720bed6f-80d5-4b3e-a9f3-ba52d22df04e · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1975-314/2022 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00130-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.2.8.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų teisėjas Antanas Å eÅ¡tokas, sekretoriaujanta Loretai ŽukevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. M., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, atsakovams J. M. ir A. T., iÅ¡vadÄ teikinačios Institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovams J. M., A. T., iÅ¡vada byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. M. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams J.

M. ir A. T. (toliau- atsakovai), prašydamas nuginčyti A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)d., tėvystę, pripažįstant, kad ieškovas nėra A. M. biologinis tėvas, o A. M. nėra jo biologinė dukra;

2) panaikinti A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä â€žDuomenys apie tėvÄ A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti, kad A. T. yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. M. yra A. T. dukra, pakeičiant gimimo įraÅ¡e duomenis apie vaiko tėvÄ ;

4) priteisti iÅ¡ A. T. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Nurodo, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini)gimė A. M., o (duomenys neskelbtini) gimė A.

M.. Gyvenant drauge tarp jų prasidėjo nesutarimai, iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingas požiÅ«ris į gyvenimÄ . Gimus A. M., po kelių mėnesių, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė pasakė, kad jis nėra jos biologinis tėvas, nes tikrasis biologinis tėvas yra atsakovas A. T.. Po tokio atsakovės praneÅ¡imo jis paprašė atlikti DNR tyrimÄ , kuriame savanoriÅ¡kai dalyvavo ir atsakovas A. T.. (duomenys neskelbtini) atliktu tyrimu buvo patvirtinta, kad A. T. tikrai yra A. M. biologinis tėvas, o A. M. yra A.

T. dukra, todėl kreipiasi į teismÄ nuginčyti A. M. tėvystę ir pripažinti, kad jis nėra A. M. biologinis tėvas, o A. M. nėra jo dukra. Tėvystės nuginčijimu siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvÄ ir jį įraÅ¡yti vaiko gimimo įraÅ¡e. Nuginčijus tėvystę, vaikas nepatirs neigiamų iÅ¡gyvenimų, nes esÄ s dar kÅ«dikis ir neliks be tėvo ar materialinio iÅ¡laikymo, nes yra galimybė nustatyti tikrÄ jį biologinį tėvÄ . A. T. aplinkybės, kad yra A.

M. biologinis tėvas, o A. M. yra jo dukra, neginčija, nes jis pats sutiko ir dalyvavo atliekant tėvystės tyrimÄ . Nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡leidžiama apie 300 Eur per mėnesį, todėl iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteisiamas 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamas iÅ¡laikymas jo nepilnametei dukrai. IeÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė savo ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, praÅ¡o jį tenkinti. Be to, papildomai ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡eimoje augina dar ir trečiÄ vaikÄ G.

M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovai J. M. ir A. T. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau 2022 m. gegužės 19 d. teismui buvo pateikta Å¡alių taikos sutartis, kuria atsakovai pripažino visus ieÅ¡kovo reikalavimus. Joje nurodoma, kad atsakovai J. M. ir A. T. pripažįsta ir sutinka, kad ieÅ¡kovas A. M. nėra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. M. nėra A. M. biologinė dukra. Å alys susitarė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas įraÅ¡as apie tėvÄ A.

M.; susitarė ir pripažino, kad A. T. yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. M. yra A. T. dukra, pakeičiant apie tai ir gimimo įraÅ¡e duomenis apie vaiko tėvÄ ; kad A. T. teiks iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. M. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdyje atsakovai J. M. ir A. T. pripažino ieÅ¡kovo reikalavimus, patvirtino, kad A.

M. yra jų dukra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad remiantis socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos registro duomenimis, J. M. ir A. M. Å¡eima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. PraneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Skyrius buvo gavęs 2021 m. rugsėjo 23 d., tačiau įvertinus situacijÄ pažeidimų nebuvo nustatyta.

Å eimai nėra teikiamos socialinės paslaugos, nevykdoma atvejo vadyba. Skyriaus žiniomis, J. M. ir nepilnametis vaikas A. M. Å¡iuo metu gyvena su A. M., adresu (duomenys neskelbtini)sav., nuosavame 2 kambarių name, kur yra sudarytos visos sÄ lygos augti ir vystytis nepilnamečiui vaikui. Taip pat Å¡eima augina dar du nepilnamečius vaikus: G. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) d. Skyriui A. M. nurodė, kad su atsakove J. M. yra susituokę, Å¡iuo metu gyvena kartu, turi du nepilnamečius vaikus.

Nurodė, kad kuomet J. M. laukėsi trečio vaikelio (A. M.), ji jam pasakė, kad tiksliai nežino, ar tai yra A. M., ar A. T. vaikas. Gimus vaikui (duomenys neskelbtini) buvo atliktas genetinis tėvystės tyrimas, kurio metu paaiÅ¡kėjo, kad vaiko tėvas yra A. T.. A. M. pažymėjo, kad mergaitę nuo mažens rÅ«pinasi, jÄ augina ir prižiÅ«ri, tačiau teigė, kad nepilnametis vaikas privalo turėti savo biologinį tėvÄ . A. T. Skyriui paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu gyvena vienas atskirai. Su J. M. turi bendrÄ vaikÄ A.

M. ir nori bÅ«ti pripažintas jos tėvu. Pažymėjo, kad teikia iÅ¡laikymÄ vaikui ir dažnai leidžia laikÄ kartu su vaiku. J. M. Skyriui paaiÅ¡kino, kad su vyro A. M. pateiktu ieÅ¡kiniu sutinka. Teigia, kad vaiko biologinis tėvas yra A. T. ir sutinka, kad jis bÅ«tų pripažintas vaiko tėvu. A. T. bendrauja su vaiku, leidžia laikÄ kartu, tačiau motinos teigimu A. T. iÅ¡laikymo neteikia, vaikÄ iÅ¡laiko daugiausiai pati motina. Remiantis ieÅ¡kovo A. M. nurodytomis aplinkybėmis, A. T. ir J. M. pateiktais paaiÅ¡kinimais, byloje yra galimybė nuginčyti ir nustatyti biologini tėvÄ , nes ginčo tarp Å¡alių nėra.

Skyriaus nuomone, mažametė A. M. turi teisę žinoti savo biologinį tėvÄ , todėl tėvystės nuginčijimas ir tikrojo biologinio tévo nustatymas atitiks vaiko interesus. Jeigu teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ nuspręs priteisti nurodytÄ iÅ¡laikymo dydį atsakovui, Skyrius tam neprieÅ¡taraus, kadangi nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti. Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė iÅ¡vadÄ , prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Dėl tėvystės nuginčijimo Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ytas gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iÅ¡ tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims Å¡imtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai Å¡eimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė pagal (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai (b. l. 8). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka nėra nutraukta. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., t. y. dukra gimė ieÅ¡kovui ir atsakovei esant santuokoje, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini)gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) dukros A.

M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – atsakovė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.140 str. 1 d.) (b. l. 9). IeÅ¡kovas nurodė, kad praėjus keliems mėnesiams po dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė jam pasakė, kad jis nėra Amandos biologinis tėvas, nes tikrasis biologinis tėvas yra atsakovas A. T.. Atsakovai Å¡ios aplinkybės neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai 2022 m. gegužės 19 d. pateikė teismui sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, kurioje Å¡alys pripažino, jog ieÅ¡kovas A.

M. nėra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o A. M. nėra A. M. biologinė dukra (b. l. 26,27). Teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šalių taikos sutartį, nes teisės normos nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimo išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 394–399 str.) (p.b.l. 39-41), tačiau šalių pateikta taikos sutartis šioje byloje vertinama kaip įrodymas, jog šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra vaiko A.

M. biologinis tėvas (CPK 178 str.). Tokiu bÅ«du, Å¡ioje byloje tarp Å¡alių nekilo ginčas dėl to, kad ieÅ¡kovas A. M. nėra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o A. M. nėra A. M. biologinė dukra, o vaiko gimimo įraÅ¡e bei liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvÄ neatitinka tikrovės. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės iÅ¡vados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę.

Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu Å¡alių nurodytas aplinkybes bei iÅ¡dėstytÄ nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančiÄ ar paneigiančiÄ , kad ieÅ¡kovas nėra nepilnametės dukros tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog ieÅ¡kovo tėvystė nepilnamečiam vaikui bÅ«tų nuginčyta.

Byloje pateiktame EasyDNA Lietuva UAB „Denera“ (duomenys neskelbtini)atsakyme nurodoma, kad atlikus užsakytÄ genetinį tėvystės tyrimÄ (duomenys neskelbtini) ir remiantis gauta ataskaita iÅ¡ laboratorijos, iÅ¡tyrus pateiktus asmenų A. T. ir A. M. DNR mėginius, tėvystės tikimybė yra 99.9999993% (p.b.l. 10). Minėti duomenys negali bÅ«ti lygiaverčiai DNR ekspertizės iÅ¡vadai, tačiau vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai byloje, kurie patvirtina Å¡alių nurodomas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas nėra nepilnametės dukros tėvas.

Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovo, atsakovų bei Tarnybos iÅ¡dėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Å iuo nagrinėjamu atveju nepilnametės dukros interesai nebus pažeisti ir nepatirs neigiamų iÅ¡gyvenimų, nes Å¡iuo metu ji dar yra vienerių metų amžiaus. Ä®vertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimus, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl jo tėvystės dukrai nuginčijimo (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.), todėl Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini)atliktas įraÅ¡as apie tėvÄ A.

M. naikintinas. Dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. IeÅ¡kovas be tėvystės nuginčijimo taip pat prašė nustatyti, kad A. T. yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. M. yra A. T. dukra, pakeičiant gimimo įraÅ¡e duomenis apie vaiko tėvÄ bei priteisti iÅ¡ A. T. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Panaikinus ieÅ¡kovo tėvystę A. M. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti A. M. tėvystę ir tokiu bÅ«du užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir bÅ«ti jų globojamam. Å i teisė užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenimis nutatyta, kad atsakovas yra A. M. tėvas. Ginčo dėl to nėra. Tai patvirtina ir Å¡alių sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas pripažino esantis nepilnametės dukros A.

M. tėvas. Tačiau Å¡iuo atveju spręstinas klausimas, ar ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti tokius reiklavimus. Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraÅ¡e duomenys apie tėvÄ , ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikÅ¡ti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieÅ¡kinį yra vaikas ir jo motina. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ , vaiko globėjas (rÅ«pintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.

Tokiu bÅ«du reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo turi teisę tik vyras, laikantis save vaiko tėvu, arba vaiko motina. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Taigi reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo gali pareikÅ¡ti vienas iÅ¡ vaiko tėvų arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija. Aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepatenka į CK 3.147 straipnsio 1 dalį ir CK 194 straipsnio 1 dalį nurodytų subjektų ratÄ , kuriems įstatymas suteikia teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Kadangi ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti Å¡ių reikalavimų, tokie ieÅ¡kovo reikalavimai negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, o nurodytoms aplinkybėms paaiÅ¡kėjus po ieÅ¡kinio priėmimo, byla pagal Å¡iuos reikalavimus nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Svarbu pažymėti, kad tarp atsakovų J. M. ir A. T. nėra ginčo dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, todėl jeigu tarp vyro, laikančio save vaiko tėvu ir vaiko motinos ginčo nėra, nuginčijus tėvystę, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu atsakovai ne ginčo tvarka gali sudaryti susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui teikimo.

Atsakovui atsisakius pripažinti tėvystę ir teikti iÅ¡laikymÄ Å¡alių susitarimu, atsakovė gali kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo bei materialinio iÅ¡laikymo teikimo dukrai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų bei proceso iÅ¡laidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 1 d. sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (p.b.l. 11-12;).

Pateikta 2022 m. birželio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, kad ieÅ¡kovui teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 350,00 Eur (p.b.l. 31-33;). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, Å¡alių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iÅ¡ atsakovų valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro įvertinęs tinkamÄ atsakovų procesinį elgesį – atsakovai neginčijo ieÅ¡kovo reikalavimų, juos iÅ¡kart pripažino, jie sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikta taikos sutartis, tačiau ne dėl atsakovų veiksmų ar valios sutartis teismo nebuvo patvirtinta. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tėvystę buvo galima nuginčyti tik teisimine tvarka, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ byloje nulėmė ne ginčas, o objektyvi aplinkybė, susijusi su įraÅ¡u vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu. Vertintina ir tai, kad teismas tenkino tik dalį ieÅ¡kovo reikalavimų. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). 32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, n u t a r i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. P. D. savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini)padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , kad A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Civilinę bylÄ dalyje dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus.

Teisėjas Antanas Šeštokas