72153252-bb59-427c-a5bb-c2af028874ee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-413-407/2023 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00005-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.4.2 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „SITOLA“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SITOLA“ 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismÄ be kita ko praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai nemokumo (restruktÅ«rizavimo) bylÄ .

2. Nurodė, kad pagrindinė atsakovės veiklos rūšis – švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimas. Atsakovės finansinė veikla sutriko dėl šių esminių priežasčių:

1) auginamos veislinės bandos susirgimo: 2021 metų rudenį bendrovei atlikus gyvÅ«nų kraujo tyrimus bei paÅ¡arų kokybės tyrimus, paaiÅ¡kėjo, kad žvėreliai serga aleutine liga. Bendrovė priėmė sprendimÄ užmigdyti visus turėtus žvėrelius bei įsigyti naujÄ veislinę bandÄ veiklos tęstinumui užtikrinti;

2) dėl nestabilumo audinių kailių rinkoje, kurį sukėlė pandemija COVID-19. Tiek 2020 metais, tiek 2021 metais aukcionuose, kuriuose bendrovė parduodavo savo produkcijÄ , buvo stebimas parduodamų kailių kainų nestabilumas. Bendrovė negalėjo prognozuoti ar lemti aukcionuose parduodamų kailių kiekių, tipų – tai ženkliai apribojo iÅ¡ kailių gautinas sumas. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu turimo trumpalaikio turto (audinių kailių) bendrovė negali parduoti ir bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais, nes jis, siekiant gauti geriausiÄ kainÄ , yra parduodamas tarptautiniuose aukcionuose, kurie vyksta iÅ¡ anksto nustatytomis konkrečiomis datomis. Å iemet aukcionas, kuriame bendrovė ketina parduoti savo turimus audinių kailius, vyks kovo 15 d., birželio 16 d. ir rugsėjo 13 d., todėl ir pajamas bendrovė gaus tik atitinkamais laikotarpiais.

3. Trečiasis asmuo restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Juodoji audinė“ su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad UAB „SITOLA“ nesusiduria su finansiniais sunkumais, o finansinėse ataskaitose turtas yra mažesnis nei yra iÅ¡ tikrųjų, pareiÅ¡kėja siekia nuslėpti nuo kreditorių apie 442 838 Eur vertės turto. Audito iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „SITOLA“ bendrasis likvidumo rodiklis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 2,48; 2022 m. lapkričio 30 d. – 1,74, kitaip tariant, bendrovė turi kur kas daugiau trumpalaikio turto, nei trumpalaikių įsipareigojimų. Kadangi Å¡ie rodikliai ženkliai virÅ¡ija 1,2 ribÄ , auditorė padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „SITOLA“ nepriklauso nei restruktÅ«rizuotinų, nei bankrutuojančių įmonių grupei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi be kita ko nutarė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „SITOLA“.

5. Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „SITOLA“ finansinius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais. Ji negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, UAB „SITOLA“ turi finansinių sunkumų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 2 straipsnio 5 dalis.), todėl tenkinama JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lyga.

6. UAB „SITOLA“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lyga, bendrovė taip pat yra gyvybinga. Teismas nurodė, kad gaunant pajamas yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktÅ«rizavimo procedÅ«ras. Teismas pažymėjo, kad, remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, UAB „SITOLA“ 2022 m. gruodžio 3 d. turėjo 14 darbuotojų (apdraustųjų). Nors UAB „SITOLA“ finansinė padėtis yra sunki, tačiau įmonės darbuotojai neatleisti, taigi įmonė ir toliau siekia vykdyti veiklÄ .

7. Teismas sprendė, kad UAB „SITOLA“ atitinka visas JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sÄ lygas, kurioms esant jai gali bÅ«ti keliama restruktÅ«rizavimo byla, ir nėra JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos, kai restruktÅ«rizavimo byla negalėtų bÅ«ti keliama. UAB „SITOLA“ pateikė įmonės restruktÅ«rizavimo plano projektÄ . RestruktÅ«rizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „SITOLA“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu keliamus tikslus – sugrÄ Å¾inti skolas kreditoriams sutartu ir restruktÅ«rizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, iÅ¡saugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklÄ , atkurti ilgalaikį įmonės mokumÄ , iÅ¡saugoti darbo vietas darbuotojams ir užtikrinti jiems stabilų pragyvenimo Å¡altinį, iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, padidinti pardavimo apimtis ir uždirbti pelnÄ iÅ¡ Å«kinės-komercinės veiklos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Trečiasis asmuo RUAB „Juodoji audinė“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės UAB „SITOLA“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ginčijo ieÅ¡kovo teiginį, kad atsakovė UAB „SITOLA“ susiduria su finansiniais sunkumais;

įrodinėjo, jog pateiktas UAB „SITOLA“ restruktÅ«rizavimo planas neatitinka JANÄ® reikalavimų, o plano projekte numatytos priemonės nepadės UAB „SITOLA“ įveikti finansinių sunkumų; kvestionavo teismui pateiktų UAB „SITOLA“ finansinių rodiklių tikslumÄ ir teisėtumÄ . BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl Å¡ių motyvų ir įrodymų visiÅ¡kai nepasisakė. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad restruktÅ«rizavimo byla gali bÅ«ti keliama.

Tai laikytina nutarties esminiu trūkumu, kadangi nutartis yra visiškai be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. 8.2. UAB „SITOLA“ yra moki. Siekiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalinga įrodyti nemokumo tikimybę, o būtent, kad per artimiausius tris mėnesius įmonės negalės įvykdyti daugelio pradelstų finansinių įsipareigojimų, jog trūksta apyvartinių lėšų, o skolos – didėja. Šios pareigos ieškovė neįvykdė. Pirmasis kailių pardavimas vyks kovo 15 d. aukciono metu, taigi atsakovė netrukus gaus prievolių vykdymui bei veiklos tęstinumui būtinas lėšas.

Atsakovė yra moki ir nėra tenkinama JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga. 8.3. UAB „SITOLA“ savo finansinėse ataskaitose bei teismui pateiktame restruktÅ«rizavimo plano projekte pateikia netikslius duomenis apie turtÄ â€“ atvaizduoja turinti mažiau turto, nei fiksuoja savo vidinėje apskaitoje: UAB „SITOLA“ už 2021 m. nuslėpė net 752 tÅ«kst. eurų pelno prieÅ¡ apmokestinimÄ , kuris užfiksuotas jos darbinės atskaitomybės parengimo lentelėje (didžiojoje knygoje), tačiau neužfiksuotas finansinėse ataskaitose bei restruktÅ«rizavimo plano projekte.

Viena vertus, tai reiÅ¡kia, jog UAB „SITOLA“ nuo kreditorių nuslėpė Å¡iÄ reikÅ¡mingÄ pajamų sumÄ , iÅ¡ kurios turėjo bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai. Kita vertus, akivaizdu, jog Å¡is nuslėptas 2021 m. rezultatas nebuvo perkeltas ir į UAB „SITOLA“ 2022 m. finansinius rezultatus, tokiu bÅ«du dirbtinai bloginant UAB „SITOLA“ finansinius rezultatus bei rodiklius. 8.4. VieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, vienai audinei užauginti per metus tenka iki 50 kg paÅ¡arų.

UAB „SITOLA“ kartu su 2023 m. vasario 6 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė apskaitos duomenis apie pašarų įsigijimus 2022 metais. Pagal šiuos apskaitos duomenis, UAB „SITOLA“ per 2022 m. įsigijo 2 093 054 kg pašarų, tai reiškia, kad metų eigoje UAB „SITOLA“ šėrė 41 861 vnt. audinių. Tuo tarpu byloje pateiktuose dokumentuose UAB „SITOLA“ deklaruoja 2022 m. užauginusi vos 28 210 vnt. audinių. Iš UAB „SITOLA“ pateiktų duomenų (pašarų įsigijimo dažnio) akivaizdu, kad bendrovė pašarų nesandėliuoja, o įsigyja tik einamajam poreikiui tenkinti, taigi UAB „SITOLA“ per 2022 m.

įsigijo ženkliai daugiau paÅ¡aro, nei reikėtų jos deklaruojamam prieaugliui Å¡erti. Be to, UAB „SITOLA“ restruktÅ«rizavimo plano projekte (8 lentelėje) laiko, jog viena audinė per metus atsiveda apie 4,1 jauniklio. Tuo tarpu už 2022 metus UAB „SITOLA“ teigia, jog 12 822 vnt. banda atsivedė tik 28 210 vnt. prieauglį, t. y. 1 audinė turėjo vos 2,2 vnt. prieauglio. Atitinkamai, UAB „SITOLA“ už 2022 metus nuo kreditorių ir teismo slepia audinių už savikainÄ nuo 442 838 Eur. 8.5.

Audito iÅ¡vados pagrindžia, jog teismui pateikti UAB „SITOLA“ finansiniai rezultatai yra akivaizdžiai nepatikimi – UAB „SITOLA“ nepagrįstai slepia dalį turto, sumažino savo (neslepiamo) turto vertę, padidino sÄ naudas ir nuslėpė itin reikÅ¡mingÄ pajamų skaičių, tokiu bÅ«du „kurdama“ fiktyvų pagrindÄ restruktÅ«rizavimo procesui. 8.6. RestruktÅ«rizavimo plane numatytas 2022–2026 m. (imtinai) UAB „SITOLA“ restruktÅ«rizavimo laikotarpis, kurio metu ketinama atkurti tariamai prarastÄ Ä¯monės mokumÄ bei atsiskaityti su kreditoriais.

Visgi, Lietuvos Respublikos GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, uždrausiantis kailinių žvėrelių auginimo verslÄ , buvo registruotas dar 2021 m. pabaigoje; juo numatoma, jog draudimas vykdyti veiklÄ Ä¯sigalios nuo 2025 m. gruodžio 31 d. 8.7. Projekte nėra nurodomi jokie konkretÅ«s tikslai, veiksmai, sprendimai, verslo planai ar veiksniai, kurie galėtų lemti vienokius ar kitokius atsakovės veiklos rezultatus ateityje. Atsakovės UAB „SITOLA“ restruktÅ«rizavimo plano projektas yra grindžiamas deklaratyvaus pobÅ«džio tikslais „mažinti sÄ naudas“, „didinti pajamas“ ir „dirbti efektyviau“, niekaip nedetalizuojant, nekonkretizuojant ir nepagrindžiant, kaip tokie tikslai neva bus pasiekti.

Taigi UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo plano projektas akivaizdžiai neatitinka JANĮ keliamų reikalavimų ir nepadės (negali padėti) UAB „SITOLA“ išvengti finansinių sunkumų (kurie, beje, apskritai neegzistuoja).

9. Atsakovė UAB „SITOLA“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 9.1. Apeliantės reikalavimas atsakovei sudaro 601 548,05 Eur. Apeliantė yra restruktÅ«rizuojama įmonė, kurios pagrindinė veikla taip pat yra kailinių žvėrelių (audinių) auginimas, produkcijos (kailių) realizavimas, t. y. atsakovė yra apeliantės konkurentė. IÅ¡ kitų tarp Å¡alių vykusių ginčų apeliantei yra žinoma, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmė atsakovės turimos audinių bandos liga.

Pažymėtina, kad apeliantei Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡ esmės dėl analogiÅ¡kų priežasčių. Atsakovė laiko, kad apeliantė iÅ¡ tiesų siekia paÅ¡alinti konkurentÄ iÅ¡ rinkos ir daryti spaudimÄ , jog jos finansinis reikalavimas bÅ«tų patenkintas anksčiau nei kitų kreditorių. 9.2. Atsakovė 2021 m. pabaigoje įsigijo naujÄ audinių bandÄ , jos turimas turtas virÅ¡ija įsipareigojimus kreditoriams, tačiau Å¡iuo metu turimo trumpalaikio turto (audinių kailių) negali parduoti, nes, siekiant gauti geriausiÄ kainÄ , jis yra parduodamas tarptautiniuose aukcionuose, kurie vyksta iÅ¡ anksto nustatytomis konkrečiomis datomis. 9.3.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra 2 žvėrelių fermos: pirmoji (duomenys neskelbtini). Joje yra įrengtos stoginės su 992 880 vienetais narvų bei visa infrastruktÅ«ra (tvoros, apÅ¡vietimas ir kita įranga), antroji – (duomenys neskelbtini), kurioje yra įrengtos stoginės su 5 724 vienetais narvų, taip pat su visa infrastruktÅ«ra. DidžiÄ jÄ dalį atsakovės turimo turto sudaro auginamos audinės ir audinių kailiai aukcionuose ir atsakovė finansines lėšas gauna nereguliariai, o realizavusi kailius aukcionuose.

Atsakovė per kasÄ grynaisiais pinigais piniginių operacijų nevykdo, o laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 15 d. atsakovė į banko sÄ skaitas iÅ¡ viso gavo tik 125 435,74 Eur įplaukų, 2023 m. kovo mėnesį vykusio kailių aukciono metu atsakovė iÅ¡ „Kopenhagen Fur International A/S“ iki 2023 m. kovo 23 d. turėtų papildomai gauti 36 535,50 Eur pajamų už kalių pardavimÄ . 9.4. Apeliantės pasitelktam antstoliui vykdant 625 919 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto, atsakovė negali ir nebegalės disponuoti turimomis piniginėmis lėšomis, neabejotinai pritrÅ«ks apyvartinių lėšų, o tai neleidžia užtikrinti elementarių audinių bandos egzistavimo poreikių, tokių kaip gyvÅ«nų maitinimas, savalaikis vakcinavimas ir kt.

IÅ¡ kailių pardavimo atsakovės generuojamos gaunamos pajamos objektyviai neleidžia atsakovei iÅ¡ karto atsiskaityti su apeliante, antstoliui tęsiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto atsakovė greitu metu nebeturės apyvartinių lėšų bei lėšų dengti prisiimtiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, atsakovė nebegalės toliau vykdyti savo Å«kinės komercinės veiklos ir bus priversta bankrutuoti. 9.5. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis atsakovė turėjo iÅ¡ viso kailių ir audinių 85 156 vnt., iÅ¡ jų 12 822 vnt. audinių ir 72 334 vnt. kailių.

Lentelėje nurodytas prieauglis 28 210 vnt. audinių jauniklių atsirado per 2022 metus t. y. birželio mėnesį, taigi iÅ¡ viso atsakovei teko Å¡erti 41 032 vnt. audinių. Atitinkamai, atsakovė nenuslėpė turimo turto nuo kreditorių. 9.6. Atsakovės restruktÅ«rizavimo plano projekte yra numatyta, kad, esant poreikiui, papildomai yra nuomojamos fermos žvėrelių auginimui. PareiÅ¡kėjas pateikia papildomus įrodymus, kad 2022 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta audinių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė 4 000 vnt. audinių patelių, kurios buvo susikergusios vienÄ kartÄ arba nesikergusios balandžio mėnesį, kitai įmonei, tačiau atsakovė įsipareigojo teikti Å¡iai įmonei Å¡ių audinių priežiÅ«ros, auginimo, maitinimo atsakovės turimais paÅ¡arais paslaugÄ atsakovės fermoje, kol audinės subręs ir bus iÅ¡dirbtos į kailius.

Todėl, atitinkamai, atsakovei nuosavybės teise priklausančių audinių prieauglis buvo mažesnis. 9.7. 2023 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos. Tačiau įstatymo projektas dar nėra priimtas ir įsigaliojęs, taigi, teiginys, kad atsakovės vykdoma veikla bus uždrausta 2026 m., neatitinka tikrovės. 9.8.

Apeliantė nepagrįstai sutapatina restruktÅ«rizuojamos įmonės restruktÅ«rizavimo plano projektÄ ir restruktÅ«rizavimo planÄ . 9.9. Apelianto pateikta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma auditoriaus iÅ¡vada Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau– FAAÄ®) prasme bei neatitinka FAAÄ® 35 straipsnio reikalavimų, o iÅ¡vadoje nurodyti klausimai auditoriui apskritai nepatenka į auditoriaus kompetencijÄ . Be to, pačiame dokumente yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡i ataskaita yra skiriama iÅ¡skirtinai UAB „Juodoji audinė“ vadovybės naudojimui ir negali bÅ«ti naudojama kitiems tikslams bei negali bÅ«ti teikiama jokiai trečiai Å¡aliai be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio audito įmonės sutikimo. minėtas dokumentas Teismui negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, nes jame padaryti klaidingi faktiniai pastebėjimai. 9.10.

Didžioji dalis atsakovės kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 987 278,97 Eur (iÅ¡ bendrų atsakovės turimų kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro 2 675 443,78 Eur), raÅ¡tu yra iÅ¡reiÅ¡kę pritarimÄ , kad atsakovei bÅ«tų iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl papildomų dokumentų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 10.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Atsakovė UAB „SITOLA“ su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus dokumentus – sutarties su audito paslaugų teikimo įmone kopijÄ , kasos knygų iÅ¡raÅ¡Ä , banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡Ä , 2023 m. kovo 2 d. pažymÄ su vertimu, 2022 m. gegužės 1 d. audinių pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto kopijas, 2023 m. kovo 8 d. praneÅ¡imÄ spaudai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ teikiamais naujai pateiktais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima.

12. Atsakovė UAB „SITOLA“ 2023 m. balandžio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (DOK-1497) ir papildomus dokumentus – UAB „Bankrotų tyrimo centras“ konsultacinę iÅ¡vadÄ su priedais, kuriuos prašė pridėti prie civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinį, sprendžia, kad atsakovės naujai teikiami įrodymai tik papildo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus dėl bendrovės tikėtino nemokumo.

Atsižvelgdama į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, teismas atsakovės rašytinius paaiškinimus ir su jais teikiamus papildomus įrodymus priima. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų 13. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria UAB „SITOLA“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribų.

16. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota, nebuvo pasisakyta dėl esminių trečiojo asmens argumentų, kuriais buvo ginčijamas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas, o tai, trečiojo asmens teigimu, sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ nutartį ir Å¡alių procesinius dokumentus, neturi pagrindo su Å¡iais atskirojo skundo argumentais sutikti.

17. Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

18. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto, numatančio pagrindÄ panaikinti procesinį teismo sprendimÄ tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), taikymo ir aiÅ¡kinimo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimÄ kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 33 punktas, 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 34 punktas, kt.).

19. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trÅ«kumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimÄ (iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų bÅ«ti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimÄ Å¡io pažeidimo įtakÄ bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 35 punktas).

20. IÅ¡ skundžiamos Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas detaliai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat nurodė trečiojo asmens UAB „Juodoji audinė“ nesutikimo su pareiÅ¡kimu dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo argumentus, taigi nėra pagrindo teigti, jog į Å¡iuos motyvus visiÅ¡kai neatsižvelgė priimdamas procesinį sprendimÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos esmės – restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, dėl UAB „SITOLA“ atitikimo JANÄ® 21 straipsnio reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra labai lakoniÅ¡ki, iÅ¡ esmės neteikiama Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų analizė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog procesinis sprendimas yra visai be motyvų (sutrumpintų motyvų).

21. Primintina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-687/2017, 30 punktas ir jame nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).

Dėl nemokumo tikimybės, kaip sÄ lygos kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , nustatymo 22. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai restruktÅ«rizavimo bylÄ ir nurodė, kad ji nėra nemoki, tik patiria finansinių sunkumų. Tuo tarpu trečiasis asmuo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde įrodinėja, kad pareiÅ¡kėja yra moki, jos finansiniai rodikliai yra geri, todėl nėra pagrindo kelti restruktÅ«rizavimo bylos. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nemokumo tikimybės apibrėžties, nustatymo momento ir įrodinėjimo.

23. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra nemokumo tikimybė (JANÄ® 2 straipsnio 5 dalis), t. y. yra reali tikimybė, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANÄ® 2 straipsnio 71 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad nemokumo tikimybės koncepcija sukurta siekiant užtikrinti, jog procesas nebÅ«tų pradėtas nei per anksti iki nemokumo (kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos piktnaudžiauti teikiama apsauga, siekiant padengti visas savo skolas), nei per vėlai (dėl to restruktÅ«rizavimo procesas tampa neveiksmingas) (Jose M. Garrido ir kt., „Restructuring and Insolvency in Europe: Policy Options in the Implementation of the EU Directive“, International Monetary Fund 152 (2021)).

24. Pažymėtina, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas sukuria juridiniam asmeniui specifines teises ir pareigas – sustabdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės turto ir lėšų (JANÄ® 19 straipsnio 5 dalis), sustabdomas prievolių vykdymas ir netesybų skaičiavimas (JANÄ® 28 straipsnis), įsigalioja draudimas nutraukti esmines sutartis (JANÄ® 1021 straipsnis), taikoma naujo ir tarpinio finansavimo apsauga (JANÄ® 64 straipsnio 3 dalis) ir kt. Taigi juridinis asmuo (skolininkas), kuriam taikomos restruktÅ«rizavimo procedÅ«ros, tam tikra prasme atsiduria palankesnėje padėtyje nei kreditorius. Be to, teismas turi teisę tvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ , net jeigu kreditoriai jam ir nepritaria (JANÄ® 1111 straipsnis), tokiu bÅ«du gali bÅ«ti tiesiogiai veikiami sutartiniai Å¡alių teisiniai santykiai ir daroma teisminė intervencija modifikuojant Å¡alių prievoles.

25. Apibendrinant pažymėtina, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrÄ su finansiniais sunkumais siejamÄ ribÄ , jog bÅ«tų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo Å¡io momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023 30 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama mokiai įmonei, kadangi tokiu atveju kyla rizika iÅ¡balansuoti rinkÄ ir, nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo, daryti įtakÄ privatiniams teisiniams santykiams.

26. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė yra moki, kadangi bendrovė turi kur kas daugiau trumpalaikio turto, nei trumpalaikių (pradelstų ir nepradelstų) įsipareigojimų, UAB „SITOLA“ bendrasis likvidumo rodiklis 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 2,48, o 2022 m. lapkričio 30 d. – 1,74, Å¡iuos savo argumentus grindžia į bylÄ pateikta UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ ataskaita (4 t., b. l. 25).

27. JANĮ įtvirtintas konkretus nemokumo tikimybės terminas – trys mėnesiai – per kurį turėtų atsirasti realus nemokumas. Tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta tvarka ir būdas, kaip šis terminas turi būti nustatomas ar apskaičiuojamas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nemokumo prognozavimas jau daug metų yra tyrinėjamas mokslinėje literatūroje (žr., pavyzdžiui, E. I. Altman‘o bankroto prognozavimo modelį, Zavgren bankroto prognozavimo modelį, Chesser bankroto prognozavimo modelį ir daugelį kitų). Autorių mokslinių tyrimų gausa rodo, kad iki šiol negalima nustatyti patikimiausio bankroto prognozavimo modelio (Rasa Budrikienė, Irena Paliulytė, „Bankroto prognozavimo modelių pritaikomumas skirtingo mokumo ir pelningumo įmonėms“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2(26) (2012): 92).

28. Bendrovių ūkinę, investicinę ir finansinę būklę apibūdinančių santykinių rodiklių, kurie apskaičiuojami iš balanso bei pinigų srautų ataskaitų yra labai daug. Dažniausiai skaičiuojami pelningumo, ilgalaikio ir trumpalaikio mokumo (likvidumo), veiklos efektyvumo ir kapitalo rinkos rodikliai. Kiekviena grupė apima po keliolika santykinių rodiklių, kurie gali būti panaudoti įvairioms sritims vertinti. Bankrotui prognozuoti mokslininkai naudojo skirtingas šių rodiklių kombinacijas pritaikydami jiems svertinius koeficientus ir nustatydami to konkretaus tyrimo balų ribas. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, vien tik konkretaus rodiklio (ar keletos rodiklių) dydžio pateikimas negali lemti konstatavimo, kad įmonei (ne)gresia nemokumo tikimybė.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad įvairÅ«s koeficientai (bendrasis likvidumo rodiklis (arba trumpalaikio mokumo rodiklis), kritinio likvidumo rodiklis ir pan.), kurie gali bÅ«ti apskaičiuojami remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais ir iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie įmonės mokumÄ , negali bÅ«ti vertinami absoliučiais dydžiais, kadangi, be kita ko, turi bÅ«ti įvertinamas prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumai ir rinkoje prekes parduodančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių tiekėjų esamas finansinis ir ekonominis pajėgumas, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikÅ¡mė gali rodyti skirtingÄ situacijÄ . Tačiau nei restruktÅ«rizavimo plano projekte, nei trečiojo asmens pateiktoje ataskaitoje tokie duomenys nėra pateikti.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tent Å¡alims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atskirtimus (CPK 178 straipsnis), o teismas atlieka tokių įrodymų teisinį vertininimÄ . Nemokumo tikimybė pagal JANÄ® nustatytina atsižvelgiant į įrodymų visumÄ , kuriÄ teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

31. Nei JANÄ®, nei teismų praktika nemokumo bylose nėra suformavusi kitų (kitokių) įrodymų vertinimo taisyklių, nei bendrosios įrodymų vertinimo ir tyrimo taisyklės, įtvirtintos CPK, todėl teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

32. Trečiasis asmuo atsakovės mokumÄ Ä¯rodinėjo remdamasis į bylÄ pateikta UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ ataskaita, o atsakovė, atskirsdama į trečiojo asmens argumentus, pateikė UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitÄ . Atmestini atsakovės argumentai, kad UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ ataskaita negali bÅ«ti įrodymu civilinėje byloje, kadangi jis neatitinka leistinumo reikalavimo. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Å ie faktiniai duomenys turi bÅ«ti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad trečiasis asmuo ataskaitÄ gavo sudaręs susitarimÄ su ataskaitÄ rengusia įmone, taigi nepažeisdamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Pritartina atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentams, kad minėtas dokumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip auditoriaus iÅ¡vada. Nustatyta, kad procedÅ«ros buvo atliktos vadovaujantis 4400-tuoju tarptautiniu susijusių paslaugų apskaitos standartu (toliau – TSPAS), kuriame numatyta, jog sutartų procedÅ«rų užduotis nėra auditas, peržiÅ«ra ar kita užtikrinimo užduotis.

Atlikdamas sutartų procedÅ«rų užduotį praktikuojantis asmuo nerenka įrodymų, kad galėtų pareikÅ¡ti bet kokios formos nuomonės arba užtikrinimo iÅ¡vados, o iÅ¡vadas pagal tokį dokumentÄ paliekama daryti pačiam vartotojui, kuris remiasi ataskaitoje iÅ¡dėstytomis procedÅ«romis ir pastebėjimais (TSPAS 4400-tojo standarto 4, 6 punktai). Tačiau UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ parengta ataskaita laikytina raÅ¡ytiniu įrodymu civilinėje byloje.

33. Visgi įrodymams yra keliamas ir patikimumo reikalavimas. Nustatyta, kad UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaita yra skiriama išskirtinai UAB „Juodoji audinė“ vadovybės naudojimui ir negali būti naudojama kitiems tikslams, nors abiem šalims buvo žinoma, kad UAB „Juodoji audinė“ užsakė paslaugas būtent UAB „SITOLA“ dokumentų, kurie buvo pateikti restruktūrizavimo byloje, analizei. Kodėl buvo nustatytas būtent toks vartotojų ratas, teismui nėra žinoma ir nėra paaiškinta.

Tuo tarpu atsakovės pateikta UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaita buvo skirta bÅ«tent į Å¡iÄ nagrinėjamÄ civilinę bylÄ pateikti. Be to, UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ ataskaita parengta vadovaujantis tik civilinėje byloje buvusiais duomenimis, o UAB „Bankrotų tyrimo centras“ taip pat buvo suteikta prieiga prie UAB „SITOLA“ buhalterinės apskaitos programos. Todėl atsakovės pateikta UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaita laikytina iÅ¡samesniu bei patikimesniu įrodymu ir teismas ja vadovaujasi.

34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina bei sÄ naudos (1 t., b. l. 38) esmingai skiriasi nuo darbinės atskaitomybės lentelėjes už 2021 metų laikotarpį nurodytos informacijos (3 t., b. l. 42). Tačiau UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje pažymėta, kad teismui pateikta 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. darbinės atskaitomybės lentelė yra po pajamų ir sÄ naudų sÄ skaitų uždarymo operacijos, pajamos ir sÄ naudos perkeltos į nuosavybės dalį, todėl 2021 laikotarpio pajamų ir sÄ naudų dydžių nustatymui Å¡ios ataskaitos neužtenka.

Pagal darbinės atskaitomybės lentelės duomenis, nuosavybė per 2021 metus padidėjo nuo 130 136,61 Eur iki 329 639,64 Eur. SkirtumÄ sudaro 188 814,59 Eur ilgalaikio turto perkainavimo rezervas ir 10 688,44 Eur atvaizduotas 2021 metų pelnas. Pagal VÄ® „Registrų centro“ pateiktus 2021 metų finansinių ataskaitų duomenis, pelnas sudaro 5 667 Eur (skirtumas – 5 021,44 Eur). Tuo tarpu iÅ¡ UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ ataskaitos matyti, kad buvo tiesiog palyginti į bylÄ pateikti dokumentai, nedarant prielaidos ir nekeliant klausimo, ar darbinės atskaitomybės lentelė yra po pajamų ir sÄ naudų sÄ skaitų uždarymo operacijos, neanalizuojant kitų duomenų – nuosavybės – pasikeitimo, todėl vertintina kaip padaryta neatsižvelgus į esmines faktines aplinkybes, todėl nepatikima ir neiÅ¡sami.

35. Dar viena svarbi aplinkybė, kuri nurodyta UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje, yra ta, kad UAB „Gražinos BucikÅ«nienės ir partneriai“ ataskaitoje neįvertinta ir neatsižvelgta į biologinio turto prieauglio pajamų sumažinimÄ dėl gaiÅ¡enos, nes 2021 m. atsakovės Å«kyje iÅ¡plitusios aleutinės audinių ligos užsikrėtė visi turimi žvėreliai ir atsakovei teko utilizuoti visÄ turimÄ audinių bandÄ , nors Å¡ios aplinkybės buvo žinomos iÅ¡ civilinės bylos medžiagos.

36. UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje paneigti ir kiti trečiojo asmens argumentai dėl netinkamo finansinės atskaitomybės sudarymo ir galimo pajamų slėpimo. UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje nurodyta, kad pardavimo pajamas sudaro 500 ir 506 buhalterinės sÄ skaitos. Å iose sÄ skaitose apskaitytos pajamos sudaro 2 416 070,94 Eur 500-oje sÄ skaitoje ir 2 408 400 Eur biologinio turto prieauglio 506-oje buhalterinėje sÄ skaitoje, minus 1 283 400 Eur biologinio turto prieauglio pajamų sumažinimas dėl gaiÅ¡enos, iÅ¡ viso 3 541 070,94 Eur, o tai atitinka duomenis, kurie buvo pateikti VÄ® „Registrų centras“.

37. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, prieÅ¡ingai nei teigia trečiasis asmuo atskirajame skunde, nėra pagrindo civilinėje byloje nesiremti atsakovės pateiktais finansinės apskaitos dokumentais ir duomenimis. Atsakovė VÄ® „Registrų centrui“ nuolat teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, į bylÄ pateikti dokumentai pasiraÅ¡yti tiek bendrovės vadovo, tiek buhalterės, atitinka dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Atsakovė pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl auginamo žvėrelių kiekio, prieauglio ir paÅ¡arų santykio, pateikė UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitÄ , paneigiančiÄ trečiojo asmens motyvus dėl netinkamos apskaitos vedimo ir galimo turto slėpimo.

38. Be to, pažymėtina, kad apskaitos klaidų gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. VAS-21 „Dėl 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ tvirtinimo“ ((toliau – 7-asis apskaitos standartas), 18 punktas). Apskaitos klaidos gali būti taisomos (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas 19 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta esminių apskaitos klaidų, kurios galėtų daryti tokį didelį poveikį praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenims, kad tų laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis (7-ojo apskaitos standarto 3.4 papunktis, 19 punktas).

39. Pažymėtina, kad restruktÅ«rizavimo, kaip prioritetinio juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo bÅ«do, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktÅ«rizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktÅ«rizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedÅ«rų veiksmingumui didinti, kuria iÅ¡ dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Å ioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktÅ«rizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktÅ«rizuotis ankstyvame etape ir iÅ¡vengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingÄ gyvybingų įmonių likvidavimÄ .

Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti keliÄ darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgÅ«džių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrÄ vertę kreditoriams, palyginti su tuo, kÄ jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 ir kt.).

40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad poreikis iÅ¡saugoti rinkoje veikiančiÄ ir toliau pajėgiÄ iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobÅ«džio, yra socialiai reikÅ¡mingesnis už siekį likviduoti tokiÄ Ä¯monę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudÄ (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus iÅ¡saugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktÅ«rizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ ), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 49 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022 18 punktas ir kt.).

41. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vieningo modelio nemokumo tikimybei nustatyti, bendrovei esant mokiai, tačiau kilus ginčui dėl nemokumo tikimybės (atsiradimo) momento, nustačius veiksnius (pavyzdžiui, reikšmingo sandorio praradimas, didelio deliktinio reikalavimo atsiradimas, kilus pandemijai ir pan.), galinčius sukelti grėsmę bendrovės mokumui, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimo procedūroms.

42. IÅ¡ civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovė neturi piniginių lėšų banko sÄ skaitose (4 t., b. l. 95, 96), grynaisiais pinigais operacijų nevykdo (4 t., b. l. 88), o per 2022 m. gruodžio mėnesį – 2023 m. kovo mėnesį sugeneravo įvairių 116 397,73 Eur pajamų (4 t., b. l. 89–95). Nustatyta, kad per tÄ patį laikotarpį UAB „SITOLA“ buvo numačiusi patirti 140 193,75 Eur dydžio iÅ¡laidas (1 t., b. l. 79), į kurias nėra įtraukti mokėjimai kreditoriams. Å iuo metu jau yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurie siekia 1 221 479,02 Eur sumÄ (1 t., b. l. 12).

43. DidžiausiÄ ir labiausiai likvidų bendrovės turtÄ , kurio vertė yra 2 350 089 Eur, sudaro audinės (biologinis turtas) ir produkcija – iÅ¡dirbti audinių kailiai (duomenys restruktÅ«rizavimo plano rengimo metu, 1 t., b. l. 11). 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pateikti į aukcionus parduoti buvo kailiai, kurių vertė 1 368 534 Eur, 618 640 Eur vertės kailiai sandėliuojami, turimų žvėrelių vertė buvo 362 915 Eur (3 t., b. l. 304). Be to, nustatyta, kad kreditorė UAB „Juodoji audinė“ yra pradėjusi priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ UAB „SITOLA“ dėl 625 919 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo (1 t., b. l. 53), priimtas nurodymas priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas nuo UAB „SITOLA“ banko sÄ skaitos (1 t., b. l. 55), pateiktas nurodymas Danijos bendrovei „Kopenhagen Fur International“ pateikti informacijÄ , ar jai yra perduotas koks nors UAB „SITOLA“ turtas.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad žvėreliai ir kitas bendrovės turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra reikalingas bendrovės veiklai vykdyti, todėl Å¡io turto realizavimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia bendrovės likvidavimÄ . Atitinkamai, dėl Å¡io turto vertės ir realizavimo nėra pasisakoma sprendžiant dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymi, kad, nors bendrovė faktiÅ¡kai turi turto – iÅ¡dirbtų kailių – savo turimiems įsipareigojimams padengti, tačiau dėl prekės specifiÅ¡kumo ir pardavimo ypatumų (byloje nėra ginčo dėl to, kad didžiausiÄ kainÄ už Å¡iÄ prekę galima gauti jÄ parduodant tarptautiniuose aukcionuose), bendrovė negali iÅ¡ karto atsiskaityti su kreditoriais, kurių skolos yra pradelstos. Pradėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, bus destabilizuota bendrovės finansinė padėtis – bendrovė negalės sklandžiai mokėti einamųjų mokėjimų, priverstine tvarka bus realizuotas bendrovės turtas, tikėtina, ne už įmanomÄ didžiausiÄ kainÄ , todėl galimi potencialÅ«s nuostoliai.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė siektų piktnaudžiauti ar restruktÅ«rizavimo procesu ar ketintų nesÄ Å¾iningai naudotis restruktÅ«rizavimo procedÅ«romis. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė įrodė esant nemokumo tikimybę. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų 46. Apeliantės teigimu, UAB „SITOLA“ restruktÅ«rizavimo plano projektas neatitinka JANÄ® reikalavimų, o jame numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų.

Iš esmės atskirajame skunde nurodoma, kad restruktūrizavimo plano projektas nėra konkretus, o apsiribojama bendromis frazėmis „siekti efektyvumo“, „mažinti išlaidas“ ir pan.

47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentams, kad restruktÅ«rizavimo plano projektas neturėtų bÅ«ti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktÅ«rizavimo planu. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi bÅ«ti tik deklaracija, tačiau Å¡ioje proceso stadijoje (vertinant restruktÅ«rizavimo iÅ¡kėlimo sÄ lygų egzistavimÄ ) negalima reikalauti iÅ¡ įmonės, kad ji pateiktų labai iÅ¡samų veiklos ateityje įvertinimÄ , nes tai bus daroma sprendžiant restruktÅ«rizavimo plano tvirtinimo klausimÄ , kai iÅ¡ esmės sukonkretinami restruktÅ«rizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 64 punktas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 24 punktas ir kt.).

Restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 25 punktas).

48. IÅ¡ į bylÄ pateikto restruktÅ«rizavimo plano projekto matyti, kad bendrovė detaliai nurodė, kokį turtÄ turi, iÅ¡vardino kreditorius, pristatė savo finansinę bÅ«klę, finansinių sunkumų priežastis ir mastÄ . Taip pat nurodė, kad ketina mažinti veiklos iÅ¡laidas, apskaičiuota, kiek žvėrelių planuojama auginti, koks planuojamas prieauglis, kokios planuojamos gauti pajamos įvairiais metais, kokios suplanuotos iÅ¡laidos ir planuojamos mokėti skolos. Pažymėtina, kad atskirajame skunde keliamos abejonės dėl restruktÅ«rizavimo plano projekto yra abstrakčios ir neesminės. Trečiasis asmuo neginčija aplinkybės dėl planuojamų gauti pajamų ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais numatytais terminais.

49. Apeliantas teisingai pažymi, kad 2021 m. lapkričio 15 d. buvo užregistruotas GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, kuriuo siekiama uždrausti kailinių žvėrelių auginimo verslÄ . Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 5 d. įvyko kaimo reikalų komiteto posėdis, kuriame buvo svarstytas Å¡is įstatymo projektas ir nutarta įstatymų projektų svarstyme daryti pertraukÄ , siÅ«lant pareikalauti pateikti informacijÄ apie kompensacijos metodikos apskaičiavimÄ , ar siÅ«lomas kompensacijos dydis atitinka Danijos ir kitų Å¡alių analogiÅ¡kos komercinės veiklos uždraudimo kompensavimo dydžius bei metodikas, paaiÅ¡kinti, kuo iÅ¡skirtinės Å¡io verslo sÄ lygos Lietuvoje, kad kompensacijos taip reikÅ¡mingai skiriasi nuo kitų Å¡alių analogiÅ¡kos komercinės veiklos uždraudimo mokamų kompensacijų.

Taip pat buvo pasiÅ«lyta kreiptis dėl įstatymų projekto antikorupcinio vertinimo; kreiptis į Europos KomisijÄ , klausiant, kada Komisija numato inicijuoti kailinių žvėrelių verslų uždarymo klausimo svarstymÄ ES lygiu ir kaip Komisija siÅ«lytų finansuoti tokį veiksmÄ bei koks Komisijos požiÅ«ris į verslų uždarymÄ , galimai naudingÄ nedraugiÅ¡koms Å¡alims, Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pritartina atskirojo skundo argumentams, kad įstatymo projektas dar nėra priimtas ir įsigaliojęs ir Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl žvėrelių auginimo verslo uždraudimo nuo 2026 metų.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo ir procesinės bylos baigties 50. Apeliantė prašė priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl finansinės apskaitos netinkamo tvarkymo ir klaidingų finansinių rezultatų, informuojant apie juos Valstybinę mokesčių inspekcijÄ ir (arba) prokuratÅ«rÄ . CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ padaro iÅ¡vadÄ , jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirÄ jÄ nutartį ir nusiunčia jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatė pagrindo priimti atskirosios nutarties.

51. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis