Legislator Case Law & Legislation
7228d69c-5b51-4e39-8a68-c016eb7432f0 AI generated

7228d69c-5b51-4e39-8a68-c016eb7432f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7228d69c-5b51-4e39-8a68-c016eb7432f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti; tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų palikti galioti laikinÄ sias apsaugos priemones, jas pakeisti, suteikiant teisę atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų gauti pensijas ir disponuoti piniginėmis lėšomis bent iki 5000 Lt per mėnesį bei nustatant atsakovų turto areÅ¡tÄ konkrečioms ieÅ¡kinio reikalavimo dalims (t. y. ne solidariai, o dalimis, proporcingomis sumoms, gautoms už neva neteisėtai parduotÄ Å¾emę);

Legislator headnote

AI generated

7228d69c-5b51-4e39-8a68-c016eb7432f0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Jeigu kreditavimo sutartis nutraukta nebus, bankas gali padidinti palÅ«kanas. Tokiu bÅ«du namo areÅ¡tas gali sukelti Å¡iai atsakovei ir jos sÅ«nui itin neproporcingus nuostolius ir tuo pačiu neužtikrinti ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimo. Skundžiamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo iÅ¡ esmės suvaržyta atsakovų teisė į teisminę gynybÄ , nes pritaikius areÅ¡tÄ nepagrįstai didelei sumai, atsakovai neturi galimybės susimokėti už teisines paslaugas, kurios reikalingos ginantis nuo akivaizdžiai neteisėtai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.IeÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl atsakovai turėtų atsakyti solidariai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-268/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. ir atsakovų I. P., V. B. ir I. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5145-603/2012, kuria nutarta patenkinti pareiškėjos Ž.

G. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovų L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. atžvilgiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja Ž. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovams L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. - 2 625 000 Lt sumai areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra sietinas su informacijos ir dokumentų, susijusių su atsakovų nepagrįstai įgyto turto realizavimu. Siekiant surinkti duomenis ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, pasak pareiÅ¡kėjos, neabejotinai bÅ«tų teikiami užklausimai kompetentingoms institucijoms ir galimai patiems atsakovams dėl duomenų pateikimo. Tokių paklausimų teikimas sudarytų prielaidas atsakovams manyti apie jų atžvilgiu reiÅ¡kiamus reikalavimus. Todėl atsakovai galėtų imtis veiksmų paslėpti savo turtÄ ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims ir dėl to ieÅ¡kinio įvykdymas bÅ«tų apsunkintas arba neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areÅ¡tuoti atsakovams L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ 2 625 000 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su pareiÅ¡kėja Ž.

G.. Taip pat teismas nutarė leisti atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų naudotis lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė ir tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , į tai, kad nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, sprendė, kad yra pagrindas teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pareiÅ¡kėjai priimto palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei į atsakovų teisėtus interesus, nutarė pirmiausiai areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar jo neužtekus – kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovai I. P., V. B. ir I. B. atskiruoju skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti;

2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų palikti galioti laikinÄ sias apsaugos priemones, jas pakeisti, suteikiant teisę atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų gauti pensijas ir disponuoti piniginėmis lėšomis bent iki 5000 Lt per mėnesį bei nustatant atsakovų turto areÅ¡tÄ konkrečioms ieÅ¡kinio reikalavimo dalims (t. y. ne solidariai, o dalimis, proporcingomis sumoms, gautoms už neva neteisėtai parduotÄ Å¾emę);

3) skirti ieÅ¡kovei Ž. G. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 20 000 Lt baudÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas jas taikyti (CPK 144 str. 1 d.), t. y.:

1) ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimo. Preliminariai susipažinus su ieÅ¡kiniu ir jame keliamais reikalavimais, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys turės bÅ«ti atmestas inter alia dėl to, kad ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio terminÄ sprendimams ginčyti, be to, ieÅ¡kinys laikytinas netiesioginiu ieÅ¡kiniu (CK 6.68 str.), kurį ieÅ¡kovė reiÅ¡kia nesant visų bÅ«tinų sÄ lygų. Taip pat apeliantų vertinimu, ieÅ¡kovės reikalaujami priteisti 2 625 000 Lt nėra ir negali bÅ«ti laikomi be pagrindo įgytu turtu (CK 6.237 str.), nes Å¡ios piniginės lėšos buvo gautos žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, tačiau ieÅ¡kovė minėtų sutarčių neginčija. Todėl ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma priteisti pinigų sumÄ , privalės bÅ«ti atmesta.

2) ieÅ¡kovė neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų bei pažeidžia proporcingumo principÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta galimų sunkių padarinių atsakovams. Visi atsakovai yra pensinio amžiaus ir jų pensija yra iÅ¡ esmės vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, todėl areÅ¡tavus atsakovų pinigines lėšas, jie iÅ¡ viso prarado pragyvenimo Å¡altinį.

Atsakovei V. B. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukėlė tokius moralinius iÅ¡gyvenimus, jog paÅ«mėjo onkologinė liga, kuria ji serga. Negana to, piniginių lėšų areÅ¡tas užkerta keliÄ atsakovei imtis tinkamų gydymosi priemonių. I. P. yra areÅ¡tuotas nuosavybės teise priklausantis namas, kuriam įsigyti bei remontuoti atsakovės sÅ«nus N. P. iÅ¡ banko yra gavęs kreditÄ , už kurio grÄ Å¾inimÄ atsakovė bankui yra įkeitusi namÄ . AreÅ¡tavus bankui įkeistÄ namÄ , yra grėsmė, jog bankas nutrauks kreditavimo sutartį ir pareikalaus grÄ Å¾inti paskolÄ anksčiau termino, o neturint lėšų grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ , bankas galėtų realizuoti namÄ .

Jeigu kreditavimo sutartis nutraukta nebus, bankas gali padidinti palÅ«kanas. Tokiu bÅ«du namo areÅ¡tas gali sukelti Å¡iai atsakovei ir jos sÅ«nui itin neproporcingus nuostolius ir tuo pačiu neužtikrinti ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimo. Skundžiamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo iÅ¡ esmės suvaržyta atsakovų teisė į teisminę gynybÄ , nes pritaikius areÅ¡tÄ nepagrįstai didelei sumai, atsakovai neturi galimybės susimokėti už teisines paslaugas, kurios reikalingos ginantis nuo akivaizdžiai neteisėtai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.IeÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl atsakovai turėtų atsakyti solidariai.

Atsakovams taikytinas areÅ¡to mastas turi bÅ«ti nustatomas, padalinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ tokiomis pačiomis proporcijomis, kokiomis buvo gauti pinigai už parduotÄ Å¾emę.Atsakovai yra pensinio amžiaus, negaunantys jokio darbo užmokesčio. Todėl jiems turėtų bÅ«ti suteikta teisė gauti pensijas, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo užmokestį, nes kitu atveju atsakovai liktų be jokio pragyvenimo Å¡altinio. Teisinių paslaugų, reikalingų Å¡ioje byloje, kainos gerokai virÅ¡ija Lietuvoje mokamų pensijų dydžius, dauguma atsakovų turi ypatingų poreikių (gydymosi, sveikatinimo, remonto darbų finansavimo ir pan.), todėl kiekvienam atsakovui turėtų bÅ«ti suteikta galimybė disponuoti ne tik einamuoju laikotarpiu gaunamos pensijos sumomis, bet ir santaupomis, nustatant ne mažesnį kaip 5000 Lt limitÄ per mėnesį.Ä®vertinus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo aplinkybes bei jo turinį, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Žinodama, kad turi reikalavimo teisę tik valstybės atžvilgiu, ieÅ¡kovė nepagrįstai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį visų atsakovų atžvilgiu ir dar pareikalavo taikyti atsakovų turto areÅ¡tÄ . IeÅ¡kovei žinoma, jog atsakovai yra sÄ Å¾iningi ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tačiau ji sÄ moningai siekia sukelti atsakovams kuo daugiau nepatogumų ir tokiu bÅ«du priversti juos siÅ«lyti jai finansinį atlygį už ieÅ¡kinio reikalavimų atsiėmimÄ ar taikos sutarties sudarymÄ .

Be to, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus Å¡eÅ¡eriems metams po nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo, nors akivaizdu, kad ieÅ¡kovė apie priimtus nuosavybės teisių atkÅ«rimo sprendimus žinojo nuo pat jų priėmimo. Todėl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti skirta bauda už netinkamÄ naudojimÄ si procesinėmis teisėmis. Atsakovė L.G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį.AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais: IeÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimų.Vertinant ieÅ¡kovės reikalavimus, nepagrįstai areÅ¡tuota daugiau apeliantės turto, nei turėtų bÅ«ti.

Nors ieÅ¡kovė savo praÅ¡yme ir nurodo sprendimų, kuriais pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, rekvizitus, nurodo, kokia dalis yra atkurta kiekvienam iÅ¡ pretendentų, tačiau laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos solidariai. Skundžiamoje nutartyje nėra užtikrintas nuostolių atlyginimas, jeigu ieÅ¡kinys nebus tenkintas. AreÅ¡tavus visÄ apeliantės turtÄ , ji patirs nuostolių, kuriuos ji nežinia kokiu bÅ«du galės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes Å¡io skundo padavimo dienÄ jai nežinoma, kokį turtÄ ieÅ¡kovė turi, ar gauna su darbo santykiais susijusių ar kitokio pobÅ«džio pajamų, ar turi santaupų.

             Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o atskiruosius skundus spręsti savo nuožiÅ«ra. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieÅ¡kovės Ž. G. ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų jų be pagrindo gautas lėšas, negali bÅ«ti tenkinama, todėl nėra pagrindo taikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nepraÅ¡o panaikinti paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo - pardavimo sutarčių, kurių pagrindu atsakovai pardavė žemės sklypus, kuriuos gavo, atkÅ«rus jiems nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemės sklypo dalį natÅ«ra.

Pažymi, kad ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų be pagrindo gautas pinigines lėšas bÅ«tent kyla iÅ¡ atsakovų sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių su UAB „Eveko investicija“. Be to, tiek iÅ¡ pateikto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu turi bÅ«ti pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, taip pat nėra įrodyta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.                          Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieÅ¡kovė Ž.

G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              AtsiliepimÄ Ä¯ atskiruosius skundus grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, todėl yra pagrindas preziumuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovai su atskiraisiais skundais nepateikė dokumentų apie savo turtinę padėtį, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog grėsmė bÅ«simo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja.PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepareiÅ¡kiant ieÅ¡kinio, buvo pagrįstas ir motyvuotas, todėl tai sudarė neginčijamÄ pagrindÄ pritaikyti atsakovams laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo pagrindė savo reikalavimus, todėl naikinti skundžiamÄ teismo nutartį atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.IeÅ¡kovė kreipėsi į antstolį ValdÄ ÄŒeglikÄ , jog bÅ«tų įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, ir antstolis, vykdydamas Å¡iÄ nutartį, aprašė atsakovų nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias bankuose. IÅ¡ antstolio pateiktų turto aprašų ir iÅ¡ bankų pateiktų duomenų apie atsakovų pinigines lėšas akivaizdu, kad atsakovai neturi pakankamai turto užtikrinti skundžiamos teismo nutarties įvykdymÄ .

Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovų turtinė padėtis yra gera, ir dėl to yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Antstolis priėmė patvarkymus, kuriais leido atsakovams naudotis dalimi piniginių lėšų, todėl atsakovų teisės nėra suvaržomos nepagrįstai, neprotingai ir nesÄ Å¾iningai. Be to, patys atsakovai nepateikė įrodymų ir nepagrindė kokios bÅ«tinos ir privalomos iÅ¡laidos sudaro 5000 Lt kiekvienÄ mėnesį, todėl toks jų reikalavimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Atskirieji skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis tikslintina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ tenka jų imtis praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 str.).Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių negalima iÅ¡ karto paduoti ieÅ¡kinio, tačiau gresia pavojus, jog kita Å¡alis gali tuo pasinaudoti, bÅ«tina nedelsiant užtikrinti suinteresuoto asmens interesus ir sutrukdyti atsakovui iÅ¡naudoti laikÄ iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tam, kad bÅ«tų apsunkintas bÅ«simo galimai atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos. Asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kinys nebuvo paduotas iÅ¡ karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrÄ grėsmę pareiÅ¡kėjo turtiniams interesams (CPK 144 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) Ž.

G. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo dienos – areÅ¡tuoti atsakovų L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis bendrai 2 625 000 Lt sumai (1-3 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį praÅ¡ymÄ patenkino ir nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ 2 625 000 Lt sumai (1-2 b. l.), tokį procesinį sprendimÄ iÅ¡ esmės pagrindė tuo, kad ginčo suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė ir Å¡i aplinkybė gali padidinti galimai pareiÅ¡kėjai (ieÅ¡kovei) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria pareiÅ¡kėjai Ž. G. buvo nustatytas terminas pateikti ieÅ¡kinį teismui. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pats ieÅ¡kinys, jame iÅ¡dėstytų reikalavimų pagrįstumas (ginčas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tiriami ir vertinami tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga yra tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai.

Taigi, nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).Å iuo atveju apeliantų argumentai, jog ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, praleido apskundimo terminÄ , neįrodė visų netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygų (CK 6.68 str.), pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 2 625 000 Lt, kaip be pagrindo gautas pinigines lėšas, nenagrinėtini pradinėje civilinės bylos stadijoje, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, nes Å¡ie argumentai turi bÅ«ti įvertinti, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas suteikia teisę pačiam ieÅ¡kovui apsispręsti, kokiu bÅ«du (ar solidariai, ar lygiomis dalimis, ar tam tikromis dalimis) praÅ¡yti teismo priteisti reikalaujamas sumas, civilinio proceso teisės normos nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva keisti ieÅ¡kovo reikalavimus.

Taigi, teismas pradinėje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ) nevertina, ar ieÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams solidariai, nes visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas, tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio dalyko, atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra pareikÅ¡tas pakankamai didelės apimties (2 625 000 Lt) turtinis reikalavimas.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , jau vien Å¡i aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), todėl pirmosios instancijos teismas, nutardamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl didelės apimties turtinio reikalavimo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovai su savo atskiraisiais skundais nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jiems nėra didelė ir kad jie be didesnių sunkumų galės įvykdyti galimai ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ visa apimtimi. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenų, sudarančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , įrodančių, jog atsakovai neturi pakankamai turto įvykdyti galimai ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ visa apimtimi (82-103 b. l.), tuo labiau, kad reikalavimas priteisti be pagrindo gautas sumas atsakovams yra pareikÅ¡tas solidariai, todėl patenkinus tokį reikalavimÄ , ieÅ¡kovė turėtų galimybę reikalauti, kad šį reikalavimÄ Ä¯vykdytų tiek visi atsakovai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ atsakovų atskirai (CK 6.6 str. 5 d.).

Todėl atmestini apeliantų argumentai, jog nėra įrodyta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Anot atsakovų, I. P., V. B. ir I. B. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principÄ , nes Å¡ie atsakovai yra pensinio amžiaus ir pensija yra iÅ¡ esmės vienintelis jų pragyvenimo Å¡altinis, todėl areÅ¡tavus jų pinigines lėšas, jie prarado vienintelį pragyvenimo Å¡altinį.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei bÅ«tina ieÅ¡kiniui užtikrinti.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra bÅ«tina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes nutarta pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ir, tik jo nesant, ir pinigines lėšas.

Tokia seka taikomas turto areÅ¡tas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiÅ¡kumo ir taip pat proporcingumo principus, nevaržo atsakovų teisių daugiau, negu to iÅ¡ tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp apeliantų yra pensinio amžiaus asmenų, sprendžia, jog yra tikslinga iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leisti atsakovams naudotis ne tik lėšomis, kurios gaunamos kaip darbo užmokestis, bet ir pajamomis, gaunamomis paÅ¡alpų ir pensijų forma.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantų praÅ¡ymÄ leisti jiems iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų kas mėnesį naudoti 5 000 Lt, kadangi jie neįrodė, jog bÅ«tent tokio dydžio bÅ«tinas iÅ¡laidas jie patiria kas mėnesį.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, jog apeliantės I. P. sÅ«nus namui, kuris yra areÅ¡tuotas skundžiama nutartimi, įsigyti bei remontuoti su banku yra sudaręs kreditavimo sutartį, savaime neįrodo aplinkybės, jog areÅ¡to taikymas nulems kreditavimo sutarties nutraukimÄ arba palÅ«kanų padidėjimÄ . Be to, įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu užtikrinti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ (CPK 146 str.).

Atmesdama atsakovės L. G. argumentÄ , jog skundžiamoje nutartyje nėra užtikrintas nuostolių atlyginimas, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo į pirmosios instancijos teismÄ turi kreiptis pati atsakovė su praÅ¡ymu, pateikdama preliminarų tokių galimų nuostolių apskaičiavimÄ , bei nurodydama aplinkybes, įrodančias tokių nuostolių atsiradimo galimybę. Teismas savo iniciatyva neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai yra bÅ«tina, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 146 str. 1 d.)..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias Å¡ios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovų yra pensinio amžiaus asmenų, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas skundžiamÄ nutartį patikslinti, nurodant, jog iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsakovams leidžiama naudoti ne tik pajamas, gaunamas kaip darbo užmokestis, bet ir pajamas, gaunamas paÅ¡alpų ir pensijų forma. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).

Teisė nuspręsti, kam pareikÅ¡ti materialinius teisinius reikalavimus (pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį), priklauso ieÅ¡kovui. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas, ar ne, teismas nustato, civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės. Civilinio proceso teisės normos taip pat suteikia teisę ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Taigi, už įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡ymu pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones įgyvendinimÄ , nenustačius, kad Å¡ia teise yra piktnaudžiaujama (t. y. sÄ moningai pareiÅ¡kimas aiÅ¡kiai nepagrįstas ieÅ¡kinys ar praÅ¡ymas), asmuo negali bÅ«ti baudžiamas.

Todėl atsakovų I. P., V. B. ir I. B. praÅ¡ymas ieÅ¡kovei Ž. G. skirti 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria nutarta leisti atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų naudotis lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis, nurodant, kad atsakovams taip pat leidžiama naudotis ir pajamomis, kas mėnesį gaunamomis pensijų ir paÅ¡alpų forma.Netenkinti atsakovų I.

P., V. B. ir I. B. praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei Ž. G. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjai                                                                              Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                                                                                                 Donatas Å ernas                                                                                           Dalia Vasarienė                                                                                                                                                          Â