72254ba6-597e-4e32-af2d-d3f05ba2ffdc · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas Vanagas

Pranešėjas Evaldas Vanagas                                  Baudžiamoji

byla Nr. 1A-526-337/2010

Teisėja Danutė Å vitinienė                                    Â

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00927-2009-6

                                                                               Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,

gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

nuteistajam O. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O.

B. apeliacinį skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu:

- pagal BK 284 str.1 d.

(viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio smurto panaudojimas prieš G. P.) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams

trims mėnesiams;

- pagal BK 284 str.1 d.

(viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio smurto panaudojimas prieš T. Š.) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams

keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK

63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir O.

B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš O. B.: 1000 Lt G.

P. naudai neturtinei žalai atlyginti, 507,74 Lt T. Š. naudai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 315,07 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, 208,86 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus žalai atlyginti, 26,10 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

O.

B. nuteistas už tai, kad jis:

- 2009 m. gruodžio 6 d., apie 01.50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - naktiniame klube „N. T.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ tempė nukentėjusiÄ jÄ G.

P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvos plaukuotÄ jÄ dalį, tuo sukeldamas G. P. fizinį skausmÄ ;

- 2009 m. gruodžio 6 d., apie 02.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - naktiniame klube „N. T.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini),  demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia, įžūliu elgesiu

sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ - ranka sudavė nukentėjusiajam T. Å . vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o Å¡iam praradus sÄ monę ir nukritus

– ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį, tuo padarydamas T. Å . poodines kraujosruvas vokuose, deÅ¡iniajame skruoste, nosyje, muÅ¡tinę virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės žaizdÄ , nuskeldamas apatinio antro kandžio karÅ«nėlės dalį, sulaužydamas nosies kaulus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis O. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir fizinio smurto panaudojimo prieš G. P. bei pagal BK 284

str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir fizinio smurto panaudojimo prieš T. Š., taip pat nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos

priteisimo iÅ¡ jo G. P. ir T. Å . naudai – jo veiksmus kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, bei sumažinti iÅ¡ jo nukentėjusiesiems G.

P. ir T. Å . priteistos neturtinės žalos dydžius. Apelianto teigimu, teismo nuosprendis minėtoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas tiek dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – neteisingai kvalifikuotos veikos, tiek dėl neteisingai paskirtos bausmės, procesinių teisės normų, vertinant įrodymus, pažeidimo. Nuteistojo manymu, teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytÄ veikÄ kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, padarytas iÅ¡ realiosios sutapties, nes jo veikos – atskiri kÅ«no judesiai, t.y. nukentėjusiosios G. P. tempimas, smÅ«gių jai sudavimas bei vieno smÅ«gio nukentėjusiajam T. Å . sudavimas, spyriai jam, yra du jo padarytos vienos nusikalstamos veikos epizodai, vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. Visi minėtieji jo veiksmai buvo padaryti tuoj pat vienas po kito, atitiko to paties BK 284 str. 1 d. dispozicijoje apraÅ¡ytus veikos požymius, o atskirai paėmus yra pagrindas laikyti Å¡ias dvi veikas nusikalstamomis. Tačiau teismas nepagrįstai neįžvelgė to, jog visus jo padarytus kÅ«no judesius siejo vieninga tyčia – tyčia, įžūliu elgesiu – smÅ«giais, spyriais nukentėjusiesiems, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , Å¡ie jo atlikti veiksmai (kÅ«no judesiai) buvo nukreipti į tÄ pačiÄ baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Todėl jo padaryta nusikalstama veika pripažintina tęstine ir kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d. Be to, skunde teigiama, kad teismas, netinkamai kvalifikavęs jo nusikalstamÄ veikÄ , kaip padarytÄ iÅ¡ realiosios sutapties, kartu neteisingai paskyrė bausmę – tinkamai neindividualizavo jos ir, neatsižvelgdamas į BK 56 str. 1 d. ir 41 str. 2 d., paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę. Bausmė paskirta teismui nepakankamai iÅ¡tyrus ir netinkamai įvertinus visus teisingos bausmės skyrimui reikÅ¡mingus kriterijus, numatytus BK 54 str., t. y. jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – tai

jog padarytas nesunkus nusikaltimas, juo pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , G. P. sukėlė tik fizinį skausmÄ , T. Å . nežymiai

sutrikdė sveikatÄ , tačiau nepažeidė pavojingiausios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – gyvybės; jo asmenybę – nors jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau paskirtas bausmes pilnai atliko. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nenustatė nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors jis ir pilnai neprisipažino kaltu dėl padarytų nusikaltimų pagal BK 284 str. 1 d., kadangi nesutiko su veikų, kaip dviejų nusikaltimų, kvalifikavimu, iÅ¡ dalies gailėjosi, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ (davė parodymus, nurodė įvykio metu buvusius asmenis), kas pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas nepakankamai įvertino to fakto, jog nustatyta tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliantas nurodo pagrįstai manantis, jog apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo jokios įtakos jo nusikalstamai veikai. Nuteistasis mano, jog yra pakankamas pagrindas suÅ¡velninti jam paskirtas bausmes bei galutinę bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai, t.y. neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ištyręs visus surinktus byloje duomenis, patenkino nukentėjusiųjų G. P., T. Š. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisė iš jo aiškiai per didelius neturtinės žalos dydžius. Nurodo, jog dėl jo padarytos

nusikalstamos veikos buvo sukelti nesunkūs padariniai: nukentėjusiajai G. P. sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, o

nukentėjusiajam T. Å . sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių rimtesnių negatyvių sveikatos pasekmių, iÅ¡skyrus tai, jog jam lūžo nosies kaulai, yra reikalinga nesudėtinga operacija, odontologinis vieno danties gydymas. Teismas minėtų veikos pasekmių tinkamai neįvertino, kaip ir tų aplinkybių, jog jo turtinė padėtis yra labai sunki (niekur nedirba, registruotino ar vertingesnio turto neturi, jokių pajamų negauna), jis sutinka palaipsniui atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ , tačiau mažesnį jos dydį nei teismo nuosprendžiu priteista, nes teismo priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis – viso abiems nukentėjusiesiems 6000 Lt jam yra aiÅ¡kiai per didelis, neproporcingas jo turtinei padėčiai, pažeidžiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei veikos neturtinės žalos pasekmes, jo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį (jokios papildomos turtinės

žalos nukentėjusiesiems nesukėlė, iÅ¡skyrus turtinę žalÄ nukentėjusiajam T. Å . dėl jam suteiktų gydymo paslaugų, iÅ¡mokėtos socialinio

draudimo išmokos), priteisti atlyginti neturtinės žalos dydžiai tiek nukentėjusiajai G. P., tiek nukentėjusiajam T. Š. yra mažintini.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino

įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo O. B. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmes,

taip pat teisingai išsprendė civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

Apeliantas iÅ¡ esmės neneigia atlikęs kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už du atskirus, pavienius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus. Tvirtina, jog jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai padaryti esant vieningai tyčiai, todėl jie kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o ne kaip dvi atskiros veikos. Taip pat apeliantas skunde gana deklaratyviai teigia apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, specialisto iÅ¡vadomis, vaizdo įraÅ¡o medžiaga, dalinai ir paties nuteistojo parodymais, kurių pagrindu

konstatavo du savarankiškus nusikalstamus sumanymus bei atitinkamai – O. B. kaltę dėl atskirų dviejų nusikaltimų padarymo. Teisėjų

kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 284 str. 1 d. dėl dviejų viešosios tvarkos pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar

aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Byloje nustatyta, kad O. B. tempė nukentėjusiÄ jÄ G. P. už

plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvos plaukuotÄ jÄ dalį, taip pat po tam tikro laiko ranka sudavė nukentėjusiajam T. Å . vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o Å¡iam praradus sÄ monę ir nukritus – ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį. Å iuos veiksmus nuteistasis padarė vieÅ¡oje vietoje – naktiniame klube „N. T.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu O. B. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes nukentėjusieji bei įvykį matę liudytojai

buvo šokiruoti, išsigandę. Šios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiųjų ir liudytojų, taip pat dalinai ir paties apelianto parodymais bei kitais

byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusieji G. P. ir T. Š. iš kart po įvykių parodė buvę sumušti apelianto, tai patvirtina įvykio metu jo vietoje darytas vaizdo įrašas, specialisto išvados, iš dalies netiesiogiai – liudytojai V. L. ir J. G., dėl T. Š. epizodo – ir liudytoja K. L.. Taigi, minėtų įrodymų visumos analizė nesudaro jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais bei skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuotų faktinių aplinkybių realumu. Nuteistojo veiksmai – be jokios priežasties dėl menkavertės dingsties sukelti konfliktai ir sumušti bei sužaloti kiti klubo lankytojai – buvo padaryti žmonių akivaizdoje. Tokie veiksmai yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu

O. B. veiksmai, atlikti nukentėjusiosios G.

P. ir nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu, yra kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos. Apeliantas su tuo nesutinka ir mano, jog jo padarytieji veiksmai sudaro vieno nusikaltimo sudėtį. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veikÄ nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletÄ veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Tačiau O. B. nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis, bet sudėtinis, nes pradinis veikos tikslas ir kaltininko tyčia buvo nukreipta į visuomeninės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ panaudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu, o fizinio smurto pavartojimas nukentėjusiojo T. Å . atžvilgiu buvo atskiras veiksmas, sÄ lygotas visai kitų aplinkybių ir turintis savarankiÅ¡kus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus nusikalstamos veikos požymius. Tai reiÅ¡kia, jog visÄ nusikalstamo sumanymo struktÅ«rÄ sudarė du lygiareikÅ¡miai nusikalstami ketinimai. Nors apeliantas kaltinime apraÅ¡ytus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko toje pačioje vieÅ¡oje vietoje, abiejų jų atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtÄ , tačiau O. B. nusikalstamas sumanymas praėjo tam tikrÄ raidÄ ir susiformavo dviem etapais. Pirmiausia nuteistasis įžūliai elgėsi panaudodamas fizinį smurtÄ G. P. atžvilgiu ir jau pastarojo elgesio iÅ¡davoje buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, kas atitinkamai rodo Å¡ios nusikalstamos veikos pasibaigimÄ . Po to, praėjus nors ir neilgam laiko tarpui – 10 minučių, dar bebÅ«nant toje pačioje vietoje – klube, susiformavo kitas O. B. nusikalstamas sumanymas, nukreiptas prieÅ¡ kitÄ asmenį ir pasireiÅ¡kęs fizinio smurto pavartojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį T. Å .. Pastarojo nusikalstamo sumanymo

pasekmė - naujai sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, nes nukentėjusysis T. Å . patyrė fizinį smurtÄ , jis ir Å¡iuos O.

B. veiksmus tiesiogiai mačiusi liudytoja K. L. buvo iÅ¡gÄ sdinti, Å¡okiruoti.

Dėl kiekvienos iš šių O. B. veikų detaliai aprašytos visos aplinkybės rodo, kad kiekvienos iš šių nusikalstamų veikų sudėtys buvo įgyvendinamos atskirai. Nepaisant to, kad abiejų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų. Todėl jų vertinimas kaip realiosios nusikaltimų sutapties su visais iš tokios kvalifikacijos sekančiais juridiniais padariniais atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo O. B. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas O. B. bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padarytos dvi baigtos tyčinės nesunkios, tačiau su fizinio smurto vartojimu susijusios nusikalstamos veikos), jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , tinkamai įvertino O. B. asmenybę. Nuteistasis bÅ«damas darbingo amžiaus nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, charakterizuojamas patenkinamai, teistas, teistumas jam nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas, todėl jis laikomas recidyvistu. Be to, jam anksčiau buvo taikyti Å¡velnesni įstatymai – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo vėlesnių nusikalstamų jo veiksmų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl O. B. paskyrė realias sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės skiriamos bausmės dydžiui, O.

B. už padarytus nusikaltimus paskyrė nežymiai didesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytus nusikaltimus, jas tinkamai individualizavo, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko O. B. tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį. Šių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytoms veikoms ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 41

str. 2 d. įtvirtintÄ jos paskirtį. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių O. B. turėtų bÅ«ti Å¡velninama bausmė, byloje nenustatyta.

Nuteistasis nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuota aplinkybe, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jo nusikalstamus veiksmus. Tačiau pastarieji apelianto teiginiai tėra deklaratyvÅ«s, paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl jie atmestini. Alkoholio vartojimo fakto nuteistasis neginčija. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar apsvaigimas nuo alkoholio turi įtakos nusikaltimo padarymui, ir pripažinti tai pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ aplinkybe sunkinančia atsakomybę, arba ne. IÅ¡nagrinėjęs Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuteistasis vartojo alkoholį ir padarė iÅ¡vadÄ , kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Spręsdamas šį klausimÄ teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Taipogi, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. BK

59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (atsipraÅ¡o

nukentėjusiojo, teikia jam pagalbÄ ir pan.). Tokių aplinkybių byloje nėra. O. B. pripažino bei reiÅ¡kė gailestį tik dėl dalies

nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos ir teismas pagrįstai tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vien dalinis gailėjimasis nėra pakankamas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių bet kokios kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ nuteistojo veiksmuose.

Apeliantas skundu prašo sumažinti iš jo nukentėjusiesiems G. P. ir

T. Å . priteistos neturtinės žalos dydžius, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡spręstas teisingai ir mažinti neturtinės žalos dydžius nėra jokio teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingÄ neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ , tinkamai įvertino visas LR CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, teisingumo,

sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusieji nurodė, jog dėl O. B. veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , tÄ patvirtino ir teismo

medicinos specialisto iÅ¡vados, pažeminimÄ (byloje nustatyta, jog tiek nukentėjusioji G. P., tiek nukentėjusysis T. Å . buvo muÅ¡ami, tÄ matė ir kiti klubo lankytojai).

Nuteistasis O. B. skunde formaliai bei deklaratyviai teigia apie vertinant įrodymus padarytus procesinių teisės normų pažeidimus, nors jų konkrečiai ir neįvardina. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir

materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais

motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo O. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                     Â

                                       Evaldas Vanagas

                                                                                                           Algirdas

Gaputis

                                                                                                           Eligijus

Gladutis