721561fe-1a73-482e-a71d-c7ad081ea32e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-193/2012         Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

G. , S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-3676-661/2010 pagal ieÅ¡kovų M. G. ir S. G. ieÅ¡kinį atsakovei G. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo bei atsakovės G. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams M. G. ir S. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai M.

G. ir S. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei G. G. ir prašė nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo turtu – namu ir 0,0655 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - poilsinės, esančios Palangos m. sav. Palangos m., Vilties takas 7, 1/20 tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jiems (ieÅ¡kovams) lygiomis dalimis priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4199-5004-3010, 327,29 kv. m bendro ploto, bendra namo, 0,0655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. 4110-1000-0051, vidutinės rinkos vertė 982 000 Lt (gyvenamojo namo 802 000 Lt, žemės sklypo 180 000 Lt), kitų statinių (tvoros, vartų, kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. 4400-0345-9206,4 680 Lt vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - poilsinės, turinčios bendrÄ 38,73 kv. m ploto su bendro naudojimosi patalpomis, unikalus Nr. 2598-8001-8010:0009, pastatas, kuriame yra patalpos unikalus Nr. 2598-8001-8010., esančių Palangos m. sav., Palangos m., Vilties takas 7, 1/20 kitų statinių (kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. 2598-8001-8021, bendra vidutinė rinkos vertė 120 000 Lt.

Atsakovei priklauso ¼ dalis Å¡io turto ir turto dalių. IeÅ¡kovai praÅ¡o teismo nustatyti tokiÄ ginčo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ :1) Gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4199-5004-3010, patalpos, namo plane pažymėtos indeksais 1-13, 8,43 kv. m bendro ploto, 20 657,12 Lt vidutinės rinkos vertės, 1-14,12,91 kv. m ploto, 31 635,05 Lt vertės, 1-12,9,24 kv. m ploto, 22641,97 Lt vertės, 1-11,17,43 kv. m ploto, 42 710,99 Lt vertės, 1-3,41,85 kv. m ploto, 102 550,50 Lt vertės, O-l, 21,02 kv. m ploto, 51 508,04 Lt vertės, R-3, 3,79 kv. m ploto, 9 287,13 Lt vertės, R-4,15,95 kv. m ploto, 39 084,36 Lt vertės, R-2,14,70 kv. m ploto, 36 021,32 Lt vertės, R-l, 9,75 kv. m ploto, 23 891,69 Lt vertės, o viso turto už 379 988,17 Lt paskirtinos valdyti, naudoti ir disponuoti ieÅ¡kovams M.

G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Atsakovei G. G. paskirtinos valdyti, naudoti ir disponuoti patalpos, namo plane pažymėtos indeksais 1-8,9,79 kv. m ploto, 23 989,71 Lt vertės, 1-9, 23,36 kv. m ploto, 57 242,04 Lt vertės, G-2,16,39 kv. m ploto, 40 162,55 Lt vertės, R-8, 18,02 kv. m ploto, 44 156,75 Lt vertės, o viso turto už 165 551,05 Lt. Likusias patalpas: R-9, 3,50 kv. m ploto, 8 576,50 Lt vertės, R-10, 2,91 kv. m ploto, 7 130,75 Lt vertės, R-l 1, 5,45 kv. m ploto, 13 354,84 Lt vertės, R-5,2,07 kv. m ploto, 5 072,39 Lt vertės, R-6, 8,88 kv. m ploto, 21 759,82 Lt vertės, R-7,9,75 kv. m ploto, 23 891,69 Lt vertės, 1-1,16,76 kv. m ploto, 41 069,21 Lt vertės, 1-2,15,84 kv. m ploto, 38 814,81 Lt vertės, 1-4,2,65 kv. m ploto, 6 493,64 Lt vertės, 1-5,6,09 kv. m ploto, 14 923,12 Lt vertės, 1-6,9,78 kv. m ploto, 23 965,20 Lt vertės, 1-7,11,16 kv. m ploto, 27 346,80 Lt vertės, 1-10, 9,81 kv. m ploto, 24 038,72 Lt vertės, o viso turto už 256 462,49 Lt palikti šalims naudotis bendrai, paskiriant šiame turte M.

G. ir S. G. ¾ dalis, kiekvienam iÅ¡ jų po ½ dalį ir G. G. ¼ dalį. Priteisti iÅ¡ G. G. 29 166,42 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį lygiomis dalimis M. G. ir S. G. naudai.2) Žemės sklypo, unikalus Nr.4110-1000-0051, esančio (duomenys neskelbtini), dalys pažymėtos žemės sklypo atidalinimo projekte raidėmis, numeriais ir koordinatėmis: B, Nr. l X6063373.61 ir Y575195.24, Nr. 8 X6063377.56 ir Y575197.21, Nr. 9 X6063375.34 ir Y575201.69, Nr. 10 X6063371.39 ir Y575199.74,22 kv. m ploto, 6 045,82 Lt vidutinės rinkos vertės, E, Nr. l5 X6063371.61 ir Y575220.27, Nr. l6 X6063357.87 ir Y575247.71, Nr. 6 X6063349.53 ir Y575243.55, Nr. 17 X6063363.26 ir Y575216.15,286 kv. m ploto, 78595,66 Lt vidutinės rinkos vertės, paskirtinos valdyti, naudotis ir disponuoti ieÅ¡kovams M.

G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Žemės sklypo dalys, pažymėtos žemės sklypo atidalinimo projekte raidėmis, numeriais ir koordinatėmis: A, Nr. l 1 X6063381.45 ir Y575199.16, Nr. 2 X6063384.46 Y575200.65, Nr. l2, X6063382.26 ir Y575205.11, Nr. l3, X6063379.25 ir Y575203.62, 17 kv. m ploto, 4 671,77 Lt vidutinės rinkos vertės, D, Nr. 14 X6063374.13 ir Y575221.51, Nr. 4 X6063360.38 Y575248.96, Nr. 16 X6063357.87 ir Y575247.71, Nr. l5 15 X6063371.61 ir Y575220.27, 86 kv. m ploto, 23 633,66 Lt vidutinės rinkos vertės, paskirtinos valdyti, naudotis ir disponuoti G.

G. . Žemės sklypo dalimi pažymėta žemės sklypo atidalinimo projekte raidėmis, numeriais ir koordinatėmis: C, Nr. 8 X6063377.56 ir Y575197.21, Nr. 9 X6063375.34 ir Y575201.69, Nr. 10 X6063371.39 ir Y575199.74, Nr. 17 X6063363.26 ir Y575216.15, Nr. 14 X6063374.13 ir Y575221.51, Nr. 12, X6063382.26 ir Y575205.11, Nr. 13, X6063379.25 ir Y575203.62, Nr. l 1 X6063381.45 ir Y575199.16, 244 kv. m ploto, 67 053,64 Lt vidutinės rinkos vertės, M. G. ir S. G. paskirti ¾ dalis šio sklypo, kiekvienam iš jų po ½ dalį šios sklypo dalies, o viso 183 kv. m ploto, 50 290,23 Lt vidutinės rinkos vertės, ir G.

G. ¼ dalį Å¡ios sklypo dalies, 61 kv. m ploto, 16 763,41 Lt vidutinės rinkos vertės. Priteisti iÅ¡ G. G. piniginę kompensacijÄ 68,84 Lt sumoje už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį lygiomis dalimis M. G. ir S. G. naudai. Žemės sklypo atidalinimo projektÄ , pateiktÄ teismui M. G. ir S. G. , laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi.3) Kitų statinių (tvora, vartų, kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. 4400-0345-9206, tvoros dalį, pažymėta numeriais ir koordinatėmis Nr. l X6063373.61 ir Y575195.24, Nr,8 X6063377.56 ir Y575197.21, Nr. 16 X6063357.87 ir Y575247.71, Nr. 6 X6063349.53 ir Y575243.55, Nr. 17 X6063363.26 ir Y575216.15, Nr. 10 X6063371.39 ir Y575199.74, 3510 Lt vidutinės rinkos vertės palikti valdyti, naudotis ir ja disponuoti M.

G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Tvoros dalis pažymėta numeriais ir koordinatėmis Nr. l 1 X6063381.45 ir Y575199.16, Nr. 2 X6063384.46 Y575200.65, Nr. 12, X6063382.26 ir Y575205.ll, Nr. 14 X6063374.13 ir Y575221.51, Nr. 4 X6063360.38 Y575248.96, Nr. 16 X6063357.87 ir Y575247.71,1170 Lt vidutinės rinkos vertės palikti valdyti, naudotis ir ja disponuoti G. G. .4) NegyvenamÄ ja patalpa, esančia Palangos m. sav., Palangos m., Vilties takas 7, unikalus Nr. 2598-8001-8010:0009, plane pažymėta indeksu 2-2 8,67 kv. m ploto, 2-3, 13,62 kv. m ploto, 2-4, 13,30 kv. m ploto ir 2-5 3,14 kv. m ploto, su bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-l (1/20 iÅ¡ 15,75 kv. m), R-2 (1/20 iÅ¡ 34,50 kv. m), R-3 (1/20 iÅ¡ 28,04 kv. m), R-4 (1/20 iÅ¡ 4,31 kv. m), R-5 (1/20 iÅ¡ 21,58 kv. m), R-6 (1/20 iÅ¡ 55,64 kv. m), R-7 (1/20 iÅ¡ 24,45 kv. m), R-8 (1/20 iÅ¡ 5,55 kv. m), R-9 (1/20 iÅ¡ 2,44 kv. m), R-10 (1/20 iÅ¡ 2,52 kv. m), R-l 1 (1/20 iÅ¡ 35,60 kv. m), R-12 (1/20 iÅ¡ 21,84 kv. m), R-13 (1/20 iÅ¡ 8,73 kv. m), 1-1 (1/20 iÅ¡ 4,47 kv. m), 1-2 (1/20 iÅ¡ 46,75 kv. m), 2-1 (1/7 iÅ¡ 50,09 kv. m), unikalus Nr.2598-8001-8010:0009, pastatas, kuriame yra patalpos unikalus Nr. 2598-8001-8010,1/20 kitų statinių (kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. 2598-8001-8021, o viso turto už 120 000 Lt, palikti valdyti, naudotis ir ja disponuoti M.

G. ir S. G. lygiomis dalimis po ½ dalį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų M. G. ir S. G. atsakovės G. G. naudai lygiomis dalimis piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ turto dalį 30 000 Lt. Atsakovė G. G. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama teismo nustatyti valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu – namu ir 0,0655 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - poilsinės, esančios Palangos m. sav. Palangos m., Vilties takas 7, 1/20 tvarkÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat prašė solidariai priteisti atsakovės G. G. M. G. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų M. G. ir S. G. 13 750,25 Lt skolos už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ ;

3) Priteisti 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko reikalavimo įvykdymo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ ginčo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ :1. Atsakovė G. G. asmeniÅ¡kai naudosis Å¡iomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis:1.1. Garažu, esančiu pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te, plane pažymėtu kaip G- 2 (plotas-16,39 kv. m);1.2. Svetaine, esančia pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te, plane pažymėta kaip I- 3 (plotas-41,85 kv. m);1.3.

Tualetu, esančiu pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te, greta svetainės, plane pažymėtu kaip 1-4 (plotas - 2,65 kv. m);1.4. Kambariu, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukÅ¡te, plane pažymėtu kaip 1-11 (plotas - 17,43 kv. m);1.5. Kambariu, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukÅ¡te, plane pažymėtu kaip 1-12 (plotas-9,24 kv. m).2. Atsakovė G. G. asmeniÅ¡kai naudosis 17 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta kaip A, dalimi.3. Atsakovė G. G. negyvenamÄ ja patalpa - poilsine, esančia Vilties g. 7, 00305 Palangoje, asmeniÅ¡kai naudosis 25 dienas birželio-rugpjūčio mėnesiais: (i) birželio mėnesį nuo 14 dienos iki 21 dienos; (ii) liepos mėnesį nuo 17 dienos iki 25 dienos; (iii) rugpjūčio mėnesį nuo 21 dienos iki 29 dienos.4.

M. G. ir S. G. asmeniškai naudosis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis:4.1. Gyvenamojo namo rūsyje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis kaip R-l (plotas - 9,75 kv. m); R-2 (plotas - 14,70 kv. m); R-9 (plotas - 3,50 kv. m); R-5 (plotas - 2,07 kv. m); R-8 (plotas - 18,02 kv. m); G-l (plotas - 21,02 kv. m).4.2. Kambariu, esančiu pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-6 (plotas - 9,78 kv. m);4.3. Terasa, esančia pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip O (plotas gyvenamojo namo plane nenurodytas);4.4.

Kambariu, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-9 (plotas - 23,36 kv. m);4.5. Palėpe, esančia antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip 1-8 (plotas - 9,79 kv. m);4.6. Koridoriumi, esančiu antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-7 (plotas - 11,16 kv. m);4.7. Vonia, esančia antrajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėta kaip 1-10 (plotas - 9,81 kv. m);4.8. Kambariu, esančiu trečiajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-13 (plotas-8,43 kv. m);4.9.

Kambariu, esančiu trečiajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtu kaip 1-14 (plotas - 12,91 kv. m).5. M. G. ir S. G. naudosis 372 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.6. G. G. bei M. G. ir S. G. bendrai naudosis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis:6.1. Gyvenamojo namo rūsyje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis kaip R-3 (plotas - 3,79 kv. m); R-4 (plotas - 15,95 kv. m); R-10 (plotas - 2,91 kv. m); R-l 1 (plotas - 5.46 kv. m); R-6 (plotas - 8,88 kv. m);

R-7 (plotas - 9,75 kv. m);6.2. Patalpomis, esančiomis pirmajame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtomis kaip 1-2 (plotas - 15,84 kv. m); 1-1 (plotas - 16,76 kv. m); 1-5 (plotas - 6,09 kv. m). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, atsižvelgdamas į išimtinai priešieškinyje nurodytus reikalavimus, nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovų M. G. ir S. G. bei atsakovės G.

G. atitinkamai po 3/4 dalis ir 1/4 dalį valdomų gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4199-5004-3010), 0,0655 ha žemės sklypo (unikalus m. 4110-1000-0051), kitų statinių (tvoros, vartų, kiemo aikÅ¡telės) (unikalus Nr. 4400-0345-9206) esančių (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos - poilsinės (unikalus Nr. 2598-8001-8010:0009), 1/20 kitų statinių (kiemo aikÅ¡telės) (unikalus Nr. 2598-8001-8021), esančių Vilties g. 7, 00305 Palangoje, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ . Taip pat teismas priteisė atsakovės G.

G. M. G. naudai solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų M. G. ir S. G. 13 750,25 Lt skolos už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ . Kadangi ginčo name faktiÅ¡kai gyveno ir gyvena atsakovė, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, kad atsakovė turi pirmumo teisę pasirinkti gyvenamojo namo patalpas, kuriomis naudosis. Teismas pažymėjo, kad jei bÅ«tų nustatyta ieÅ¡kovų siÅ«loma nekilnojamųjų daiktų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka, atsakovė negalėtų faktiÅ¡kai gyventi jai priklausančioje negyvenamojo namo dalyje, kadangi trys iÅ¡ keturių ieÅ¡kovų atsakovei siÅ«lomų gyvenamojo namo patalpų (rÅ«sys, garažas ir palėpė) yra netinkamos naudoti dėl atsakovės amžiaus ir sveikatos bÅ«klės, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti gyvenamojo namo valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka yra nesÄ Å¾ininga atsakovės atžvilgiu ir pažeidžia proporcingumo principÄ bei neabejotinai sukels naujus konfliktus tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės. Pasisakydamas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi disponavimo tvarkos, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siÅ«lo atsakovei naudoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 86 kv. m dalį, tačiau atsakovei siÅ«loma valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo dalis yra nefunkcionali ir ja faktiÅ¡kai naudotis negalima, kadangi minėta dalis yra siauras žemės ruožas (ilgis - 36,13 m, plotis - 2,8 m), esantis prie žemės sklypÄ juosiančios tvoros.

Tokios žemės sklypo dalies negalima naudoti nei žemės Å«kio, nei rekreaciniais tikslais. Teismo nuomone, atsakovės pasiÅ«lymas ieÅ¡kovams naudotis visu žemės sklypu yra pagrįstas. IÅ¡ pateiktų byloje sklypo planų matyti, kad į didžiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį (372 kv. m iÅ¡ 411 kv.

m) galima patekti tik per terasÄ , kuriÄ valdyti, naudotis ir disponuoti atsakovė siÅ«lo ieÅ¡kovams. Pažymėtina, kad valdyti, naudoti ir disponuoti terasa savo ieÅ¡kinyje pageidavo ir patys ieÅ¡kovai. Atsakovė nurodo, kad ji naudosis tik maža žemės sklypo dalimi, plane pažymėta kaip A (plotas - 17 kv. m), kadangi nurodyta žemės sklypo dalis yra reikalinga naudojant pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te esantį garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ G-2. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi teisę naudotis 1/4 žemės sklypo dalimi, o tai sudaro 102,75 kv. m, tačiau realiai naudosis tik 17 kv. m žemės dalimi, o tai sudaro tik 16,5 procento atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies, teismo nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovė naudosis Å¡iek tiek didesne gyvenamojo namo dalimi negu jai priklauso, visiÅ¡kai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus.

Pasisakydamas dėl poilsinės, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo institutÄ nepagrįstai tapatina su atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės institutu. Teismas manė, kad atsakovės siÅ«lymas nustatyti atitinkamus laiko periodus, kada Å¡alys gali naudotis poilsine, yra pagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡laikė, todėl ieÅ¡kovams tenka pareiga proporcingai jiems priklausančiai gyvenamojo namo daliai padengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ros iÅ¡laidų, kurios sudaro 13 750,25 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai M. G. ir S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti šį teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės - nekilnojamo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo. Nors ieÅ¡kinys paduotas dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, tačiau iÅ¡ jo turinio galima spręsti, jog kalbama apie turto atidalinimÄ (CK 4.80 str. 2 d.).

Kai ieÅ¡kinyje nurodžius faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ netinkamai nurodomos materialinės teisės normos, teismas turi pritaikyti teisės normÄ , atitinkančiÄ nurodytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodytos Å¡alių ginčo aplinkybės, tačiau Å¡ių aplinkybių pagrindu nebuvo suformuluotas aiÅ¡kus reikalavimas - atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje nustatytas faktas, jog negyvenamųjų patalpų, esančių Palangoje, atsakovei tenka dalis, kuri neapima netgi vieno iÅ¡ dviejų poilsiavietėje esančių kambarių.

Toks ieÅ¡kovų siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų; nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė G. G. negyvenamÄ ja patalpa - poilsine, asmeniÅ¡kai naudosis 25 dienas birželio-rugpjūčio mėnesiais. Toks teismo sprendimas neleidžiant jiems (ieÅ¡kovams) naudotis jiems nuosavybės teise priklausančių turtu tam tikru laiku, pažeidžia jų (ieÅ¡kovų) konstitucines teises į nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę.

Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ patikslinti ieÅ¡kinį, siekiant tiksliai suformuluoti reikalavimus dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nors turėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , kadangi iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir jame nurodytų aplinkybių yra neaiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kovų reikalavimai, praÅ¡ant nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ bei atidalinti turtÄ . Teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ , kad atsakovė naudosis Å¡iek tiek didesne gyvenamojo namo dalimi, nei jai priklauso.

Teismas neteisingai nusprendė dėl atsakovės patirtų gyvenamojo namo priežiÅ«ros iÅ¡laidų atlyginimo. Kadangi ginčo name faktiÅ¡kai gyveno ir Å¡iuo metu gyvena atsakovė ir juo naudojasi, todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės iÅ¡laidas, kurios susijusios tik su jos poreikių tenkinimu, t. y. iÅ¡laidos už elektros energijÄ , už vandenį, Å¡iukÅ¡les, TEO paslaugas, namo apsaugÄ ir pan. IeÅ¡kovai sutinka, kad privalo apmokėti dalį iÅ¡laidų bendram turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, t. y. už Å¡ildymÄ .

Visos kitos iÅ¡laidos turtui nėra bÅ«tinos ir privalomos iÅ¡laikyti, o yra tik iÅ¡skirtinai atsakovės poreikių tenkinimui. Atsakovės sumokėtos advokatei 10 983,23 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos akivaizdžiai per didelės. Atsakovė G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad. IeÅ¡kovai nereiÅ¡kė reikalavimo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio dalyko keitimo, nes ieÅ¡kovai žodinį praÅ¡ymÄ pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ pateikė 2010 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, nors CPK 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja praÅ¡ymÄ pateikti raÅ¡tu.

IeÅ¡kovai tiek rengiant ieÅ¡kinį, tiek nagrinėjant bylÄ teisme buvo atstovaujami profesionalių teisininkų (advokatų). IeÅ¡kovai galimybę patikslinti ieÅ¡kinį turėjo beveik metus, tačiau ja nepasinaudojo.Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė turi teisę naudotis Å¡iek tiek didesne nei atsakovei priklausytų namo dalimi (31,3 proc.). IÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei pagrįstai priteista 3/4 atsakovės turėtų namo priežiÅ«ros iÅ¡laidų. Atsakovė į bylÄ pateikė net keturis procesinius dokumentus, buvo atstovaujama advokatės bylos nagrinėjimo teisme metu.

Skaičiuojant Å¡ių darbų sÄ matÄ vadovaujantis Rekomendacijos įtvirtintais įkainiais, atsakovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudarytų 8 720 Lt. Kadangi atsakovei sumokėta tik 2 263,23 Lt daugiau, o tai numato Rekomendacijų 11 punktas, mažinti priteistos sumos nėra pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 str.). IeÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo veiklos ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , turi priimti sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (ginčo dalyko ir pagrindų), neperžengdamas pareikÅ¡tų reikalavimų ribų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pažeidimÄ , t. y. neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio reikalavimo, jo neiÅ¡sprendė ir neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl Å¡io pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas. Byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (329 str. 1 d.).Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neįsigilinęs į ieÅ¡kinio turinį, tiksliau į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), pasisakydamas tik dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo (CK 4.75 str., 4.81 str. 1 d.).

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio pakankamai akivaizdu, jog kalbama apie turto atidalinimÄ (CK 4.80 str. 2 d.) (1 t., 4, 6 b. l.). Kai ieÅ¡kinyje nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas netinkamai nurodant materialines teisės normas, teismo pareiga, įvertinus faktines aplinkybes, pritaikyti teisės normas tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovams ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodžius Å¡alių ginčo faktinės aplinkybės, bet nepakankamai aiÅ¡kiai suformulavus galutinį reikalavimÄ - atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teismas turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovų tikrÄ jÄ valiÄ , praÅ¡yti reikalavimÄ patikslinti ir šį reikalavimÄ iÅ¡nagrinėti.

Apygardos teismas, nenustatęs ieÅ¡kinio dalyko bei reikalavimų apimties, negalėjo ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir jo neiÅ¡nagrinėjo, nepagrįstai sutelkdamas dėmesį tik į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ (naudojimosi turtu tvarkos nustatymÄ ). Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡ki bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v.

N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; Å¡iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ aiÅ¡kino Å¡ių normų turinį ir analizavo jų taikymo sÄ lygas bei pagrindus.

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; kt.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais; bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v.

A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto, esančio Palangos m. sav., Palangos m., Vilties takas 7, teismas negalėjo nustatyti tam tikrus naudojimosi nekilnojamuoju turtu periodus, tačiau turėjo atsižvelgti į tai, kad CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dai: pirma, daiktas gali bÅ«ti padalijamas natÅ«ra (bÅ«tina tokio atidalijimo sÄ lyga – daiktas turi bÅ«ti dalus), antra, daiktas gali bÅ«ti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensacijÄ pinigais (toks reikalavimas iÅ¡ esmės buvo iÅ¡dėstytas ieÅ¡kinyje).

Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo bÅ«do, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iÅ¡ jų teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Å iuo atveju pirmenybė teikiama atidalijimui natÅ«ra (CK 4.80 str. 2 d.), nes taip geriau užtikrinamos kiekvieno iÅ¡ bendraturčių nuosavybės teisės į daiktÄ , iÅ¡saugomos jų galimybės realiai valdyti, naudotis ir disponuoti konkrečiu daiktu (jo atskirta dalimi).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ pinigais yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir galimas tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijus daiktÄ natÅ«ra bÅ«tų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natÅ«ra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus, gali bÅ«ti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus.

Toks atidalijimo bÅ«das yra pranaÅ¡esnis, nes leidžia iÅ¡vengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sÄ naudų ar galimos žalos daikto paskirčiai.Atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galimybė nustatyta tam, kad palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrÄ daiktÄ Ä¯gyvendinimÄ ir ateityje iÅ¡vengiant bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; kt.). Å is įstatyme nustatytas atidalijimo tikslas gali bÅ«ti pasiektas tada, kai yra nustatytos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalys ir atidalijus nebelieka bendrosios nuosavybės teise valdomo turto. Akivaizdu, kad pagal paminėtÄ teismų praktikÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo bÅ«das, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovės pozicijÄ ir, nustatydamas naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , visiÅ¡kai eliminavo ieÅ¡kovų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė negali bÅ«ti laikoma silpnesniÄ ja puse, teismas beatodairiÅ¡kai negali jai teikti prioriteto (CPK 185 str.). Kartu pažymėtina, kad ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, ir nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; Å¡iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.

Nepriklausomai nuo to ar pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinį spręstų dėl turto atidalijimo ar dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat privalo vertinti ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v.UAB „Mototecha“ bylos Nr. 3K-3-483/2009; kt.).

IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog Å¡alys per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nepateikė teismui tinkamo projektinio pasiÅ«lymo, kaip atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės joms priklausančiÄ turto dalį ar kaip apibrėžti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , nors bylÄ nagrinėjantis teismas privalo tirti tokio pobÅ«džio aplinkybes. Dėl Å¡ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas vėlgi negali tinkamai nustatyti ar Å¡alims priklausančių daiktų dalies atskyrimas natÅ«ra ar naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymas yra galimas ir nepadarys žalos turto paskirčiai.

Tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovės nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos bei žemės sklypo plano fragmentų pateikimas negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu projektu, kad iÅ¡spręsti nagrinėjamÄ Å¡alių ginÄÄ (CPK 177, 185 str.), todėl tokie projektiniai pasiÅ«lymai, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, turi bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nekilnojamojo turto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

G. v. VÄ® Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektÄ atsirasti turi bÅ«ti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Å alys teigia, kad ginčas vyksta dėl pavelėto turto (4. 47 str. 2 d., 5.68 str.), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra Å¡alių nurodytų 2008 m. rugsėjo 4 d. ir/ar 2008 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimų, t. y. Å¡alių nuosavybės teisių į ginčo turtÄ atsiradimo pagrindo (CK 5.50, 5.67 str., 4.47 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, Å¡alims nepateikus Å¡io įrodymo, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiÅ«lyti Å¡alims jį pateikti (CPK 177, 178 str.).Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                   Danutė Gasiūnienė                  Konstantinas Gurinas                                                                                   Nijolė Piškinaitė