720ae49e-b7fc-4ef5-9505-8da31a528ad4 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3413-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00589-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 12 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. J. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-03-08 iki 2017-01-01 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, nes jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai, nagų žirklės. Pažymėjo, kad ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau pareigÅ«nai jam atsakydavo, jog iÅ¡duoti nuteistiesiems Å¡ias higienos priemones nepriklauso.

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas jautėsi žeminamas, diskriminuojamas, negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 7-9) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017-01-01, bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis 2016-04-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017-01-01, nuteistiesiems išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). 2017 metais pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu rašytinių prašymų dėl higienos priemonių išdavimo Alytaus pataisos namų administracijai neteikė.

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2016-03-08 iki 2017-01-01 neaprÅ«pino jo higienos priemonėmis – dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skustuvais, nagų žirklėmis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, jog Alytaus pataisos namuose jam nebuvo iÅ¡duotos Å¡ios higienos priemonės: dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai, nagų kirpimo žirklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (akto redakcija iki 2017-01-01) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Minėtoje aprūpinimo normoje nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija nuo 2009-04-01 iki 2017-01-01) 7 punkte buvo numatyta, kad suimtiesiems be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus) kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi, iki 2017-01-01 galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis – dantų pasta, Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems Å¡ios higienos priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Nagų kirpimo žirklių iÅ¡davimo nuteistiesiems ir suimtiesiems teisės aktai nenumato.Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje (žr.

LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017).Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Aiškindamas Konvencijos 14 straipsnį EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr.

EŽTT 1986-07-08 sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties (žr. EŽTT 2011-12-13 sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį. Asmuo skundėsi be kita ko tuo, kad dėl to, jog įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų dantų Å¡epetuku, dantų pasta, jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas.

Teismas pripažino, kad higienos priemonių trÅ«kumas sulaikytam asmeniui yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT pažymėjo, kad atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, tai aktualu ir sprendžiant dėl valstybės pareigos higienos priemonėmis aprÅ«pinti ir nuteistÄ jį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje (žr. LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017) suformavo praktikÄ , pagal kuriÄ Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. 2008-04-16 sprendimÄ byloje Nr. A444-619/2008), valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje taip pat yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimÄ dėl neteisėto atsakovo atstovo – Alytaus pataisos namų – neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinus dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta laikotarpiu nuo 2016-03-08 iki 2017-01-01.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimo higienos normomis analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2016-03-08 iki 2017-01-01 neaprÅ«pino pareiÅ¡kėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų Å¡epetuku, skutimosi peiliukais), todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, kas pagal EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors bÅ«du bÅ«tų bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu nesikreipė.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į pareigÅ«nus ne kartÄ kreipėsi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Minėta aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, iÅ¡gyvenimus ar sveikatos pablogėjimÄ , kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neiÅ¡duotų higienos priemonių laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-01-01) pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovo atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis priemonėmis.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių (dantų Å¡epetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) iÅ¡davimo į Alytaus pataisos namų administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista V. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                               Audrius Grauželis