2025-12-30 Nr. CB-6939-2-68-3-13604-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4408

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13604-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 17 d. paduotu atsakovės UAB „Consilium optimum“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl įpareigojimo nutraukti tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimą į nuosavybę, išvadą teikianti institucija – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė priimti atsisakymą nuo ieškinio; civilinę bylą nutraukti; priteisti L. S. ir R. S. lygiomis dalimis iš UAB „Consilium optimum“ 1569 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Consilium optimum“ 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; grąžinti ieškovui L. S. 56 Eur žyminio mokesčio.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės „Consilium optimum“ naudai iš L. S. ir R. S.; Priteisti atsakovės naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas patirtas kasacinės instancijos teisme.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ bylinėjimosi išlaidas priteisę nepagrįstą ieškinį pareiškusiai ir jo vėliau atsisakiusiai šaliai. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nepagrįsto ieškinio pasekmė, kai ieškovas neįrodo su ginčo dalyku susijusių aplinkybių egzistavimo, yra ieškinio atmetimas, kas lemia, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tokiais atvejais įgyja atsakovas, o ne ieškovas. Nurodo, kad viso proceso metu ieškovai neįrodė, kad iš atsakovės žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą ir gyvenamąjį namą patenka rūkalų dūmai. Šioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir ieškovai jų nepajėgė įrodyti. Neįrodžius ieškovų pažeistų teisių fakto, galima daryti išvadą, kad ieškinys nebuvo pagrįstas, todėl išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinys būtų buvęs atmestas. Atsisakius ieškinio, kurio pagrindas nebuvo įrodytas, būtent ieškovai turi kompensuoti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir 30 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti asmeniui padarytos žalos atlyginimą. Tačiau bylą nagrinėję teismai neįvertino tikrųjų ieškinio atsisakymo priežasčių, teismai neįvertino ieškovų piktnaudžiavimo procesu ir pateiktų ieškinio atsisakymo motyvų prieštaringumo. Atsakovė viso proceso metu nuosekliai nesutiko su ieškiniu ir sėkmingai nuo jo gynėsi, todėl atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, kad jai bus atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado dėl nepagrįstai ieškovų iškelto proceso.

2. Bylą nagrinėję teismai faktiškai pritaikė civiliniam procesui nebūdingą „gilios kišenės“ teoriją ir tuo pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles atvejais, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidas priteisiant šalies naudai, kurios procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir sąžiningas. Nurodo, kad teismai netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, nes bylinėjimosi išlaidas priteisė tos šalies naudai, kuri ir buvo atsakinga dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Teismai vietoje to, kad nustatytų tikrąsias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, patikėjo ieškovų nurodytais teiginiais ir laikė, kad ieškinį atsakovė patenkino, tačiau su tuo atsakovė nesutinka. Nurodo, kad atsakovei susidaro įspūdis, jog teismai šioje byloje bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamiesi ne priežasties teorija (CPK 94 straipsnio 1 dalis), o remdamiesi „gilios kišenės“ teorija, pagal kurią didesnė atsakomybės rizika tenka turtingesnei šaliai. „Gilios kišenės“ teorijos pritaikymas nagrinėjamoje situacijoje reiškia ne tik CPK 94 straipsnio 1 dalies pažeidimą, bet ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 17 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė