2020-12-16 Nr. AB-23879-3-61-3-00059-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2101-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00059-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. R. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-562(AG-470/04-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) pašalinti padarytą pažeidimą bei atstatyti už 2008 m. teisingą įveisto miško plotą – 6,8 ha, arba įpareigoti nurodyti į ką pareiškėjas turi kreiptis vietoje Agentūros, kad būtų įvertintas 2009 m. sausio 27 d. patikros pažymoje atliktas pažeidimas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Agentūrą su raštu dėl galimų norminių teisės aktų pažeidimų atliekant mišku įveisto sklypo matavimą. Agentūra pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. raštą, kuriame nebuvo atsakyta į pareiškėjo klausimus. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Agentūrą vykdyti jos pačios 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 15316(10.5.1) prisiimtus įsipareigojimus, kad būtų atstatytas už 2008 m. įveisto miško plotas 6,8 ha. Komisijos sprendimas neteisėtas ir pagrįstas tiesos neatitinkančiomis aplinkybėmis. Agentūros darbuotojas, surašydamas 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitą, nurodė, jog „Buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta“, o vadovaujantis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 4 punktu miško želdinimą plotą sudaro miško želdinimo plote nurodytas plotas, kurį sudaro: 1) suprojektuotų miško želdinių; 2) priešgaisrinių mineralizuotų juostų, 3 ) bei neželdinamų juostų, suprojektuotų šalia kitų žemės ūkio paskirties savininkų sklypų, besiribojančių su suprojektuotais želdiniais, plotas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo Miško želdinimo projekte nurodyta, kad plotas, kuriame įveisiamas miškas, susideda: mišku želdinamas plotas – 6 ha, mineralizuota juosta – 0,47 ha, ir nuo kitų žemės ūkio paskirties savininkų sklypų apsauginė juosta 10 metrų pločio, kas sudaro 0,53 ha.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 11 d. Agentūrai pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. M085KPPD0044 pagal Įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemas. 2008 m. gruodžio 22 d. Agentūros skyrius atliko pirmojo mokėjimo prašymo patikrą vietoje (ataskaita Nr. AM/P-IVS-14251) ir rado, kad apželdintas plotas yra 6,28 ha. Nesutikdamas su patikros rezultatais, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Agentūrą, kuri 2009 m. sausio 26–27 d. atliko pateiktos paraiškos duomenų pakartotinę patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad želdinamas plotas – 6,13 ha. Agentūra 2009 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10068 „Dėl Jums išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir 2009 m. liepos 17 d. sprendimas), kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti Agentūrai gautą išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui. Šį sprendimą pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 3 d. apskundė Agentūros direktoriui, į skundą atsakyta Agentūros 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-12417 „Dėl atsakymo į raštą“ (toliau – ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštas), kuriuo skundas netenkintas. Nei šio atsakymo, nei 2009 m. liepos 17 d. sprendimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė nei administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui, todėl, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 bei vėlesni teismų sprendimai). Administraciniai teismai, nagrinėję pareiškėjo skundus dėl 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatų sukeltų pasekmių, ne kartą konstatavo, jog Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais.

3.2. Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 17 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. M095KPPD0054 pagal Įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemas; parama buvo paskaičiuota pagal 2009 m. sausio 26–27 d. patikros duomenis (dalis paramos išmokėta, iš kitos dalies padengta dalis pareiškėjo skolų ir palūkanų). Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 11 d. pateikė trečiąjį mokėjimo prašymą Nr. M105KPPD0033 pagal Įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemas; parama buvo paskaičiuota pagal 2009 m. sausio 26–27 d. patikros duomenis. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 28 d. pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą Nr. M115KPPD0031 pagal Įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemas; parama buvo paskaičiuota pagal 2009 m. sausio 26–27 d. patikros duomenis (iš šių sumų atitinkamai buvo padengtos įvairios pareiškėjo skolos ir palūkanos).

3.3. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 26 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1011/2014 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2012 m. spalio 4 d. sprendimas, įpareigojantis Agentūrą perskaičiuoti paramą pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 28 d. ketvirtąjį mokėjimo prašymą (ketvirtais projekto vykdymo metais), laikant tinkamu paramai gauti 6,80 ha plotą (nustatytu 2010 m. spalio 7 d. patikros metu). LVAT nepanaikino Agentūros sprendimo dėl pirmojo mokėjimo prašymo, sprendimas dėl mokėjimo prašymo nebuvo pakeistas.

3.4. NMA 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 23 d. raštas „Dėl teisingo atsakymo“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 23 d. raštas), kuriame pareiškėjas prašė NMA atsakyti į daug klausimų, iš esmės, dėl 2009 m. sausio 26–27 d. patikros. NMA 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. BRK-5358 „Dėl atsakymo į raštą“ (toliau – 2018 m. lapkričio 14 d. raštas), atsakė į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstytus klausimus, dar kartą išsamiai paaiškindama, kodėl už 2008 m. paramos suma nebuvo ir nėra perskaičiuota, kodėl už šiuos metus plotas, nuo kurio skaičiuojama parama, buvo 6,13 ha, o ne 6,80 ha. 2009 m. sausio 26–27 d. vykusios patikros metu Agentūros darbuotojas vadovavosi kartu su pareiškėjo paraiškoje esančio Miško želdinimo projekto brėžinio duomenimis, kurie sutampa su patikros vietoje metu atliktų matavimų duomenimis. Patikra vietoje atlikta remiantis tuo metu galiojusiomis procedūromis. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 6.7 punktu, želdinamas plotas turi būti apmatuotas ir pažymėtas stulpeliais kampuose. Apsauginis plotas nuo kitų žemės savininkų, kuris, vadovaujantis Administravimo taisyklių 4 punktu, įeina į želdinamą plotą bei vadovaujantis Administravimo taisyklių 6.7 punktu tai pat turėjo būti pažymėtas stulpeliais kampuose, tačiau jis nebuvo atskirtas ir tinkamai pažymėtas 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje metu, taip pat buvo neprižiūrėtas – apžėlęs krūmais ir piktžolėmis, jame nebuvo įrengta dirbtinių riboženklių. Taigi nebuvo įmanoma nustatyti to ploto ribų. Natūralių jo ribų taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, kadangi greta esantis kaimyninis sklypas taip pat buvo apžėlęs ir nebuvo galimybės nustatyti, kur baigiasi pareiškėjo sklypas. Atsižvelgiant į tai, buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta, t. y. tiek, kiek buvo įmanoma objektyviai išmatuoti remiantis dirbtiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis.

3.5. Nei Komisijos sprendime, nei Agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. rašte nėra teigiama, kad prie mineralizuotos juostos buvo dirbtiniai ar natūralūs riboženkliai. Tačiau nurodoma, jog apželdintas sklypo plotas buvo matuojamas remiantis kampiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis, kaip nurodyta 2009 m. sausio 26–27 d. patikros ataskaitoje. Komisija, sprendimu atmesdama pareiškėjo skundą, pagrįstai konstatavo, jog į pareiškėjo iškeltus klausimus Agentūra atsakė. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakymas, nesudaro pagrindo Agentūrą įpareigoti pateikti atsakymą pareiškėjui pakartotinai. Be to, skundžiamas Agentūros raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

3.6. Komisija sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, jog LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje pasisakė, jog Agentūros atliktos 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatų pareiškėjas neskundė nei Komisijai, nei administraciniam teismui. Tokiu būdu Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų (administracinių ginčų komisijos ar teismo) sprendimų, kuriais patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais. Komisija 2012 m. kovo 2 d. sprendimu taip pat nustatė, kad pareiškėjas Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimo bei 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašto nei administracinių ginčų komisijai, nei teismui neskundė, todėl, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą. Teismas nėra panaikinęs Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimo dėl pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo pagal 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo prašymą M085KPPD0003 bei 2008 m. lapkričio 11 d. pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. M085KPPD0044, todėl jis galioja. Atsakovas ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinęs, kad pats pareiškėjas turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu Komisijai arba VAAT įstatymų nustatyta tvarka.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. BR6-5358, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 14 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. M085PDDP0003 pagal Miško įveisimo schemą ir prašė išmokėti paramą už 7 ha plotą. 2008 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. M085KPPD0044 pagal Įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemas. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. atliko pirmojo mokėjimo prašymo Nr. M085KPPD0044 patikrą vietoje ir rado, kad apželdintas plotas yra 6,28 ha.

Nesutikdamas su patikros rezultatais, pareiškėjas 2009 m. sausio 14 d. su skundu kreipėsi į Agentūrą, kuri 2009 m. sausio 26–27 d. atliko paraiškos duomenų pakartotinę patikrą vietoje ir nustatė, kad želdinamas plotas 6,13 ha. Todėl, vadovaujantis 2009 m. sausio 26–27 d. patikros duomenimis, pareiškėjui buvo perskaičiuota parama už 6,13 ha plotą, t. y. pagal mokėjimo prašymą Nr. M085KPPD0003 perskaičiavo paramą, pritaikė sankciją, priskaičiavo skolą, o pagal pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. M085KPPD0044 priskaičiavo skolą.

Agentūra 2009 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10068, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti Agentūrai gautą išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Agentūros direktoriui, kuris 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-12417 jo prašymo netenkino. Pareiškėjas nei šio atsakymo, nei 2009 m. liepos 17 d. sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neapskundė. Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 17 d. Agentūrai pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. M095KPPD0054, 2010 m. lapkričio 11 d. trečiąjį mokėjimo prašymą Nr. M105KPPD0033, 2011 m. lapkričio 28 d. ketvirtąjį mokėjimo nurodymą Nr. M.115KPPD0031.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros nustatytu patikrų plotu ir perskaičiuota paramos suma, skųsdamas Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194 dėl perskaičiuotų miško priežiūros ir apsaugos išmokų ketvirtais projekto vykdymo metais, 2012 m. balandžio 3 d. patikslintu skundu kreipėsi į VAAT (administracinė byla Nr. I-266-624/2014), kuris tenkino pareiškėjo skundą, įpareigojo Agentūrą perskaičiuoti paramą pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 28 d. ketvirtąjį mokėjimo prašymą, laikant tinkamu paramai gauti 6,80 ha plotą.

Šis teismo sprendimas buvo apskųstas LVAT (LVAT administracinė byla Nr. A146-1011/2014), kuris paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuodamas, kad Agentūra 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194 priėmė pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą (nagrinėjamoje administracinėje byloje įvardintas kaip „ketvirtasis mokėjimo nurodymas“).

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, LVAT praktiką, sutiko su Komisijos ginčo sprendime padaryta išvada, kad Agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. raštas jokių neigiamų padarinių pareiškėjui nesukelia, juo buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, t. y. jis vertintinas kaip informacinio-aiškinamojo pobūdžio aktas. Net ir panaikinus šį, teismo vertinimu, teisingą ir teisėtą atsakymą, tai neturėtų jokių teisinių padarinių pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui galimybę apskųsti Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-12417 (kuris pareiškėjui ir sukelia teisines pasekmes), nurodant vieno mėnesio apskundimo termino praleidimo priežastis. Teismas, įvertinęs, jog Agentūros atsakymas, kaip ir nurodyta Komisijos sprendime, nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, jo panaikinimas šiuo atveju niekaip nepadarytų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, sprendė, kad Komisijos sprendimas ir Agentūros atsakymas yra teisėti ir pagrįsti, o tai yra pagrindas skundą atmesti.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismų praktiką, padarė išvadą, kad Agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, o Komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ginčijamo Komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, nes Agentūra negali pati panaikinti savo priimtų ir pareiškėjo nurodomų sprendimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą pašalinti padarytą 2009 m. sausio 27 d. patikros pažymoje padarytą pažeidimą bei atstatyti už 2008 m. teisingą įvesto miško plotą – 6,8 ha, yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, todėl atmetė tais pačiais motyvais. Be to, teismas pabrėžė, kad VAAT, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos 6 905,67 Lt paramos ir 1 400,15 Lt PVM pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. 065D1005142211, 2014 m. birželio 10 d. sprendimu bylą nutraukė, kitą skundo dalį atmetė, konstatuodamas, kad Agentūros 2012 m. kovo 9 d. rašte Nr. BR6-(1.14)-1997 pareiškėjui ne vieną kartą buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas panaikinti 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatus negali būti tenkinamas. Priminta, kad pareiškėjui yra atnaujintas skolos išieškojimas, dėl to, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, likusią skolos dalį jis privalo grąžinti (VAAT administracinė byla Nr. I-67-426/2014).

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą, priimti sprendimą atstatyti už 2008 metus 6,8 ha įveisto miško plotą; nepriėmus teisingo sprendimo, informuoti į ką turi kreiptis ateityje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pareiškėjas kėlė klausimą dėl teisingo mišku įveisto ploto atstatymo už 2008 metus. Dėl neišmokėtos paramos nekėlė reikalavimo. Agentūra 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 15316(10.5.1) išdėstė, kad jei ateityje bus priimti kompetentingų institucijų sprendimai, kuriais anksčiau nurodytos mokėtinos sumos apskaičiuotos remiantis patikrų rezultatais, būtų pripažintos netinkamomis, o atliktų patikrų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, pareiškėjui priklausančios paramos sumos bus perskaičiuotos.

9.2. Mišku įveisto sklypo ploto neteisingas nustatymas buvo specialiai inicijuotas Agentūros vadovybės, nes įvairiais atsirašinėjimais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais vengia pripažinti neteisingo ploto nustatymą. Nei karto Agentūra ar teismas nenurodė, kodėl atliekant ploto matavimus nebuvo laikomasi 2006 m. gruodžio 6 d. Miško želdinamo projekto, Administravimo taisyklių, Agentūros direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. BR1-321 reikalavimų ir Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2010/1-141 išdėstytų nuostatų.

10. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, jog jis siekia, kad būtų pakeisti 2009 m. sausio 26–27 d. miško įveisimo patikros rezultatai, pagal kuriuos jam buvo taikyta sankcija pagal 2008 m. lapkričio 11 d. pateiktą pirmąjį mokėjimo prašymą. NMA tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną paraiškose deklaruotuose laukuose. 2009 m. sausio 26–27 d. patikros metu NMA tikrintojas vadovavosi kartu su pareiškėjo paraiškoje esančio Miško želdinimo projekto brėžinio duomenimis, kurie sutampa su patikros vietoje metu atliktų matavimų duomenimis.

Nei Komisijos sprendime, nei NMA 2018 m. lapkričio 14 d. rašte neteigiama, kad prie mineralizacijos juostos buvo dirbtiniai ar natūralūs riboženkliai. Tačiau nurodoma, jog apželdintas sklypo plotas buvo matuojamas remiantis kampiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis, kaip nurodyta 2009 m. sausio 26–27 d. patikros ataskaitoje. NMA nuomone, tiek Komisija Sprendimu, tiek teismas sprendimu, atmesdami pareiškėjo skundą, pagrįstai konstatavo, jog į pareiškėjo iškeltus klausimus NMA atsakė. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas NMA 2018 m. lapkričio 14 d. raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

NMA nuomone, Komisija ir teismas sprendimuose teisingai ir pagrįstai nurodė, jog LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje pasisakė, jog NMA atliktos 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatų pareiškėjas neskundė nei Komisijai, nei administraciniam teismui. Tokiu būdu NMA priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų (administracinių ginčų komisijos ar teismo) sprendimų, kuriais patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais. Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 3R-42(AG-32/03-2012) taip pat nustatyta, kad pareiškėjas NMA 2009 m. liepos 17 d. sprendimo bei NMA 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašto nei administracinių ginčų komisijai, nei teismui neskundė, todėl, esant galiojančiam NMA 2009 m. liepos 17 d. sprendimui, NMA negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą.

Teismas nėra panaikinęs NMA 2009 m. liepos 17 d. sprendimo dėl pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo pagal 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo prašymą M085KPPD0003 bei 2008 m. lapkričio 11 d. pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. M085KPPD0044, todėl jis galioja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje ginčas kilo iš esmės dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo atkurti už 2008 metus 6,8 ha įveisto miško plotą.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 23 d. raštu „Dėl teisingo atsakymo“, kuris adresuotas Agentūrai, prašė NMA atsakyti į devynis klausimus, kurie iš esmės susiję su 2009 m. sausio 26–27 d. miško įveisimo patikros rezultatais. NMA 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. BRK-5358 „Dėl atsakymo į raštą“ atsakė į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstytus klausimus, išsamiai paaiškindama, kokiais teisės aktais vadovautasi 2009 m. sausio 26–27 d. vykusios patikros metu, kad patikra vietoje atlikta remiantis tuo metu galiojusiomis procedūromis.

Pažymėta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2008 m. gruodžio 22 d. patikros rezultatais, 2009 m. sausio 14 d. skundu kreipėsi į Agentūrą, kuri 2009 m. kovo 23 d. raštu skundo netenkino. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2009 m. kovo 30 d. raštu dar kartą kreipėsi į Agentūrą ir Žemės ūkio ministeriją. Į pastarąjį pareiškėjo raštą buvo atsakyta Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-6012, kuriame pareiškėjo pastabos iš esmės įvertintos kaip nepagrįstos. Į pareiškėjo 2009 m. kovo 30 d. raštą taip pat buvo atsakyta Žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 1 d. raštu Nr. 39N-R-428-866, kuriuo pareiškėjo pastabos dėl atliktų patikrų taip pat buvo atmestos.

Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. atsakymo ir Žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 1 d. atsakymo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė nei Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui. Tokiu būdu nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais nurodytų patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011). Agentūra, atsižvelgdama į mažiausią minėtų patikrų, atliktų 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2009 m. sausio 26–27 d., metu rastą faktinį plotą (6,13 ha), 2009 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10068, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti Agentūrai gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui.

Pareiškėjas 2009 m. liepos 17 d. sprendimą 2009 m. rugpjūčio 3 d. apskundė Agentūros direktoriui, į kurį atsakyta Agentūros 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-12417, kuriuo skundas netenkintas. Nei šio 2009 m. rugpjūčio 21 d. atsakymo, nei 2009 m. liepos 17 d. priimto sprendimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė, todėl esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011).

14. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. padavė Lietuvos administracinių ginčų komisijai skundą, prašydamas įpareigoti Agentūrą vykdyti jos pačios 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. BR6-15316(10.5.1) prisiimtus įsipareigojimus, kad būtų atstatytas už 2008 m. įveisto miško plotas 6,8 ha, ir atsakyti į pateiktus klausimus. Komisija 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-562(AG-470/04-2018) pareiškėjo skundą atmetė, padariusi išvadas, kad NMA 2018 m. lapkričio 14 d. raštu į pareiškėjo iškeltus klausimus atsakė, taip pat, kad dėl Agentūros 2009 m. liepos 17 d. priimto sprendimo Nr. BR6-(3.82)-10068, kuris ir sukėlė teisines pasekmes dėl dalies išmokėtos paramos susigražinimo, kreiptis turi ne Agentūra, o pareiškėjas. Komisija pažymėjo, kad patikrų rezultatai savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria, nes patikra tėra tarpinis administracinės procedūros elementas, kuris vertinamas priimant sprendimą dėl paramos skyrimo ar susigrąžinimo. Todėl siekiant, kad paramos susigrąžinimas pagal Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimą būtų panaikintas, pareiškėjas turi nuginčyti šį sprendimą Komisijoje ar administraciniame teisme.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, Komisijos sprendimas ir Agentūros atsakymas (2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. BRK-5358) yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priimti sprendimą atstatyti už 2008 metus 6,8 ha įveisto miško plotą.

16. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Agentūros administruojant Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pareiškėjo sklype 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros vietoje duomenimis. Pažymėtina, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusius ginčus šiuo klausimu nuo 2009 metų ne kartą nagrinėjo administraciniai teismai, Vyriausioji administracinių ginčų komisija bei kitos institucijos (LVAT 2015 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-568-552/2015).

17. LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, kurioje pareiškėjas nesutiko su Agentūros Kontrolės departamento specialistų 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2009 m. sausio 26–27 d. atliktų patikrų vietoje rezultatais, konstatavo, kad NMA atliktos 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatų pareiškėjas neskundė nei Komisijai, nei administraciniam teismui. Tokiu būdu NMA priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų (administracinių ginčų komisijos ar teismo) sprendimų, kuriais patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 konstatavo, kad, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 23 d. raštu pateiktus NMA klausimus, kurie iš esmės susiję su 2009 m. sausio 26–27 d. miško įveisimo patikros rezultatais, ir NMA 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymą Nr. BRK-5358 į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstytus klausimus, konstatuoja, kad NMA į pareiškėjo iškeltus klausimus išsamiai atsakė. Tai, kad pareiškėjo netenkina NMA atsakymas, nesudaro pagrindo Agentūrą įpareigoti atsakymą pareiškėjui pateikti pakartotinai.

19. Pareiškėjas prašė įpareigoti Agentūrą vykdyti jos pačios 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. BR6-15316(10.5.1) prisiimtus įsipareigojimus, kad būtų atstatytas už 2008 m. įveisto miško plotas 6,8 ha, tačiau pažymėtina, kad Agentūra būtent šiame 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. BR6-15316(10.5.1) ir atkreipė dėmesį, kad administraciniai teismai, nagrinėję pareiškėjo skundus dėl 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros vietoje rezultatų sukeltų pasekmių, ne kartą konstatavo, jog Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais patikrų rezultatai būtų pripažinti neteisingais.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė