72295a22-e4a4-490c-9b07-4bcc6dfd6777 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-422-485/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00506-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeikateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo V.

R. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : V. R. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 1 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 16.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A8, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas automobilį nesilaikė tinkamo atstumo, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus ir kliudė stovintį automobilį.

Kontakto metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 126 punktų reikalavimus.  Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina V. R. kaltę dėl nurodytų ir iÅ¡tirtų administracinių nusižengimų.Apeliaciniu skundu V. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Administracinio nusižengimo teisenÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti gydytojÄ psichiatrę S. K., kadangi apeliaciniame skunde ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir kaltė.  Skunde nurodo, jog teismas neteisingai nustatė įrodymais nepagrįstas faktines aplinkybes ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo visiÅ¡kai neįsigilinęs į jų duomenis, nepaÅ¡alino abejonių. Apeliantas 2016 m. spalio 21 d. paaiÅ¡kinime buvo pripažinęs, jog vairavo Audi A8 ir sukėlė eismo įvykį, tačiau 2017 m. sausio 27 d.

šį prisipažinimÄ paneigė ir paaiÅ¡kino, kad pastaraisiais metais gydytojo paskyrimu nuolat vartoja vaistus, kurie priskiriami psichotropinėms medžiagoms, kasdien juos geria ir tai gali patvirtinti jį gydanti gydytoja psichiatrė S. K.. Teismas nepaÅ¡alino abejonių, jog V. R. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir jų pavartojo iÅ¡ karto po eismo įvykio. Jis nurodo, jog atvykęs 15 val. į Savanorių pr. 379 aikÅ¡telę, pasistatė savo automobilį ir nuėjo savo reikalais.

Netrukus jam pasidarė bloga, todėl iÅ¡gėrė papildomai vaistų, kurių rekomendavo gydytoja. Paskambino žmonai, kad ji galėtų parvairuoti jo automobilį. Kai grįžo prie jo atėjo S. K. ir teigė, kad V. R. atsitrenkė į jos paliktÄ stovėti Peugeot markės automobilį. Apeliantas nurodo, jog savo automobilį jis pastatė tvarkingai, o iÅ¡ policijos padarytų nuotraukų ir palikto atstumo tarp transporto priemonių, jis pagal savo kÅ«no sudėjimÄ nebÅ«tų galėjęs iÅ¡lipti.

Šį faktÄ patvirtino ir 2017 m. kovo 21 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau teismas jį vertino kritiÅ¡kai ir motyvavo, jog policijos pareigÅ«nas A. R. patvirtino matęs, kaip pažeidėjas iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo pro priekines keleivio pusės dureles. S. K. paneigė A. R. parodymus nurodydama, kad V. R. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir sėdinčio prie vairo jo nematė. Apeliantas skunde dėl pirminio paaiÅ¡kinimo policijoje nurodo, jog tokio pobÅ«džio paaiÅ¡kinimÄ rašė tik dėl to, kad greičiau užbaigtų užsitęsusiÄ Ä¯vykio forminimo procedÅ«rÄ , nes blogai jautėsi.

Teismas neturėjo Å¡io paaiÅ¡kinimo vertinti net ir duomenų visumoje, nes jis paraÅ¡ytas esant apsvaigimo bÅ«klėje. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai nepatvirtina eismo įvykio konkretaus laiko ir mechanizmo bei kas konkrečiai jį sukėlė. Nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad V. R. atvažiavęs 15 val. buvo apsvaigęs nuo kokių nors psichikÄ veikiančių medžiagų. Po 15 val. pavartojęs klonazepamo ir atėjus S. K. apie 16 val. prie automobilio jau galėjo bÅ«ti nuo minimo vaisto apeliantas apsvaigęs. Ar galėjo jis vairuoti pavartojęs vaisto gali pasakyti tik jo praÅ¡oma apklausti liudytoja gydytoja S. K..

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime praÅ¡oma palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas ir padarytos iÅ¡vados pagrįstumas.Be to, apeliaciniu skundu praÅ¡oma skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiÅ¡kėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotÄ praÅ¡ymÄ .

Kartu pažymėtina, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog Å¡ios bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog bÅ«tų atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta gydytoja psichiatrė S. K., tačiau apygardos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis, todėl tai nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo anksčiau minėtos ANK nuostatos.

Be to, apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė bÅ«tinumo bylÄ nagrinėto žodinio proceso tvarka, o Å¡ios liudytojos parodymai net jei jie ir patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes, esmingai nepakeistų teismo sprendimo kaltės įrodytinumo prasme, todėl Å¡is apeliacinio skundo praÅ¡ymas netenkintinas.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Apeliantas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir mano, jog jis yra neteisėtas, nes nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurie patvirtintų faktines įvykio aplinkybes.

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo už tai, kad apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų padarė KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Nagrinėjamu atveju V. R. teismo nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 21 d., 16.07 val., Kaune Savanorių per. 379 aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį nesilaikė tinkamo atstumo, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, kliudė kitÄ automobilio, kur kontakto metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. V.

R. teismo vertinimu pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus. Skundžiamas nutarimas grindžiamas teismo išvardinta bylos medžiaga, nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, betarpiškai ištirtais liudytojų parodymais ir administracinio nusižengimo požymių visuma tuo pačiu ir kaltė V. R. veiksmuose pagrįstai nustatyta. Aukštesniajam teismui apelianto kaltės įrodymai abejonių nekelia.Apeliantas skunde akcentuoja, jog ne jis padarė eismo įvykį, automobilio nevairavo būdamas apsvaigęs, vaistus pavartojo jau atvykęs į stovėjimo aikštelę ir automobilį jau pastatęs, tačiau padarytos bylos medžiagos analizės kontekste, teismas neturi pagrindo abejoti dėl V.

R. vairavimo ir apsvaigimo fakto. IÅ¡ liudytojos S. K. parodymų analizės nustatyta, kad ji paliko savo automobilį įvykio dienos ryte automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje netoli savo darbo, atėjusi apie 16 val. pamatė apgadintÄ savo automobilį, kurį kliudė apelianto automobilis Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jos parodymais patvirtinta, kad vairuotojas sėdėjo savo automobilyje keleivio pusėje. IÅ¡lipęs pareiÅ¡kė, jog ji jam įvažiavo ir įlipo į automobilį, keleivio pusę bei užvedė automobilio variklį.

Tokias iÅ¡ esmės aplinkybes dėl vairuotojo patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai. Liudytojas D. T. patvirtino, jog V. R., vairuodamas automobilį, kliudė kitÄ stovintį automobilį, kurį ir apgadino. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, jog automobilio Peugeot vairuotoja paaiÅ¡kino, jog ji atvažiavusi ryte į darbÄ automobilį paliko stovėti ir nuėjo į darbÄ , grįžusi rado jį apgadintÄ ir prie jo stovintį automobilį Audi A8. Liudytojui iÅ¡ kaltininko ir nukentėjusiosios automobilių padėties matėsi, kad dėl padaryto eismo įvykio kaltas yra automobilio Audi A8 vairuotojas, kurį rado sėdintį automobilyje, jis iÅ¡lipo per kitos pusės dureles, nes tarp automobilių nebuvo tarpo iÅ¡lipimui.

Liudytojo V. O. parodymai patvirtina, kad V. R. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už jo sukeltÄ eismo įvykį, Å¡io liudytojo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad V. R. 2016 m. spalio 21 d. paaiÅ¡kinime prisipažino vairavęs transporto priemonę Audi A8 ir sukėlęs eismo įvykį. Nors Å¡io paaiÅ¡kinimo apeliantas nepatvirtina ir jau po atlikto Å¡lapimo tyrimo ir specialisto iÅ¡vados nurodo kitas aplinkybes, tačiau toks pozicijos pokytis nereiÅ¡kia kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad ne V.

R. vairavo automobilį ir apgadino kitÄ stovintį automobilį. V. R. kaltė grindžiama ne tik jo pirminiu paaiÅ¡kinimu, bet ir kita bylos medžiaga, patvirtinančia faktines aplinkybes ir formuojančias įvykio mechanizmÄ bei teisinę iÅ¡vadÄ objektyvios tiesos nustatymo procese. SkundÄ apeliantas grindžia ir antstolio nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, tačiau vien tai, jog teismas pažeidėjo pateiktÄ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ vertino ne taip, kaip bÅ«tų norėjęs pats pažeidėjas, neįrodo, jog teismas neteisingai nustatė įrodymais pagrįstas faktines bylos aplinkybes ar bylÄ nagrinėjo neįsigilinęs į jos duomenis, neÅ¡alindamas kilusių abejonių.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai dėl Å¡io pateikto įrodymo atmetimo ir kritiÅ¡kumo pasisakė, su jo motyvais sutiktina, todėl detaliau nepasisakytina, kadangi atkurti situacijÄ , analogiÅ¡kos buvusiai pažeidimo fiksavimo metu, nėra įmanoma. Tai, kad paties fakto dėl automobilio apgadinimo ir kaltininko, sėdinčio už vairo tiesiogiai nematė nukentėjusioji ir atvykę policijos pareigÅ«nai, kurių bylos suinteresuotumu teismas nesuabejota, tam priežasčių nenustatyta ir skundÄ nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, teismas neturi pagrindo iÅ¡tirtų duomenų visumoje manyti, kad ne apeliantas vairavo savo automobilį įvykio dienÄ ir laikÄ , ir ne jis apgadino ne tik savo, bet ir kito asmens stovintį automobilį.

Å ios aplinkybės Å¡iame aspekte teisingai nustatytos ir tinkamai įvertintos apylinkės teismo, jų pagrįstumu ir objektyvia bylos medžiaga neabejoja skundÄ nagrinėjantis teismas, todėl skundo argumentai dėl Å¡ių aspektų atmestini. Apelianto apsvaigimas pagrįstas ne tik A. R., V. O., D. T. parodymų analize, kurie suabejojo V. R. elgesiu ir bÅ«sena, įtarimams kilus ir pačiai nukentėjusiajai, bet ir nustatytas objektyvia specialisto iÅ¡vada bei Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 655.

Tai, kad V. R. vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas neneigia ir jis pats, tvirtina, kad tai daro nuolat, nes jam toks gydymas nustatytas specialisto (gydytojos). Ä®vykio dienos ryte jis juos taip pat vartojo, o antroje dienos pusėje atvažiavo į minėtÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Apeliantas tvirtina, kad vairavo transporto priemonę anksčiau nei nurodytas administracinio nusižengimo protokole laikas ir tuo metu dar nebuvo apsvaigęs, tačiau tokia jo pozicija vertintina kaip gynybinė. Matyti iÅ¡ minėtų dokumentų (kuriais patvirtintas apsvaigimo faktas) turinio, jog jo Å¡lapimas paimtas 17.35 val., kas reiÅ¡kia, kad vis dar buvo jaučiamas medikamentų poveikis, t. y. preparatas nėra greitai paÅ¡alinamas iÅ¡ organizmo.

Apeliantas skunde nurodo savo tyrimo duomenis apie tai, kada ir kaip pasiÅ¡alina iÅ¡ organizmo vaistinis preparatas, tačiau tai nepaneigia bylos medžiagos, kad apeliantas nebuvo apsvaigęs pažeidimo padarymo metu. Vertinama tai, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojingumo Å¡altinį, t. y. transporto priemonę, turi bÅ«ti sÄ moningas ir aiÅ¡kios orientacijos, todėl įstatymų leidėjas ir numatęs draudimus vairuoti transporto priemones esant apsvaigus tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių medžiagų ar kitų psichikÄ veikiančių preparatų, todėl asmuo, žinodamas jog vartoja stipraus veikimo medikamentus ir galimai gydytojos įspėtas dėl jų poveikio, turi pakankamai atidžiai įvertinti situacijÄ dėl galimybės vairuoti tokioje bÅ«senoje, o atsiradus padariniams bei juos patvirtinus objektyviais duomenimis, prisiimti kilusiÄ atsakomybę.

Nepriklausomai nuo praÅ¡omos apklausti teisme gydytojos ir jos galimų paaiÅ¡kinimų ar galėjo V. R. vairuoti ar ne pavartojus tokio pobÅ«džio vaistus, kokius vartoja, vis tik turi bÅ«ti laikomasi KET, kurios draudžia vairuoti transporto priemones esant apsvaigus. Å iuo atveju, V. R. apsvaigimas buvo nustatytas objektyviais duomenimis (specialisto iÅ¡vada bei Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 655), kurie nenuginčyti ir patikimi. Taigi, nors ir apeliantas neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, nurodo nesutikimo argumentus, teismui visuma patikrintų ir apylinkės teismo iÅ¡tirtų bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo skundÄ tenkinti, nes įvertinus nusižengimo objektyviuosius požymius, juos pagrindžiančius įrodymus, kaltininko neteisėti veiksmai yra įrodyti, o subjektyvioji nusižengimo pusė (kaltė) pagrįsta nusižengimo bylos medžiaga.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytai atsakomybei kilti bÅ«tina įrodyti, kad kaltininkas padarė KET pažeidimÄ , bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs, sukeliant padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimas (apgadinimas)). Apibendrinant visa kas iÅ¡dėstyta aukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad V.

R. padarė ANK numatytus administracinius nusižengimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Vertinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas, kuris užtikrina apeliacinio proceso paskirtį, kad neįsiteisėtų neteisėti ir ydingi apylinkės teismų procesiniai sprendimai, vertindamas bylos medžiagÄ konstatuoja, kad apelianto atžvilgiu nepagrįstai inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus ANK numatytuosius. IÅ¡ bylos nustatytų duomenų matyti, kad V.

R. atsakomybėn patrauktas už tai, kad apsvaigęs vairavo savo transporto priemonę ir norėdamas jÄ pasistatyti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje kliudė kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę bei padarė abiems automobiliams apgadinimus. Atsižvelgiant į ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijos požymius teismo nuomone, V. R. inkriminuotas ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra perteklinis nagrinėjamu atveju ir nutarimas Å¡ioje dalyje yra naikinamas, o administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimÄ dalyje ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį, kuria pritaikytas ANK 38 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudÄ paskirti 1 300 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo nekeisti.  Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                       Algirdas Remeika