Legislator Case Law & Legislation
722622aa-a985-4e1f-986c-92d39d8f78c8 AI generated

722622aa-a985-4e1f-986c-92d39d8f78c8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 722622aa-a985-4e1f-986c-92d39d8f78c8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl darbo ginčo bei dalykinės reputacijos gynimo bei atsakovės J. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Va taip“ dėl darbo ginčo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Va taip“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. V., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur mokymo iÅ¡laidų kompensavimÄ , 974,42 Eur žalos atlyginimÄ , 2 270,92 Eur už sprendimo įvykdymÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

722622aa-a985-4e1f-986c-92d39d8f78c8 · Vilniaus apygardos teismas: Nors įmonės pažymoje nurodyta, kad ji mokymuose dalyvavo 5 dienas, tačiau ji juose dalyvavo tik 3 dienas, o 10 000 Eur suma buvo skirta už 40 val. mokymų trukmę, be to, įmonė yra apmokėjusi tik 5 000 Eur už mokymus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-2198-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09262-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 1.3.9.2.2.; 1.3.2.9.13; 1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.5.4; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 1.3.7.8; 2.2.2.12. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Va taip“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Va taip“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

V. dėl darbo ginčo bei dalykinės reputacijos gynimo bei atsakovės J. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Va taip“ dėl darbo ginčo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Va taip“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. V., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur mokymo iÅ¡laidų kompensavimÄ , 974,42 Eur žalos atlyginimÄ , 2 270,92 Eur už sprendimo įvykdymÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ ; įpareigoti atsakovę tokiomis pat priemonėmis, tokiu pat bÅ«du bei forma atsakovės Facebook paskyroje vieÅ¡ai paneigti paskleistus duomenis, žeminančius įmonės dalykinę reputacijÄ , nurodant, kad 2019 m. sausio 9 d. Facebook paskyroje atsakovės nurodytas teiginys, jog „R Deal J. D. ir M. R. desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvena mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia R Deal bei jos vadovų dalykinę reputacijÄ , uždraudžiant atsakovei Å¡iÄ Å¾inutę iÅ¡trinti; priteisti jai iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepdama į pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė jį atmesti.

2. Nurodė, kad 2018 m. vasario 1 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė pradėjo dirbti įmonėje projektų vadovės pareigose. 2019 m. sausio 2 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. sausio 7 d. Atsakovei 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. DS22 buvo nurodyta iki 2019 m. sausio 7 d. parengti darbų, iÅ¡duotų daiktų priėmimo – perdavimo aktus ir 2019 m. sausio 7 d. ryte bÅ«ti biure, tačiau nurodytų aktų atsakovė neparengė, nurodytÄ dienÄ darbe nepasirodė.

Kadangi darbdavei paaiÅ¡kėjo atsakovės nelojalumo bei neteisėtų veiksmų faktų, 2019 m. sausio 7 d. buvo priimtas įsakymas Nr. DS23, kuriuo papildomai buvo nurodyta atsakovei parengti jos darbinio elektroninio paÅ¡to adreso laiÅ¡kų iÅ¡klotinę už paskutinius 6 mėnesius, paruoÅ¡ti atsakymus į darbdavės klausimus bei nurodyta dirbti iki 2019 m. sausio 23 d., tačiau atsakovė to nedarė. Gavusi darbuotojos atsakymus, įmonė atliko ir 2019 m. sausio 9 d. parengė vidinio tyrimo iÅ¡vadas, nustatė, jog darbuotoja iÅ¡trynė eilę darbinio elektroninio paÅ¡to adreso elektroninių laiÅ¡kų, šį elektroninį paÅ¡to adresÄ naudojo ne pagal paskirtį, pažeisdama darbo sutartį, įmonės 146 klientams iÅ¡siuntė elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose pasidalino savo Facebook paskyros nuoroda, nors tokio praneÅ¡imo tekstas nebuvo suderintas su darbdave, į savo asmeninį elektroninio paÅ¡to adresÄ persiuntė įmonės kontaktų sÄ raÅ¡Ä , kodus, slaptažodžius bei kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ . 2019 m. sausio 10 d.

įmonei paaiÅ¡kėjo papildoma darbuotojos nelojalumo aplinkybė, t. y., kad ji įmonei priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini )perkėlė į kito operatoriaus (Bitė Lietuva) tinklÄ galimai suklastojusi įmonės įgaliojimÄ , įmonė kreipėsi į įmonės ryÅ¡io operatorių (Telia) dėl telefono numerio grÄ Å¾inimo. 2019 m. sausio 10 d. buvo priimtas įsakymas Nr. DS27, kuriuo nuo 2019 m. sausio 10 d. atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo, nenurodant teisinio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo.

Sodros duomenų bazėje per klaidÄ buvo netinkamai nurodytas darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo teisinis pagrindas, t. y. DK 59 straipsnio 1 dalis, nors darbdavės valia niekada nebuvo darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu ir jai iÅ¡mokėti 6 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , įspėjime taip pat buvo padaryta klaida, nurodant DK 59 straipsnį, nes jo turinyje nurodyta, kad darbuotoja bus atleidžiama neiÅ¡mokant jokios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos darbuotojos iniciatyva. Dėl Å¡ios priežasties 2019 m. vasario 8 d. buvo priimtas įsakymas Nr. DS33, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. sausio 10 d.

įsakymas Nr. DS27 bei atitinkamai patikslintas darbuotojos atleidimo iš darbo pagrindas Sodros duomenų bazėje. Darbuotoja darbe nebuvo 2019 m. sausio 7 d., taip pat darbe nebepasirodė nuo 2019 m. sausio 9 d.

3. Nurodė, kad viso darbuotojos darbo laikotarpiu jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 7 001,90 Eur, o iÅ¡mokėta buvo 7 115,50 Eur, todėl susidarė 113,60 Eur permoka, susitarimo dėl priedo prie darbo užmokesčio Å¡alys sudariusios nebuvo, todėl jokio įsiskolinimo darbuotojai nėra. 2018 m. rugsėjo 3 – 7 d. atsakovė dalyvavo mokymuose ir pagal Darbo sutarties 2.8.5 punktÄ turi atlyginti mokymų iÅ¡laidas.

4. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės iÅ¡ savo asmeninės Facebook paskyros vieÅ¡ai paskelbtas praneÅ¡imas: „DĖMESIO draugai, kolegos, R Deal desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvendamas mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių, TAD jeigu nepageidaujate, kad pokalbiai bÅ«tų PASIKLAUSOMI R Deal NESKAMBINKITE.“, vėliau įraÅ¡as papildytas įtraukiant įmonės vadovų J. R. ir M. R. Facebook paskyras, žeidžia įmonės bei jos vadovų dalykinę reputacijÄ , paskleista informacija neatitinka tikrovės, kadangi įmonės teisę įraÅ¡yti darbuotojos pokalbius darbiniu telefonu pagrindžia Darbo sutarties 2.4 punktas, todėl, ieÅ¡kovė prašė teismÄ Ä¯pareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ , įpareigoti atsakovę tokiomis pat priemonėmis, tokiu pat bÅ«du bei forma paneigti paskleistus duomenis, žeminančius įmonės dalykinę reputacijÄ , uždraudžiant atsakovei Å¡iÄ Å¾inutę iÅ¡trinti bei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios įmonės dalykinei reputacijai tuo laikotarpiu, kai vieÅ¡ai buvo prieinamas atsakovės iÅ¡platintas praneÅ¡imas, atlyginimÄ .

5. Atsakovė J. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad jos darbo sutartis nutraukta DK 59 straipsnio pagrindu, priteisti jai iÅ¡ įmonės 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , atmetant įmonės reikalavimÄ jai dėl mokymosi iÅ¡laidų priteisimo, taip pat priteisti jai iÅ¡ įmonės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

6. Nurodė, kad visuomet laikė, jog darbo sutartis buvo nutraukta DK 59 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 2 d. ji pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. sausio 7 d., įmonės vadovė nurodė jai darbo funkcijas 2019 m. sausio 4 d. ir 7 d. vykdyti iÅ¡ namų, 2019 m. sausio 8 d. įmonės vadovės nurodymu ji dirbo įmonės biure nuo 10 val. iki 16 val., be to, 2019 m. sausio 7 d. įmonės vadovės įsakymu Nr. DS23 jai buvo nurodyta dirbti iki 2019 m. sausio 23 d., atlikti didelės apimties darbus, kas, atsakovės teigimu, rodo, jog įmonės valia buvo jos 2019 m. sausio 7 d. iÅ¡ darbo jos praÅ¡ymu (DK 55 str. 1 d. pagrindu) neatleisti. 2019 m. sausio 8 d. ji pateikė įmonei atsakymÄ Ä¯ įsakymÄ Nr. DS23, vėliau darbo santykiai faktiÅ¡kai tęsėsi po jos praÅ¡yme nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo datos (2019 m. sausio 7 d.).

Nurodė, kad įspėjime jai buvo nurodyta, kad ji bus atleista iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, Å¡is teisinis pagrindas pačiame 2019 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. DS27, atsakovės manymu, sÄ moningai nenurodytas. Ä®monės versija dėl techninės klaidos yra tik įmonės gynybinė pozicija, nes 2019 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. DS27 tekstas patvirtina, kad ji nebuvo atleista iÅ¡ darbo dėl jos pačios pateikto pareiÅ¡kimo. Be to, Darbo ginčų komisijoje įmonė nurodė, kad darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo lėmė vidinio tyrimo iÅ¡vados, todėl laiko, kad ji buvo atleista iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu, nes tokia buvo įmonės valia, bÅ«tent darbdavė turi aiÅ¡kiÄ pareigÄ tinkamai įforminti darbo santykių nutraukimÄ .

7. Tiek iÅ¡ DK 37 straipsnio 1 dalies, tiek iÅ¡ Darbo sutarties 2.8.5 punkto akivaizdu, kad bÅ«tina sÄ lyga kvalifikacijos iÅ¡laidų atlyginimui yra darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio arba DK 58 straipsnio pagrindu, tačiau atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu, kas lemia įmonės galimybės prisiteisti į darbuotojÄ investuotas kvalifikacijos kėlimo iÅ¡laidas nebuvimÄ . Be to, ji mokymuose dalyvavo iÅ¡imtinai įmonės iniciatyva ir pagrindinis užsakytų mokymų tikslas buvo darbdavės tikslu sukurtÄ mokymų medžiagÄ koreguoti bei adaptuoti internetiniams mokymams pagal vadovės pageidautÄ metodikÄ , mokymai su darbuotojais nebuvo derinami, jos iniciatyvos dalyvauti mokymuose nebuvo, įvyko tÄ pačiÄ dienÄ kai apie juos buvo praneÅ¡ta, ji nebuvo supažindinta su mokymų kaina, jos nebuvo klausta, ar ji sutinka juose dalyvauti, mokymai buvo susiję su pardavimais, nors ji jokių pardavimo funkcijų dirbdama įmonėje nevykdė, ji nepasirašė Darbo sutarties 2.8.5 punkte nurodomoje darbuotojų priedų kortelėje, kas, darbuotojos vertinimu, rodo, kad ir įmonė tokiu bÅ«du nelaikė mokymų tokiais, į kurių iÅ¡laidas vėliau galėtų pretenduoti, mokymosi iÅ¡laidos nėra susijusios su jos darbo funkcijų atlikimu ir dėl to neturėtų bÅ«ti atlyginamos.

Nors įmonės pažymoje nurodyta, kad ji mokymuose dalyvavo 5 dienas, tačiau ji juose dalyvavo tik 3 dienas, o 10 000 Eur suma buvo skirta už 40 val. mokymų trukmę, be to, įmonė yra apmokėjusi tik 5 000 Eur už mokymus.

8. Nurodė, kad atleidimo iš darbo metu darbdavė jai neišmokėjo 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn. bei 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

9. Įmonė reikalavimo dėl 974,42 Eur žalos atlyginimo Darbo ginčų komisijai nereiškė, todėl toks jos reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Ieškovės nurodytos sumos, sumokėtos MB „Programistas“ ir įsigyjant knygas, yra susijusios su įprastine įmonės veikla – knygas klientams pirkti ir dovanoti ieškovė visada galėjo, kompiuterinių sistemų saugos palaikymas, modifikavimas ir atskirų priemonių diegimas yra susijęs su bendra įmonės veikla.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, dėl kokios sumos projekto buvo sutarusi ieÅ¡kovė ir UAB „Žvėryno investicijos“, UAB „Žvėryno investicijos“ galimÄ atsisakymÄ bendradarbiauti galėjo nulemti neigiama ankstesnė darbo patirtis dirbant su ieÅ¡kove, nekonkurencingas kainos pasiÅ«lymas ir pan., be to, ieÅ¡kovė remiasi 2018 m. finansiniais duomenimis skaičiuodama žalÄ , nors tariamas sandoris su UAB „Žvėryno investicijos“ turėjo įvykti 2019 m.

Atsakovės įsitikinimu, darbo ginčo byloje neturėtų kartu būti sprendžiamas reikalavimas dėl savarankiško juridinio asmens teisių gynimo būdo, numatyto civilinės teisės normose, taikymo, nes toks reikalavimas nepatenka į darbo ginčo ribas, be to, šie ginčai priskiriami atskiroms bylų kategorijoms su specifiniais ginčo nagrinėjimo ypatumais. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė nesilaikė CK 2.24 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl prašė teismo ieškovės reikalavimo dėl dalykinės reputacijos gynimo nenagrinėti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡o, dėl kurio kilo ginčas, jos Facebook paskyroje nebėra, įraÅ¡e ieÅ¡kovė nebuvo minima, o tai, kad įraÅ¡e minimi fiziniai asmenys, dar nesuteikia pagrindo pripažinti, jog tai žeidžia bÅ«tent ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , juo labiau, kad prekės ženklas R Deal gali bÅ«ti siejamas ne su ieÅ¡kove, o su tų pačių akcininkų kita įmone – vieÅ¡Ä ja įstaiga „R.“. IeÅ¡kovė neįrodė realaus dalykinės reputacijos sumenkinimo fakto, įraÅ¡e atsakovė buvo emocionaliai buvo paskelbusi tik savo nuomonę, kuriai netrÅ«ko faktinio pagrindo, Å¡i jos nuomonė nebuvo žeidžianti, žeminanti ar užgauli; pokalbių įraÅ¡ymÄ ji manė esant neteisėtÄ dėl asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti bei pripažinti, kad atsakovė J. V. iÅ¡ darbo UAB „Va taip“ atleista 2019 m. sausio 10 d. Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies pagrindu; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 240,28 Eur (atskaičius mokesčius) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos likutį, 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 500 Eur (su mokesčiais) netesybas, 1 822,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, sprendimo dalį dėl atsakovės naudai priteistos 1 017,83 Eur (su mokesčiais) sumos vykdyti skubiai, sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1275 darbo bylose Nr. APS-36-1980 ir Nr. APS-36-2262 laikyti netekusiu galios.

11. Teismas sprendė, kad įmonės vadovė 2019 m. sausio 3 d. priimdama įsakymÄ Nr. DS22 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“ su darbuotojos praÅ¡ymu sutiko ir ruošėsi darbuotojos atleidimui iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 7 d. darbuotojos praÅ¡ymu, tačiau gavusi darbų priėmimo – perdavimo aktÄ Ä¯monės direktorė 2019 m. sausio 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS23 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“, kuriuo įpareigojo darbuotojÄ atidirbti įmonėje iki 2019 m. sausio 23 d. bei nurodė parengti atsakymus į jos užduotus klausimus.

TokiÄ darbdavės teisę (teisę nesutikti su darbuotojos praÅ¡omu trumpesniu įspėjimo terminu) įtvirtina DK 55 straipsnis, todėl įmonė teisėtai Å¡ia savo teise pasinaudojo ir todėl visiÅ¡kai nepagrįstas įmonės teiginys, kad darbo sutartis su darbuotoja automatiÅ¡kai pasibaigė DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu 2019 m. sausio 7 d. Teismas pažymėjo, jog automatiÅ¡kai darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu bÅ«tų pasibaigusi bÅ«tent 2019 m. sausio 23 d., t. y., įmonei nesutinkant su darbuotojos praÅ¡omu trumpesniu įspėjimo terminu, darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu bÅ«tų pasibaigusi suėjus 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, jei darbuotoja iÅ¡ darbo įspėjimo laikotarpiu nebÅ«tų buvusi atleista kitu pagrindu.

12. Vis dėlto, 2019 m. sausio 10 d. įmonės direktorės surašytas darbuotojai įspėjimas „Dėl atleidimo iš darbo darbdavio valia“, kuriame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog darbuotoja 2019 m. sausio 10 d. bus atleista iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį darbdavės valia, taip pat 2019 m. sausio 10 d. priimtas įsakymas Nr. DS27 „Dėl atleidimo“, kuriame nurodyta, kad darbuotoja iš darbo atleidžiama 2019 m. sausio 10 d. patvirtina, kad darbuotojos atleidimo iš darbo 2019 m. sausio 10 d.

įsakymas Nr. DS27 buvo priimtas pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir pačios įmonės vadovės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog ji darbuotojÄ atleido dėl padarytos žalos, prarasto ja pasitikėjimo paaiÅ¡kėjus aplinkybėms po jos pateikto praÅ¡ymo atleisti jÄ iÅ¡ darbo. Tuo tarpu įmonė, pasikonsultavusi su teisininkais, veikdama nesÄ Å¾iningai darbuotojos atžvilgiu, nutarė pakeisti darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ DK 55 straipsnio 1 dalį, siekdama iÅ¡vengti darbuotojai priklausančių iÅ¡mokų (6 mėnesių vidutinio darbuotojos darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos) iÅ¡mokėjimo.

13. Laikydamas, kad atsakovė atleista iÅ¡ darbo DK 59 str. 1 d. pagrindu, o ginčas tarp Å¡alių dėl atsakovės 1 dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 28 Eur (atskaičius mokesčius) nekilo, teismas laikė, kad ieÅ¡kovė vidutiniÅ¡kai per mėnesį dirbo × 20,90 darbo dienų ir sprendė, kad atsakovei priklauso 3 511,20 Eur (atskaičius mokesčius) iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. kovo 14 d. įmonė darbuotojai pervedė 2 270,92 Eur sumÄ , sprendė, jog atsakovei iÅ¡ įmonės priteisiamas 1 240,28 Eur (3 511,20 Eur – 2 270,92 Eur) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos likutis ir kartu konstatavo, kad pagrindo tenkinti įmonės reikalavimÄ ir priteisti jai iÅ¡ darbuotojos 2 270,92 Eur už sprendimo įvykdymÄ pagrindo nėra.

14. Spręsdamas dėl darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo, teismas pažymėjo, kad iÅ¡skaitų pagal DK 150 straipsnio nuostatas įmonė atlikusi nėra, vadinasi, darbo santykiuose nesant įtvirtintam vienaÅ¡aliam darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymui, pati ieÅ¡kovė laikoma, jog yra pripažinusi, kad kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėtos sumos darbuotojai atitiko kiekvieno to mėnesio darbuotojai įmonės skirtÄ mokėjimÄ (atsiskaitymÄ ).

Ä®rodymų byloje, kad atsakovei atleidimo iÅ¡ darbo metu bÅ«tų iÅ¡mokėtas 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nėra, todėl teismas laikė, jog yra pagrindas Å¡ias sumas priteisti. Vis dėlto, nors ieÅ¡kovė ir uždelsė atsiskaityti, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju 1 500,00 Eur (su mokesčiais) iÅ¡moka už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

15. Atmesdamas praÅ¡ymÄ priteisi mokymo iÅ¡laidas teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju esant darbo sutarčiai su darbuotoja nutrauktai DK 59 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo priteisti įmonei iÅ¡ darbuotojos mokymo iÅ¡laidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors darbo sutarties 2.8.5 punkte nurodyta, jog darbuotojos mokymai fiksuojami darbuotojos priedų kortelėje, tačiau joje darbuotoja nepasiraÅ¡iusi, įrodymų, kad darbuotoja bÅ«tų buvusi supažindinta su pakankamai aukÅ¡ta mokymų kaina ir su ja sutikusi, kad savo iniciatyva, o ne darbdavės nurodymu bÅ«tų dalyvavusi mokymuose, kurie vyko vieninteliame įmonės biuro kabinete, kuriame dirba įmonės darbuotojai, į jį atvykus pačiam lektoriui, nėra.

16. Nors ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 974,42 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , kurį sudaro 620,00 Eur už MB „Programistas“ suteiktas paslaugas atkuriant konfidencialios informacijos saugumÄ , 81,78 Eur už nupirktas ir klientams padovanotas 5 knygas, 272,64 Eur grynojo pelno, kurį įmonė bÅ«tų gavusi iÅ¡ UAB „Žvėryno investicijos“, jei dėl atsakovės veiksmų UAB „Žvėryno investicijos“ nebÅ«tų atsisakiusi sudaryti sutartį, tačiau teismas Å¡iuos reikalavimus atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos MB „Programistas“ buvo susijusios iÅ¡imtinai su atsakovės veiksmais, ir nėra įprastos įmonės iÅ¡laidos, susijusios su kompiuterinių sistemų saugos užtikrinimu. IeÅ¡kovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad nupirktas knygas ji padovanojo savo klientams siekiu atkurti jų lojalumÄ dėl atsakovės bandymo juos vilioti, ar kad bÅ«tent knygų dovanojimas iÅ¡saugojo klientų lojalumÄ , tuo labiau, kai gruodžio – sausio mėnesiais yra pakankamai dažna praktika įmonėse dovanoti verslo dovanas klientams.

Galiausiai, teismas sprendė, kad vien už nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimÄ darbuotoja atsakyti dėl įmonės prarasto kliento, kuris tÄ nuomonę įvertino savo supratimu, negali. Taigi, pagrindo priteisti įmonei iÅ¡ darbuotojos 272,64 Eur nenustatė.

17. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės dalykinės reputacijos gynimo, teismas nurodė, kad nors atsakovė ir sutiko, kad nurodyto turinio praneÅ¡imÄ buvo įkėlusi į savo Facebook paskyrÄ , tačiau tos pačios dienos, kai šį praneÅ¡imÄ Ä¯kėlė, vakarÄ Å¡Ä¯ praneÅ¡imÄ ji nurodė iÅ¡trynusi; liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės įkeltÄ atsiliepimÄ apie įmonę perskaitė, tačiau vėliau jo jau nebebuvo; įmonė neįrodė, kad Å¡is praneÅ¡imas vis dar yra neiÅ¡trintas atsakovės Facebook paskyroje, todėl teismas laikė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ yra nepagrįstas.

Teismas taip pat nurodė, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog iÅ¡ praneÅ¡imo yra aiÅ¡ku, kad paskelbtas praneÅ¡imas yra apie ieÅ¡kovę, negalima, kadangi ieÅ¡kovės pavadinimas ar kiti rekvizitai (įmonės kodas, adresas, telefonas ar pan.), leidžiantys konkrečiai identifikuoti įmonę, praneÅ¡ime neminimi, pagal bylos medžiagÄ domenas „R Deal „registruotas vieÅ¡ajai įstaigai „R.“. Be to, teismas sprendė, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, darbo sutartimi atsakovė nebuvo informuota apie įmonės teisę įraÅ¡yti pokalbius darbiniu telefonu, o įraÅ¡as atsakovės paskyroje buvo paskelbtas supratus, kad jos pokalbių yra pasiklausoma ir manydama, kad tai daroma neteisėtai, emocionaliai iÅ¡reiÅ¡kiant savo nuomonę.

Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovė neįrodė ir realaus dalykinės reputacijos sumenkinimo fakto, tad reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Va taip“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. palikti galioti Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-02-27 sprendimo dalį darbo byloje Nr. APS-36-1980 ir APS-36-2262, kurioje konstatuota, kad J.

V. darbo sutartį su apeliante UAB „ Va taip“ nutraukė nuo 2019-01-07 pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad apeliantės UAB „Va taip“ naudai iÅ¡ J. V. iÅ¡ieÅ¡kotina 1000 Eur iÅ¡laidos mokymams; kitoje dalyje Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-14681-996/2019 panaikinti, o atsakovės J.

V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Darbo sutartis su atsakove J. V. buvo nutraukta darbuotojos iniciatyva Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. be svarbių priežasčių, nes atsakovė raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, apeliantė šį praÅ¡ymÄ priėmė, užregistravo ir patenkino, kÄ konstatavo ir darbo ginčų komisija, kurios iÅ¡vadas teismas ignoravo.

Atsakovė po 2019 m. sausio 7 d. daugiau į darbÄ neatvyko, o teise atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nepasinaudojo. Visi kiti apeliantės dokumentai suraÅ¡omi tik po to, kai buvo patenkintas atsakovės praÅ¡ymas atleisti jÄ iÅ¡ darbo. 18.2. Byloje pateikta darbdavio pažyma apie priskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas patvirtina, kad viso atsakovės darbo laikotarpiu jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 7001,90 Eur, o atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jai buvo iÅ¡ viso sumokėta 7115,50 Eur darbo užmokestis, dėl ko net susidarė 113,60 Eur darbo užmokesčio permoka.

Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė atsakovei darbo užmokestį mokėjo nereguliariai, iÅ¡ esmės avansuodama darbo užmokestį į priekį nereiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė dėl didesnio darbuotojos darbo užmokesčio, negu nurodyta darbo sutartyje, ar kad darbuotoja darbo užmokesčio permokÄ per konkretų mėnesį gali pasilikti kaip „priedÄ â€œ prie atlyginimo, kadangi tokio Å¡alių susitarimo nebuvo. 18.3. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu teisingai konstatuota, jog Å¡alių sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. sausio 7 d. pagal DK 55 str. 1 d. atsakovės iniciatyva be svarbių priežasčių, yra teisinis pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti 2000 Eur mokymo iÅ¡laidas.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė J. V. prašė atmesti UAB „Va taip“ apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 19.1. IeÅ¡kovė netinkamai formuoja apeliacinio skundo dalykÄ , kadangi teismas pagal naujÄ jį (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos) DK Darbo ginčų komisijos sprendimų nenaikina ar nepalieka galioti, o ginÄÄ sprendžia iÅ¡ esmės. Be to, apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento dėl teismo sprendimo neteisėtumo turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovės naudai, dalykinės reputacijos gynimo klausimais. 19.2.

Po apeliaciniame skunde nurodomos 2019 m. sausio 7 d. atsakovė į darbÄ atvyko ir vykdė su darbu susijusias funkcijas, įskaitant atsakymų į ieÅ¡kovės direktorės įsakymÄ Nr. DS23 pateikimÄ . Å alių faktiniai veiksmai rodo akivaizdžiÄ darbo santykių tÄ sÄ po 2019 m. sausio 7 d. IeÅ¡kovė po sužinojimo apie atsakovės pradėtÄ darbo ginÄÄ , pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ priimdama naujÄ Ä¯sakymÄ ir tikslindama duomenis VSDFV. Kaip teisingai pastebėjo teismas, byloje yra atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo metu VSDFV pateikta informacija dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo bÅ«tent pagal DK 59 str.

IeÅ¡kovės direktorė detaliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino priežasčių, lėmusių atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo bei nurodytų įspėjime ir įsakyme turinį. Tai neabejotinai reiÅ¡kia, kad tokios priežastys, ieÅ¡kovės supratimu, buvo realios ir bÅ«tent dėl jų, o ne dėl atsakovės pateikto praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo, su atsakove ir buvo nutraukta darbo sutartis. Be to, ieÅ¡kovės direktorė patvirtino, kad anksčiau yra atleidusi ne vienÄ darbuotojÄ jo paties praÅ¡ymu; įmonė yra pardavinėjusi darbo teisės Å¡abloninius dokumentus kitoms įmonėms (tÄ patvirtino to paties posėdžio metu liudijusi liudytoja A.

J.), direktorė turėjo galimybę nutraukiant darbo sutartį su atsakove konsultuotis su teisininkais. 19.3. Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad darbo užmokestį atsakovei mokėjo nereguliariai, vadinasi, pripažino, jog nesilaikė darbo sutartyje nustatytos mokėjimo tvarkos. Jokio įtikinamo paaiÅ¡kinimo, kokios konkrečiai sumos buvo „permokamos ar avansuojamos“ atsakovei darbo santykių metu, nepateikė. Analizuojant atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad ieÅ¡kovės mokėtų sumų atsakovei paskirtis yra skirtinga ir dalis mokėjimų atlikta su paskirtimi „Alga“, o kita dalis su „Avansine“.

Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovei buvo mokamas darbo užmokestis, o ne priedai. Iš bylos medžiagos, įrodymų, kad atsakovei atleidimo iš darbo metu būtų išmokėtas 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nėra. 19.4. Nagrinėjamu atveju su atsakove esant nutrauktai darbo sutarčiai DK 59 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo ir priteisti ieškovei iš atsakovės mokymo išlaidas.

Be to, atsakovė mokymuose dalyvavo iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės iniciatyva, mokymų tikslas buvo susijęs ne su asmenine žinių įgijimo nauda darbuotojams, o su darbdavio tikslu sukurtÄ mokymų medžiagÄ koreguoti bei adaptuoti internetiniams mokymams pagal vadovės pageidautÄ metodikÄ . Mokymai buvo susiję su pardavimais, nors jokių pardavimo funkcijų atsakovė nevykdė. Svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovė nebuvo ir dabar nėra faktiÅ¡kai patyrusi visų iÅ¡laidų už atsakovės ir kitų darbuotojų dalyvavimÄ mokymuose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

22. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. apeliantė UAB „Va Taip“ ir atsakovė J. V. sudarė neterminuotÄ Darbo sutartį Nr. 2, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2018 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti UAB „Va Taip“ projektų vadove (el. b. t. 1, b. l. 12 – 15), o apeliantė įsipareigojo mokėti 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį (1.3. darbo sutarties punktas). Praėjus vienuolikai mėnesių nuo darbo teisinių santykių tarp Å¡alių pradžios - 2019 m. sausio 2 d. atsakovė apeliantės direktorei pateikė praÅ¡ymÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 7 d. (el. b. t. 1, b. l. 16).

Atsižvelgdama į pateiktÄ praÅ¡ymÄ apeliantės direktorė 2019 m. sausio 3 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS22 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“ (el. b. t. 2, b. l. 131), kuriame nurodė atsakovei paruoÅ¡ti darbų priėmimo – perdavimo aktÄ , paruoÅ¡ti iÅ¡duotų daiktų priėmimo – perdavimo aktÄ , sausio 7 d. 10 val. ryte bÅ«ti ofise ir perduoti įmonei priklausančius darbo įrankius, pasiraÅ¡yti darbų priėmimo perdavimo aktÄ , taip pat įsakė raÅ¡tu pateikti, kuri įmonėje įgyta informacija bus naudojama tolimesnėje veikloje.

Vis dėlto, nurodytÄ dienÄ tarp Å¡alių darbų santykiai nepasibaigė, kadangi apeliantės direktorė 2019 m. sausio 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS23 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“ (el. b. t. 1, b. l. 17–18), kuriame įsakė atsakovei dirbti iki 2019 m. sausio 23 d., kadangi įmonė neplanuotai praranda darbo resursÄ , o klientų srautas turi bÅ«ti priimtas, todėl visi klientai turi bÅ«ti aptarnauti; įsakyme taip pat nurodė atsakovei atlikti įvairius darbus (paruoÅ¡ti metinę darbų ataskaitÄ , elektroninių laiÅ¡kų už paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡klotinę, atsakyti į pateiktus klausimus, įskaitant atliktų darbų iÅ¡vardijimÄ nurodytu laikotarpiu, etc.).

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė 2019 m. sausio 8 d. surašė „AtsakymÄ Ä¯ 2019 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. DS23“, taip atsakydama į jai pateiktus klausimus (el. b. t. 1, b. l. 19–20).

23. IÅ¡ Å¡ioje byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2019 m. sausio 9 d. apeliantės UAB „Va taip“ direktorė priėmė nurodymÄ pradėti vidinį tyrimÄ (el. b. t. 1, b. l. 21–29), kuriame nurodė panaikinti atsakovės ERGO draudimo sutartį, paskaičiuoti atsakovės atlyginimÄ nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. sausio 7 d., tačiau ne pagal faktines darbo dienas, o pagal faktiÅ¡kai pradirbtas valandas, kurių suma yra 20 valandų. Å iame nurodyme taip pat darė prielaidÄ , kad atsakovė J.

V. pažeidė draudimÄ apsipirkti darbo metu, grubiu darbo sutarties pažeidimu laikė elektroninių laiÅ¡kų trynimÄ , konstatavo, jog apeliantė 146 klientams iÅ¡siuntė laiÅ¡kus su savo Facebook nuoroda, iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ su konfidencialiais duomenimis. Direktorė nurodė kuo skubiau kreiptis į antstolį dėl atsakovės įraÅ¡o Facebook paskyroje fiksavimo, taip pat nurodė iÅ¡skaičiuoti 1000,00 Eur iÅ¡ atsakovės atlyginimo už atsakovės mokymus. Å iame apeliantės dokumente taip pat užfiksuota, kad 2019 m. sausio 9 d. atsakovė nepasirodė darbe ir tai laikė grubiu darbo sutarties pažeidimu bei pravaikÅ¡ta. 2019 m. sausio 10 d. apeliantės direktorė surašė darbuotojai įspėjimÄ â€žDėl atleidimo iÅ¡ darbo darbdavio valia“ (el. b. t. 1, b. l. 83), kuriame nurodo, kad apeliantė nusprendė atleisti atsakovę iÅ¡ darbo darbdavio valia, vadovaujantis Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei informavo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių (darbuotojo iniciatyva) įspėjimo dienÄ bus nutraukta darbo sutartis neiÅ¡mokant papildomų kompensacijų ir kitų iÅ¡mokų. 2019 m. sausio 10 d. apeliantės UAB „Va taip“ direktorė priėmė įsakymÄ Nr. DS27 „Dėl atleidimo“, kuriuo nurodė atleisti atsakovę J.

V. iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 10 d. darbdavės valia, kadangi darbuotoja prarado apeliantės pasitikėjimÄ dėl nepakankamai atsakingo požiÅ«rio, nesantaikos tarp darbuotojų kurstymo, elgesio darbe, asmeninių savybių etc. (el. b. t. 1, b. l. 30).

24. Tarp Å¡alių kilus darbo ginčui, Darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje konstatavo, kad atsakovės darbo sutartis su apeliante nutraukta nuo 2019 m. sausio 7 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti 918,00 Eur vidutinį darbo užmokestį (suma su mokesčiais) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. vasario 8 d., 777,81 Eur kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, 1141,27 Eur (suma su privalomais mokesčiais) netesybas (el. b. t. 1, b. l. 108–112).

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad jau po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo 2019 m. vasario 8 d. apeliantės direktorius (pasikeitęs) priėmė įsakymÄ Nr. DS33 „Dėl J. V. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 10 d. įsakyme dėl atleidimo įsivėlė apskaitos klaidų, kurias reikia iÅ¡taisyti, įsakė pakeisti 2019 m. sausio 10 d. įsakymÄ Nr. DAR 7, jį iÅ¡dėstant nauja redakcija, kuriame nurodomas kitas atsakovės atleidimo pagrindas – DK 55 straipsnio 1 dalis (el. b. t. 1, b. l. 31).

Dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo 25. Susipažinęs su nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais ir įvertinęs faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad darbo sutartis su atsakove J. V. buvo nutraukta bÅ«tent atsakovės iniciatyva LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. be svarbių priežasčių. Kaip teisingai pažymėjo bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ir kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, nors iÅ¡ pradžių apeliantė UAB „Va taip“ iÅ¡ tikrųjų priėmė atsakovės J.

V. pateiktÄ praÅ¡ymÄ atleisti jÄ Å¡i darbo jos pačios praÅ¡ymu, bei ėmėsi paruoÅ¡iamųjų/parengiamųjų veiksmų jo patenkinimui, tačiau vėlesni apeliantės veiksmai rodo, kad toks praÅ¡ymas, vis dėlto, patenkintas nebuvo bei jog, viena vertus, apeliantė (darbdavė) iÅ¡ pradžių turėjo valiÄ apskritai tęsti darbo teisinius santykius bent iki 2019 m. sausio 23 d., kadangi nepertraukiamai dirbanti bei klientus aptarnauti turinti įmonė neplanuotai praranda darbo resursÄ , o kita vertus, vėliau, aÅ¡trėjant konfliktinei situacijai tarp Å¡alių, ypač dėl atsiradusio atsakovės J.

V. įrašo pastarosios Facebook paskyroje, apeliantės valia pasikeitė ir darbo santykius ji siekė nutraukti būtent darbdavio valia, t.y. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 410–418 straipsniuose įtvirtintus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismas inter alia turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ , modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, bÅ«dingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu bÅ«du apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiÅ¡kusiam atitinkamÄ materialųjį subjektinį reikalavimÄ (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo naÅ¡ta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, ne darbuotojui, kuris reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iÅ¡ darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 64 punktas; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

28. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai, laikydamasis aukščiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nagrinėjamoje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo Å¡alių ir jų atstovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimus bei padarė pakankamai aukÅ¡to tikėtinumo iÅ¡vadÄ dėl darbo sutarties tarp Å¡alių nutraukimo bÅ«tent darbdavio, o ne darbuotojo valia. Tuo tarpu apeliantės nurodyti argumentai, ypač atsižvelgiant į apeliantės UAB „Va taip“ direktorės elgesį, įsakant atsakovei atidirbti iki 2019 m. sausio 23 d., pavedant reikÅ¡mingas užduotis, kurios negalėjo bÅ«ti atliktos per trumpÄ laiko tarpÄ , vėliau inicijuojant vidinį tyrimÄ dėl atsakovės darbo pareigų netinkamo vykdymo, pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia.

Kita vertus, Å¡ios aplinkybės paneigia pačios apeliantės gynybinę pozicijÄ , kad po 2019 m. sausio 7 d. atsakovė J. V. daugiau darbe nebepasirodė ir bÅ«tent taip patvirtino savo valiÄ nutraukti darbo teisinius santykius tarp Å¡alių. Pabrėžtina, kad jau vien 2019 m. sausio 8 d. atsakovės atsakymai į apeliantės klausimus yra parengti po 2019 m. sausio 7 d., t. y. tÄ dienÄ , kuriÄ , pasak apeliantės atsakovė jau nebevykdė savo darbo funkcijų, o tai rodo, kad darbo teisiniai santykiai tarp Å¡alių tęsėsi ir po 2019 m. sausio 7 d.

29. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Va taip“ apeliaciniame skunde akcentuoja tik atsakovės veiksmus, jų reikÅ¡mę, tačiau visiÅ¡kai nepasisako, nevertina ir nepaaiÅ¡kina savo veiksmų po 2019 m. sausio 7 d. (leidimo ir net reikalavimo vykdyti darbo funkcijas, atsakovės darbo priėmimo, 2019 m. sausio 9 d. apeliantės direktorės nurodymo pradėti vidinį tyrimÄ bei Å¡io nurodymo turinio ir pan.), kurie, kaip nustatyta byloje, buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nukreipti į pačios darbdavės norÄ nutraukti su darbuotoja darbo teisinius santykius.

Apeliantė UAB „Va taip“ apskritai nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas laikytinas nepagrįstu, nelogiÅ¡ku ir netinkamu, skunde iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nurodoma, jog J. V. raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, o apeliantė šį praÅ¡ymÄ priėmė, užregistravo ir patenkino. Nagrinėjamos situacijos kontekste akivaizdus ir pačios apeliantės veiksmų nenuoseklumas – iÅ¡ pradžių nurodant vienÄ darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ , o vėliau praneÅ¡imais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2019 m. vasario 8 d. apeliantės direktorius įsakymu Nr. DS33 „Dėl J.

V. atleidimo iÅ¡ darbo“, t. y. jau po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, tikslinant atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo teisinį pagrindÄ .

30. Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pabrėžė atsakovės neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2019 m. sausio 7 d., tačiau kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, jokių LR Darbo kodekse numatytų veiksmų ir procedÅ«rų dėl darbo pareigų pažeidimo, tiek atsakovei J. V. neatvykus į darbÄ , tiek dėl kitų aspektų (nelojalumo, konfidencialios informacijos atskleidimo, apsipirkinėjimo darbo metu, elektroninių laiÅ¡kų iÅ¡trynimo etc.), kurie leistų spręsti, pavyzdžiui, apie galimai darbuotojos padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , nesiėmė, drausminės atsakomybės atsakovei netaikė.

Svarbu tai, kad apeliantė UAB „Va taip“ klausimo dėl atsakovės J. V. kaltės dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo (jų nutraukimo) Å¡alių teisiniuose santykiuose apskritai nekėlė, nors remiantis Darbo kodekso nuostatomis bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti darbo teisinių santykių pasibaigimÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė UAB „Va taip“, atsižvelgiant į jos vertinimu netinkamÄ , nelojalų, nesutarimus kurstantį atsakovės elgesį, iÅ¡ pradžių pareikalavusi, kad atsakovė atidirbtų iki 2019 m. sausio 23 d., vėliau savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nutraukti darbo teisinius santykius anksčiau, ir nors iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad pirmiausiai ėmėsi paruoÅ¡iamųjų veiksmų galimai drausminei atsakomybei taikyti, tačiau galiausiai darbo santykius nutraukė vadovaudamasi DK 59 straipsnio 1 dalimi, o ne atsižvelgdama į DK 58 straipsnio nuostatas (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantei greitesnis darbo teisinių santykių nutraukimas tapo aktualus, apeliantė tokio darbo sutarties nutraukimo siekė, ir galiausiai priėmė sprendimÄ darbo sutartį su atsakove nutraukti remiantis DK 59 straipsnio 1 dalimi, tokį atleidimÄ tinkamai įformino (tiek įspėjimo procedÅ«rų laikymasis, tiek galutinio darbo santykių pasibaigimo pagrindo formalizavimas), pateikė duomenis apie atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Apeliantės direktorė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be kita ko nurodė, kad J. V. atleidimas buvo bÅ«tent dėl padarytos žalos ir prarasto pasitikėjimo, nesantaikos kurstymo, netinkamo pareigų vykdymo etc., o kaip pagrįstai pažymėjo bylÄ nagrinėjęs teismas, tai taip pat rodo apeliantės valiÄ nutraukti darbo teisinius santykius darbdavio valia. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka, kadangi apeliantės UAB „Va taip“ direktorės iÅ¡sakytos aplinkybės patvirtina, kad darbo teisinius santykius siekta nutraukti jau nebe dėl atsakovės praÅ¡ymo, o dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga, kad apeliantė neketino ir nenorėjo mokėti atsakovei DK 59 straipsnio numatytos iÅ¡mokos, netinkamai suprato Darbo kodekso nuostatas, klaidingai jas interpretavo, kadangi bÅ«tent darbdavys yra stipresnė darbo teisinių santykių Å¡alis, kuris be kita ko, turi galimybes konsultuotis su teisininkais ir yra atsakingas už savo priimtų sprendimų teisines pasekmes. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, o taip pat visas abejones vertindama darbuotojo naudai, teisėjų kolegija pilnai sutinka su bylÄ nagrinėjusio teismo pozicija dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo teisinio pagrindo.

Dėl išeitinės išmokos 32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais dėl atsakovei J. V. priklausančios išeitinės išmokos dydžio – 3 511,20 Eur (atskaičius mokesčius), kuri skaičiuota atsakovės dienos darbo užmokestį – 28 Eur (atskaičius mokesčius) – padauginus iš vidutinio atsakovės darbo dienų skaičiaus per mėnesį – 20,90 – ir padauginus iš DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių laikotarpio.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad likusi neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis yra 1 240,28 Eur (3 511,20 Eur – apeliantės atsakovei pervesta 2 270,92 Eur), todėl pagrįstai iÅ¡ apeliantės atsakovei priteisė Å¡iÄ sumÄ , o apeliantės reikalavimÄ dėl nepagrįstai atsakovei iÅ¡mokėtų 2 270,92 Eur priteisimo atmetė. Dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas 33. Nors apeliantė UAB „Va taip“ ir nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovės J.

V. darbo laikotarpiu atsakovei priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 7001,90 Eur, o banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir patvirtina, kad jai buvo iÅ¡ viso sumokėta 7115,50 Eur darbo užmokesčio, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio avanso atsakovei mokėjimo. Darbo kodekso 146 str. 1 d. numato, jog darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Tačiau Darbo kodeksas nenumato, kad darbdavys gali mokėti atlyginimÄ iÅ¡ anksto, pavyzdžiui už kelis mėnesius į priekį, nereguliariai, neapibrėžto dydžio ir pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad Å¡alys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo bÅ«do nei nustatyta Darbo kodekse. Byloje be kita ko nėra duomenų, kad apeliantė bÅ«tų dariusi iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovei iÅ¡mokėto darbo užmokesčio tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikiusi, kad mokėdama kasmėnesinį darbo užmokestį bÅ«tų padariusi skaičiavimo klaidų (DK 150 str. 2 d. 2 p.).

Galiausiai, Darbo kodeksas numato, kad darbuotoja gali bÅ«ti premijuojami darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktÄ darbÄ , veiklÄ ar veiklos rezultatus (DK 142 str. 1 d. 2 p.). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovei kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėtos sumos atitiko to mėnesio atsakovei įmonės skirtÄ mokėjimÄ (atsiskaitymÄ ). Didesnių sumų iÅ¡mokėjimas, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ yra laikytinas atsakovės skatinimu apeliantės iniciatyva, o tarp Å¡alių susiklosčius konfliktiniams santykiams apeliantė siekia savo iniciatyva sumokėtas sumas nepagrįstai vertinti kaip skaičiavimo apsirikimus ir darbo užmokesčio permokÄ .

34. Pažymėtina, kad apeliantė nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad išmokėjo atsakovei priklausantį darbo užmokestį už gruodžio ir sausio mėnesį, mokėjimo nurodymuose nėra duomenų, kad išmokamas darbo užmokestis už kelis mėnesius į priekį, ar kad yra išmokama tokio darbo užmokesčio dalis, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei atleidimo iš darbo metu būtų išmokėtas 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėnesį bei 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėnesį su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Kartu spręstina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai nurodytas sumas priteisė iÅ¡ apeliantės UAB „Va taip“. Dėl mokymo iÅ¡laidų priteisimo 35. Apeliantė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad nustačius, jog darbo santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko DK 55 str. 1 d. pagrindu, t. y. atsakovės iniciatyva be svarbių priežasčių, yra teisinis pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti 2 000,00 Eur mokymo iÅ¡laidas. Kitų argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl atsisakymo priteisti mokymo iÅ¡laidas, apeliantė apskritai nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant pagrindo spręsti, kad darbo santykiai nutraukti apeliantės nurodomu pagrindu, įvertinus tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė, jog byloje nėra įrodymų, kad darbuotoja bÅ«tų buvusi supažindinta su pakankamai aukÅ¡ta mokymų kaina ir su ja sutikusi, kad J. V. savo iniciatyva dalyvavo mokymuose, taip pat jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog mokymai organizuoti UAB „Va taip“ vadovės siekiu, o atsakovės darbo funkcijos apskritai nebuvo susijusios su mokymų turiniu, mokymo iÅ¡laidos nepriteistos pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas Å¡ioje dalyje teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo teisinės reikÅ¡mės, argumentų apeliaciniame skunde nebuvimo ir procesinės bylos baigties 36. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡o dalyje palikti galioti Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-36-1980 ir APS-36-2262, o kitoje dalyje šį sprendimÄ panaikinti. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, Å¡io straipsnio 7 dalyje numatyta, jog teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas Darbo ginčų komisijų sprendimų nei naikina, nei palieka galioti, o savarankiÅ¡kai sprendžia darbo ginÄÄ , todėl laikytina, kad apeliantė ir pateikto apeliacinio skundo reikalavimus suformulavo netinkamai.

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė UAB „Va taip“ ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pilna apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde apskritai nenurodoma jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyse dėl priskaičiuotų netesybų, turtinės ir neturtinės žalos padarymo ar nepadarymo, jos dydžio vertinimo, dėl apeliantės dalykinės reputacijos gynimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio etc. neteisėtumo ar nepagrįstumo. Nesant argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡iose dalyse nepagrįstumo ir neteisėtumo, teisėjų kolegija neturi galimybių nustatyti, kurie bÅ«tent pirmosios instancijos teismo argumentai apeliantės nuomone, yra nepagrįsti ar neteisėti, kokių įrodymų vertinimas galėjo bÅ«ti atliktas netinkamai ir pan.

39. Kartu teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir viso sprendimo motyvais bei vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 40. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė J. V. apeliaciniame procese turėjo 629,20 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , nurodytos iÅ¡laidos yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės atsakovei. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ apeliantės UAB „Va taip“ (įmonės kodas 304750415) 629,20 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko