2017-08-23 Nr. AB-15456-3-61-3-02525-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-742-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02525-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovas) atrinkti laimėtoją į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas, netaikant pirmenybės būti priimtam į pareigas pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus, arba atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir paskirti pareiškėją, kaip atrinktą laimėtoją, į minėtas pareigas. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atrinkti ir paskirti laimėtoją į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas tol, kol nebus išnagrinėta ši byla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Argumentuodamas atsisakymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos priežastys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra išimtinai prielaidos dėl galimo teismo palankaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo, todėl vien šiuo pagrindu nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

II. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo ir viešiesiems interesams, o teismo sprendimas gali tapti realiai neįvykdomas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos konstitucingumo (dėl pirmenybės būti priimtam į pareigas pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus, arba atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą). Priėmus į valstybės tarnybą asmenį, kuriam taikomos privilegijos, būtų pažeidžiamas nediskriminavimo principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo A. B. prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Teisingumo ministerijai atrinkti ir paskirti laimėtoją į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas tol, kol nebus išnagrinėta ši byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl atsakovo Teisingumo ministerijos įpareigojimo atrinkti laimėtoją į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas, netaikant pirmenybės būti priimtam į pareigas pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus, arba atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir paskirti pareiškėją, kaip atrinktą laimėtoją, į minėtas pareigas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama minėtos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (žr., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz.: 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Pareiškėjas tvirtina, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, į pareigas diskriminaciniais pagrindais gali būti paskirtas kitas asmuo, t. y. asmuo, kuriam suteikiama pareigybė užimti pareigas, jeigu jis atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė bazinius karinius mokymus, arba atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjui tariamai kilsiančios žalos aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Kaip galima spręsti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas nėra paskirtas, todėl teismas negali imtis prevenciškai ginti pareiškėjo teisių ir interesų, kurie ateityje dar tik gali būti pažeisti. Šiuo atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išimtinai vadovaudamasis pažeidimo grėsme, bet iš tiesų šiuo bylos nagrinėjimu metu joks teisės aktas ar kitoks viešojo administravimo subjekto veiksmas nedaro neigiamos įtakos pareiškėjo teisiniam statusui tokiu būdu, jog teismas galėtų spręsti, jog yra pagrindas tokius atsakovo veiksmus laikinai suspenduoti.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas (ABTĮ 70 str.), todėl 2017 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius