2020-09-09 Nr. AB-16120-3-66-3-00029-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-7-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. P., pareiškėjo atstovui advokatui A. M.,

atsakovo atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 2-1177(7.9) „Dėl skundo“ (toliau – ir Raštas) dalį dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies vykdymo išdėstytą sprendimą dėl VRK leidžiamo leidinio ir plakato su kandidatų sąrašu vienodo įrašo „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“; įpareigoti VRK formuluoti pareiškėjo rinkėjus informuojantį įrašą apie jo, kaip kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą, pavardes taip: „2014 m. Raseinių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (KET pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą) ir nubaustas 753,01 eurų bauda. Bauda sumokėta. Teistumas išnykęs, todėl šis asmuo yra laikomas neteistu“.

2. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostata, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu. Pareiškėjo teigimu, šio Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas neįvykdė. Tai patvirtina paskutinių Lietuvoje vykusių savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų bei rinkimų į Europos Parlamentą procesų faktinės aplinkybės, o būtent: VRK šiems rinkimams išleistuose informaciniuose leidiniuose ir plakatuose su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės, nepaisant to, kad kandidatai savo anketose nurodė visiškai skirtingas jų padarytas nusikalstamas veikas, skirtingą jų pavojingumo laipsnį ir individualios jiems paskirtos bausmės rūšį, dydį bei įvykdymą, neatsižvelgiant į tai, ar tokios veikos padarytos tyčia ar dėl neatsargumo, prie visų tokį faktą nurodžiusių kandidatų buvo pažymėta visiškai vienodai: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.

3. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė skundą VRK, kuriame, be kita ko, nurodė minėtą faktą ir prašė VRK paisyti Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatų ir nebepažeisti Konstitucijos vykdant įstatyme nustatytą savo pareigą 2020 m. spalio 11 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės, iš esmės skirtingos informacijos apie visiškai skirtingą nusikalstamą veiką nepateikti vienodai pažymint: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.

4. VRK Rašte laikosi pozicijos, jog VRK pagal įstatymus leidžiamame plakate su kandidatų į Seimo narius sąrašu prie kiekvieno kandidato į Seimo narius, teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu, pavardės, privalo būti vien abstrakčiai nurodyta, kad „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“. Pareiškėjo teigimu, šis atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatas iš esmės skirtinga informacija leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu negali būti pateikta visiškai vienodai.

5. Pareiškėjas pažymi, kad jo teistumas išnyko teismo paskirtos baudos sumokėjimo momentu. Dėl to privalo būti laikomas neteistu. Todėl teigia, kad įrašas apie jo teistumą turėtų būti toks: „2014 m. Raseinių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (KET pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą) ir nubaustas 753,01 eurų bauda. Bauda sumokėta. Teistumas išnykęs, todėl šis asmuo yra laikomas neteistu“.

6. Pareiškėjas nurodo, kad VRK netrukus išleis informacinį leidinį „Rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą 2020 m. spalio 11 d.“ ir plakatą su kandidatų į Seimo narius sąrašu, kuriuose, remiantis skundžiamu Raštu, tikėtina, bus vienodai nurodyta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“. Tokiu būdu VRK pažeidžia pareiškėjo teisę į teisingos informacijos pateikimą savo rinkėjams ir lygiateisiškumą su kitais kandidatais, rinkėjų teisę žinoti apie pareiškėją tikrą informaciją. Šiais VRK veiksmais pažeidžiami konstituciniai asmenų lygybės įstatymui, teisingumo, teisinės valstybės principai, Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje užtikrinama lygi pasyvioji rinkimų teisė.

II. 7. Atsakovas VRK atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodo, kad VRK pagal Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi pažymėti: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Seimo rinkimų įstatymas aiškiai ir detaliai reglamentuoja įrašo turinį, todėl VRK, atsižvelgdama į imperatyvų teisinį reglamentavimą, laikydamasi lygiateisiškumo, teisinės valstybės ir teisingumo principų, privalo visiems kandidatams taikyti vienodus reikalavimus, o būtent taikyti vienodą įrašą, kad būtų užtikrintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. VRK neturi teisinio pagrindo ir negali pažeisti teisinės valstybės, teisingumo principų, nes minėtą įrašą pažymi tik prie tų kandidatų, kurie po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažinti kaltais padarę sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taip turi būti privalomai nurodyta kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas. Atsakovas pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nėra kalbama apie teistumą, o tik apie turėtą teismo nuosprendį.

9. Atsakovas pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymas nenustato VRK diskrecijos savo nuožiūra formuoti minėtą įrašą, jį pildyti arba pakeisti, todėl VRK negali įgyvendinti pareiškėjo skundo reikalavimo, nes tokiais savo veiksmais pažeistų Seimo rinkimų įstatyme nustatytą visiems kandidatams į Seimo narius vienodą ir imperatyvią įrašo padarymo tvarką, pažeistų visų kandidatų lygiateisiškumo principą. VRK nekilo abejonių dėl Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

10. Atsakovas pabrėžia, jog VRK negali viršyti savo įgaliojimų ir aiškinti Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas plačiau negu jai tai suteikė įstatymų leidėjas. VRK neturi teisės keisti imperatyvias įstatymo nuostatas ir savo iniciatyva formuluoti laisvos formos įrašus, neatitinkančius įstatymo reikalavimų.

11. VRK neginčija tos aplinkybės, kad ankstesniuose rinkimuose buvo daromas toks pats kaip Seimo rinkimų įstatyme ir kituose įstatymuose numatytas įrašas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 2-1177(7.9) „Dėl skundo“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo S. P. prašymo įpareigoti VRK formuluoti pareiškėjo rinkėjus informuojantį įrašą apie jį, kaip kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą, taip: „2014 m. Raseinių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (KET pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą) ir nubaustas 753,01 eurų bauda. Bauda sumokėta. Teistumas išnykęs, todėl šis asmuo yra laikomas neteistu“ pagrįstumo.

13. Nustatyta, kad pareiškėjas S. P. kreipėsi į VRK su 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundu, kuriame paminėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą, nurodė, kad 2019 m. Savivaldybių tarybų ir Savivaldybių merų rinkimų rinkiminiame plakate visiems kandidatams buvo toks pats įrašas („Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“), o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atitinkamai, pareiškėjas nurodė, jog tikisi, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose tokių konstitucinių rinkėjo teisių pažeidimų nebebus.

14. VRK skundžiamame Rašte, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundą, nurodė teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 3 dalyje. Nurodė, kad VRK nesuteikta teisė kitaip interpretuoti arba plečiamai taikyti Seimo rinkimų įstatymo nuostatas. Šiuo metu galiojanti Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis nėra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

15. Įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundo VRK, VRK Rašto bei pareiškėjo skundo teismui turinį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu Raštu VRK iš esmės pateikė savo poziciją, kad VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės pateiks bendrą informaciją, t. y. „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo šiuo atveju bus vertinama ginčo situacija tik tiek, kiek ji susijusi būtent su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais.

16. Ginčo teisiniams santykiams aktuali Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Seimo narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir neturi būti pažymėta, jei kandidatas į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

17. Pažymėtina, kad teisės normos, kuriose įtvirtinta kandidato pareiga viešai paskelbti, jeigu jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, bei pareiga pažymėti VRK leidžiamame rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ yra ne tik Seimo, bet ir kitų politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų teisės instituto, įtvirtinto kituose įstatymuose, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, sudedamoji dalis.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas buvo priimtas, be kita ko, ištyrus, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 89 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jog jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, net jei tokia nusikalstama veika vėliau dekriminalizuota, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

19. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime, be kita ko, pripažino, kad: Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 89 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl šioje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 89 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad savivaldybės rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės neturi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

20. Atsižvelgiant į tai, kad šis Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas priimtas ištyrus teisinį reguliavimą, kuris savo esme panašus ir į šiuo atveju aktualų, įtvirtintą Seimo rinkimų įstatyme, nagrinėjant šią administracinę bylą ir pasisakant dėl Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio normų aiškinimo, be kita ko, vadovaujamasi ir oficialia konsitucine doktrina, suformuota Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime.

21. Minėtame 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų yra konstitucinė teisė gauti informaciją, ji įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Taigi Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies nuostatas aiškinant kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta inter alia visuomenės teise gauti informaciją pažymėtina, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia savivaldybių tarybų, rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Pažymėta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas kandidato pareigą viešai paskelbti, jeigu jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turėtų nustatyti konkrečius reikalavimus, kaip tokia informacija turėtų būti pateikiama tinkamai ir neklaidinant rinkėjų, inter alia, kad kandidatas turi nurodyti, kada, dėl kokios būtent nusikalstamos veikos ir kurios valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) jis buvo pripažintas kaltu.

22. Konstitucinis Teismas taip pat išskyrė rinkėjui reikšmingos informacijos ir ypač svarbių kandidato gyvenimo faktų, kurie gali turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, kategorijas. Konstitucinis Teismas nurodė, kad rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodydamas informaciją apie tai, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turi galimybę tokią veiką konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją apie ją; taip sudaromos pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu. Tačiau įstatymų leidėjas turi nustatyti, kad apie ypač svarbius kandidato į savivaldybės tarybos narius gyvenimo faktus (inter alia kad toks asmuo teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama), kurie gali turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, rinkėjai turėtų būti informuojami inter alia atitinkamai pažymint rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu.

23. Vadovaujantis nurodyta oficialiąja konstitucine doktrina, formuojama aiškinant panašius teisinius santykius reglamentuojančią teisę, darytina išvada, kad šioje byloje atsižvelgtina į taisykles, kildinamas iš Konstitucinio Teismo nutarime, kuriuo tirtas Savivaldybių rinkimų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumas, pateikiamo teisės aiškinimo.

23.1. Aplinkybė, jog kandidatas į Seimo rinkimus teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, yra ypač svarbus kandidato gyvenimo faktas, kuris gali turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms. Atitinkamai, tokia informacija yra pateikiama leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės nurodant: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ (Seimo rinkimų įstatymo 89 str. 3 d.).

23.2. Tuo tarpu su priimtu teismo nuosprendžiu susijusios ir tai detalizuojančios aplinkybės yra reikšmingos rinkėjui, tačiau jos gali būti pateiktos kandidato į Seimo narius anketoje, kurioje suteikta galimybė konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją. Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas.

23.3. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad VRK, teikdama informaciją rinkėjams apie jį kaip kandidatą į Seimo narius, pateiktų detalesnę informaciją apie jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį. Tačiau visa reikšminga informacija, susijusi su faktu, kad asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, yra detalizuojama paties kandidato į Seimo narius anketoje. Su visa informacija, pateikta šioje anketoje, rinkėjai gali susipažinti VRK internetiniame puslapyje, kuriame skelbiami duomenys pagal kandidatų pateiktus pareiškinius dokumentus.

23.4. Todėl, atsižvelgiant į minėtą rinkėjų teisę gauti informaciją apie svarbius kandidato gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti VRK jos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu, pateikus informaciją apie pareiškėją, kad jis „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, taip pat pateikti nuorodą į VRK internetinį puslapį, kuriame pateikta kandidato į Seimo narius anketa ir joje detalizuojamas su pareiškėjo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu susijusios aplinkybės.

24. Teismo Sprendimo 23 punkte nurodytų argumentų pagrindu konstatuojama, kad tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti Raštą bei įpareigoti VRK formuluoti būtent pareiškėjo nurodyto teksto įrašą nėra teisinio pagrindo, tačiau tenkindama skundą iš dalies teisėjų kolegija įpareigoja VRK jos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie pareiškėjo pavardės kartu su tekstu „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ taip pat pateikti nuorodą į VRK internetiniame puslapyje patalpintą pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketą.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26. Pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų už skundo parengimą suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytas aplinkybes, patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareiškėjui priteistina 100 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. P. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją jos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie pareiškėjo S. P. pavardės kartu su tekstu „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame puslapyje patalpintą pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketą.

Priteisti pareiškėjui S. P. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė