas gyventojų skundus, pagrįstai ir teisėtai priėmė nurodymus pareiškėjo atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Pažymėjo, kad nurodymai priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei LVAT nutartimi. Akto 1 ir 2 punktų reikalavimai susiję su nuotoliniu būdu perduotų duomenų naudojimo atsiskaitymams su vartotojais draudimu, kadangi nuotolinio duomenų perdavimo sistemos ar jų programinės įrangos nėra metrologiškai įteisintos (nepatvirtinti jų tipai, neatlikta metrologinė patikra ir t. t.), kaip nurodyta Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d.

įsakyme Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam duomenų perdavimui. Todėl ir šiomis sistemomis perduoti duomenys negali būti naudojami atsiskaitymams tarp tiekėjų ir vartotojų. Patikrinimo akto 3 punkto reikalavimų vykdymas susijęs su Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus dar 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte Nr. 95V-1042 duotais nurodymais pareiškėjui.

LVAT 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino Inspekcijos apeliacinį skundo dalį, kuria Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius nurodė pareiškėjui vykdyti minėto patikrinimo akto Nr. 95V-1042 reikalavimus: „atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų nustatytas metrologinis patikrinimas-metrologinė patikra“ ir „parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti patikros grafikus“.

LVAT kolegija, įvertinusi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nusprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėju – pareiškėju, atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, padarė išvadą, jog šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu ir konstatavo Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius. Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neatsižvelgė į tai, jog namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors pareiškėjas ir šia aplinkybe argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą.

Nurodė, kad atsakovui žinoma, jog namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojai pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo turėtų pirkti tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) ir tai, kad šis būdas įgyvendintas netinkamai. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių 160.1 punktu, karšto vandens ruošimo skaitiklį turi įrengti šilumos tiekėjas (pareiškėjas) ir, jeigu vadovaujantis šių Taisyklių 233 punkte numatyta tvarka, 2-asis karšto vandens tiekimo būdas įgyvendintas netinkamai, vadovaujantis Taisyklių 185.3.3 ir 185.4 punktais, šalys privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą.

Šiuo atveju, iki bus išspręsti Taisyklių 185.3 ir 185.3.2 punktuose nurodyti klausimai, karšto vandens tiekėjo veiklą turi vykdyti pareiškėjas, o tuo pačiu ir gyventojų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę priežiūrą. Bet kokiu atveju, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 17 straipsnio 2 dalimi, atsiskaitymai su buitiniais karšto vandens vartotojais gali vykti tik teisinei metrologijai priskirtomis ir metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis, jeigu karšto vandens skaitiklių rodmenys naudojami atsiskaitymams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 146–149) prašė skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (VII t., b. l. 32–33) prašė skundą atmesti. Taip pat pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (VII t., b. l. 73–81) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu (VIII t., b. l. 109–116) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkino ir panaikino 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11).

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas yra kilęs dėl 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-565(V11) teisėtumo. Akte pareiškėjui buvo duoti nurodymai: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas) atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, deklaruotus rodmenis; 2) įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Įsakymu; 3) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 4) apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. kovo 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

Teismas nustatė, kad, tirdami 2011 m. vasario 8 d. ir 2011 m. vasario 1 d. vartotojų skundus, Inspekcijos pareigūnai atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu nustatė, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butuose karšto vandens apskaitai įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 su nuotoliniu duomenų perdavimu. Visi skaitikliai turi galiojančius patikros žymenis. Atlikus tiekiamos šiluminės energijos apskaitos kontrolę buvo nustatyta, kad šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis KATRA SKS-3. Apskaita ir atsiskaitymas už sunaudotą šiluminę energiją vykdomi pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis. Namo šilumos punkte ir laiptinėse sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“. Atsakovas rėmėsi Įsakymu, kuriame nurodyta, kad matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama visai matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatai, kol nustatyta tvarka nebus atlikta visos perdavimo sistemos metrologinė patikra.

Teismas konstatavo, kad metrologijos teisiniai santykiai yra reguliuojami tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse nacionalinėje teisėje reglamentuoja Metrologijos įstatymas, kurio 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais“, o to paties straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „matavimo sistema – kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti.“ Pagal Metrologijos įstatymo 17 straipsnį, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro:

1) matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas;

2) matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė);

3) kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d.). Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.). Įsakyme nustatyta, jog matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus (1 p.); matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus (2 p.); teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui (3 p.).

Įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto 2 dalimi, taip pat įgyvendinant Direktyvos 2004/22/EB 1 priedo „Esminiai reikalavimai” 10.4 ir 10.5 punktus, nustatančius, kad tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, jog, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, o matavimo priemonės displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina, todėl nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas.

Šiam ginčui yra aktuali LVAT praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A858-46/2014. Teisėjų išplėstinė kolegija 2015 m. sausio 5 d. sprendimu minėtoje byloje nustatė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2014 m. rugsėjo 10 d. prejudiciniame sprendime nagrinėjamoje byloje nusprendė, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Šiame prejudiciniame sprendime ESTT inter alia pažymėjo, kad visus šios direktyvos reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nauja patikra yra nebūtina vartotojų apsaugos tikslui pasiekti. Šis tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis nei tomis, kurių imtasi pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pavyzdžiui, vien šio įtaiso metrologine patikra. Be to, net jeigu atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, t. y. pagrindinėje byloje – Metrologijos inspekcija, vėliau nuspręstų metrologinę patikrą taikyti tik nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisams, šios institucijos bet kuriuo atveju negali be reikalo reikalauti techninių tyrimų, kurie jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje ir kurių rezultatai joms prieinami ar, pateikus prašymą, gali būti pateikti (šiuo klausimu žr.

Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Portugalija, C 432/03, EU:C:2005:669, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Remiantis minėtu ESTT prejudiciniu sprendimu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22 turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą.

Todėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-565(V11) yra neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintas pilnai. Pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT ištirti, ar Taisyklių 5, 145, 164, 185, 233, 234 ir 235 punktai atitinka Šilumos ūkio įstatymo, Energetikos įstatymo bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, netenka prasmės, nes LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 dėl prašomų punktų atitikties minėtų įstatymų nuostatoms jau pasisakė.

Teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų I. K. M. ir J. M. prašymų priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas netenkino, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys byloje palaikė atsakovo poziciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1, 2, 5, 6 d.).

III. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija apeliaciniu skundu (IX t., b. l. 186–192) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Inspekcijos Aktas ir palikti galioti Aktą, Akto išvadą, pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį nurodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Akto pirmasis nurodymas – atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis – yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 17 straipsnio 2 dalimi. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad visi gyvenamojo namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Atlikto patikrinimo metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad gyvenamojo namo butų gyventojų apsirūpinimas karštu vandeniu faktiškai vyksta 1-u karšto vandens tiekimo būdu – centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y.

Bendrovės. Būtent su Bendrove už sunaudotą karštą vandenį namo gyventojai atsiskaito pagal jų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, vadinasi, Bendrovė name yra karšto vandens tiekėja. Darytina išvada, kad nors ir namo gyventojai priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens teikimo būdu, šis gyventojų sprendimas faktiškai nėra įgyvendintas. Kaip turėtų būti įgyvendinamas vartotojų pasirinkimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, nustato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 (redakcija, galiojusi patikrinimo metu), 185 punktas. Be to, Taisyklių 160 punktas nustato, kad, vartotojams teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkus 2-ąjį karšto vandens tiekimo būdą, naudojami karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis. Taisyklių 185.4 punkte numatyta, kad, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, jog vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 185.3.3 punkto (iki bus išspręsti Taisyklių 185.3.1 ir 185.3.2 punktuose nurodyti klausimai, šalys privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą) nuostatas.

Bendrovė patikrinimo metu nepateikė dokumentų, liudijančių, kad visi Taisyklių 185.1 ir 185.2 punktuose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklių 173 punktas karšto vandens tiekėjui nustato pareigą prižiūrėti karšto vandens skaitiklius, kurie nuosavybės teise priklauso karšto vandens vartotojams.

Teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Todėl Bendrovės teiginys, kad anksčiau pačių gyventojų sumontuotų, jiems priklausančių, karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais negali būti nustatyta, neatitinka tikrovės ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

2. Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (Taisyklių 174 punktas). Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 punktas). Vadinasi, Bendrovė iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti Bendrovė. Tokią išvadą padarė LVAT, nagrinėdamas iš esmės analogišką administracinę bylą Nr. A525-1340/2012. Pažymėtina, kad LVAT Inspekcijos nurodymą atsiskaitymams su vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis yra pripažinęs teisėtu ir pagrįstu (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012 ir kt.).

3. Inspekcija neginčija antro Akto nurodymo panaikinimo. Inspekcija nesutinka su trečiojo ir ketvirtojo Akto nurodymo panaikinimu, kadangi jie susiję su pirmojo nurodymo įgyvendinimu. Patikrinimo akto trečiasis ir ketvirtasis nurodymas – parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus – neatsiejamai susijęs ir logiškai išplaukiantis iš pirmojo nurodymo. LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 pripažino, kad Inspekcijos nurodymas sudaryti skaitiklių patikros grafikus yra teisėtas ir pagrįstas.

Inspekcija remiasi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-86 „Dėl „Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ papildymo ir pakeitimo“. Bendrovė privalo sudaryti bendrą visų matavimo priemonių, naudojamų atsiskaitymams (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.) sąrašą, kuriame, be kita ko, būtų nurodytos ir (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo naudojamos matavimo priemonės. Inspekcijos reikalavimas sudaryti bendrą matavimo priemonių sąrašą nėra savitikslis ar vien formalus reikalavimas.

Atsiskaitymams naudojamų matavimo priemonių sąrašas, į kurį turi būti įtrauktos ir Inspekcijos patikrintuose namuose naudojamos matavimo priemonės, Inspekcijai reikalingas teisinei metrologinei priežiūrai vykdyti, nes būtent iš šio sąrašo matyti, kokiuose daugiabučiuose namuose ir atskiruose gyventojų butuose vyksta atsiskaitymai su gyventojais naudojant teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių (šiuo atveju – karšto vandens skaitiklių) rodmenis, kurių metrologinės patikros periodiškumą pavesta kontroliuoti Inspekcijai.

Taip pat vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vartotojams daugiabučiuose namuose suteikta teisė Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir po to pasirinktam karšto vandens tiekėjui atsiranda prievolė metrologiškai prižiūrėti atsiskaitymams naudojamus karšto vandens skaitiklius. Todėl karšto vandens tiekėjas turi pateikti Inspekcijai informaciją, kur jis vykdo karšto vandens tiekimo veiklą, kur ir kokias matavimo priemones naudoja atsiskaitymams.

Be to, Taisyklių 171.3 punkte numatyti atvejai, kuomet su karšto vandens vartotojais galima atsiskaityti ir ne pagal matavimo priemonių rodmenis, o pagal geriamojo vandens suvartojimo normas, todėl ir dėl šios aplinkybės Inspekcijai reikalingas atsiskaitymams naudojamų matavimo priemonių sąrašas. Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Inspekcijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą ir šios inspekcijos įgalioto asmens pavedimą atlikti patikrinimus gamybinėse patalpose ir teritorijose, kuriose fasuojamos ar saugomos fasuotos bei parduodamos sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos, dozuojamos prekės ar matavimo indai arba parduodamos, nuomojamos, naudojamos, saugomos ir taisomos matavimo priemonės, ir gauti reikalingų informacijų bei dokumentus.

Inspekcijos patikrinimo metų galiojusių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 400 redakcija), 11.3 punkte nustatyta analogiška Inspekcijos teisė. Teismas nukrypo nuo LVAT praktikos analogiškose ir iš esmės panašiose bylose. Suprantama, kad neįmanoma iš karto pakeisti visų Vilniaus miesto daugiabučių butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių ir atkreipia dėmesį, kad nurodyme apie visų skaitiklių pakeitimą net neužsimenama.

LVAT administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012 akcentavo, kad aplinkybė, jog karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėjų nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (analogiška išvada išsakyta ir LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1340/2012).

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., I. K. M. apeliaciniu skundu (IX t., b. l. 167–181) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už paaiškinimų parengimą pagal pateiktą sąskaitą ir išlaidas už apeliacinio skundo parengimą pagal sąskaitą, kuri bus pateikta teismui iki teismo posėdžio arba per 2 savaites nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo bylą, neišsprendęs klausimo dėl P. M. prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes ginčo akto surašymo metu P. M. buvo vienas iš butų savininkų, todėl šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms laikotarpiu, kuomet jis buvo buto savininkas, todėl sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šio procesinio pažeidimo, kai pirmosios instancijos teismas neišsprendžia asmens prašymo dėl jo įtraukimo į trečiuosius suinteresuotus asmenis, taip pat kai pasisako dėl į bylą neįtrauktų asmenų, kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms.

2. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes pasisakė tik dėl vieno iš Akte išdėstytų reikalavimų dėl nuotolinio duomenų perdavimo įrangos naudojimo (duomenys neskelbtini) name, tačiau visiškai nepasisakė dėl likusių akte išdėstytų reikalavimų dėl nesutvarkytos karšto vandens apskaitos ir metrologiškai nepatikrintų karšto vandens apskaitos prietaisų naudojimo sąskaitų išrašymui (duomenys neskelbtini) name. Nei vienas karšto vandens skaitiklis (duomenys neskelbtini) name neturėjo galiojančios metrologinės patikros. Teismas nepagrįstai susiaurino Akto taikymo ribas, nepagrįstai nurodydamas, kad esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatai, kol nustatyta tvarka nebus atlikta visos perdavimo sistemos metrologinė patikra, tačiau visiškai ignoruodamas, jog esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatai, kol nustatyta tvarka nebus atlikta visos perdavimo sistemos, kurią sudaro visų butų karšto vandens skaitikliai, namo įvadinis skaitiklis ir nuotolinio duomenų perdavimo įranga, metrologinė patikra.

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens apskaita atitiko visus teisinės metrologijos reikalavimus, įskaitant nustatytus Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. V-107, tik todėl, kad rėmėsi LVAT 2015 m. sausio 5 d. sprendimu kitoje administracinėje byloje Nr. A858-46/2014. Teismas neįvertino, kad, pirma, administracinėje byloje Nr. A858-46/2014 ratio decidendi nėra tapatus šios bylos aplinkybėms, nes, priešingai nei administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, šioje byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovo naudoti karšto vandens apskaitos prietaisai (duomenys neskelbtini) name turėjo galiojančias metrologines patikras nuo 2008 metų, nes pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, ir, antra, ES direktyvos nėra tiesioginio taikymo, todėl karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinių reikalavimų nacionalinis reglamentavimas, nustatytas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. V-107, yra privalomas, kol nėra panaikintas, nes yra tiesioginio taikymo, priešingai nei ES direktyvos. Teismas, nukrypdamas nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 3 dalies bei ESTT precedentinės doktrinos, neteisėtai ir nepagrįstai ginčo santykiams tiesiogiai taikė Direktyvos Nr. 2004/22/EB nuostatas. Tiesioginio direktyvų veikimo (taigi ir taikymo) galimybė ESTT precedentuose pripažįstama esant tokioms visoms šioms sąlygoms: 1) praleistas direktyvos įgyvendinimo terminas, nurodytas direktyvoje; 2) valstybė nėra įgyvendinusi ar netinkamai įgyvendinusi direktyvos nuostatas; 3) taikytina direktyvos nuostata yra aiški ir turi visus teisės normos požymius bei yra besąlyginė. Šiuo atveju nei viena iš nurodytų sąlygų nebuvo patenkinta (Direktyvos 23 straipsnis). Lietuvos metrologijos įstatyme ir jj detalizuojančiame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. V-107 nustatyti reikalavimai, keliami matavimo priemonių sistemoms su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, yra privalomi iki 2016 metų.

4. Pareiškėjo vykdyta šilumos apskaita buvo neteisėta, nes vykdyta pagal apskaitos prietaisus, kurie neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, kaip pagrįstai nustatė pareiškėjo skundžiamame akte atsakovas. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-143-10/2012 konstatavo, jog Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai neprieštarauja Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniams, taip pat 3 punktas neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Tokiu būdu abejonę sukėlusios Įsakymo nuostatos savo turiniu adekvačios Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalių, 15, 16 straipsnių nuostatoms.

5. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, LVAT administracinėje byloje Nr. A143-808/2014 išaiškino, kad karšto vandens skaitikliai Šilumos ūkio ir Metrologijos įstatymų taikymo požiūriu yra laikytini atsiskaitomaisiais prietaisais, už kurių naudojimosi tinkamumą, kartu ir jų priežiūrą, atsako karšto vandens tiekėjas – pareiškėjas. Pažymėtina, kad tokio byloje nagrinėjamos teisinės situacijos aiškinimo yra nuosekliai laikomasi administracinių teismų praktikoje, suformuotoje LVAT iš esmės analogiškose administracinėse bylose (pvz., bylos Nr. A444-1178/2010, Nr. A261-1585/2012, Nr. A492-1722/2012, Nr. A525-54/2013 ir kt.). Todėl nurodytose LVAT nutartyse suformuluotų materialinės teisės normų aiškinimo taisyklių turi būti laikomasi ir šioje administracinėje byloje.

6. Patikrinimo metu galiojusiame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-97 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ buvo nurodyta, jog turi būti sudaromas vienas, t. y. bendras visų įmonės teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių sąrašas. Tokio sąrašo nebuvimas paminėto patikrinimo metu (pareiškėjas to neneigia) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip iš jo reikalaujama pastaruoju teisės aktu. Todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu ir antrasis iš aptariamų nurodymų turi būti pripažintas pagrįstu.

7. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjas negali tvirtinti, jog pareiškėjo prievolė tinkamai sutvarkyti karšto vandens apskaitą atsirado tik nuo 2010 m. lapkričio 1 d., nes ši aplinkybė tik įrodo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės iki dabar karšto vandens tiekėja apskritai tiesiog piktybiškai nevykdė savo prievolės įrengti ir prižiūrėti šilumos apskaitos sistemas kaip to reikalauja įstatymas. Darytina išvada, ginčo laikotarpiu visuose ginčo namo butuose buvę karšto vandens skaitikliai buvo įrengti metrologinių patikrų neturinti šilumos ir karšto vandens apskaitos su nuotoliniu duomenų perdavimu sistema. Nors Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje plačiau nedetalizuota, kokius veiksmus konkrečiai apima visos tiekėjo prievolės sutvarkyti karšto vandens apskaitą, tačiau, LVAT vertinimu byloje Nr. A525-1298/2012, akivaizdu, jog situacija, kai karšto vandens apskaitos prietaisai yra pakeisti ne visuose butuose, kuriuose vartojamas karštas vanduo, nurodyto reikalavimo neatitinka.

8. Byloje nustatyta, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – šioje byloje pareiškėjas. Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas. Atsakovas privalėjo užtikrinti namo butų karšto vandens skaitiklių patikras, o metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių parodymų naudojimas šilumos apskaitai yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų teises. Šią apelianto poziciją patvirtino LVAT jau įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012.

9. Atsakovo Aktas yra pagrįstas teisės normomis, jo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (IX t., b. l. 209) prašo dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiūra, o Inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (X t., b. l. 1–5) prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad P. M. klausimas buvo išspręstas 2011 m. spalio mėnesį įsiteisėjusia protokoline teismo nutartimi, kuria P. M., atsižvelgiant į tai, jog 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi butas (duomenys neskelbtini) parduotas J. J.-Š. ir V. Š., vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi buvo pakeistas, pašalintas iš bylos nagrinėjimo, o minėti naujieji savininkai J. J.-Š. ir V. Š. įtraukti į bylą, nes priimtas teismo sprendimas turės įtakos būtent jų teisėms ir pareigoms. Pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje Nr. A858-46/2014 gautu ESTT 2014 m. rugsėjo 10 d. išaiškinimu (prejudiciniu sprendimu), 2015 m. sausio 5 d. nutartyje pripažino kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Reikalavimas pateikti nuotolinio duomenų perdavimo sistemos patikras prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir toks įpareigojimas ūkio subjektams negali būti duodamas. Taigi, esant analogiškai situacijai, negali būti skirtingai išaiškinti susiklostę tapatūs teisiniai santykiai. (duomenys neskelbtini) situacija yra tapati kitos LVAT nagrinėtos administracinės bylos situacijai (LVAT administracinė byla Nr. A-930-261/2013). Dėl tiesioginio ES direktyvos taikymo negalimumo pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. A858-46/2014 pasisakė, jog vadovaujantis ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, yra įpareigotas taikyti ES teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis.

Pareiškėjo nuomone, kol nacionalinės teisės prieštaravimai ES nuostatoms bus išspręsti kitomis kompetentingų institucijų teisėkūros ar konstitucinėmis priemonėmis dėl nepakeisto nacionalinio reguliavimo ir praktikos, teisės aktai yra pripažįstami prieštaraujantys ES teisei per teisės taikymo institutą, kurį atlieka teismai.

Pareiškėjas atsiliepimu į Inspekcijos apeliacinį skundą (X t., b. l. 23–26) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą; pridėti apeliacinės instancijos teismui teikiamus pridedamus dokumentus, kadangi šie dokumentai iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir LR ūkio ministerijos gauti tik 2015 m. liepos 1 d., t. y. po teismo sprendimo paskelbimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Aktas grindžiamas iš esmės neteisėtu ir prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams teisės aktu – Valstybinės metrologijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“, todėl Aktas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 2015 m. birželio 19 d. rašte Nr. 67 išreiškė nuomonę, kad galiojantis teisinis reguliavimas neturėtų prieštarauti ES teisės aktams ir paprašė Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją imtis atitinkamų teisėkūros ar konstitucinių priemonių nacionalinės teisės prieštaravimams ES nuostatoms išspręsti. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. (26.16-81)-3-3363 informavo, kad šiuo metu rengia Įsakymo pakeitimo projektą. Administracinis aktas (šiuo atveju Aktas) negali būti grindžiamas ES teisei prieštaraujančiu nacionaliniu aktu. Ginčui aktuali LVAT praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, taip pat administracinėje byloje Nr. A-929-261/2013 bei administracinėje byloje Nr. A-930-261/2013. Visose išvardytose bylose LVAT pilnai patenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ administracinius skundus ir panaikino Inspekcijos Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktus kaip neteisėtus iš esmės, t. y. prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodoma, kad prie jo pridedamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2015 m. birželio 10 d. raštas Nr. 64, 2015 m. kovo 27 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštas Nr. 2R-935.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nei vienos iš įstatymų leidėjo nurodytos aplinkybės nėra, todėl su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. liepos 3 d. registruotas Lietuvos metrologijos inspekcijos „Prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo“, prašant prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos pridėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį šio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015.

Nurodytas procesinis sprendimas yra informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazėje, todėl jo pridėjimas prie bylos nėra tikslingas.

UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į Lietuvos metrologijos inspekcijos apeliacinį skundą nurodoma, kad prie jo pridedamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2015 m. birželio 19 d. raštas Nr. 67, 2015 m. birželio 26 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos raštas Nr.13SR-250, 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos raštas Nr.13SR-112, 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštas Nr. (26.16-81)-3-3363, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-930-261/2013.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šioje baigiamojo teisės akto dalyje aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu atsisako priimti visus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus (registruota Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. liepos 16 d.) dokumentus.

V. Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis ir kt.), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, kuris galimas bet kurioje proceso stadijoje. Į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas A. P. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Jo teisių perėmėjas, pagal Testamentų registro įrašą – I. Z., kuri ir pripažintina mirusiojo trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmėja. Ji į bylą įtrauktina trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Būtina taip pat pažymėti, kad į procesą įtrauktai I. Z. visi veiksmai, atlikti procese iki jos dalyvavimo, yra privalomi tik tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 str. 2 d.).

VI. Tikrinamoje administracinėje byloje kylantys klausimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjami ne pirmą kartą, todėl pasisakant dėl bylos baigties šioje konkrečioje byloje būtina paminėti kitas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtas analogiško pobūdžio administracines bylas, reikšmingas sprendžiant šį ginčą.

Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad gautoje patikrinti administracinėje byloje buvo iškeltas reikalavimas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11), kuriame pareiškėjui buvo duoti nurodymai:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, deklaruotus rodmenis;

2) įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Įsakymu;

3) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus;

4) apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. kovo 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 5 d. administracinėje byloje Nr. A858-46/2014 priėmė sprendimą dėl UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo panaikinti 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-954(V12), t. y. tokį pat aktą kaip ir šioje administracinėje byloje, kuriame buvo nurodyta:

1) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatų (išrašant sąskaitas), kol nustatyta tvarka nebus atlikta sistemos metrologinė patikra;

2) naudoti tik metrologiškai patvirtinto bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenų duomenis;

3) apie priimtus sprendimus ir duotų nurodymų vykdymą raštu iki 2012 m. balandžio 10 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios administracinės bylos Akto 1 nurodymas (<...> atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, deklaruotus rodmenis) sutampa su administracinės bylos Nr. A858-46/2014 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-954(V12) 2 nurodymu (naudoti tik metrologiškai patvirtinto bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenų duomenis). Nepaisant aktuose vartojamos vienaskaitos ar daugiskaitos, nurodymų esmė yra tapati - naudoti metrologiškai įteisintus apskaitos prietaisus.

Akto 2 nurodymas sutampa su administracinės bylos Nr. A858-46/2014 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-954(V12) 1 nurodymu.

Akto 4 nurodymas tolygus administracinės bylos Nr. A858-46/2014 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-954(V12) 3 nurodymui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 5 d. administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, priimdama sprendimą, jo 41 punkte nurodė, kad „Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-954(V12), kuriame pareiškėjui nurodyta: 1) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatų (išrašant sąskaitas), kol nustatyta tvarka nebus atlikta sistemos metrologinė patikra; 2) naudoti tik metrologiškai patvirtinto bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenų duomenis; 3) apie priimtus sprendimus ir duotų nurodymų vykdymą raštu iki 2012 m. balandžio 10 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Šis Aktas buvo priimtas remiantis Įsakymo nuostatomis, tačiau, remiantis ESTT prejudiciniu sprendimu šioje byloje, SESV 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22 turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą. Tad ginčijamame Akte pareiškėjui duotas pirmasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Kaip neatsiejamai susiję ir išvestiniai iš pirmojo nurodymo, naikintini ir antrasis bei trečiasis nurodymai“. Pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundas buvo patenkintas - 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktas Nr. PA-954(V12) panaikintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 5 d. administracinėje byloje Nr. A858-46/2014 priimdama sprendimą aiškino teisę. Sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu, turi būti laikomasi analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, kokia šiuo atveju ir tikrinama. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje Akto 1 nurodymas sutampa su administracinės bylos Nr. A858-46/2014 Akto 2 nurodymu, Akto 2 nurodymas sutampa su administracinės bylos Nr. A858-46/2014 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-954(V12) 1 nurodymu, o Akto 4 nurodymas su administracinės bylos Nr. A858-46/2014 Akto 3 nurodymu, nesant kitokių faktinių aplinkybių bei pagrindo kitaip aiškinti ginčui spręsti taikytiną teisę, turėjo būti priimtas analogiškas sprendimas kaip ir administracinėje byloje Nr. A858-46/2014. Vadinasi, aptariamoje apimtyje negali būti tenkinami nei Lietuvos metrologijos inspekcijos, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų J. M., I. K. M. apeliaciniai skundai.

Priimtiną sprendimą įtvirtina ir kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. A-930-261/2013, kurioje sprendimas buvo priimtas 2015 m. kovo 30 d. Šioje administracinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-4510(V11), kuriame UAB “Vilniaus energija” buvo duoti nurodymai:

1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“, atlikti name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinę patikrą, atitinkamai įforminant patikros rezultatus;

2) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenų atsiskaitymams, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios matavimo sistemos metrologinė patikra;

3) atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis;

4) apie nurodymų įvykdymą iki 2012 m. sausio 20 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

Įvardyti nurodymai iš esmės yra tapatūs šios administracinės bylos Akto nurodymams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendime taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A858–46/2014. Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-4510(V11) pripažino neteisėtu iš esmės, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui ir dėl to jį panaikino.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų aptartoje administracinės bylos apimtyje.

VII. Inspekcija apeliuodama dėl trečiojo ir ketvirtojo Akto nurodymo panaikinimo daro nuorodą ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, kur pripažinta, jog Inspekcijos nurodymas sudaryti skaitiklių patikros grafikus yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat remiamasi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-86 „Dėl „Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ papildymo ir pakeitimo“ ir tvirtinama apie Bendrovės pareigą sudaryti bendrą visų matavimo priemonių, naudojamų atsiskaitymams sąrašą, kuriame būtų nurodytos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų namų naudojamos matavimo priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje iš tikro nurodė, kad „Ginčijamu Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. 95V-1042 UAB „Vilniaus energija“ buvo įpareigota: 1) atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patikrinimas – metrologinė patikra; 2) pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą; 3) sudaryti gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) butų savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, aptariant jose butų savininkų įrengtų karšto vandens skaitiklių perdavimo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėn arba priežiūrai klausimus; 4) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių metrologinės patikros grafikus; 5) apie nurodymų įvykdymą raštu informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad Lietuvos metrologijos inspekcija teisėtai ir pagrįstai įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atlikti 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. 95V-1042 1, 4 bei 5 punktuose įvardytus nurodymus”.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2039-525/2015), tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti 2012 m. lapkričio 1 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktas Nr. PA-3436(V12) su jame buvusiais nurodymais inter alia parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu (2 nurodymas), apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. lapkričio 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (3 nurodymas), nurodė neturįs pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu ir dėl to jį naikinti ar keisti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas tikriname 2015 m. gegužės 18 d. sprendime, naikindamas 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11), nedetalizavo (neišskyrė) Akto nurodymų, bei jų naikinimo pagrindų. Tiesiog rėmėsi administracine jurisprudencija analogiško pobūdžio byloje, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 3 nurodymas ir 4 nurodymas, kiek tai susiję su 3 nurodymu, nebuvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, priimant sprendimą dėl UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo panaikinti 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-954(V12).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažįstant Akto nurodymus atskirais ginčo objektais, nebuvo padaryta, todėl aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

VIII. Be kita ko, vienas iš J. M., I. K.-M. apeliacinio skundo argumentų buvo, jog teismas išnagrinėjo bylą, neišsprendęs klausimo dėl P. M. prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes ginčijamo akto surašymo metu P. M. buvo vienas iš butų savininkų.

Inspekcijos Aktas priimtas 2011 m. vasario 25 d. P. M. 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi butą (duomenys neskelbtini), pardavė J. J.-Š. ir V. Š., kurie, pirmosios instancijos teismo nutartimi įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. P. M. perleidęs nuosavybės teises tretiesiems asmenims prarado materialinį suinteresuotumą, todėl pagrįstai buvo pašalintas iš proceso, o bylą išnagrinėjus be jo nebuvo pažeista taisyklė įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas negali būti pripažintas pagrįstu.

Dėl išdėstytų aplinkybių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti pakeistas – dėl Akto 3 nurodymo ir Akto 4 nurodymo, kiek tai susiję su 3 nurodymu, byla turi būti išnagrinėta iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos metrologijos inspekcijos, J. M., I. K. M. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-565(V11), kuriame pareiškėjui buvo duoti nurodymai parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus (3 nurodymas), apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. kovo 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (4 nurodymas), kiek tai susiję su 3 nurodymu, panaikinti ir šia apimtimi perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o Lietuvos metrologijos inspekcijos, J. M., I. K. M. apeliacinius skundus šioje dalyje atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius