2020-10-21 Nr. AB-19849-3-62-3-02521-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4853-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02521-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-3358-15414 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir skirtų advokatą paruošti procesinius dokumentus teismui dėl neteisėtai skirto žemės sklypo, kuriuo negali naudotis, nors už jį buvo sumokėti pinigai. Tačiau Tarnyba atsisakė skirti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos nuomone, toks atsakovo sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas.

3. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnybai pateikė visus dokumentus, įrodančius turtinę padėtį. Pareiškėja teigė, kad jai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pardavė ne tą sklypą, todėl siekia, jog ši klaida būtų ištaisyta. Kadangi ji yra senyvo amžiaus ir pati negali išspręsti visų teisinių klausimų, todėl ir kreipėsi į Tarnybą.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai reikalingas advokatas paruošti procesinius dokumentus teismui dėl neteisėtai skirto žemės sklypo. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypą skyrė NŽT, už kurį ji sumokėjo pinigus, tačiau negali juo naudotis. Tarnyba raštu kreipėsi į pareiškėją prašydama per 30 dienų terminą nurodyti asmenis ir priežastis, kurios trukdo pareiškėjai naudotis išpirktu žemės sklypu. Pareiškėja per nustatytą terminą Tarnybai prašomų dokumentų nepateikė, todėl Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjos J. B. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Tarnybos Kauno skyriuje 2018 m. liepos 15 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas, reg. Nr. (2.1)NTP-1-3358, suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. paruošti procesinius dokumentus teismui ir atstovauti pareiškėją teisme dėl neteisėtai skirto žemės sklypo. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjai žemės sklypą neteisėtai skyrė NŽT, ji sumokėjo už žemės sklypą pinigus, o žeme naudotis negali.

8. Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-4355 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją, t. y. nurodyti asmenis ar priežastis, kurios pareiškėjai trukdo naudotis išpirktu žemės sklypu, tačiau pareiškėja jokių duomenų ar paaiškinimų Tarnybai per nustatytą terminą nepateikė.

9. Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-3358-115414 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

10. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinęs pareiškėjos 2019 m. liepos 15 d. prašyme išdėstytą antrinės teisinės pagalbos suteikimo esmę, sprendė, kad Tarnybos Kauno skyrius pagrįstai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėjos prašymo esmė dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išdėstyta nekonkrečiai, nes iš formuluotės neaišku kokios pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos. Taigi Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstumo ir patikrinti, ar nėra įstatyme numatytų pagrindų šiai pagalbai neteikti.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja nevykdė Įstatymo 4 straipsnyje numatytos pareigos bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui nurodė papildomas aplinkybes, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ji nusipirko 2 žemės sklypus, kurių plotas atitinkamai yra 0,2700 ha ir 0,4900 ha. Teigė, jog abu žemės sklypai turėjo būti (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau paaiškėjo, kad 0,4900 ha žemės sklypas buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Pareiškėja nurodė, jog ji buvo apgauta, kadangi sumokėjo pinigus kaip už labai geros kokybės žemės sklypą, prašė komisijos dėl minėto žemės sklypo vertės nustatymo bei išsiaiškinti, kodėl pareiškėjai buvo parduotas žemės sklypas ne (duomenys neskelbtini). Prie skundo šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė. Teismas nurodė, kad posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui NŽT Kėdainių skyriaus 2019 m. birželio 14 d. raštą Nr. 9SD-2132-(14.9.104.), kuriame nurodyta, jog klausimas dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties, dalyje dėl 0,4900 ha asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo teisėtumo bei reikalavimo priteisti sumokėtus pinigus už pirktą 0,4900 ha žemės sklypą, jau išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

13. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad J. B. patikslintu ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 10 d. dalį dėl 0,4900 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo negaliojančia ir priteisti iš atsakovo sumokėtus pinigus už pirktą 0.4900 ha ploto žemės sklypą – 987 Eur. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9583-736/2018 J. B. ieškinį atsakovui NŽT dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1622-259/2018 (teisminio proceso Nr. 2-22-3-00443-2018-1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 20 d. atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą. Taigi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9583-736/2018 yra įsiteisėjęs.

14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, siekia nuginčyti 2017 m. rugpjūčio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau dėl minėtos sutarties dalies teisėtumo bei pinigų grąžinimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, todėl sprendė, jog Tarnyba pagrįstai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, kad galėtų išsiaiškinti ar nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, o pareiškėjai nepateikus papildomos informacijos, pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi.

15. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat, kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Tarnybos Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

III. 16. Pareiškėja J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

17. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. liepos 15 d. Tarnybos Kauno skyriui buvo pateikusi prašymą suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, jog jai reikalingas advokatas paruošti procesinius dokumentus teismui dėl neteisėtai skirto žemės sklypo, kuriuo negali naudotis, nors už jį buvo sumokėti pinigai. Tačiau Tarnyba prašymo netenkino.

18. Pareiškėja teigia, kad Tarnybos Kauno skyriaus sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas, o jai suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Nurodo, kad yra grubiai pažeistos jos turtinės teisės, ji jaučiasi apgauta ir patyrė materialinius nuostolius. Tikėjosi, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinės bylą ir skundą patenkins, tačiau pirmosios instancijos teismas skundą atmetė.

19. Pareiškėja pažymi, kad į Tarnybos Kauno skyrių kreipėsi dėl to, kad jai reikalinga nemokama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl pažeistų turtinių teisių gynimo, ji nėra teisininkė ir nesugeba pati paruošti procesinių dokumentų teismui, todėl reikalingos advokato paslaugos.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-3358-15414, kuriuo atsisakyta pareiškėjai J. B. teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų), teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Tarnybos Kauno skyrių suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat pažymėjo, kad civilinis ginčas dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl 0,4900 ha asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo teisėtumo bei reikalavimo priteisti sumokėtus pinigus už pirktą 0,4900 ha žemės sklypą, jau išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ji tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinės bylą, tačiau jos skundas buvo nepagrįstai atmestas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011, kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

29. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11, 12 straipsniuose. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, nustatantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų).

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su prašymu 2019 m. liepos 15 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kuriame nurodė, jog reikalingas advokatas paruošti procesinius dokumentus teismui ir atstovauti teisme dėl neteisėtai skirto žemės sklypo. Žemės sklypą neteisėtai skyrė Žemės tarnyba, sumokėjo už žemės sklypą pinigus, tačiau negali juo naudotis. Nori savo teises apginti teisme. Pareiškėja su prašymu pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie išmokėtas išmokas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą apie išmokas, asmens tapatybės kortelės kopiją, santuokos liudijimo kopiją, pažymą apie šeimos sudėtį, mirties liudijimo kopiją. Tarnyba 2019 m. liepos 19 d. rašte Nr. (2.1)NO-2-4355 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjos paprašė pateikti informaciją, t. y. nurodyti asmenis ar priežastis, kurios trukdo pareiškėjai naudotis išpirktu žemės sklypu. Tarnyba šiame rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepateikus prašomos informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, Tarnyba priims sprendimą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

31. Tarnybos Kauno skyrius, nustatęs, kad pareiškėja Tarnybai per nustatytą 30 dienų terminą nepateikė 2019 m. liepos 19 d. rašte prašomos pateikti informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, remdamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skunde ir Tarnybos atsiliepime nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad Tarnyba pagrįstai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo siekdama išsiaiškinti, ar nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, o pareiškėjai nepateikus Tarnybos prašomos papildomos informacijos, pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjos teismo posėdyje pateiktą NŽT Kėdainių skyriaus 2019 m. birželio 14 d. raštą Nr. 9SD-2132-(14.9.104.) ir nustatė, kad yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9583-736/2018, kurioje pareiškėja prašė pripažinti dalį valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 10 d., dėl 0,4900 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo negaliojančia ir priteisti iš atsakovo sumokėtus pinigus už pirktą 0.4900 ha ploto žemės sklypą – 987 Eur. Šiuo sprendimu pareiškėjos ieškinys NŽT dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir sumokėtų pinigų už žemės sklypą priteisimo atmestas.

33. Taigi nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė Tarnybos prašomos pateikti informacijos (nurodyti asmenis ar priežastis, kurios trukdo pareiškėjai naudotis išpirktu žemės sklypu), t. y. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir dokumentų, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą bei išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo tiek su Tarnybos priimtu Sprendimu, tiek ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, tik abstrakčiai nurodė, jog tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinės bylą.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius