2017-05-17 Nr. AB-10417-3-64-3-00488-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-33-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00488-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. R. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl terminų prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. R. su 2014 m. sausio 30 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai įstatymo nustatytus terminus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į C. bei M. B. 2,0955 ha bei V. R. 2,1977 ha ir S. Š. 0,1092 ha iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę bei giminystės ryšį su buvusiais savininkais ir nuosavybės teises patvirtinantiem dokumentams pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus įstatymų nustatytų praleistų terminų atnaujinimui, jeigu teismas terminų praleidimo priežastis pripažins svarbiomis.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos M. R. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėja M. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. balandžio 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo.

Pareiškėja 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo paduoti. M. R. paaiškina, kad paduodama apeliacinį skundą teismui, buvo praleidusi jo padavimo terminą, tačiau terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja pažymi, kad sprendimą Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė 2014 m. balandžio 25 d., tačiau M. R. informaciją apie priimtą sprendimą netenkinti jos pareiškimo iš savo atstovo advokato Mindaugo Permino elektroniniu paštu gavo 2014 m. gegužės 10 d., o teismo sprendimo nuorašas pareiškėjai elektroniniu paštu buvo pateiktas 2014 m. gegužės 14 d., t. y. pasibaigus 14 dienų terminui jam apskųsti. M. R. nurodo, kad jos atstovas paaiškino, jog teismo sprendimas jai pavėluotai buvo išsiųstas dėl atstovo rimtos ligos ir gydymosi ligoninėje Telšiuose. Pareiškėjos nuomone, šis faktas neturėtų reikšti, kad ji būtų turėjusi galimybę pati apeliacinį skundą parengti ir jį apeliacinės instancijos teismui pateikti per 14 dienų terminą, kadangi atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), toks terminas nėra realus. Teigia, kad turėjo būti skiriama daug daugiau laiko minėtam sprendimui išversti į anglų kalbą, kadangi pareiškėjai sunkiai supranta teisinę lietuvių kalbą, kad galėtų su teisininku pasikonsultuoti dėl tolesnių veiksmų ir parengti apeliacinį skundą. Be to, buvo labai svarbu per tam tikrą laiką sutaupyti piniginių lėšų, kad būtų galima tęsti dalyvavimą iškeltoje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinės arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Taigi, apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja gyvena ne Lietuvoje bei gerai nesupranta teisinės lietuvių kalbos.

Pažymėtina, kad M. R. prašomas panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. balandžio 25 d., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas iki 2014 m. gegužės 9 d. įskaitytinai. Pareiškėja apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. balandžio 18 d., t. y. beveik trimis metais praleidusi įstatymo nustatytą keturiolikos dienų pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą.

Nustatyta, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėją M. R. atstovavo advokatas Mindaugas Perminas, kurio įgaliojimus patvirtina 2013 m. spalio 15 d. atstovavimo sutartis (b. l. 7). Be kitų įgaliojimų, atstovui buvo suteikta teisė gauti teismo sprendimus ir apeliacine tvarka juos apskųsti. Taigi, pareiškėjos buvimas kitoje šalyje nesudarė kliūčių pasirūpinti savo teisių gynimu ir būti atstovaujamai advokato. Pažymėtina, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Dėl objektyvių priežasčių negalėdama atlikti tam tikrų veiksmų, susijusių su procesinių dokumentų gavimu ir siuntimu teismui, pareiškėja turėjo galimybę šių veiksmų atlikimą suderinti su atstovu. Kaip nurodo pati M. R., jau 2014 m. gegužės 14 d. gavo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą, o 2014 m. gegužės 10 d. buvo informuota apie priimtą sprendimą, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio pareiškėja būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises: suderinusi veiksmus su įgaliotu atstovu, ieškojusi kito atstovo, pati rengusi apeliacinį skundą ir pan., o apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2017 m. balandžio 18 d.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidusi įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą, M. R. privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas beveik trejais metais.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti M. R. praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jos apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas M. R. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. R. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo panaikinimo ir jį kartu su priedais grąžinti M. R..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė