Legislator Case Law & Legislation
721fa809-cc2b-43c6-935b-5860f8e003ca AI generated

721fa809-cc2b-43c6-935b-5860f8e003ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 721fa809-cc2b-43c6-935b-5860f8e003ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 11 769,22 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 2 000 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , atstovaujant ieÅ¡kovui ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

721fa809-cc2b-43c6-935b-5860f8e003ca · Lietuvos apeliacinis teismas: Slopinant stresÄ , neigiamas emocijas, ieÅ¡kovui atsirado fizinių negalavimų, atsinaujino bronchų astmos priepuoliai, su stipriu dusuliu, kvėpavimo sutrikimais, kasdien reikėjo bronchus plečiančių vaistų, nors bronchų astmos paÅ«mėjimų jau nebuvo 5–6 metus, iki tol retai lankėsi pas gydytojus, dažniausiai tik profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Atsirado naujų skundų – galvos skausmai, miego sutrikimai, dÅ«rimas Å¡irdies plote, skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidėjimas, rėmuo, kuo iki Å¡iol niekada nesiskundė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-701-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00812-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 11 769,22 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 2 000 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , atstovaujant ieÅ¡kovui ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ligoninė) buvo gydytas 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 17 d., tačiau, nesulaukęs tinkamos pagalbos, 2020 m. liepos 20 d. mirė. Paslauga pacientui (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo teikta nekokybiÅ¡kai, neprofesionaliai, nesavalaikiai. IeÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ (toliau – ir Komisija), praÅ¡ydamas atlyginti 6 044,82 Eur turtinę žalÄ ir iÅ¡laidas advokato paslaugoms (2 000 Eur) bei 100 000 Eur neturtinę žalÄ .

Komisija 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 56-106 nusprendė, kad žala paciento sveikatai buvo padaryta, todėl priteisė ieškovui 5 541,60 Eur turtinei žalai ir 15 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovui buvo skirta laidojimo pašalpa, kuri sudaro 312 Eur bei našlaičio pensija (237,42 Eur / mėn.), kas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 1 d. sudaro 8 547,12 Eur, šias sumas atėmė iš ieškovui nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos ir nustatė, jog iš viso ieškovui nustatoma atlygintina suma yra 11 982,48 Eur.

Ieškovas su Komisijos sprendimu sutiko tik iš dalies.

3. Vadovaujantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 15 punktu, turtinės žalos dydis nustatomas pagal tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl pacientui padarytos žalos ir pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

IeÅ¡kovas Komisijai pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad patyrė 1 371 Eur laidojimo iÅ¡laidų, taip pat už laikotarpį iki jo pilnametystės bÅ«tų iÅ¡ paciento gavęs 4 170,60 Eur iÅ¡laikymÄ , po tėvo mirties už jį sumokėjo 258,10 Eur skolÄ akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“ ir bei 245,12 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimÄ . Komisija ieÅ¡kovui priteisė 5 541,60 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , nurodydama, kad netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo apmokėti jo sumokėtas mirusiojo skolas.

Komisija turtinę žalÄ apskaičiavo nukrypusi nuo ApraÅ¡o taisyklių. Å iuo atveju Komisija apskaičiuodama negautas ieÅ¡kovo pajamas turėjo ne daugindama priteisto iÅ¡laikymo sumÄ iÅ¡ mėnesių, likusių iki ieÅ¡kovo pilnametystės, o pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie mirusio paciento vidutines pajamas (565,43 Eur atskaičius mokesčius) dalinti jas iÅ¡ dviejų ir padauginti iÅ¡ 35 mėnesių. IeÅ¡kovo įsitikinimu, jam turėjo bÅ«ti priteista 11 769,22 Eur turtinė žala (1 371 Eur laidojimo iÅ¡laidos, 503,22 Eur sumokėtos mirusiojo skolos, 9 895 Eur netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos)).

Komisija nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija, į kuriÄ privaloma kreiptis dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas yra nepilnametis, jo atstovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į advokatÄ , kuris padėjo surinkti visus reikiamus dokumentus, konsultavo ieÅ¡kovÄ teisiniais klausimais, dalyvavo praÅ¡ymo nagrinėjime Komisijos posėdžiuose, teikė procesinius praÅ¡ymus.

Tokios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir pagrįstos, o pripažinus ieÅ¡kovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti priteisiamos.

4. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas nurodė, kad neturtinė žala yra atlyginama pagal Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę (toliau – Lentelė) pagal kiekvienÄ kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiriant lentelėje nurodytus balus. IeÅ¡kovas nesutiko su Komisijos vertinimu pagal lentelės 2.2 punktÄ (40 balų). Nors ieÅ¡kovas ir jo tėvas (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai, tačiau tėvÄ ir sÅ«nų siejo itin artimas ir stiprus ryÅ¡ys.

Tėvas nuolat lankė sÅ«nų, kasdien bendraudavo telefonu, pasilikdavo savaitgaliais (duomenys neskelbtini), padėdavo vaiko priežiÅ«ros ir mokslo klausimais, dalyvaudavo sÅ«naus ir Å¡eimos Å¡ventėse, mokyklos renginiuose, klasės susirinkimuose, iÅ¡leistuvėse, vykdavo su sÅ«numi kartu atostogauti, padėdavo buityje. Todėl pagal Lentelės 2.2 punktÄ turėjo bÅ«ti vertinama maksimaliu 50 balų dydžiu. IeÅ¡kovas nesutiko su Komisijos vertinimu pagal 2.4.1 punktÄ (5 balai). IeÅ¡kovas labai jautriai iÅ¡gyvena tėvo mirtį, iÅ¡kart po įvykio jam buvo labai sunku suvokti, kad tėvo nebėra, atrodė, jog neigia mirties faktÄ , tiesiog vengė kalbėtis apie tėtį, apie mirtį, tapo uždaras, mažai kalbėjo, mažai bendravo, slopino emocijas.

Slopinant stresÄ , neigiamas emocijas, ieÅ¡kovui atsirado fizinių negalavimų, atsinaujino bronchų astmos priepuoliai, su stipriu dusuliu, kvėpavimo sutrikimais, kasdien reikėjo bronchus plečiančių vaistų, nors bronchų astmos paÅ«mėjimų jau nebuvo 5–6 metus, iki tol retai lankėsi pas gydytojus, dažniausiai tik profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Atsirado naujų skundų – galvos skausmai, miego sutrikimai, dÅ«rimas Å¡irdies plote, skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidėjimas, rėmuo, kuo iki Å¡iol niekada nesiskundė.

IeÅ¡kovas buvo konsultuotas gydytojų specialistų, pulmonologo, alergologo, LOR gydytojo, kardiologo, neurologo dėl galvos skausmų bei miego sutrikimų, atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas – nustatyta, kad galima galvos skausmų priežastis – emocinė bÅ«klė, stresas. Spalio mėnesį ieÅ¡kovas pradėjo lankytis pas psichologÄ . IeÅ¡kovo emocinė bÅ«klė atsiliepė mokymosi procesui, ieÅ¡kovo mokymosi pasiekimai labai krito, jam sunku susikaupti, sunku iÅ¡reikÅ¡ti mintis, ypač tai atsispindi lietuvių kalbos pamokų įvertinimuose.

Todėl pagal Lentelės 2.4.1. punktÄ ieÅ¡kovo bÅ«sena turėjo bÅ«ti vertinama maksimaliu 10 balų dydžiu. IeÅ¡kovo nuomone, neturtinė žala turėtų bÅ«ti įvertinta maksimaliu 168 balų skaičiumi, kas sudaro 16 800 Eur. Komisijos nurodyta 312 Eur laidojimo paÅ¡alpa ir 8 547,12 Eur naÅ¡laičio pensija galėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota tik iÅ¡ atlygintinos turtinės žalos sumos, bet ne iÅ¡ neturtinės žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio, nurodė, kad Aprašo 15.1 punkte yra nurodyta, kas yra priskiriama tiesioginiams nuostoliams, tačiau nėra numatyta mirusiojo skolų atlyginimas. Kadangi mirusiojo skolas sumokėjo gera valia ieškovo įstatyminės atstovės sutuoktinis, todėl tai nėra ieškovo tiesioginės išlaidos, ieškovas dėl to papildomų išlaidų nepatyrė, todėl Komisija pagrįstai sprendė, kad už mirusiojo sumokėtas skolas neturi būti atlyginama.

Taip pat teismas konstatavo, kad ApraÅ¡o 15.2 papunktyje yra nurodytas turtinės žalos dydžio pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) nustatymas, t. y. į negautas pajamas įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, kad buvo padaryta žala pacientui. ApraÅ¡o 15.2 papunkčio trečiame sakinyje nurodyta kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimÄ , netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) paskaičiavimo taisyklė, kuria vadovaujasi ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti taikoma Å¡iuo atveju, kadangi ieÅ¡kovui, turinčiam teisę į žalos atlyginimÄ , dar iki paciento mirties buvo nustatytas konkretaus dydžio iÅ¡laikymas.

Kadangi mirusiojo sÅ«nui buvo nustatytas kas mėnesį iÅ¡laikymas po 115,85 Eur, todėl teismas sutiko su Komisijos sprendimu atlyginti ieÅ¡kovui 4 170,6 Eur dydžio turtinę žalÄ , nes Å¡ios iÅ¡mokos yra pagrįstos ir realiai numatytos gauti pajamos, kurios nebuvo gautos dėl pacientui padarytos žalos.

7. Teismo nuomone, Komisijos sprendimas neatlyginti ieÅ¡kovui jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAÄ®) 26 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad Komisija, svarstydama praÅ¡ymÄ , pati privalo surinkti dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie pacientÄ , reikalinga praÅ¡ymui nagrinėti ir sprendimui priimti, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos bei asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų paaiÅ¡kinimus.

Pacientas turi tik užpildyti praÅ¡ymÄ ir pažymėti visas aplinkybes bei gydymo įstaigÄ , kurios veiksmus skundžia. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo įstatyminė atstovė, pasinaudodama advokato paslaugomis, pati prisiėmė rizikÄ , kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti neatlygintos. Be to, iÅ¡ praÅ¡ymo pateikto Komisijai matyti, kad su praÅ¡ymu buvo pateikta didelė dalis perteklinių dokumentų, į kuriuos, nustatant atlygintinos žalos dydį, nebuvo atsižvelgta. PraÅ¡yme buvo nurodyta atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl paciento padarytos žalos, t. y. turtinę – 6 044,82 Eur ir iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms bei neturtinę – 100 000 Eur.

Kaip matyti, ieškovo prašoma nurodyto dydžio turtinė ir neturtinė žala nebuvo atlyginta. Teismo vertinimu, Komisija atlygintinos žalos dydį nustatė vadovaudamasi PTŽSAĮ ir Aprašo nuostatomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur turėtų atstovavimo išlaidų netenkintas.

8. Vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , teismas konstatavo, kad pagal ApraÅ¡o balų lentelės 2.2. punktÄ mirusiojo paciento vaiko ir paciento ryÅ¡io artumas ir glaudumas vertinamas atsižvelgiant į jų bendravimo intensyvumÄ ir rÅ«pinimosi vienas kitu pobÅ«dį. Byloje nustatyta, kad mirus tėvui ieÅ¡kovui buvo 15 metų. Iki žalos atsiradimo jis su tėvu kartu negyveno 12 metų. Komisija apie ieÅ¡kovo ir tėvo ryÅ¡io artimumÄ darė iÅ¡vadas iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovės pagal įstatymÄ pateikto paaiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kovas su tėvu bendravo dažnai, tėvas juo rÅ«pinosi, jų ryÅ¡ys buvo artimas.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas tėvo neteko jau nebÅ«damas mažamečiu ir su juo negyveno kartu ilgÄ laikÄ , teismo vertinimu, Komisija pagal ApraÅ¡o balų lentelės 2.2 punktÄ pagrįstai skyrė 40 balų iÅ¡ 50 galimų. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal ApraÅ¡o lentelės 2.4.1 punktÄ , t. y. dėl mirties patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų, turėjo bÅ«ti skiriami ne 5, bet 10 balų.

Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad Komisijai jokių medicininių duomenų apie ieÅ¡kovo psichikos ar elgesio sutrikimus pateikta nebuvo, tokių duomenų nebuvo pateikta ir teismui. IeÅ¡kovo atstovė pagal įstatymÄ teikė Komisijai paaiÅ¡kinimÄ apie ieÅ¡kovo patirtus emocinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, kad dėl tėvo mirties ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡gyvenimus, pasikeitė jo savijauta, tačiau byloje nesant medicininių duomenų apie ieÅ¡kovo elgesio ar psichikos pasikeitimus bei ilgai trukusius jo emocinius iÅ¡gyvenimus, Komisija pagal ApraÅ¡o balų lentelės 2.4.1 punktÄ pagrįstai skyrė 5 balus iÅ¡ 10 galimų.

9. Teismas pažymėjo, kad PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Komisijos nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos iÅ¡mokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , Å¡alpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo ir laidojimo paÅ¡alpos, Å¡alpos naÅ¡laičių pensijos, socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos, valstybinės naÅ¡lių pensijos ir valstybinės naÅ¡laičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimÄ , dėl žalos sukeltos paciento mirties, dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), – Å¡iuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimÄ , iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡ mokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto iÅ¡mokų dydžio skirtumas.

ApraÅ¡o 17 punktas nustato, kad atlygintinos žalos dydis, iÅ¡skyrus kai praÅ¡ymÄ pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iÅ¡ gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų iÅ¡mokų, paÅ¡alpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumÄ , gautÄ ar gautinÄ tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).

Kaip matyti iÅ¡ Komisijos sprendimo, laidojimo paÅ¡alpa, kuri sudaro 312 Eur bei naÅ¡laičio pensija (237,42 Eur / mėn.), kas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 1 d. sudaro 8 547,12 Eur, buvo iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ pareiÅ¡kėjui nustatytos turtinės ir neturtinės žalos sumos ir iÅ¡ viso nustatyta atlygintina suma – 11 982,78 Eur. Esant nurodytoms įstatymo nuostatoms bei jas atitinkančiam Komisijos sprendimui, teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jam priklausanti naÅ¡laičio pensija ir laidojimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamos tik iÅ¡ nustatytos turtinės žalos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 10.1. IeÅ¡kovas yra nepilnametis ir savo pajamų neturi, todėl pats apmokėti mirusiojo skolų negalėjo. Suprasdama, kad ieÅ¡kovas yra mirusiojo tėvo paveldėtojas ir turės skolas sumokėti, siekdama iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų už pradelstas skolas, ieÅ¡kovo atstovė pagal įstatymÄ priėmė sprendimÄ už savo nepilnametį sÅ«nų – apmokėti skolas.

Tai, kad mokėjimus atliko atstovės sutuoktinis, esmės nekeičia. 10.2. Komisija, skaičiuodama negautas pajamas, turėjo ne dauginti priteisto iÅ¡laikymo sumÄ iÅ¡ mėnesių, likusių iki ieÅ¡kovo pilnametystės, bet pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie mirusiojo paciento vidutines pajamas, dalinti jas iÅ¡ dviejų ir padauginti iÅ¡ 35 mėnesių (ApraÅ¡o 15.2 ir 15.2.2 punktai). Be to, nors teismo nustatytas iÅ¡laikymas sudarė 115,85 Eur, tačiau ieÅ¡kovo tėvas jam realiai teikė didesnį iÅ¡laikymÄ .

ApraÅ¡o 15 punkte nėra konkrečiai nurodyta, kaip yra nustatomi netiesioginiai nuostoliai. 10.3. Nors teismas ir Komisija nurodė, kad praÅ¡ymo pateikimui Komisijai nėra reikalingos teisinės žinios, tačiau dažnu atveju asmuo net nežino į kÄ kreiptis, kaip savo teises ginti. Å iuo atveju, net ir atstovaujant advokatui, ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymai buvo ignoruojami, gydymo įstaiga neigė kaltę. Tik ieÅ¡kovo ir advokato pastangomis buvo surinkti neginčijami įrodymai, jog buvo padaryta žala. 10.4.

Nors ieÅ¡kovas kartu su tėvu negyveno, tačiau per visus tuos metus ryÅ¡ys nesusilpnėjo. Tėvas buvo itin svarbus vaiko gyvenime, todėl teigti, kad jam „mažiau skauda“ dėl tėvo mirties, nes jis jau nėra mažas, yra neetiÅ¡ka. Dėl gydytojų kaltų veiksmų ieÅ¡kovas neteko paties brangiausio asmens, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, kad pagal Lentelės 2.2 punktÄ neturtinė žala turėjo bÅ«ti vertinama maksimaliu 50 balų dydžiu. IeÅ¡kovas po tėvo netekties susiduria naujais nusiskundimais – galvos skausmai, miego sutrikimai, dÅ«rimas Å¡irdies plote, skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidėjimas, rėmuo, kuo iki Å¡iol nesiskundė.

IeÅ¡kovas lankėsi pas įvairius specialistus, psichologÄ . Taip pat suprastėjo pažymiai mokykloje, sunku susikaupti, iÅ¡reikÅ¡ti mintis. 10.5. Komisijos nurodyta 312 Eur laidojimo paÅ¡alpa ir 8 547,12 Eur naÅ¡laičio pensija galėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota iÅ¡ turtinės žalos dydžio, tačiau ne iÅ¡ neturtinės žalos.

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 11.1. Vadovaujantis PTŽSAÄ® 24 straipsnio 7 dalimi ir ApraÅ¡o 15.1 papunkčiu, turtinę žalÄ gali sudaryti tik tiesioginiai nuostoliai, susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu (medikamentai, mokamų paslaugų teikimas ir panaÅ¡iai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo iÅ¡laidos mirusiojo skoloms apmokėti nėra susijusios su asmens sveikatos priežiÅ«ra.

PalikimÄ priėmęs paveldėtojas bÅ«tų turėjęs pareigÄ atlyginti skolas mirusiojo kreditoriams, tačiau tam bÅ«tų naudojamas paveldėtas turtas. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , todėl už ieÅ¡kinyje nurodytas mirusiojo skolas jis bÅ«tų atsakęs tik paveldėtu turtu, kurio tam bÅ«tų pakakę. Taigi, ieÅ¡kovas nepatyrė papildomų iÅ¡laidų mirusiojo skoloms atlyginti. Skolos padengimas, kaip ir palikimo priėmimas, yra laisvas pasirinkimas, o jokiu bÅ«du ne bÅ«tinosios iÅ¡laidos. 11.2.

ApraÅ¡o 15.2 papunktyje yra nurodytas turtinės žalos dydžio pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) nustatymas ir antrajame Å¡io papunkčio sakinyje įtvirtinta, kad į negautas pajamas įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, kad buvo padaryta žala pacientui. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, ApraÅ¡o 15.2 papunkčio trečiajame sakinyje nurodyta kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimÄ , netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) apskaičiavimo taisyklė negali bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovui buvo nustatytas konkretaus dydžio iÅ¡laikymas dar iki paciento mirties.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs didesnį negu teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ (ne mažiau negu 115,85 Eur per mėnesį). Todėl ieÅ¡kovas neįrodė reikalavimo priteisti 9 895 Eur netiesioginės žalos sumÄ ir teismas teisingai apskaičiavo ieÅ¡kovo netiesioginius nuostolius pagal jam priklausiusios iÅ¡laikymo iÅ¡mokos dydį. 11.3. IeÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad jam reikėjo teisinių konsultacijų, atstovavimo ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje, reikėjo rengti procesinius praÅ¡ymus ir surinkti dokumentus yra nepagrįsti.

Atsakovė sutinka, kad kreipiantis į teismÄ Å¾monėms, neturintiems teisinio iÅ¡silavinimo, gali bÅ«ti reikalinga kvalifikuota pagalba, tačiau atstovauti savo interesams Komisijoje gali kiekvienas (procesas yra nesudėtingas), o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo atstovė, pasinaudodama advokato paslaugomis, pati prisiėmė atsakomybę dėl tokių nebÅ«tinų ir neprotingų iÅ¡laidų patyrimo. 11.4. Kuo vaikas, netekęs tėvo, yra jaunesnis, tuo jam reikalingesnis tėvo rÅ«pinimasis. Mažas vaikas yra dar nesusiformavusi asmenybė, bendravimas su tėvais yra itin svarbus jo raidai – tėvai sudaro didelę jo gyvenimo dalį.

IeÅ¡kovas tėvo neteko bÅ«damas 15 metų – jau nebe ankstyvoje paauglystėje. Pagal amžių, ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti gana savarankiÅ¡ka ir susiformavusi asmenybė. Atsakovė neginčija ieÅ¡kovo atstovės nurodytų ieÅ¡kovo bendravimo su tėvu aplinkybių, tačiau pabrėžia, kad neįmanomas toks ryÅ¡ys ir rÅ«pinimasis, koks bÅ«na asmenims gyvenant kartu ir kasdien kuriantiems bendrÄ gyvenimÄ , ar bent gyvenantiems tame pačiame mieste. IeÅ¡kovas ir tėvas gyveno skirtinguose miestuose: ieÅ¡kovas – (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo tėvas – (duomenys neskelbtini).

Su tėvu ieÅ¡kovas negyveno mažiausiai nuo 3 metų amžiaus, t. y. iki žalos atsiradimo kartu negyveno 12 metų. Taigi, ieÅ¡kovui augant, itin svarbÅ«s buvo ir kiti Å¡eimos žmonės, t. y. tie su kuriais dabar ieÅ¡kovas gyvena. IeÅ¡kovas gyvena motinos Å¡eimoje, kurioje dar yra jo sesuo ir motinos sutuoktinis. Kaip nurodyta ieÅ¡kovo motinos paaiÅ¡kinimuose ir teismo posėdyje parodė liudytojai, ieÅ¡kovo motinos sutuoktinis ieÅ¡kovÄ pažįsta jau seniai, judviejų tarpusavio santykiai, kaip ir santykiai su kitais Å¡eimos nariais, geri, artimi – ieÅ¡kovas neliko vieniÅ¡as, nepilnoje Å¡eimoje.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas tėvo neteko jau nebÅ«damas mažamečiu, t. y. ne ankstyvame amžiuje, ir su juo negyveno ilgÄ laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui skirtinas aukÅ¡tas, tačiau ne maksimalus balų skaičius, todėl Komisijos skirtas labai aukÅ¡tas 40 balų skaičius yra pakankamas. 11.5. Be ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimų nėra konkrečių duomenų (Komisijai jie irgi nebuvo pateikti) apie tai, kokie ir kiek laiko trunka ieÅ¡kovo emociniai iÅ¡gyvenimai ir elgesio pokyčiai, ar jie sukėlė bÅ«tent psichikos ir elgesio sutrikimų.

IeÅ¡kovo mokykloje gaunami pažymiai neleidžia spręsti, kad tik dėl tėvo netekties pasikeitė jo savijauta ir sutriko psichika ir (ar) elgesys. Daugiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir įrodymų byloje nėra. 11.6. PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalyje yra tiesiogiai nustatyta, kad bendra atlygintinos žalos suma mažinama nustatyta gauta ar gautina naÅ¡laičio pensijos ir laidojimo paÅ¡alpos suma: „iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡mokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto iÅ¡mokų dydžio skirtumas.“ Å i PTŽSAÄ® nuostata perkelta į ApraÅ¡o 17 punktÄ :

„17. Atlygintinos žalos dydis, iÅ¡skyrus kai praÅ¡ymÄ pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iÅ¡ gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų iÅ¡mokų, paÅ¡alpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumÄ , gautÄ ar gautinÄ tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).“ Teismo iÅ¡vada, kad esant nurodytoms įstatymo nuostatoms bei jas atitinkančiam Komisijos sprendimui, ieÅ¡kovo argumentai dėl jam priklausančios naÅ¡laičio pensijos (8 547,12 Eur) ir laidojimo paÅ¡alpos (312 Eur) iÅ¡skaičiavimo atmestini, yra neabejotinai teisinga.

Teisimas teisingai taikė PTŽSAÄ® ir ApraÅ¡o nuostatas ir argumentavo jų taikymÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė Dėl bylos nagrinėjimo ribų 13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias suteikė (duomenys neskelbtini) ligoninė, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, mirusiam pacientui (ieškovo tėvui) (duomenys neskelbtini), kokybės ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos paciento artimajam (ieškovui).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK įtvirtintos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245–6.255 straipsniai) taikomos sprendžiant tiek dėl sutartinės, tiek dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

15. Å iuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl vienos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos tinkamo taikymo – dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiui įtakÄ darančių kriterijų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio 16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Apeliantas patirtos neturtinės žalos dydį grindžia, vadovaudamasis ApyraÅ¡o ir Lentelės kriterijais.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai nustatyti ieškovo patirtos žalos dydį, būtina atskleisti tai, kokia yra pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo veiksmų tvarka.

18. PTŽSAÄ® 24 straipsnis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į KomisijÄ . Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (PTŽSAÄ® 24 straipsnio 8 dalis).

19. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija yra privaloma ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į civilinius ginčus nagrinėjantį bendrosios kompetencijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Tai reiÅ¡kia, kad Komisijai priėmus sprendimÄ ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimÄ teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Taigi, ieÅ¡kiniu negalima praÅ¡yti vien tik panaikinti Komisijos sprendimÄ , kadangi teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės jis ir taip netenka galios. IeÅ¡kiniu turi bÅ«ti praÅ¡oma ne naikinti / pakeisti Komisijos sprendimÄ , bet iÅ¡spręsti ginÄÄ tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens iÅ¡ esmės. Ginčui persikėlus į teismÄ , jis yra nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, o deliktinės atsakomybės taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK normomis. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, nėra saistomas PTŽSAÄ® nustatytų kriterijų ir ApraÅ¡e nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių, Lentelėje nustatytų kriterijų ir balų sistemos.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas (Priteistos žalos dydžio įvertinimas ir (ar) sumažinimas pagal ApraÅ¡Ä ar Lentelę) akivaizdžiai prieÅ¡tarautų įstatymo leidėjo valiai, apribotų paciento ar kito įstatyme įvardinto subjekto teisę gauti teisingÄ Å¾alos atlyginimÄ , nepagrįstai ribotų teismo diskrecijÄ , įtvirtintÄ CK 6.250 straipsnyje. PTŽSAÄ® 25 straipsnio 2 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad teismo priteistas žalos dydis gali bÅ«ti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei buvo nustatytas Komisijos, o pačiame įstatyme ir jį detalizuojančiame aprašė nėra jokios normos, kuri Å¡iÄ teismo diskrecijos teisę ribotų ApraÅ¡e nustatyta minimalia ar maksimalia balų suma (jos pingine iÅ¡raiÅ¡ka) ar kitokiais dydžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022).

20. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, buvo nepagrįstai spręstas vadovaujantis ApraÅ¡e ir Lentelėje nurodytais maksimaliais atlygintinos žalos dydžiais. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo vadovautis CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat ir aktualia teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose.

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrÄ sias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp Å¡ių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, Å¡ių kriterijų sÄ raÅ¡as yra pavyzdinis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalÄ dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

24. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryÅ¡ys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natÅ«raliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai Å¡i netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.

Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Å iame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių Å¡alių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe.

Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s, nes, jÄ sunaikinus, gyvybės atkÅ«rimo procesas nėra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

25. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatinėdamas neturinės žalos dydį, nesivadovavo nei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nei CK nuostatomis, o apsiribojo tik ApraÅ¡o kriterijų vertinimu, t. y. vertino, ar Komisija, nustatydama turtinės žalos dydį, skyrė tinkamus balus pagal ApraÅ¡Ä . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas dėl po tėvo mirties jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių – įvairūs skausmai, negalavimai, nemiga, kurių fizinės priežasties nustatyti nepavyko. Be to, ieškovas pateikė duomenis apie savo suprastėjusius mokymosi rezultatus. Taip pat ieškovo motina paaiškino, kad po tėvo mirties ieškovas negali susikaupti, jam sunku išreikšti mintis, 2020 metais buvo kreiptasi į psichologę.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų teisingumu, ieÅ¡kovo motinos paaiÅ¡kinimais. Vien tai, kad ieÅ¡kovas nėra mažametis, niekaip nepagrindžia fakto, kad dėl tėvo mirties jis iÅ¡gyveno mažiau. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas su savo tėvu, nors kartu ir negyveno, tačiau palaikė ryšį, atostogaudavo. Be to, matyti, kad ieÅ¡kovo tėvo mirtis buvo staigi ir visiÅ¡kai netikėta. Atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumÄ , ryÅ¡io tarp tėvų ir vaiko ypatingumÄ , iÅ¡skirtinumÄ ir nepakeičiamumÄ , teisėjų kolegija negali abejoti, kad ieÅ¡kovui, kuris jauno amžiaus, dar nesavarankiÅ¡kas, jo tėvo mirtis sukėlė didelę neturtinę žalÄ , kuri Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įvertinta tokia suma, kuriÄ nurodė ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, t. y. 16 800 Eur.

Dėl ieÅ¡kovui priskaičiuotos Å¡alpos naÅ¡laičio pensijos įskaitymo į nustatytos žalos dydį 27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalimi, sprendė, kad ieÅ¡kovui atlygintinos žalos dydis nustatomas sudėjus nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iÅ¡ gautos sumos atėmus jam priklausančiÄ naÅ¡laičio pensijÄ ir iÅ¡mokÄ laidojimo iÅ¡laidoms. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad minėtos iÅ¡mokos galėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ turtinės žalos, tačiau ne iÅ¡ neturtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

28. Valstybės skiriamos Å¡alpos pensijos ir neturtinės žalos kompensavimas turi visiÅ¡kai skirtingÄ paskirtį ir tikslÄ . Å alpos pensijos užtikrina minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sÄ lygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines iÅ¡mokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Lietuvos Respublikos Å¡alpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Å alpos pensijos yra socialinio draudimo sistemos dalis, kurios pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais.

Tuo tarpu, kaip jau minėta, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalpos pensijų tikslas yra užtikrinti netektas pajamas, o ne atlyginti patirtus dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju buvo supainioti du skirti žalos kompensavimo modeliai.

IeÅ¡kovui valstybės skirta Å¡alpos naÅ¡laičio pensija negali kompensuoti jo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, ji skirta užtikrinti ieÅ¡kovo pajamas po to, kai neteko vieno iÅ¡ savo tėvų, iki tol teikusių iÅ¡laikymÄ .

29. PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalies taikymas ir aiÅ¡kinimas, kokį pritaikė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės nedera su Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teise į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (liet. tiesiogiai) minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobÅ«džio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Ä®statymų leidėjas privalo paisyti Å¡ios konstitucinės distinkcijos. <...> Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali bÅ«ti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik Å¡iais terminais nėra paneigiama (iÅ¡kreipiama) Å¡ių žalos rūšių konstitucinė samprata.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iÅ¡ Å¡ių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tÄ Å¾alÄ forma. Atlyginant materialinę žalÄ visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali bÅ«ti atlyginama pinigais (tai nepaneigia galimybės materialinę žalÄ atlyginti ir kitu turtu ar dar kitaip); taigi už materialius praradimus atlyginama materialiomis vertybėmis.

Tuo tarpu, kaip minėta, moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Konstitucijoje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę savaime nėra tapatus žalos skirstymui į tokiÄ , kurios materialaus atlyginimo reikalauti gali ne tik pats atitinkamÄ Å¾alÄ patyręs asmuo, bet ir tam tikri kiti asmenys, ir tokiÄ , kurios materialaus atlyginimo reikalauti gali vien tÄ Å¾alÄ patyręs asmuo, nes pati galimybė materialiai atlyginti jÄ yra siejama vien su tuo asmeniu ir negali bÅ«ti siejama su jokiu kitu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).

31. Taigi, nors PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos iÅ¡mokų, nurodytų Å¡iame straipsnyje, dydžiu, toks mažinimas jokiu bÅ«du negali paneigti Konstitucinio imperatyvo atlyginti materialinę ir neturtinę žalÄ . Teismas, taikydamas ir aiÅ¡kindamas PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalį, privalo atsižvelgti į žalos rūšį ir kokios rūšies žalai kompensuoti buvo skirta iÅ¡moka (Å¡iuo atveju Å¡alpos naÅ¡laičio pensija). Teismas privalo įvertinti, ar nukentėjusiam asmeniui skirta iÅ¡moka savo turiniu iÅ¡ esmės nesiskiria nuo neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio.

32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala gali bÅ«ti kompensuojama suma, kuriÄ jis gavo kaip naÅ¡laičio Å¡alpos pensijÄ . Kaip minėta, Å¡alpos pensijos paskirtis užtikrinti netektas pajamas, o ne patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl Å¡ios priežasties suma, kuri ieÅ¡kovui priskaičiuota kaip naÅ¡laičio pensija, galėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota tik iÅ¡ nustatytos turtinės žalos, kaip netekto iÅ¡laikymo, dalies, o ne iÅ¡ nustatytos ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos.

Dėl nustatytos turtinės žalos dydžio 33. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , prašė atlyginti 11 769,22 Eur turtinę žalÄ , kuri, jo vertinimu, susidarė iÅ¡ 9 895 Eur negautų pajamų, 1 371 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir 503,22 Eur tėvo likusios skolos, taip pat 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kreipiantis į privalomÄ ikiteisminę institucijÄ â€“ KomisijÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo turtine žala nėra laikoma mirusiojo skolos ir iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Taip pat teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad negautos pajamos turi bÅ«ti apskaičiuojamos pagal vidutines mirusiojo tėvo pajamas, o ne pagal ieÅ¡kovui nustatytÄ konkretų iÅ¡laikymo dydį.

34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovo netektos pajamos turėjo būti skaičiuojamos pagal tai, kokias vidutines pajamas gaudavo miręs ieškovo tėvas. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus:

1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovo motinos ir tėvo santuoka, nustatyta, jog ieÅ¡kovo tėvas sÅ«naus iÅ¡laikymui iki jo nepilnametystės mokės kiekvienÄ mėnesį periodines įmokas, kurių dydis lygus 11 proc. gaunamo pajamų, tačiau ne mažiau nei 400 Lt (kas Å¡iai dienai sudaro 115,85 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios negautos pajamos yra realios, neiÅ¡vengiamos, pagrįstos ir įrodytos.

Apelianto teiginiai, kad tėvas iÅ¡ tiesų teikė didesnį iÅ¡laikymÄ ir jo motina dėl didesnės iÅ¡laikymo sumos nesikreipė į teismÄ , nes tai buvo susitarta daryti gera valia, laikytini tik deklaratyviais. Pažymėtina, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado; jeigu atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, Å¡is principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ ; kad Å¡is principas nebÅ«tų pažeistas, žalÄ patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį, o Å¡iuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo tėvas bÅ«tų teikęs jam didesnį iÅ¡laikymÄ (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiuo atveju pagrįstai spręsta, jog dėl tėvo mirties jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki pilnametystės (2023 m. liepos 1 d.) neteko 4 170,60 Eur išlaikymo (115,85 Eur x 36 mėn.).

39. Tačiau Å¡iuo atveju svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kovui po tėvo mirties buvo skirta Å¡alpos naÅ¡laičio pensija – periodinės mėnesinės iÅ¡mokos po 237,42 Eur. Kaip jau buvo minėta, valstybės skiriama Å¡alpos naÅ¡laičio pensija yra skirta užtikrinti mėnesines pinigines iÅ¡mokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ â€“ netektas pajamas, nepagrįstai gaunamos Å¡alpos naÅ¡laičio pensijos neiÅ¡skaičiuoja iÅ¡ jam mokėtinų sumų pagal pirmiau minėtÄ teismo sprendimÄ .

Pažymėtina, kad priklausomai nuo alternatyviu žalos kompensavimo bÅ«du gautos iÅ¡mokos dydžio praktikoje gali susiklostyti trejopo pobÅ«džio situacijos: socialinio draudimo iÅ¡moka gali virÅ¡yti padarytos žalos dydį, jų dydžiai gali sutapti arba patirta turtinė žala gali bÅ«ti didesnė nei socialinio draudimo iÅ¡moka. Pirmaisiais dviem atvejais žalÄ patyręs asmuo (jo įpėdiniai) ar artimieji giminaičiai neturi teisės reikalauti atlyginti turtinę žalÄ iÅ¡ kaltojo asmens. Trečiuoju atveju pirmiau įvardyti asmenys įgyja teisę reikalauti kaltÄ jį asmenį atlyginti tokiÄ turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo iÅ¡moka.

40. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs didesnę turtinę žalÄ (praradęs daugiau pajamų) nei jam kompensuota alternatyviuoju bÅ«du, t. y. nustatant Å¡alpos naÅ¡laičio pensijÄ iki pilnametystės, todėl jis nepagrįstai reikalauja atlyginti turtinę žalÄ (negautas pajamas) iÅ¡ atsakovės. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų.

41. Ieškovas, siekdama apginti savo teises ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, kurios jam kainavo 2 000 Eur. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo šias išlaidas pripažinti ieškovo patirta turtine žala. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija sutinka.

42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmens turėtų iÅ¡laidų ikiteisminėje ginčų dėl pacientams padarytos žalos institucijoje – Komisijoje atlyginimo. Komisijoje ginčai dėl pacientams padarytos žalos yra nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad proceso Å¡alys pačios turi prisiimti rizikÄ dėl savo ikiteisminėje institucijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir negali Komisijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų perkelti prieÅ¡ingai Å¡aliai. Tuo tarpu CPK įtvirtina teisę reikalauti tik tų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos bylÄ nagrinėjant teisme, atlyginimo.

43. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovo (jo artimųjų) mokėjimai už mirusio ieÅ¡kovo tėvo įsiskolinimus AB „Telia Lietuva“ ir komunalinius mokesčius, nėra laikytini jo patirta turtine žala. Å ios skolos atsirado ne dėl to, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o dėl to, jog pats mirusysis Å¡ių skolų neapmokėjo. Pažymėtina, kad pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios bÅ«klės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali bÅ«ti priimamas tik besÄ lygiÅ¡kai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimÄ kaip visumÄ â€“ aktyvÄ (turtÄ , turtines teises) ir pasyvÄ (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiÄ jÄ paveldėjimo teisės dalį. Taigi, apeliantas, priėmęs mirusio tėvo palikimÄ , įgijo ir tėvo turėtas skolas, už kurias jis atsako iÅ¡ savo ar paveldėto tėvo turto (priklausomai nuo pasirinko palikimo priėmimo bÅ«do).

44. Pasisakant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti jo tėvo laidojimo iÅ¡laidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis tuo pačiu iÅ¡aiÅ¡kinimu kaip ir dėl Å¡alpos naÅ¡laičio pensijos paskirties, laikytina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti žalos, t. y. iÅ¡laidų skirtų tėvo laidotuvėms, turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota ne jam skirta naÅ¡laičio pensija, o tik ieÅ¡kovui skirta vienkartinė laidojimo iÅ¡moka (312 Eur). Tai, kad skirta paÅ¡alpa yra įskaitoma, nustatyta ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ jo turėtų 1 371 Eur iÅ¡laidų turėjo bÅ«ti iÅ¡skaityta tik 312 Eur laidojimo paÅ¡alpa, o likusi suma priteista iÅ¡ atsakovės.

45. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kovui priteistinos turtinės žalos dydį, nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui turtinės žalos, kuri susidarė už mirusio tėvo laidotuvių organizavimÄ , todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui priteisiama 1 059 Eur turtinės žalos atlyginimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį, kuria reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti negautas pajamas, advokato iÅ¡laidas ir mirusiojo skolas, nėra pagrindo tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties 46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovui mokamos Å¡alpos naÅ¡laičio pensijos iÅ¡mokos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ visos ieÅ¡kovo patirtos žalos, t. y. tiek turtinės, tiek neturtinės sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai apsiribojo ApraÅ¡o kriterijų vertinimu, neatsižvelgęs į bendrÄ Å¾alos atlyginimo instituto, įtvirtinto CK, taikymÄ , neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala ir turtinė žala, patirta organizuojant mirusio tėvo laidotuves, negali bÅ«ti mažinama jo gaunama naÅ¡laičio pensija, yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisti ieÅ¡kovui 1 059 Eur turtinės žalos ir 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. IeÅ¡kovas teismo prašė priteisti iÅ¡ viso 30 569,22 Eur. Kadangi ieÅ¡kovui iÅ¡ praÅ¡omos sumos priteisiama 17 859 Eur suma, laikytina, kad teismas tenkina 58,42 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į šį dydį ieÅ¡kovui priteisiama jo bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.

49. Pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 3 000 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 752,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

50. Už advokato teisinę pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas patyrė 1 500 Eur iÅ¡laidų. Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiamos 876,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 059 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 16 800 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 752,60 Eur (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteisti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 876,30 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 30 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė