721fa809-cc2b-43c6-935b-5860f8e003ca · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atstovÄs pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau â ir ValstybinÄ ligonių kasa), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 11 769,22 Eur turtinÄs žalos atlyginimÄ , 16 800 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , 2 000 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinÄ pagalbÄ , atstovaujant ieÅ¡kovui ikiteisminio nagrinÄjimo institucijoje, bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated721fa809-cc2b-43c6-935b-5860f8e003ca · Lietuvos apeliacinis teismas: Slopinant stresÄ , neigiamas emocijas, ieÅ¡kovui atsirado fizinių negalavimų, atsinaujino bronchų astmos priepuoliai, su stipriu dusuliu, kvÄpavimo sutrikimais, kasdien reikÄjo bronchus pleÄianÄių vaistų, nors bronchų astmos paÅ«mÄjimų jau nebuvo 5â6 metus, iki tol retai lankÄsi pas gydytojus, dažniausiai tik profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Atsirado naujų skundų â galvos skausmai, miego sutrikimai, dÅ«rimas Å¡irdies plote, skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidÄjimas, rÄmuo, kuo iki Å¡iol niekada nesiskundÄ.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-701-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00812-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Romualdos JanoviÄienÄs, Vilijos MikuckienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Astos RadzeviÄienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovÄs pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovÄs pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dÄl paciento sveikatai padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atstovÄs pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini), kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau â ir ValstybinÄ ligonių kasa), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 11 769,22 Eur turtinÄs žalos atlyginimÄ , 16 800 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , 2 000 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinÄ pagalbÄ , atstovaujant ieÅ¡kovui ikiteisminio nagrinÄjimo institucijoje, bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jo tÄvas (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau â ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau â ir (duomenys neskelbtini) ligoninÄ) buvo gydytas 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 17 d., taÄiau, nesulaukÄs tinkamos pagalbos, 2020 m. liepos 20 d. mirÄ. Paslauga pacientui (duomenys neskelbtini) ligoninÄje buvo teikta nekokybiÅ¡kai, neprofesionaliai, nesavalaikiai. IeÅ¡kovas kreipÄsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ (toliau â ir Komisija), praÅ¡ydamas atlyginti 6 044,82 Eur turtinÄ Å¾alÄ ir iÅ¡laidas advokato paslaugoms (2 000 Eur) bei 100 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .
Komisija 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 56-106 nusprendÄ, kad žala paciento sveikatai buvo padaryta, todÄl priteisÄ ieÅ¡kovui 5 541,60 Eur turtinei žalai ir 15 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kovui buvo skirta laidojimo paÅ¡alpa, kuri sudaro 312 Eur bei naÅ¡laiÄio pensija (237,42 Eur / mÄn.), kas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 1 d. sudaro 8 547,12 Eur, Å¡ias sumas atÄmÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nustatytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo sumos ir nustatÄ, jog iÅ¡ viso ieÅ¡kovui nustatoma atlygintina suma yra 11 982,48 Eur.
Ieškovas su Komisijos sprendimu sutiko tik iš dalies.
3. Vadovaujantis TurtinÄs ir neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 âDÄl TurtinÄs ir neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ (toliau â ApraÅ¡as), 15 punktu, turtinÄs žalos dydis nustatomas pagal tiesioginius nuostolius, atsiradusius dÄl pacientui padarytos žalos ir pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).
IeÅ¡kovas Komisijai pateiktame praÅ¡yme nurodÄ, kad patyrÄ 1 371 Eur laidojimo iÅ¡laidų, taip pat už laikotarpį iki jo pilnametystÄs bÅ«tų iÅ¡ paciento gavÄs 4 170,60 Eur iÅ¡laikymÄ , po tÄvo mirties už jį sumokÄjo 258,10 Eur skolÄ akcinei bendrovei (toliau â AB) âTelia Lietuvaâ ir bei 245,12 Eur komunalinių mokesÄių įsiskolinimÄ . Komisija ieÅ¡kovui priteisÄ 5 541,60 Eur turtinÄs žalos atlyginimÄ , nurodydama, kad netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo apmokÄti jo sumokÄtas mirusiojo skolas.
Komisija turtinÄ Å¾alÄ apskaiÄiavo nukrypusi nuo ApraÅ¡o taisyklių. Å iuo atveju Komisija apskaiÄiuodama negautas ieÅ¡kovo pajamas turÄjo ne daugindama priteisto iÅ¡laikymo sumÄ iÅ¡ mÄnesių, likusių iki ieÅ¡kovo pilnametystÄs, o pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie mirusio paciento vidutines pajamas (565,43 Eur atskaiÄius mokesÄius) dalinti jas iÅ¡ dviejų ir padauginti iÅ¡ 35 mÄnesių. IeÅ¡kovo įsitikinimu, jam turÄjo bÅ«ti priteista 11 769,22 Eur turtinÄ Å¾ala (1 371 Eur laidojimo iÅ¡laidos, 503,22 Eur sumokÄtos mirusiojo skolos, 9 895 Eur netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos)).
Komisija nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti 2 000 Eur už advokato teisinÄ pagalbÄ . Komisija yra privaloma ikiteisminÄ institucija, į kuriÄ privaloma kreiptis dÄl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas yra nepilnametis, jo atstovÄ neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todÄl dÄl teisinÄs pagalbos suteikimo kreipÄsi į advokatÄ , kuris padÄjo surinkti visus reikiamus dokumentus, konsultavo ieÅ¡kovÄ teisiniais klausimais, dalyvavo praÅ¡ymo nagrinÄjime Komisijos posÄdžiuose, teikÄ procesinius praÅ¡ymus.
Tokios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir pagrįstos, o pripažinus ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti priteisiamos.
4. Pasisakydamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas nurodÄ, kad neturtinÄ Å¾ala yra atlyginama pagal NeturtinÄs žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelÄ (toliau â LentelÄ) pagal kiekvienÄ kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiriant lentelÄje nurodytus balus. IeÅ¡kovas nesutiko su Komisijos vertinimu pagal lentelÄs 2.2 punktÄ (40 balų). Nors ieÅ¡kovas ir jo tÄvas (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai, taÄiau tÄvÄ ir sÅ«nų siejo itin artimas ir stiprus ryÅ¡ys.
TÄvas nuolat lankÄ sÅ«nų, kasdien bendraudavo telefonu, pasilikdavo savaitgaliais (duomenys neskelbtini), padÄdavo vaiko priežiÅ«ros ir mokslo klausimais, dalyvaudavo sÅ«naus ir Å¡eimos Å¡ventÄse, mokyklos renginiuose, klasÄs susirinkimuose, iÅ¡leistuvÄse, vykdavo su sÅ«numi kartu atostogauti, padÄdavo buityje. TodÄl pagal LentelÄs 2.2 punktÄ turÄjo bÅ«ti vertinama maksimaliu 50 balų dydžiu. IeÅ¡kovas nesutiko su Komisijos vertinimu pagal 2.4.1 punktÄ (5 balai). IeÅ¡kovas labai jautriai iÅ¡gyvena tÄvo mirtį, iÅ¡kart po įvykio jam buvo labai sunku suvokti, kad tÄvo nebÄra, atrodÄ, jog neigia mirties faktÄ , tiesiog vengÄ kalbÄtis apie tÄtį, apie mirtį, tapo uždaras, mažai kalbÄjo, mažai bendravo, slopino emocijas.
Slopinant stresÄ , neigiamas emocijas, ieÅ¡kovui atsirado fizinių negalavimų, atsinaujino bronchų astmos priepuoliai, su stipriu dusuliu, kvÄpavimo sutrikimais, kasdien reikÄjo bronchus pleÄianÄių vaistų, nors bronchų astmos paÅ«mÄjimų jau nebuvo 5â6 metus, iki tol retai lankÄsi pas gydytojus, dažniausiai tik profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Atsirado naujų skundų â galvos skausmai, miego sutrikimai, dÅ«rimas Å¡irdies plote, skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidÄjimas, rÄmuo, kuo iki Å¡iol niekada nesiskundÄ.
IeÅ¡kovas buvo konsultuotas gydytojų specialistų, pulmonologo, alergologo, LOR gydytojo, kardiologo, neurologo dÄl galvos skausmų bei miego sutrikimų, atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas â nustatyta, kad galima galvos skausmų priežastis â emocinÄ bÅ«klÄ, stresas. Spalio mÄnesį ieÅ¡kovas pradÄjo lankytis pas psichologÄ . IeÅ¡kovo emocinÄ bÅ«klÄ atsiliepÄ mokymosi procesui, ieÅ¡kovo mokymosi pasiekimai labai krito, jam sunku susikaupti, sunku iÅ¡reikÅ¡ti mintis, ypaÄ tai atsispindi lietuvių kalbos pamokų įvertinimuose.
TodÄl pagal LentelÄs 2.4.1. punktÄ ieÅ¡kovo bÅ«sena turÄjo bÅ«ti vertinama maksimaliu 10 balų dydžiu. IeÅ¡kovo nuomone, neturtinÄ Å¾ala turÄtų bÅ«ti įvertinta maksimaliu 168 balų skaiÄiumi, kas sudaro 16 800 Eur. Komisijos nurodyta 312 Eur laidojimo paÅ¡alpa ir 8 547,12 Eur naÅ¡laiÄio pensija galÄjo bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuota tik iÅ¡ atlygintinos turtinÄs žalos sumos, bet ne iÅ¡ neturtinÄs žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
6. Teismas, pasisakydamas dÄl turtinÄs žalos dydžio, nurodÄ, kad ApraÅ¡o 15.1 punkte yra nurodyta, kas yra priskiriama tiesioginiams nuostoliams, taÄiau nÄra numatyta mirusiojo skolų atlyginimas. Kadangi mirusiojo skolas sumokÄjo gera valia ieÅ¡kovo įstatyminÄs atstovÄs sutuoktinis, todÄl tai nÄra ieÅ¡kovo tiesioginÄs iÅ¡laidos, ieÅ¡kovas dÄl to papildomų iÅ¡laidų nepatyrÄ, todÄl Komisija pagrįstai sprendÄ, kad už mirusiojo sumokÄtas skolas neturi bÅ«ti atlyginama.
Taip pat teismas konstatavo, kad ApraÅ¡o 15.2 papunktyje yra nurodytas turtinÄs žalos dydžio pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) nustatymas, t. y. į negautas pajamas įskaiÄiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dÄl to, kad buvo padaryta žala pacientui. ApraÅ¡o 15.2 papunkÄio treÄiame sakinyje nurodyta kitų asmenų, turinÄių teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) paskaiÄiavimo taisyklÄ, kuria vadovaujasi ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti taikoma Å¡iuo atveju, kadangi ieÅ¡kovui, turinÄiam teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , dar iki paciento mirties buvo nustatytas konkretaus dydžio iÅ¡laikymas.
Kadangi mirusiojo sÅ«nui buvo nustatytas kas mÄnesį iÅ¡laikymas po 115,85 Eur, todÄl teismas sutiko su Komisijos sprendimu atlyginti ieÅ¡kovui 4 170,6 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ , nes Å¡ios iÅ¡mokos yra pagrįstos ir realiai numatytos gauti pajamos, kurios nebuvo gautos dÄl pacientui padarytos žalos.
7. Teismo nuomone, Komisijos sprendimas neatlyginti ieÅ¡kovui jo turÄtas atstovavimo iÅ¡laidas yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau â ir PTŽSAÄ®) 26 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad Komisija, svarstydama praÅ¡ymÄ , pati privalo surinkti dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie pacientÄ , reikalinga praÅ¡ymui nagrinÄti ir sprendimui priimti, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos bei asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų paaiÅ¡kinimus.
Pacientas turi tik užpildyti praÅ¡ymÄ ir pažymÄti visas aplinkybes bei gydymo įstaigÄ , kurios veiksmus skundžia. NagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovo įstatyminÄ atstovÄ, pasinaudodama advokato paslaugomis, pati prisiÄmÄ rizikÄ , kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti neatlygintos. Be to, iÅ¡ praÅ¡ymo pateikto Komisijai matyti, kad su praÅ¡ymu buvo pateikta didelÄ dalis perteklinių dokumentų, į kuriuos, nustatant atlygintinos žalos dydį, nebuvo atsižvelgta. PraÅ¡yme buvo nurodyta atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl paciento padarytos žalos, t. y. turtinÄ â 6 044,82 Eur ir iÅ¡laidas advokato teisinÄms paslaugoms bei neturtinÄ â 100 000 Eur.
Kaip matyti, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nurodyto dydžio turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala nebuvo atlyginta. Teismo vertinimu, Komisija atlygintinos žalos dydį nustatÄ vadovaudamasi PTŽSAÄ® ir ApraÅ¡o nuostatomis, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur turÄtų atstovavimo iÅ¡laidų netenkintas.
8. Vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , teismas konstatavo, kad pagal ApraÅ¡o balų lentelÄs 2.2. punktÄ mirusiojo paciento vaiko ir paciento ryÅ¡io artumas ir glaudumas vertinamas atsižvelgiant į jų bendravimo intensyvumÄ ir rÅ«pinimosi vienas kitu pobÅ«dį. Byloje nustatyta, kad mirus tÄvui ieÅ¡kovui buvo 15 metų. Iki žalos atsiradimo jis su tÄvu kartu negyveno 12 metų. Komisija apie ieÅ¡kovo ir tÄvo ryÅ¡io artimumÄ darÄ iÅ¡vadas iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovÄs pagal įstatymÄ pateikto paaiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kovas su tÄvu bendravo dažnai, tÄvas juo rÅ«pinosi, jų ryÅ¡ys buvo artimas.
Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). TaÄiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas tÄvo neteko jau nebÅ«damas mažameÄiu ir su juo negyveno kartu ilgÄ laikÄ , teismo vertinimu, Komisija pagal ApraÅ¡o balų lentelÄs 2.2 punktÄ pagrįstai skyrÄ 40 balų iÅ¡ 50 galimų. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal ApraÅ¡o lentelÄs 2.4.1 punktÄ , t. y. dÄl mirties patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų, turÄjo bÅ«ti skiriami ne 5, bet 10 balų.
Teismas sutiko su atsakovÄs atstovÄs argumentais, kad Komisijai jokių medicininių duomenų apie ieÅ¡kovo psichikos ar elgesio sutrikimus pateikta nebuvo, tokių duomenų nebuvo pateikta ir teismui. IeÅ¡kovo atstovÄ pagal įstatymÄ teikÄ Komisijai paaiÅ¡kinimÄ apie ieÅ¡kovo patirtus emocinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, kad dÄl tÄvo mirties ieÅ¡kovas patyrÄ iÅ¡gyvenimus, pasikeitÄ jo savijauta, taÄiau byloje nesant medicininių duomenų apie ieÅ¡kovo elgesio ar psichikos pasikeitimus bei ilgai trukusius jo emocinius iÅ¡gyvenimus, Komisija pagal ApraÅ¡o balų lentelÄs 2.4.1 punktÄ pagrįstai skyrÄ 5 balus iÅ¡ 10 galimų.
9. Teismas pažymÄjo, kad PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Komisijos nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos iÅ¡mokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystÄs socialinio draudimo įstatymÄ , Å¡alpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dÄl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo ir laidojimo paÅ¡alpos, Å¡alpos naÅ¡laiÄių pensijos, socialinio draudimo naÅ¡laiÄių pensijos, valstybinÄs naÅ¡lių pensijos ir valstybinÄs naÅ¡laiÄių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinÄiam teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , dÄl žalos sukeltos paciento mirties, dydžiu, kuris nustatomas skaiÄiuojant gautas ar gautinas sumas tuo paÄiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), â Å¡iuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinÄiam teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡ mokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka apskaiÄiuoto iÅ¡mokų dydžio skirtumas.
ApraÅ¡o 17 punktas nustato, kad atlygintinos žalos dydis, iÅ¡skyrus kai praÅ¡ymÄ pateikÄ mirusio paciento darbingi tÄvai (įtÄviai) ir pilnameÄiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudÄjus Komisijos Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžio sumas ir iÅ¡ gautos sumos atÄmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų iÅ¡mokų, paÅ¡alpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dÄl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumÄ , gautÄ ar gautinÄ tuo paÄiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).
Kaip matyti iÅ¡ Komisijos sprendimo, laidojimo paÅ¡alpa, kuri sudaro 312 Eur bei naÅ¡laiÄio pensija (237,42 Eur / mÄn.), kas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 1 d. sudaro 8 547,12 Eur, buvo iÅ¡skaiÄiuotos iÅ¡ pareiÅ¡kÄjui nustatytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos sumos ir iÅ¡ viso nustatyta atlygintina suma â 11 982,78 Eur. Esant nurodytoms įstatymo nuostatoms bei jas atitinkanÄiam Komisijos sprendimui, teismas atmetÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jam priklausanti naÅ¡laiÄio pensija ir laidojimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuojamos tik iÅ¡ nustatytos turtinÄs žalos sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 10.1. IeÅ¡kovas yra nepilnametis ir savo pajamų neturi, todÄl pats apmokÄti mirusiojo skolų negalÄjo. Suprasdama, kad ieÅ¡kovas yra mirusiojo tÄvo paveldÄtojas ir turÄs skolas sumokÄti, siekdama iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų už pradelstas skolas, ieÅ¡kovo atstovÄ pagal įstatymÄ priÄmÄ sprendimÄ už savo nepilnametį sÅ«nų â apmokÄti skolas.
Tai, kad mokÄjimus atliko atstovÄs sutuoktinis, esmÄs nekeiÄia. 10.2. Komisija, skaiÄiuodama negautas pajamas, turÄjo ne dauginti priteisto iÅ¡laikymo sumÄ iÅ¡ mÄnesių, likusių iki ieÅ¡kovo pilnametystÄs, bet pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie mirusiojo paciento vidutines pajamas, dalinti jas iÅ¡ dviejų ir padauginti iÅ¡ 35 mÄnesių (ApraÅ¡o 15.2 ir 15.2.2 punktai). Be to, nors teismo nustatytas iÅ¡laikymas sudarÄ 115,85 Eur, taÄiau ieÅ¡kovo tÄvas jam realiai teikÄ didesnį iÅ¡laikymÄ .
ApraÅ¡o 15 punkte nÄra konkreÄiai nurodyta, kaip yra nustatomi netiesioginiai nuostoliai. 10.3. Nors teismas ir Komisija nurodÄ, kad praÅ¡ymo pateikimui Komisijai nÄra reikalingos teisinÄs žinios, taÄiau dažnu atveju asmuo net nežino į kÄ kreiptis, kaip savo teises ginti. Å iuo atveju, net ir atstovaujant advokatui, ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymai buvo ignoruojami, gydymo įstaiga neigÄ kaltÄ. Tik ieÅ¡kovo ir advokato pastangomis buvo surinkti neginÄijami įrodymai, jog buvo padaryta žala. 10.4.
Nors ieÅ¡kovas kartu su tÄvu negyveno, taÄiau per visus tuos metus ryÅ¡ys nesusilpnÄjo. TÄvas buvo itin svarbus vaiko gyvenime, todÄl teigti, kad jam âmažiau skaudaâ dÄl tÄvo mirties, nes jis jau nÄra mažas, yra neetiÅ¡ka. DÄl gydytojų kaltų veiksmų ieÅ¡kovas neteko paties brangiausio asmens, todÄl ieÅ¡kovas pagrįstai tikÄjosi, kad pagal LentelÄs 2.2 punktÄ neturtinÄ Å¾ala turÄjo bÅ«ti vertinama maksimaliu 50 balų dydžiu. IeÅ¡kovas po tÄvo netekties susiduria naujais nusiskundimais â galvos skausmai, miego sutrikimai, dÅ«rimas Å¡irdies plote, skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidÄjimas, rÄmuo, kuo iki Å¡iol nesiskundÄ.
IeÅ¡kovas lankÄsi pas įvairius specialistus, psichologÄ . Taip pat suprastÄjo pažymiai mokykloje, sunku susikaupti, iÅ¡reikÅ¡ti mintis. 10.5. Komisijos nurodyta 312 Eur laidojimo paÅ¡alpa ir 8 547,12 Eur naÅ¡laiÄio pensija galÄjo bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuota iÅ¡ turtinÄs žalos dydžio, taÄiau ne iÅ¡ neturtinÄs žalos.
11. AtsakovÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama ValstybinÄs ligonių kasos, atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 11.1. Vadovaujantis PTŽSAÄ® 24 straipsnio 7 dalimi ir ApraÅ¡o 15.1 papunkÄiu, turtinÄ Å¾alÄ gali sudaryti tik tiesioginiai nuostoliai, susijÄ su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu (medikamentai, mokamų paslaugų teikimas ir panaÅ¡iai). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo iÅ¡laidos mirusiojo skoloms apmokÄti nÄra susijusios su asmens sveikatos priežiÅ«ra.
PalikimÄ priÄmÄs paveldÄtojas bÅ«tų turÄjÄs pareigÄ atlyginti skolas mirusiojo kreditoriams, taÄiau tam bÅ«tų naudojamas paveldÄtas turtas. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas priÄmÄ palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , todÄl už ieÅ¡kinyje nurodytas mirusiojo skolas jis bÅ«tų atsakÄs tik paveldÄtu turtu, kurio tam bÅ«tų pakakÄ. Taigi, ieÅ¡kovas nepatyrÄ papildomų iÅ¡laidų mirusiojo skoloms atlyginti. Skolos padengimas, kaip ir palikimo priÄmimas, yra laisvas pasirinkimas, o jokiu bÅ«du ne bÅ«tinosios iÅ¡laidos. 11.2.
ApraÅ¡o 15.2 papunktyje yra nurodytas turtinÄs žalos dydžio pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) nustatymas ir antrajame Å¡io papunkÄio sakinyje įtvirtinta, kad į negautas pajamas įskaiÄiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dÄl to, kad buvo padaryta žala pacientui. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, ApraÅ¡o 15.2 papunkÄio treÄiajame sakinyje nurodyta kitų asmenų, turinÄių teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) apskaiÄiavimo taisyklÄ negali bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovui buvo nustatytas konkretaus dydžio iÅ¡laikymas dar iki paciento mirties.
NagrinÄjamu atveju byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavÄs didesnį negu teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ (ne mažiau negu 115,85 Eur per mÄnesį). TodÄl ieÅ¡kovas neįrodÄ reikalavimo priteisti 9 895 Eur netiesioginÄs žalos sumÄ ir teismas teisingai apskaiÄiavo ieÅ¡kovo netiesioginius nuostolius pagal jam priklausiusios iÅ¡laikymo iÅ¡mokos dydį. 11.3. IeÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad jam reikÄjo teisinių konsultacijų, atstovavimo ikiteisminio nagrinÄjimo institucijoje, reikÄjo rengti procesinius praÅ¡ymus ir surinkti dokumentus yra nepagrįsti.
AtsakovÄ sutinka, kad kreipiantis į teismÄ Å¾monÄms, neturintiems teisinio iÅ¡silavinimo, gali bÅ«ti reikalinga kvalifikuota pagalba, taÄiau atstovauti savo interesams Komisijoje gali kiekvienas (procesas yra nesudÄtingas), o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo atstovÄ, pasinaudodama advokato paslaugomis, pati prisiÄmÄ atsakomybÄ dÄl tokių nebÅ«tinų ir neprotingų iÅ¡laidų patyrimo. 11.4. Kuo vaikas, netekÄs tÄvo, yra jaunesnis, tuo jam reikalingesnis tÄvo rÅ«pinimasis. Mažas vaikas yra dar nesusiformavusi asmenybÄ, bendravimas su tÄvais yra itin svarbus jo raidai â tÄvai sudaro didelÄ jo gyvenimo dalį.
IeÅ¡kovas tÄvo neteko bÅ«damas 15 metų â jau nebe ankstyvoje paauglystÄje. Pagal amžių, ieÅ¡kovas turÄjo bÅ«ti gana savarankiÅ¡ka ir susiformavusi asmenybÄ. AtsakovÄ neginÄija ieÅ¡kovo atstovÄs nurodytų ieÅ¡kovo bendravimo su tÄvu aplinkybių, taÄiau pabrÄžia, kad neįmanomas toks ryÅ¡ys ir rÅ«pinimasis, koks bÅ«na asmenims gyvenant kartu ir kasdien kuriantiems bendrÄ gyvenimÄ , ar bent gyvenantiems tame paÄiame mieste. IeÅ¡kovas ir tÄvas gyveno skirtinguose miestuose: ieÅ¡kovas â (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo tÄvas â (duomenys neskelbtini).
Su tÄvu ieÅ¡kovas negyveno mažiausiai nuo 3 metų amžiaus, t. y. iki žalos atsiradimo kartu negyveno 12 metų. Taigi, ieÅ¡kovui augant, itin svarbÅ«s buvo ir kiti Å¡eimos žmonÄs, t. y. tie su kuriais dabar ieÅ¡kovas gyvena. IeÅ¡kovas gyvena motinos Å¡eimoje, kurioje dar yra jo sesuo ir motinos sutuoktinis. Kaip nurodyta ieÅ¡kovo motinos paaiÅ¡kinimuose ir teismo posÄdyje parodÄ liudytojai, ieÅ¡kovo motinos sutuoktinis ieÅ¡kovÄ pažįsta jau seniai, judviejų tarpusavio santykiai, kaip ir santykiai su kitais Å¡eimos nariais, geri, artimi â ieÅ¡kovas neliko vieniÅ¡as, nepilnoje Å¡eimoje.
Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas tÄvo neteko jau nebÅ«damas mažameÄiu, t. y. ne ankstyvame amžiuje, ir su juo negyveno ilgÄ laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui skirtinas aukÅ¡tas, taÄiau ne maksimalus balų skaiÄius, todÄl Komisijos skirtas labai aukÅ¡tas 40 balų skaiÄius yra pakankamas. 11.5. Be ieÅ¡kovo atstovÄs paaiÅ¡kinimų nÄra konkreÄių duomenų (Komisijai jie irgi nebuvo pateikti) apie tai, kokie ir kiek laiko trunka ieÅ¡kovo emociniai iÅ¡gyvenimai ir elgesio pokyÄiai, ar jie sukÄlÄ bÅ«tent psichikos ir elgesio sutrikimų.
IeÅ¡kovo mokykloje gaunami pažymiai neleidžia sprÄsti, kad tik dÄl tÄvo netekties pasikeitÄ jo savijauta ir sutriko psichika ir (ar) elgesys. Daugiau tokias aplinkybes patvirtinanÄių duomenų ir įrodymų byloje nÄra. 11.6. PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalyje yra tiesiogiai nustatyta, kad bendra atlygintinos žalos suma mažinama nustatyta gauta ar gautina naÅ¡laiÄio pensijos ir laidojimo paÅ¡alpos suma: âiÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡mokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka apskaiÄiuoto iÅ¡mokų dydžio skirtumas.â Å i PTŽSAÄ® nuostata perkelta į ApraÅ¡o 17 punktÄ :
â17. Atlygintinos žalos dydis, iÅ¡skyrus kai praÅ¡ymÄ pateikÄ mirusio paciento darbingi tÄvai (įtÄviai) ir pilnameÄiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudÄjus Komisijos Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžio sumas ir iÅ¡ gautos sumos atÄmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų iÅ¡mokų, paÅ¡alpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dÄl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumÄ , gautÄ ar gautinÄ tuo paÄiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).â Teismo iÅ¡vada, kad esant nurodytoms įstatymo nuostatoms bei jas atitinkanÄiam Komisijos sprendimui, ieÅ¡kovo argumentai dÄl jam priklausanÄios naÅ¡laiÄio pensijos (8 547,12 Eur) ir laidojimo paÅ¡alpos (312 Eur) iÅ¡skaiÄiavimo atmestini, yra neabejotinai teisinga.
Teisimas teisingai taikÄ PTŽSAÄ® ir ApraÅ¡o nuostatas ir argumentavo jų taikymÄ . TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
AbsoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ DÄl bylos nagrinÄjimo ribų 13. NagrinÄjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl gydymo (sveikatos priežiÅ«ros) paslaugų, kurias suteikÄ (duomenys neskelbtini) ligoninÄ, kaip valstybinÄs sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, mirusiam pacientui (ieÅ¡kovo tÄvui) (duomenys neskelbtini), kokybÄs ir dÄl to atsiradusios turtinÄs ir neturtinÄs žalos paciento artimajam (ieÅ¡kovui).
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinÄ atsakomybÄ â tai turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius). CivilinÄ atsakomybÄ gali bÅ«ti sutartinÄ ir deliktinÄ. DeliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinÄ atsakomybÄ atsiranda ir dÄl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK įtvirtintos bendrosios civilinÄs atsakomybÄs nuostatos (CK 6.245â6.255 straipsniai) taikomos sprendžiant tiek dÄl sutartinÄs, tiek dÄl deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs taikymo.
15. Å iuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dÄl vienos deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos tinkamo taikymo â dÄl priteistino turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pasisako tik dÄl priteistino turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui įtakÄ daranÄių kriterijų aiÅ¡kinimo ir taikymo. DÄl nustatytos neturtinÄs žalos dydžio 16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinÄs žalos dydžiu. Apeliantas patirtos neturtinÄs žalos dydį grindžia, vadovaudamasis ApyraÅ¡o ir LentelÄs kriterijais.
17. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju, siekiant tinkamai nustatyti ieÅ¡kovo patirtos žalos dydį, bÅ«tina atskleisti tai, kokia yra pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo veiksmų tvarka.
18. PTŽSAÄ® 24 straipsnis nustato, jog turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisÄ Ä¯ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į KomisijÄ . Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Komisija yra privaloma ikiteisminÄ institucija ginÄams dÄl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinÄti.
Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisÄ Ä¯ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priÄmimo dienos, o sprendimo priÄmimo metu nedalyvavÄ asmenys â per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisÄ CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dÄl ginÄo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs (PTŽSAÄ® 24 straipsnio 8 dalis).
19. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija yra privaloma ginÄų nagrinÄjimo institucija, kurios paskirtis â ikiteismine tvarka sprÄsti civilinius ginÄus dÄl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisÄ kreiptis į civilinius ginÄus nagrinÄjantį bendrosios kompetencijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs. Tai reiÅ¡kia, kad Komisijai priÄmus sprendimÄ ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimÄ teismui, ginÄo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginÄas kilÄs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.
Taigi, ieÅ¡kiniu negalima praÅ¡yti vien tik panaikinti Komisijos sprendimÄ , kadangi teismui iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs jis ir taip netenka galios. IeÅ¡kiniu turi bÅ«ti praÅ¡oma ne naikinti / pakeisti Komisijos sprendimÄ , bet iÅ¡sprÄsti ginÄÄ tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens iÅ¡ esmÄs. GinÄui persikÄlus į teismÄ , jis yra nagrinÄjamas CPK nustatyta tvarka, o deliktinÄs atsakomybÄs taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK normomis. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, nÄra saistomas PTŽSAÄ® nustatytų kriterijų ir ApraÅ¡e nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių, LentelÄje nustatytų kriterijų ir balų sistemos.
PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas (Priteistos žalos dydžio įvertinimas ir (ar) sumažinimas pagal ApraÅ¡Ä ar LentelÄ) akivaizdžiai prieÅ¡tarautų įstatymo leidÄjo valiai, apribotų paciento ar kito įstatyme įvardinto subjekto teisÄ gauti teisingÄ Å¾alos atlyginimÄ , nepagrįstai ribotų teismo diskrecijÄ , įtvirtintÄ CK 6.250 straipsnyje. PTŽSAÄ® 25 straipsnio 2 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad teismo priteistas žalos dydis gali bÅ«ti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei buvo nustatytas Komisijos, o paÄiame įstatyme ir jį detalizuojanÄiame apraÅ¡Ä nÄra jokios normos, kuri Å¡iÄ teismo diskrecijos teisÄ ribotų ApraÅ¡e nustatyta minimalia ar maksimalia balų suma (jos pingine iÅ¡raiÅ¡ka) ar kitokiais dydžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-678-464/2022).
20. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamoje byloje klausimas dÄl atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio, buvo nepagrįstai sprÄstas vadovaujantis ApraÅ¡e ir LentelÄje nurodytais maksimaliais atlygintinos žalos dydžiais. NagrinÄjamu atveju teismas privalÄjo vadovautis CK normomis, reglamentuojanÄiomis neturtinÄs žalos atlyginimÄ , taip pat ir aktualia teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose.
21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrÄ sias neturtinÄs žalos atlyginimo nuostatas. Tarp Å¡ių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinÄs žalos dydis, Å¡ių kriterijų sÄ raÅ¡as yra pavyzdinis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turÄtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkreÄiu atveju.
Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas turÄtų sprÄsti dÄl kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, nes civilinÄje teisÄje galioja principas, kad kuo aukÅ¡tesnÄ ir svarbesnÄ vertybÄ, tuo stipriau ji turÄtų bÅ«ti ginama. Kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinÄ vertybÄ, taigi neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, todÄl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinÄs vertybÄs pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkriÄio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
23. Kasacinis teismas yra konstatavÄs, kad, nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį gyvybÄs atÄmimo atvejais, esminÄ reikÅ¡mÄ turi ieÅ¡kovų ir mirusio asmens santykis. DÄl to kiekvienu atveju turi bÅ«ti iÅ¡tirtas Å¡ių asmenų tarpusavio ryÅ¡ys, jo pobÅ«dis, kokybÄ, intensyvumas, nuoÅ¡irdumas, pastovumas, juos siejantis giminystÄs laipsnis, bendro gyvenimo trukmÄ, nukentÄjusių asmenų galimybÄs ateityje sukurti panaÅ¡ius į prarastus Å¡eimos ar kitokius santykius, visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies sukonstruoti panaÅ¡aus bendravimo modelį. PažymÄtina, kad, esant keliems ieÅ¡kovams byloje dÄl artimo žmogaus gyvybÄs atÄmimu padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina individualizuoti neturtinÄs žalos dydį pagal kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ryšį su mirusiuoju ir dÄl tokio ryÅ¡io praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
24. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra nurodÄs, kad kiekvienÄ netektį lydi labai sudÄtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. NetekÄs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tÄvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryÅ¡ys, susijÄs su tÄvų praeitimi, dabartimi ir natÅ«raliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tÄvų viso gyvenimo realybÄs dalis, todÄl, kai jos netenkama, tÄvų pasaulis negrįžtamai sukreÄiamas ir keiÄiasi, o tais atvejais, kai Å¡i netektis yra netikÄta, dvasinÄs netekties skausmas yra ypaÄ didelis ir komplikuotas.
Asmens teisÄs į gyvybÄ ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliuÄios teisÄs, yra vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybÄ, sveikata) vertybÄs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â ir Konstitucija) 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių â teisÄ Ä¯ gyvybÄ. Å iame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisÄ Ä¯ gyvybÄ saugo įstatymas. Demokratinių Å¡alių teisÄje žmogaus gyvybÄ pripažįstama aukÅ¡Äiausia vertybe.
DÄl tokios vertybÄs pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s, nes, jÄ sunaikinus, gyvybÄs atkÅ«rimo procesas nÄra įmanomas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-119/2009).
25. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatinÄdamas neturinÄs žalos dydį, nesivadovavo nei nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, nei CK nuostatomis, o apsiribojo tik ApraÅ¡o kriterijų vertinimu, t. y. vertino, ar Komisija, nustatydama turtinÄs žalos dydį, skyrÄ tinkamus balus pagal ApraÅ¡Ä . TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ ieÅ¡kovo patirtos neturtinÄs žalos dydį.
26. TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klÄ, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas dÄl po tÄvo mirties jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių â įvairÅ«s skausmai, negalavimai, nemiga, kurių fizinÄs priežasties nustatyti nepavyko. Be to, ieÅ¡kovas pateikÄ duomenis apie savo suprastÄjusius mokymosi rezultatus. Taip pat ieÅ¡kovo motina paaiÅ¡kino, kad po tÄvo mirties ieÅ¡kovas negali susikaupti, jam sunku iÅ¡reikÅ¡ti mintis, 2020 metais buvo kreiptasi į psichologÄ.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų teisingumu, ieÅ¡kovo motinos paaiÅ¡kinimais. Vien tai, kad ieÅ¡kovas nÄra mažametis, niekaip nepagrindžia fakto, kad dÄl tÄvo mirties jis iÅ¡gyveno mažiau. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas su savo tÄvu, nors kartu ir negyveno, taÄiau palaikÄ ryšį, atostogaudavo. Be to, matyti, kad ieÅ¡kovo tÄvo mirtis buvo staigi ir visiÅ¡kai netikÄta. Atsižvelgiant į teisÄs į gyvybÄ, kaip paÄios aukÅ¡Äiausios ir svarbiausios vertybÄs, absoliutumÄ , ryÅ¡io tarp tÄvų ir vaiko ypatingumÄ , iÅ¡skirtinumÄ ir nepakeiÄiamumÄ , teisÄjų kolegija negali abejoti, kad ieÅ¡kovui, kuris jauno amžiaus, dar nesavarankiÅ¡kas, jo tÄvo mirtis sukÄlÄ didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įvertinta tokia suma, kuriÄ nurodÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, t. y. 16 800 Eur.
DÄl ieÅ¡kovui priskaiÄiuotos Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensijos įskaitymo į nustatytos žalos dydį 27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalimi, sprendÄ, kad ieÅ¡kovui atlygintinos žalos dydis nustatomas sudÄjus nustatytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžio sumas ir iÅ¡ gautos sumos atÄmus jam priklausanÄiÄ naÅ¡laiÄio pensijÄ ir iÅ¡mokÄ laidojimo iÅ¡laidoms. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad minÄtos iÅ¡mokos galÄjo bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuotos iÅ¡ turtinÄs žalos, taÄiau ne iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio.
TeisÄjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka dÄl toliau nurodomų priežasÄių.
28. ValstybÄs skiriamos Å¡alpos pensijos ir neturtinÄs žalos kompensavimas turi visiÅ¡kai skirtingÄ paskirtį ir tikslÄ . Å alpos pensijos užtikrina minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sÄ lygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvÄs atvejais, taip pat mÄnesines pinigines iÅ¡mokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Lietuvos Respublikos Å¡alpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Å alpos pensijos yra socialinio draudimo sistemos dalis, kurios pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dÄl ligos, motinystÄs, senatvÄs, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais.
Tuo tarpu, kaip jau minÄta, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, Å¡alpos pensijų tikslas yra užtikrinti netektas pajamas, o ne atlyginti patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju buvo supainioti du skirti žalos kompensavimo modeliai.
IeÅ¡kovui valstybÄs skirta Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensija negali kompensuoti jo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, ji skirta užtikrinti ieÅ¡kovo pajamas po to, kai neteko vieno iÅ¡ savo tÄvų, iki tol teikusių iÅ¡laikymÄ .
29. PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalies taikymas ir aiÅ¡kinimas, kokį pritaikÄ pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmÄs nedera su Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teise į turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavÄs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (liet. tiesiogiai) minimos dvi žalos rūšys: materialinÄ ir moralinÄ Å¾ala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobÅ«džio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Ä®statymų leidÄjas privalo paisyti Å¡ios konstitucinÄs distinkcijos. <...> Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali bÅ«ti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik Å¡iais terminais nÄra paneigiama (iÅ¡kreipiama) Å¡ių žalos rūšių konstitucinÄ samprata.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinÄ ir moralinÄ lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iÅ¡ Å¡ių ypatumų yra susijÄs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tÄ Å¾alÄ forma. Atlyginant materialinÄ Å¾alÄ visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali bÅ«ti atlyginama pinigais (tai nepaneigia galimybÄs materialinÄ Å¾alÄ atlyginti ir kitu turtu ar dar kitaip); taigi už materialius praradimus atlyginama materialiomis vertybÄmis.
Tuo tarpu, kaip minÄta, moralinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinÄs žalos, kaip asmens patirtos dvasinÄs skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinÄs, emocinÄs ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrÄ dvasinÄ skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti â tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginÄ) kompensacijÄ už tÄ moralinÄ Å¾alÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nÄra neįmanoma vien moralinÄ satisfakcija už patirtÄ moralinÄ Å¾alÄ ).
Materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ , kaip materialus tos moralinÄs žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo paÄios moralinÄs žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dÄl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinÄs skriaudos.
Tokios materialios (pirmiausia piniginÄs) kompensacijos už moralinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti. Konstitucijoje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinÄ ir moralinÄ savaime nÄra tapatus žalos skirstymui į tokiÄ , kurios materialaus atlyginimo reikalauti gali ne tik pats atitinkamÄ Å¾alÄ patyrÄs asmuo, bet ir tam tikri kiti asmenys, ir tokiÄ , kurios materialaus atlyginimo reikalauti gali vien tÄ Å¾alÄ patyrÄs asmuo, nes pati galimybÄ materialiai atlyginti jÄ yra siejama vien su tuo asmeniu ir negali bÅ«ti siejama su jokiu kitu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).
31. Taigi, nors PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos iÅ¡mokų, nurodytų Å¡iame straipsnyje, dydžiu, toks mažinimas jokiu bÅ«du negali paneigti Konstitucinio imperatyvo atlyginti materialinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Teismas, taikydamas ir aiÅ¡kindamas PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalį, privalo atsižvelgti į žalos rūšį ir kokios rūšies žalai kompensuoti buvo skirta iÅ¡moka (Å¡iuo atveju Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensija). Teismas privalo įvertinti, ar nukentÄjusiam asmeniui skirta iÅ¡moka savo turiniu iÅ¡ esmÄs nesiskiria nuo neturtinÄs žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio.
32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai sprendÄ, jog ieÅ¡kovo patirta neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti kompensuojama suma, kuriÄ jis gavo kaip naÅ¡laiÄio Å¡alpos pensijÄ . Kaip minÄta, Å¡alpos pensijos paskirtis užtikrinti netektas pajamas, o ne patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. DÄl Å¡ios priežasties suma, kuri ieÅ¡kovui priskaiÄiuota kaip naÅ¡laiÄio pensija, galÄjo bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuota tik iÅ¡ nustatytos turtinÄs žalos, kaip netekto iÅ¡laikymo, dalies, o ne iÅ¡ nustatytos ieÅ¡kovo patirtos neturtinÄs žalos.
DÄl nustatytos turtinÄs žalos dydžio 33. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , praÅ¡Ä atlyginti 11 769,22 Eur turtinÄ Å¾alÄ , kuri, jo vertinimu, susidarÄ iÅ¡ 9 895 Eur negautų pajamų, 1 371 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir 503,22 Eur tÄvo likusios skolos, taip pat 2 000 Eur advokato teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, kreipiantis į privalomÄ ikiteisminÄ institucijÄ â KomisijÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo turtine žala nÄra laikoma mirusiojo skolos ir iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokÄti.
Taip pat teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad negautos pajamos turi bÅ«ti apskaiÄiuojamos pagal vidutines mirusiojo tÄvo pajamas, o ne pagal ieÅ¡kovui nustatytÄ konkretų iÅ¡laikymo dydį.
34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmÄ â siekis grÄ Å¾inti nukentÄjusį asmenį į padÄtį, kurioje jis bÅ«tų buvÄs, jei nebÅ«tų buvÄ atsakovo žalingų veiksmų.
37. TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovo netektos pajamos turÄjo bÅ«ti skaiÄiuojamos pagal tai, kokias vidutines pajamas gaudavo mirÄs ieÅ¡kovo tÄvas. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikÄtinos gauti lÄÅ¡os, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs iÅ¡ teisÄtos veiklos, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinÄ Å¾ala, kai jos atitinka Å¡iuos kriterijus:
1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;
2) pagrįstai tikÄtasi jas gauti esant normaliai veiklai;
3) Å¡ių pajamų negauta dÄl neteisÄtų skolininko veiksmų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nukentÄjÄs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisÄtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikÄtinomis pajamomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022).
38. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovo motinos ir tÄvo santuoka, nustatyta, jog ieÅ¡kovo tÄvas sÅ«naus iÅ¡laikymui iki jo nepilnametystÄs mokÄs kiekvienÄ mÄnesį periodines įmokas, kurių dydis lygus 11 proc. gaunamo pajamų, taÄiau ne mažiau nei 400 Lt (kas Å¡iai dienai sudaro 115,85 Eur). TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ios negautos pajamos yra realios, neiÅ¡vengiamos, pagrįstos ir įrodytos.
Apelianto teiginiai, kad tÄvas iÅ¡ tiesų teikÄ didesnį iÅ¡laikymÄ ir jo motina dÄl didesnÄs iÅ¡laikymo sumos nesikreipÄ Ä¯ teismÄ , nes tai buvo susitarta daryti gera valia, laikytini tik deklaratyviais. PažymÄtina, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentÄjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado; jeigu atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, Å¡is principas pažeidžiamas, nes civilinÄ atsakomybÄ tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ ; kad Å¡is principas nebÅ«tų pažeistas, žalÄ patyrÄs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį, o Å¡iuo atveju byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo tÄvas bÅ«tų teikÄs jam didesnį iÅ¡laikymÄ (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Å¡iuo atveju pagrįstai sprÄsta, jog dÄl tÄvo mirties jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki pilnametystÄs (2023 m. liepos 1 d.) neteko 4 170,60 Eur iÅ¡laikymo (115,85 Eur x 36 mÄn.).
39. TaÄiau Å¡iuo atveju svarbi aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovui po tÄvo mirties buvo skirta Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensija â periodinÄs mÄnesinÄs iÅ¡mokos po 237,42 Eur. Kaip jau buvo minÄta, valstybÄs skiriama Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensija yra skirta užtikrinti mÄnesines pinigines iÅ¡mokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ â netektas pajamas, nepagrįstai gaunamos Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensijos neiÅ¡skaiÄiuoja iÅ¡ jam mokÄtinų sumų pagal pirmiau minÄtÄ teismo sprendimÄ .
PažymÄtina, kad priklausomai nuo alternatyviu žalos kompensavimo bÅ«du gautos iÅ¡mokos dydžio praktikoje gali susiklostyti trejopo pobÅ«džio situacijos: socialinio draudimo iÅ¡moka gali virÅ¡yti padarytos žalos dydį, jų dydžiai gali sutapti arba patirta turtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti didesnÄ nei socialinio draudimo iÅ¡moka. Pirmaisiais dviem atvejais žalÄ patyrÄs asmuo (jo įpÄdiniai) ar artimieji giminaiÄiai neturi teisÄs reikalauti atlyginti turtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ kaltojo asmens. TreÄiuoju atveju pirmiau įvardyti asmenys įgyja teisÄ reikalauti kaltÄ jį asmenį atlyginti tokiÄ turtinÄs žalos dalį, kurios nepadengÄ socialinio draudimo iÅ¡moka.
40. NagrinÄjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų patyrÄs didesnÄ turtinÄ Å¾alÄ (praradÄs daugiau pajamų) nei jam kompensuota alternatyviuoju bÅ«du, t. y. nustatant Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensijÄ iki pilnametystÄs, todÄl jis nepagrįstai reikalauja atlyginti turtinÄ Å¾alÄ (negautas pajamas) iÅ¡ atsakovÄs. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtÄtų.
41. IeÅ¡kovas, siekdama apginti savo teises ikiteisminÄje ginÄo nagrinÄjimo institucijoje, naudojosi advokato teisinÄmis paslaugomis, kurios jam kainavo 2 000 Eur. Teismas sprendÄ, jog nÄra pagrindo Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti ieÅ¡kovo patirta turtine žala. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisÄjų kolegija sutinka.
42. NagrinÄjamoje byloje sprendžiamas ginÄas dÄl asmens turÄtų iÅ¡laidų ikiteisminÄje ginÄų dÄl pacientams padarytos žalos institucijoje â Komisijoje atlyginimo. Komisijoje ginÄai dÄl pacientams padarytos žalos yra nagrinÄjami nemokamai ir ginÄo Å¡alių patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad proceso Å¡alys paÄios turi prisiimti rizikÄ dÄl savo ikiteisminÄje institucijoje patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir negali Komisijoje patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų perkelti prieÅ¡ingai Å¡aliai. Tuo tarpu CPK įtvirtina teisÄ reikalauti tik tų bylinÄjimosi iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos bylÄ nagrinÄjant teisme, atlyginimo.
43. Taip pat teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovo (jo artimųjų) mokÄjimai už mirusio ieÅ¡kovo tÄvo įsiskolinimus AB âTelia Lietuvaâ ir komunalinius mokesÄius, nÄra laikytini jo patirta turtine žala. Å ios skolos atsirado ne dÄl to, kad atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus, o dÄl to, jog pats mirusysis Å¡ių skolų neapmokÄjo. PažymÄtina, kad pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ pavedÄjimas â tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimas jo įpÄdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpÄdiniams pagal testamentÄ .
PaveldÄjimas yra universalus teisių perÄjimo pagrindas, kai įpÄdiniai paveldi visÄ palikÄjo turtÄ â materialius ir nematerialius dalykus, palikÄjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpÄdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios bÅ«klÄs, kokios jis buvo palikÄjo mirties momentu. Palikimas gali bÅ«ti priimamas tik besÄ lygiÅ¡kai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todÄl įpÄdinis, priÄmÄs dalį palikimo, laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ .
PriÄmÄs palikimÄ , įpÄdinis įgyja turtinÄ teisÄ, t. y. paveldÄjimo teisÄ Ä¯ palikimÄ kaip visumÄ â aktyvÄ (turtÄ , turtines teises) ir pasyvÄ (palikÄjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpÄdinių daugetui â idealiÄ jÄ paveldÄjimo teisÄs dalį. Taigi, apeliantas, priÄmÄs mirusio tÄvo palikimÄ , įgijo ir tÄvo turÄtas skolas, už kurias jis atsako iÅ¡ savo ar paveldÄto tÄvo turto (priklausomai nuo pasirinko palikimo priÄmimo bÅ«do).
44. Pasisakant dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti jo tÄvo laidojimo iÅ¡laidas, teisÄjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentÄjÄs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turÄjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentÄjusio asmens gyvybÄs atÄmimu. TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis tuo paÄiu iÅ¡aiÅ¡kinimu kaip ir dÄl Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensijos paskirties, laikytina, kad nagrinÄjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti žalos, t. y. iÅ¡laidų skirtų tÄvo laidotuvÄms, turÄjo bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuota ne jam skirta naÅ¡laiÄio pensija, o tik ieÅ¡kovui skirta vienkartinÄ laidojimo iÅ¡moka (312 Eur). Tai, kad skirta paÅ¡alpa yra įskaitoma, nustatyta ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ jo turÄtų 1 371 Eur iÅ¡laidų turÄjo bÅ«ti iÅ¡skaityta tik 312 Eur laidojimo paÅ¡alpa, o likusi suma priteista iÅ¡ atsakovÄs.
45. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, skaiÄiuodamas ieÅ¡kovui priteistinos turtinÄs žalos dydį, nepagrįstai nepriteisÄ ieÅ¡kovui turtinÄs žalos, kuri susidarÄ už mirusio tÄvo laidotuvių organizavimÄ , todÄl nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl turtinÄs žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui priteisiama 1 059 Eur turtinÄs žalos atlyginimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį, kuria reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti negautas pajamas, advokato iÅ¡laidas ir mirusiojo skolas, nÄra pagrindo tenkinti.
DÄl bylos procesinÄs baigties 46. TeisÄjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendÄ, jog ieÅ¡kovui mokamos Å¡alpos naÅ¡laiÄio pensijos iÅ¡mokos turi bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuojamos iÅ¡ visos ieÅ¡kovo patirtos žalos, t. y. tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai apsiribojo ApraÅ¡o kriterijų vertinimu, neatsižvelgÄs į bendrÄ Å¾alos atlyginimo instituto, įtvirtinto CK, taikymÄ , neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus.
ApeliacinÄs instancijos teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovo patirta neturtinÄ Å¾ala ir turtinÄ Å¾ala, patirta organizuojant mirusio tÄvo laidotuves, negali bÅ«ti mažinama jo gaunama naÅ¡laiÄio pensija, yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisti ieÅ¡kovui 1 059 Eur turtinÄs žalos ir 16 800 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 47.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinÄs instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. IeÅ¡kovas teismo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ viso 30 569,22 Eur. Kadangi ieÅ¡kovui iÅ¡ praÅ¡omos sumos priteisiama 17 859 Eur suma, laikytina, kad teismas tenkina 58,42 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į šį dydį ieÅ¡kovui priteisiama jo bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose, suma.
49. Pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme sudaro 3 000 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisiama 1 752,60 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme. AtsakovÄ teismui nepateikÄ Ä¯rodymų apie bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme.
50. Už advokato teisinÄ pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas patyrÄ 1 500 Eur iÅ¡laidų. Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisiamos 876,30 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme.
AtsakovÄ teismui nepateikÄ Ä¯rodymų apie bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 059 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt devynis eurus) turtinÄs žalos atlyginimo ir 16 800 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstanÄių aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo.
Priteisti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 752,60 Eur (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 60 centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme. Priteisti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 876,30 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 30 centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjos Romualda JanoviÄienÄ Vilija MikuckienÄ Asta RadzeviÄienÄ