72166c01-c3d8-4c19-ada0-ff1311f36bcf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-387-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00017-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.15; 3.3.1 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                                LLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 31 d.    Vilnius               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

V. ir ieÅ¡kovės D. V. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovams V. V., V. V., V. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo bei nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo daikto pripažinimo.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.        IeÅ¡kovė D.

V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2013-10-22 sudarytos Dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas V. V. padovanojo gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini) savo nepilnametėms dukroms V. V. ir V. V., negaliojančia ir prašė taikyti restitucijÄ ; nustatyti faktÄ , kad minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas, gyvenant D. V. ir V. V. santuokoje ir priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise; pripažinti (nustatyti) juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovei D. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 1982-05-14 su atsakovu sudarė santuokÄ , 1983-02-11 jiems gimė sÅ«nus A.

V.. 1990-11-09 atsakovui iÅ¡duotas leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini). Apie 1993-1994 metus namas ir buvo pradėtas statyti, o 1998 m. Å¡eima įsikėlė į dar galutinai neįrengtÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuriame gyveno iki ieÅ¡kovės ir atsakovo skyrybų. Santuoka buvo nutraukta 2004-04-29 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu, kuriame nebuvo iÅ¡spręstas gyvenamojo namo padalijimo klausimas. 2013-10-22 dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo gyvenamÄ jį namÄ savo mažametėms dukterims – V.

V. ir V. V.. Nurodė, kad atsakovas V. V., namo dovanojimo sandorį sudarė tik dėl akių, nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti kokių nors civilinių teisių ir pareigų. Pats dovanojimo sutarties sudarymas nesukėlė jokių teisių ir pareigių pasikeitimo: atsakovas ir toliau gyvena dovanotame name, juo naudojasi, rÅ«pinasi. IeÅ¡kovės manymu, tikroji atsakovo valia buvo paslėpti turimÄ turtÄ , kad ieÅ¡kovė negautų jai priklausančios dalies gyvenamojo namo, nes dovanojimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovė įregistravo savo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo pagal 2004-04-29 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimÄ .

Kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, Å¡alys patvirtino ir 2004-03-24 sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, jog gyvendami santuokoje, įsigijo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, jau 1998 m. sausio 5 d., gyvendama ginčo name, ieÅ¡kovė savo vardu sudarė telekomunikacijų paslaugų sutartį dėl telefono įvedimo. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama tenkinti jos reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo pripažinimo nurodė, kad nutraukus santuokÄ ir nepadalijus bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto, po santuokos nutraukimo jis (turtas) valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, taigi jiems taikomos bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančios CK normos.

IeÅ¡kovė, pateikdama teismui nuotraukÄ (t 1, b.l. 68,69), kaip įrodymÄ , nurodė, kad kairėje nuotraukos pusėje, nuotraukos fone, matosi D. V. ir V. V.. Sprendžiant iÅ¡ namo bÅ«klės ir nuotraukoje esančių vaikų amžiaus, nuotrauka yra fotografuota apie 1999-2000 metus.  A. V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad gyvenamojo namo dovanojimo sandoris buvo sudarytas iki ieÅ¡kovei pateikiant ieÅ¡kinį teisme, atsakovas nieko nežinojo apie ieÅ¡kovės interesus į gyvenamÄ jį namÄ , todėl dovanojimo sandoris negali bÅ«ti traktuojamas kaip siekis slėpti turtÄ .

Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad pablogėjo atsakovo sveikata, todėl atsakovas, siekdamas užtikrinti savo mažamečių vaikų finansinę padėtį ateityje, dovanojimo sutarties pagrindu perleido sklypo dalį su namu. Pažymėjo, kad 2004-04-29 santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo nutraukta. Iki santuokos nutraukimo Å¡alys 6 metus gyveno atskirai ir jokio bendro Å«kio nevedė. Sprendime dėl santuokos nutraukimo buvo nurodyta, kad santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo vienintelį turtÄ â€“ 0,2998 ha žemės sklypÄ .

Tai rodo, jog santuokos nutraukimo metu šalys kito dalintino bendro turto neturėjo, todėl ieškovė ir negali pareikšti naujo ieškinio dėl minėtame teismo sprendime nenurodyto turto padalijimo. Be to, gyvenamasis namas, kaip statinys, buvo įregistruotas tik 2011 m. Vadinasi, iki santuokos nutraukimo gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti, kaip teigia ieškovė. Nors ieškovė ir teigia gyvenusi name, tačiau iš tikrųjų, D. V. name niekada negyveno, 1998 m. sudaryta telekomunikacijų paslaugų sutartis buvo ne ieškovės, o jos motinos, o ginčo name telefono niekada nebuvo, nes nebuvo paties namo.

Tik 2004 metais namui buvo uždengtas stogas, o iki tol name nebuvo įmanoma gyventi. Dėl dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jam susirgus, ieÅ¡kovė kalbėjo, jog ji „ruoÅ¡iasi prisiteisti namÄ , o vaikus iÅ¡mesti“. Todėl, siekdamas užtikrinti vaikų ateitį, namÄ ir dalį žemės sklypo padovanojo savo nepilnametėms dukroms. Nutraukiant Å¡alims santuokÄ 2004-04-24 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažino, kad ½ dalis namo, kuris tuo metu buvo pastatytas, priklausė ir ieÅ¡kovei.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog sutartyje paminėtÄ namÄ sudaro tik rÅ«sys, todėl jis ir nebuvo įtrauktas į 2004-04-29 teismo sprendimÄ . Atsakovas teigė nežinantis, kur gyveno ieÅ¡kovė su sÅ«numi po 1997 metų, mano, kad jie gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ . V. V. nurodė, kad sÅ«nus niekad negyveno name. Teigia, kad jis pats namÄ pradėjo statyti tik 2004 metais, kai su ieÅ¡kove nebevedė bendro Å«kio. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.         Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia ½ dalies žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) 2013-10-22 dovanojimo sutartį, reg.

Nr. DA-4431, sudarytÄ tarp V. V., iÅ¡ vienos pusės, ir V. V., bei V. V., nuo jos sudarymo momento ir taikė restitucijÄ : priteisė V. V. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); bei pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); civilinę bylÄ dėl D. V. reikalavimų nustatyti juridinius faktus, kad 2004-04-29 gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ir priklausė D.

V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei kad ieÅ¡kovei D. V. priklauso ½ dalis nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nutraukė; priteisė iÅ¡ atsakovų: V. V., V. V. ir V. V. atstovų pagal įstatymÄ V. V. ir I. V., po 344,33 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų D. V.; priteisė iÅ¡ D. V. 579,24 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo V. V. naudai; priteisė iÅ¡ atsakovų: V. V., V. V. ir V. V. atstovų pagal įstatymÄ V. V. ir I. V., po 3,65 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ D.

V. 10,95 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė pateikė teismui VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä â€“ oficialų raÅ¡ytinį dokumentÄ , kurio duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o Å¡iame dokumente aiÅ¡kiai nurodyta, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2162-1243, statybos pabaigos metai yra 1991m. Kadangi ieÅ¡kovė turi dokumentus, patvirtinančius šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teismas Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.

Atsakovo argumentai, kad namas buvo pradėtas statyti po skyrybų 2004 metais paneigti oficialiais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Vadovaujantis aktualiausiu teismui pateiktu 2013-10-14 Vnekilnojamojo turto registro išrašu, gyvenamasis namas priklauso V. V. (4.3 punktas), todėl teismas negali nustatyti juridinio fakto, kuris paneigtų oficialius duomenis. Ieškovei nenuginčijus ginčo teisenos tvarka V.

V. nuosavybės ar jos dalies, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovei, todėl Å¡ioje dalyje teismas taip pat bylÄ nutraukė. Teismas vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl dovanojimo sutarties pripažnimo negaliojančia, vadovaudamasis liudytojų parodymais sprendė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo dovanotojo ir apdovanotojų civilinės teisės ir pareigos iÅ¡ esmės nepasikeitė. Dovanojimas yra realinis sandoris, kai dovanojamas turtas yra perduodamas apdovanotojam.

Tačiau apdovanotosios yra mažametės, kurios nesuvokia nei pačios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties kaip tokios, nei iÅ¡ to kylančių teisių ir pareigų. Dovanotojas, dovanodamas nekilnojamÄ jį turtÄ mažamečiui asmeniui, suvokia, kad apdovanotasis nesuvoks dovanojimo sutarties esmės ir iÅ¡ to kylančių teisių ir pareigų, todėl Å¡iuo atžvilgiu dovanojimo sutartis nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių, o apdovanotosios mažametės realiai neįgijo jokių papildomų teisių ir pareigų.

Dovanotojas, kuris kartu veikia ir kaip savo nepilnamečių įstatyminis atstovas, dovanodamas savo turtÄ , kurį vėliau pats ir turės iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti ir netgi galimybę juo disponuoti, akivaizdžiai nesiekia jokių teisių ir pareigų pasikeitimo ir suvokia, kad toks teisių ir pareigų pasikeitimas neatsiras. Teismui nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovas pasirinko, bÅ«tent, nuosavybės teisės perleidimÄ , kaip bÅ«dÄ užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus, kadangi be nuosavybės perleidimo yra ir kitų bÅ«dų – testamentas, pinigų kaupimas įvairia forma ir pan.

Be to teismas, vertindamas, dovanojamo sandorio negaliojimÄ , taip pat laikė svarbia aplinkybe, kad V. V. žinojo ir turėjo žinoti, kad gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gijo kartu su ieÅ¡kove, o namo padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas skyrybų byloje, todėl jam turėjo kilti pagrįstos abejonės, ar tikrai visas namas jam vienam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, teismas ex officio konstatavo, kad visa 2013-10-22 dovanojimo sutartis, reg. Nr. DA-4431, buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukelti teisių ir pasekmių, todėl yra negaliojanti.

Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijÄ . Pritaikius restitucijÄ dovanos davėjui iÅ¡ dovanos gavėjų priteistinas visas padovanotas turtas.     III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.            Apeliantas (atsakovas) V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti iÅ¡ dalies Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti 2013-10-22 dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp V.

V. ir V. V. bei V. V.         Nurodė, kad 2013 m. atsakovas susirgo, buvo diagnozuotas diabetas, hipertoninė liga ir kt. Žinodamas Å¡ių ligų pavojingumÄ gyvybei, atsakovas nutarė savo mažametėms dukroms V. V. ir V. V. padovanoti nuosavybės teise priklausantį turtÄ , siekdamas vieno tikslo, kad po atsakovo mirties jos turėtų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , t.y. siekė sukurti teisines pasekmes, kad po tėvo mirties ar sulaukę pilnametystės dukros laisvai galėtų disponuoti savo turtu.

Apelianto teigimu teismas nepagrįstai sprendime pasisakė, kad atsakovas turėjo galimybę pasirinkti kitÄ bÅ«dÄ apsaugoti dukterų ateitį, t.y. turtÄ palikti testamentu, kaupti pinigus ir pan. Toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes negali bÅ«ti atimta savininkui teisė laisvai, savo nuožiÅ«ra disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas rėmėsi ir aplinkybe, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013-10-22 , t.y. praėjus vos 8 dienoms po to, kai atsakovė D. V. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

Apelianto teigimu, Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliončiu, be to atsakovas apie sklypo įregistravimÄ nežinojo ir negalėjo žinoti, o sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus. Todėl atsižvelgiant į nurodyta dovanojimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia            Apeliantė (ieÅ¡kovė) D. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-23-239/2015, dalyje, kuria civilinė byla dėl D.

V. reikalavimų nustatyti juridinius faktus, kad 2004-04-29 gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ir priklausė D. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei ieÅ¡kovei D. V. priklauso dalis nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nutraukta bei priteisti ieÅ¡kovei D. V. nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). KitÄ sprendimo dalį dėl 2013-10-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia palikti nepakeistÄ .

        Apeliantė pažymėjo, kad LAT plenarinės sesijos nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių nuosavybės teisių, neturi vadovautis vien tik nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, tačiau turi įvertinti ir kitas aplinkybes, t.y, įvertinti, ar turtas, dėl kurio kilo ginčas, priklauso abiems ar vienam sutuoktiniui. Pažymėjo ir tai, jog ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti ir, nors ir nepilnai įrengtas, tačiau jau buvo tinkamas gyventi (ir buvę sutuoktiniai jame gyveno) dar iki santuokos nutraukimo.

Teismas sprendime lyg ir pripažįsta faktÄ , jog gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, iki santuokos nutraukimo buvo gyvenamas, taigi buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o Å¡io santuokos nutraukimo metu nepadalijus, po santuokos nutraukimo priklauso buvusiems sutuoktiniams ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pilna apimtimi netenkina ir Å¡ioje dalyje civilinę bytÄ nutraukia, tokius teismo argumentus paneigia LAT pacituotas plenarinės sesijos nutarimas.

Be to, akivaizdu, jog teismas, nutraukdamas dalį bylos dėl juridinio fakto nustatymo, jog gyvenamasis namas buvo pradėtas ir baigtas (nors ir nepilnai įrengtas) statyti ieÅ¡kovei ir atsakovui esant santuokoje, kadangi tokį juridinį faktÄ patvirtina kiti ieÅ¡kovės turimi dokumentai, neiÅ¡sprendė vieno iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo - priteisti ieÅ¡kovei ½ nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ . Teismas laiko, kad Å¡i byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Apeliantės teigimu esant pareikÅ¡tiems trims reikalavimams iÅ¡ kurių du (sandorio pripažinimas negaliojančiu bei ½ gyvenamojo namo nuosavybės teisės priteisimas) turėjo bÅ«ti nagrinėjamo ginčo teisenos tvarka, todėl laikoma, jog visa byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.

         IeÅ¡kovė D. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ , prašė atsakovo V. V. pateiktÄ apeliacinį skundÄ atmesti ir 2015-05-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuria 2013-10-22 dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia bei taikyti restitucijÄ , palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog Å¡iuo atveju susiklostė situacija, kai sudaryta dovanojimo sutartimi, kuria A. V. V. neva perleido savo nepilnametėms dukterims ½ dalį žemės sklypo bei gyvenamÄ jį namÄ , buvo siekiama ne dovanojimo sutarties esmę sudarančių teisinių padarinių (neatlygintinai perleisti dukterims nekilnojamÄ jį turtÄ ), tačiau visiÅ¡kai kitokių padarinių, kurių negali sukelti sandorio sudarymas - paslėpti nekilnojamÄ jį turtÄ , kad nepalankaus teismo sprendimo atveju nebÅ«tų galima iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo V. V. skundžiamoje teismo sprendimo dalyje teisingai pažymėjo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo dovanotojo ir apdovanotojų civilinės teisės ir pareigos iÅ¡ esmės nepasikeitė, sandorio dalyviai realiai neįgijo jokių civilinių teisių ir pareigų. Pateiktame apeliaciniame skunde, atsakovas nepateikia jokių tokias pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas paneigiančių aplinkybių. PrieÅ¡ingai, atsakovas pats nurodo bei patvirtina, kad sudarytu sandoriu buvo siekiama kitokių tikslų, o ne perleisti dukterims nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. pats atsakovas nurodo, kad sudarytu sandoriu siekė, kad po atsakovo mirties jo nepilnametės dukterys turėtų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Be to, ir pateiktame apeliaciniame skunde ir pats atsakovas patvirtina, kad iki Å¡iol gyvena name ir jį prižiÅ«ri, siekdamas sukurti dukterims kuo geresnę ateitį. Taigi akivaizdu, jog sudarytas sandoris realiai nėra vykdomas, o tai, kaip jau minėta aukščiau, pagal LAT formuojamÄ praktikÄ yra esminis tariamojo sandorio požymis. Pažymėjo, jog atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo bei pateikia tai pagrindžiančius dokumentus, kad atsakovas V. V. serga diabetu bei hipertonine liga. Tačiau Å¡ios atsakovo nurodomos ligos nors ir rimtos, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo atsakovui V.

V. galvoti apie mirtį, taigi ir savo nepilnamečių dukterų apsaugÄ . Juo labiau, kad atsakovo V. V. mirties atveju, remiantis CK 5.11 str., jo dukterys turi teisę paveldėti jo turtÄ . Pagal atsakovo bei nepilnamečių atsakovių įstatyminės atstovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, akivaizdu, jog tikroji priežastis dėl ko buvo sudaryta dovanojimo sutartis buvo iÅ¡ aplinkinių girdėtos kalbos, jog „ieÅ¡kovė ketina prisiteisti namÄ ir iÅ¡varyti iÅ¡ ten atsakovÄ su Å¡eima".

Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių.           A. V. V. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004-04-29 sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, matosi, kad iki santuokos nutraukimo kartu negyvenome ir bendro Å«kio nevedėme jau Å¡eÅ¡erius metus, t.y. nuo 1998 m., ir kartu nestatėme gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nutraukiant santuokÄ , vienintelis santuokoje įgytas privalomai registruojamas turtas buvo 0.2998 ha namų valdos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris ir buvo padalintas tarp mÅ«sų lygiomis dalimis. Å is sprendimas ieÅ¡kovę tenkino ir ji jo nustatyta tvarka ir laiku neskundė. Pagal 1998-2000 metų LR Gyventojo turto ir pajamų deklaracijas, gyvenamojo namo deklaruojamuoju laikotarpiu nebuvo. IÅ¡ pateiktos „Teo LT" pažymos, iÅ¡duotos 2014-11-07, matosi, kad telefonas į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įvestas tik 2007-03-27.

IeÅ¡kovė teismui pateikė nuotraukas, darytas 1999-2000 metais, kurių fone matosi pilnai pastatytas gyvenamasis namas, neva priklausantis atsakovui. Tačiau teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad lygiai toks pat namas, statytas anksčiau pagal tÄ patį projektÄ , yra (duomenys neskelbtini) todėl tvirtinti, kad nuotraukose užfiksuotas man priklausantis gyvenamasis namas nėra galimybės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. teismui teisingai paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo stogas buvo dengiamas Å¡iferiu 2004 m.

IÅ¡ byloje esančios sÄ skaitos matosi, kad yra pirktas nedidelis kiekis Å¡iferio, nes buvo prakiuręs stogas ir dalį Å¡iferio teko pakeisti. IÅ¡ sÄ skaitos faktÅ«ros serija GF A Nr. 9582824, matyti, kad kaminas buvo gaminamas ir montuojamas 2004 metais. Todėl darytina iÅ¡vada, kad gyvenamojo namo, gyvendami santuokoje su ieÅ¡kove, nebuvome įgiję, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstai yra atmestas. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia         Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė jog ginčijamÄ dovanojimo sutartį sudarė siekdamas apsaugoti savo mažamečių dukrų:

V. V. ir V. V. teises į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir kad teismas spremdime nurodęs jog atsakovas turėjo galimybę pasirinkti kitÄ bÅ«dÄ apsaugoti dukterų ateitį, turtÄ palikti testamentu, kaupti pinigus ir pan., pažeidė jo, kaip savininko teisę laisvai, savo nuožiÅ«ra disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti, nes teismas nesiekė tikslų apriboti atsakovo savininko teisių, o tik atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas tų pačių tikslų, kuriuos jis deklaravo turėjęs sudarydamas ginčijamÄ sandorį savo atsikirtimuose, galėjo pasiekti ir kitais bÅ«dais.            Apeliantas taip pat nurodė jog teismas be pagrindo rėmėsi aplinkybe, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013-10-22, praėjus vos 8 dienoms po to, kai atsakovė D.

V. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kuri apelianto nuomone nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliončiu, be to nurodė nežinojęs apie nuosavybės teisių į sklypo dalį įregistravimÄ ir negalėjęs to žinoti, o sužinojęs tik gavęs procesinius dokumentus. Tačiau pats apeliantas duodamas paaiÅ¡kinimus teisme nurodė jog ginčijamos dovanojimo sutartį sudarė dėl to kad jam susirgus ir ieÅ¡kovė neva pradėjusi kalbėti, kad ji ruoÅ¡iasi prisiteisti namÄ , ir vaikus iÅ¡ jo iÅ¡mesti.

Kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tikslu iÅ¡vengti galimų ieÅ¡kovės pretenzijų į namÄ , patvirtina ir mažamečių atsakovių įstatyminės atstovės pasisakymai teisme. Å ios aplinkybės parodo jog apeliantui buvo žinoma apie ieÅ¡kovės ketinimus apginti savo pažeistas teises į santuokoje įgytÄ turtÄ ir kad siekiant tam užkirsti keliÄ ir buvo sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis. Todėl apelianto nurodoma aplinkybė žinojo jis ar nežinojo apie faktÄ , kad ieÅ¡kovė yra įregistravusi nuosavybės teises į žemės sklypo dalį neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.        Kaip jau minėta apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl kolegija pažymi jog atsakovo V.

V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.                    Dėl juridinio fakto, kad 2004-04-29 gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pastatytas ir jis priklausė D. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatymo; dėl juridinio fakto, kad ieÅ¡kovė D. V. turi ½ dalį nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ , nustatymo              Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi nustatyti juridiniai faktai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti nustatomi ypatingosios teisenos tvarka todėl, kad faktas jog ginčo namas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kad nenuginčijus Å¡io fakto ieÅ¡kÅ«ininės teisenos tvarka nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais.

Taip pat nurodė jog nekilnojamojo turto registre užfiksuotas faktas jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai yra 1991. Teismas pažymėjo kad šie duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir, negana to, patvirtinti ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu nurodančiu, jog duomenys apie statybos baigimo metus įrašomi pagal matininko pateiktus duomenis.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto žemės ir statinių kadastro ir registro bylos duomenų teismas sprendė, kad rÅ«sio, mansardos, pagrindinio pastato statybos pradžios – pabaigos metai yra 1990-1991, o duomenys užfiksuoti 2011-05-04.          Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje nurodant, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra visos šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsnis).                                  Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje byloje yra pateiktas ne pareiÅ¡kimas ypatingos teisenos tvarka, bet ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ir vėlesnis ieÅ¡kinio tikslinimas suraÅ¡ytas su trÅ«kÅ«mais.Byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kininės teisenos tvarka.

IeÅ¡kinio faktinis pagrindas leidžia teigti jog ieÅ¡kovė ne siekia nusatatyti juridinį faktÄ , bet byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių, o  ieÅ¡kovė siekia įrodyti jog dalis nepadalintos santuokinės nuosavybės teisių į namÄ priklauso jai, t.y. siekia padalinti santuokoje įgytÄ ir santuokos nutraukimo metu teismo nepadalintÄ turtÄ , kuris buvo įtrauktas į Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai reiÅ¡kia jog ieÅ¡kinio faktinis pagrindas neatitinka teisinio pagrindo, o rezoliucinėje ieÅ¡kinio dalyje nurodyti reikalavimai faktinių aplinkybių nurodytų ieÅ¡kinyje.

CPK 445 straipsnis numato jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 443 straipsnio 7 dalis numato jog ypatingosios teisenos tvarka teismas bylas išnagrinėja neatsižvelgdamas į tai ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, o suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus pareikÅ¡tas iÅ¡ pat pradžių pareikÅ¡tas ieÅ¡kinine tvarka, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad ginčo namas pradėtas statyti ir dalinai įrengtas Å¡alims gyvenant santuokoje ir turi bÅ«ti padalintas tarp buvusių sutuoktinių. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 06 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 04 05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų, bet teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011).Todėl kolegija pažymi jog Å¡iuo atveju teismas siekdamas, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta įgyvenmdinant kooperacijos ir bendradarbiavimo principÄ (CPK 8 straipsnis) turėjo nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti suformuluojant reikalavimus atitinkančius ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir ieÅ¡kinio teisenÄ , kuria nagrinėtina Å¡i byla.            Pažymėtina taip pat, kad teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 01 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21/2010) laikoma jog aplinkybės, kad Å¡alys nutraukdamos santuokÄ deklaravo ne visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ ar bendras prievoles ir dėl to neįtrauktas turtas ar prievolės nebuvo padalinti santuokos nutraukimo byloje neužkerta kelio tokį tokį ginÄÄ inicijuoti teisme ir vėliau.

Å iuo ateju ta aplinkybė, kad nutraukiant Å¡alių santuokÄ pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo padalintas visas Å¡alių sutartyje nurodytas turtas, neužkerta kelio ieÅ¡kovei ieÅ¡kinine teisena įrodinėti, kad namas buvo pradėtas statyti bet nebaigtas Å¡alims gyvenant santuokoje, tame tarpe ir remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei reikalauti padalinti šį turtÄ kaip santuokoje įgytÄ .                                    Konstatavus iÅ¡vardytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo trÅ«kumus, kurių apeliacinėje instancijoje nėra galimybės iÅ¡taisyti sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

             Gražinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, priklausomai nuo rezultato turės būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos todėl sprendimas naikinams ir šioje dalyje.             Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,                                                                  NUTARIA:              Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria civilinė byla dėl D.

V. reikalavimų nustatyti juridinius faktus, kad 2004-04-29 gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4400-2162-1243), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)., buvo pastatytas ir priklausė D. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei, kad ieÅ¡kovei D. V. priklauso ½ dalis nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nutraukta ir iÅ¡ atsakovų: V. V., V. V. ir V. V. atstovų pagal įstatymÄ V. V. ir I. V., priteista po 344,33 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų D. V.; priteista iÅ¡ D.

V. 579,24 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo V. V. naudai; priteista iÅ¡ atsakovų: V. V., V. V. ir V. V. atstovų pagal įstatymÄ V. V. ir I. V., po 3,65 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, priteista iÅ¡ D. V. 10,95 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, panaikinti ir Å¡ioje dalyje bylÄ gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                       Teisėjai                                                                                  Liuda Uckienė                                                                                                              Jadvyga Mardosevič                                                                                                               Neringa Å vedienė