Legislator Case Law & Legislation
2023-01-19 Nr. BB-407-1-01-1-38218-2020-9 AI generated

2023-01-19 Nr. BB-407-1-01-1-38218-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2023-01-19 Nr. BB-407-1-01-1-38218-2020-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo K. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2023-01-19 Nr. BB-407-1-01-1-38218-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde prašo pakeisti teismų nuosprendžius ir paskirti K. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnės rūšies bausmę - laisvės apribojimo bausmę. Pripažinti K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Prašymo Nr. DOK-256/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38218-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo K. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde prašo pakeisti teismų nuosprendžius ir paskirti K. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnės rūšies bausmę - laisvės apribojimo bausmę. Pripažinti K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertinę įrodymus ir duomenis, be pagrindo nekonstatavo K. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo abejoti K. D. prisipažinimo nuoširdumu ir nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. K. D. pripažino savo kaltę savanoriškai ir jo prisipažinimas turėjo įrodomąją galią, nes po jo prisipažinimo teismas sprendė nebekviesti į posėdį dar neapklaustų liudytojų, neklausyti likusių graso įrašų, t. y. nutraukti įrodymų tyrimą.

K. D. prisipažinimo metu įrodymų tyrimas dar nebuvo baigtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo metu jau buvo surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių K. D. kaltę. Nepripažindamas kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, K. D. galėjo nesuvokti, kad jo veiksmai, tai yra siekis neatlygintinai išplatinti psichotropines medžiagas savo draugams, atitinka tikslo platinti draudžiamas medžiagas sąvoką. K. D. veiksmai iš esmės buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus veikų pavojingumo bei baudžiamosios atsakomybės griežtumo.

Manytina, kad šiuo metu kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, juos vertina kritiškai ir padarė reikiamas išvadas. Nors skundžiamu nuosprendžiu K. D. ir buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskiriant perpus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bausmė, kasatoriaus teigimu, tokia bausmė yra vis tiek per griežta ir bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus K. D. laisvės apribojimo bausmę. Teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą - tinkamai nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to K.

D. paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Teismų sprendimai prieštarauja teismų praktikai. K. D. anksčiau neteistas, jaunas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi susituokti su sugyventine, kuri laukiasi jų bendro vaiko. Po nusikalstamos veikos padarymo jis nepažeidė įstatymų. Jo asmenybę charakterizuojantys duomenys mažina padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip K. D. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors kasatorius, skunde ginčydamas bausmės K. D. paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdamas švelnesnės bausmės nuteistajam teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu K. D. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė