2018-10-29 Nr. AB-19464-3-61-3-00998-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2495-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00998-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos 29.1.1.; 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 3R-57(AG-20/03-2017), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) sprendimus: 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. BRK-7134, 2016 m. gruodžio 5 d. Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. BR1-252; įpareigoti Agentūrą palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (toliau – ir Priemonė), nurodant kainas, nustatytas atsižvelgiant į rinką, investicijas, jų kokybę, įvykdęs potencialių tiekėjų apklausą. Vadovaudamasis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sistela“ paskaičiavimais Agentūrai teikė papildomą informaciją apie investicijas. Paramos skyrimo svarstymo procese Agentūra ne kartą keitė savo nuomonę dėl galimos skirti paramos sumos ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. nepagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti 9 787 Eur (be PVM). Agentūra neteikė pareiškėjui atsakymų į paklausimus bei nevykdydama Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) pavedimus ir, nesulaukusi Ministerijos sprendimo dėl pareiškėjo 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. skundų dėl Agentūros priimtų sprendimų, priėmė ginčijamus šioje byloje sprendimus. Nesutikdamas su šiais Agentūros sprendimais kreipėsi į Komisiją, kuri skundą dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo atmetė, kitoje dalyje bylą nutraukė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija ir Agentūra tik formaliai įvertino bylos aplinkybes, nevertino įrodymų pagrįstumo, neanalizavo teisės aktų bei jų teisinio reguliavimo. Šios institucijos turėjo iš esmės išnagrinėti bylą, nes skundas buvo pateiktas nepraleidus teisės aktuose nustatyto termino. Komisijos ir Agentūros sprendimai yra neišsamus, neaiškus bei nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta skaičiavimo metodika, kaip buvo vertintas investicijų medžiagiškumas, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus UAB „Sistela“ atliktus paskaičiavimus, ar vertinti komerciniai pasiūlymai ir kt. Ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis prielaidomis, bet ne įrodymais.

4. Pareiškėjas teigė, kad tinkamai įgyvendino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 69 punkte nustatytas pareigas, tuo tarpu Agentūra šia nuostata nesivadovavo, t. y. nelygino, nevertino kainų, užduoties ekspertams dėl kainos nustatymo nesuformulavo, todėl Agentūros patvirtinta kaina nėra pagrįsta ir objektyvi. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad ginčijami Agentūros sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje keliamo reikalavimo, yra priimti neatlikus visapusiško ir objektyvaus tyrimo. Be to, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime Agentūra netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Agentūros priimti sprendimai yra nesuprantami, nemotyvuoti.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jokie įrodymai, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad paraiškoje nurodyta darbų kaina viršija analogiškų investicijų vidutinę rinkos kainą, jam pateikti nebuvo, o tai riboja jo teisę į teisminę gynybą. Nesant tokių įrodymų, Agentūros ginčijami sprendimai yra tik prielaida ir neturi juridinės galios. Agentūra taip pat neatliko visapusiško tinkamų / netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų teisinio ir faktinio įvertinimo. Be to, neteisingai teigiama, kad Agentūrai nebuvo pateikta reikalaujama informacija dėl investicijų, nes buvo teikiami išsamūs atsakymai, kainas pagrindžiantis įrodymai, paklausimai, į kuriuos Agentūra neteikdavo atsakymų, pažeisdama viešojo administravimo principus. Agentūra ginčijamus Sprendimus priėmė neišnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateiktų aplinkybių bei neatsakiusi į rašte paminėtus klausimus, kurie yra svarbus tiek projekto įgyvendinimui, tiek Priemonėje ir programoje nurodytų tikslų pasiekimui. Agentūros sprendimų nepagrįstumą patvirtina ir Ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. rašte išdėstyta pozicija. Agentūra ignoravo Ministerijos nuodytu raštu nustatytus pavedimus.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Komisijos sprendimą.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. pateikė paramos paraišką pagal Priemonę. Agentūroje 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. BR1-252 buvo patvirtintas projektų pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles, sąrašas. Jame nurodytos paramos pagal pareiškėjo paraišką neskyrimo motyvuotos priežastys, taikytinas teisinis reglamentavimas. Šis įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. spalio 21 d. kartu su 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. BRK-5709, t. y. lydraščiu, kuriame buvo išaiškinta įsakymo apskundimo tvarka.

8. Atsakovas teigė, kad paraišką vertino vadovaudamasis Administravimo taisyklių 69 punkto nuostata ir nustatė, kad paraiškoje nurodytų investicijų kainos viršija vidutinę rinkos kainą. Agentūros atlikto tyrimo ir vertinimo, t. y. teikiamų paklausimų ir pareiškėjo teikiamų neišsamių, abstrakčių atsakymų ir duomenų išdavoje, pareiškėjui nepagrindus paraiškoje nustatytos sumos bei nenurodžius iš kokių medžiagų bus vykdomos investicijos, 2016 m. gruodžio 5 d. raštu pareiškėjui buvo pasiūlyta įgyvendinti projektą su mažesne kaina, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą paraiškos trūkumo nepašalino, todėl jo pateikta paraiška buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teikiamas skundas yra analogiškas jo skundams, teikiamiems kitoms institucijoms, jame nėra pateiktos naujos faktinės ir teisinės aplinkybės. Tuo tarpu Agentūra ginčijamais raštais, kurie negali būti prilyginami sprendimams bei Komisijai pateiktame atsiliepime atsakė į visus pareiškėjo keliamus klausimus.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Agentūros 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. BR1-252, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs. Ministerija, neatsižvelgdama į 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 pobūdį klaidingai vertino, kad kartu su įsakymu siųstas raštas-lydraštis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes šis dokumentas nėra individualaus pobūdžio teisės aktas. Priimant 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. BR1-252 VAĮ 8 straipsnyje keliami reikalavimai buvo išpildyti. Pareiškėjas suprato Įsakymo sukeliamas teisines pasekmes, tačiau su juo nesutikdamas, laiku nepasinaudojo jo apskundimo teise. Tuo tarpu Agentūra vykdė Ministerijos pavedimus ir išsiuntė pareiškėjui skundžiamą 2016 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. BRK-7134.

11. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateikto projekto kainos buvo detaliai įvertintos remiantis Agentūros parengtais įkainiais, kurie nustatyti nepriklausomų ekspertų, taip pat naudojantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis (programa Sistela) bei analogiškų paraiškų tyrimo praktika.

12. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo nesutikimo su komisijos sprendimu motyvai yra abstraktus, nėra detaliai motyvuoti.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl 2016 m. gruodžio mėn. skirtos paramos ir Agentūros sprendimo panaikinimo yra nepagrįsti, nes atrankos komiteto posėdžio sprendimu pareiškėjo projektą buvo nuspręsta vertinti pakartotinai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Agentūra pareiškėjui 2016 m. vasario 19 d. išsiuntė paklausimą dėl reikiamų dokumentų pateikimo, tačiau pareiškėjas į paklausimą atsakymo nepateikė. 2016 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo siunčiamas pakartotinis paklausimas dėl dokumentų pateikimo ir tikslinimo ir 2016 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjo atsakymas, kuriuo buvo pateikti papildomi duomenys. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo duomenis, 2016 m. kovo 22 d. pateikė papildomą paklausimą dėl duomenų tikslinimo ir 2016 m. kovo 29 d. buvo gauta pareiškėjo pataisyta paraiškos forma ir atsakymai į pateiktus klausimus. 2016 m. gegužės 13 d. pareiškėjui buvo pateiktas papildomas paklausimas, kuriuo buvo prašoma pareiškėjo informuoti, ar jis sutinka dėl atsakovo paklausime nurodytos mažesnės paramos sumos pareiškėjo projektui. 2016 m. gegužės 25 d. buvo gautas pareiškėjo atsakymas į paklausimą, tačiau pareiškėjas nenurodė ar sutinka su mažesne projekto paramos suma. 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjui buvo siunčiamas raštas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo paklausimus, pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo investicijos viršija vidutinę rinkos kainą, taip pat pareiškėjui buvo nurodyta galima paramos suma ir buvo prašoma pateikti patikslintus paraiškos duomenis ir nurodyti, ar pareiškėjas sutinka su mažesne paramos suma projekto įgyvendinimui. 2016 m. birželio 22 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, tačiau jame pareiškėjas nenurodė ar sutinka su atsakovo nustatytomis kainomis. 2016 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad 2016 m. liepos 21 d. vyko projektų, paramai gauti atrankos komiteto posėdis, kurio metu buvo nuspręsta pareiškėjo projektą grąžinti pakartotiniam vertinimui.

16. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. BR1-252 buvo patvirtintas sąrašas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones. Agentūros 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. BR 1-252 pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. BRK-5709, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR 1-252 priėmimą ir nurodyta šio įsakymo apskundimo tvarka bei terminai. Pareiškėjas, gavęs 2016 m. spalio 21 d. raštu išsiųstą 2016 m. spalio 12 d. įsakymą, pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. skundą Ministerijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 3IN-1511(8.1) įpareigojo Agentūrą priimti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą. Atsakovas, įvertinęs Ministerijos sprendimą, priėmė 2016 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. BRK-7134, kuriuo informavo pareiškėją, kad į pareiškėjo keliamus 2016 m. spalio 5 d. skundo klausimus buvo jau atsakyta Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BRK-6655, o pareiškėjui nepateikus naujų faktinių aplinkybių, atsakovas pagrindo keisti priimtą sprendimą neturėjo. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais Agentūros sprendimais, pateikė skundą Komisijai.

17. Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimą, sutiko, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 10 straipsnį skundas paduodamas institucijai per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo ar įteikimo arba pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus suinteresuotai šaliai dienos. Nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. BR 1-252 pareiškėjui buvo išsiųstas su 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. BRK-5709, kuriame nurodytas siunčiamas įsakymas bei jo apskundimo tvarka ir terminas. Pareiškėjas galėjo pasirinkti kuriai per 15 darbo dienų terminą institucijai pateikti skundą, t. y. Ministerijai, Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. skundu įgyvendino nustatyta tvarka jam suteiktą teisę pateikti skundą Ministerijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą priėmė 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriame pasisakė, kad Agentūros 2016 m. spalio 21 d. raštas Nr. BRK-5709 neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, todėl atsakovas buvo įpareigotas priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad Ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka, o atsakovo 2016 m. spalio 21 d. raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo buvo išsiųstas 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. BR1-252, įvertintas kaip sprendimas galintis sukelti pareiškėjui teisines pasekmes. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas atsakovo priimtą 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. BR 1-252 apskundė Ministerijai, kuri priėmė sprendimą pareiškėjo atžvilgiu ir nors nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau tai neužkirto pareiškėjo teisės paduoti skundą dėl Ministerijos priimto sprendimo ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas minėto Ministerijos rašto neapskundė.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BRK-6655 išnagrinėjo Ministerijos 2016 m. spalio 28 d. raštą Nr. 3IN-1386(8.1) ir pateikė atsakymus į pareiškėjo užduotus klausimus. Šis raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, taip pat jame yra nurodyta 15 darbo dienų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. BRK-6655 per nustatyta terminą Komisijai neapskundė, todėl pagrįstai skundžiamame Komisijos sprendime nurodyta, kad praleistas šio rašto apskundimo terminas, o jo atnaujinimo pareiškėjas neprašo.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjas skundą Komisijai pateikė 2017 m. sausio 27 d., t. y. praleisdamas Agentūros priimto 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR 1-252, kuris yra dokumentas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, terminą, taip pat praleido 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 apskundimo terminą, tačiau tai yra dokumentas, kuriuo pareiškėjui buvo persiųstas 2016 m. spalio 12 d. įsakymas, todėl jis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pareiškėjas taip pat praleido 15 darbo dienų terminą 2016 m. gruodžio 12 d. raštui Nr. BRK-6655 apskusti, tačiau priimtas raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos paramai gauti nesukelia. Teismas darė išvadą, kad Komisija 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) pagrįstai, pareiškėjui nepateikus prašymo atnaujinti skundo padavimo termino, nutraukė bylos nagrinėjimą dalyje dėl pateikto skundo.

20. Teismas nurodė, kad Komisija skundžiamame sprendime pasisakė dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. BRK-7134, kuriuo buvo nagrinėjamas Ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 3IN-1511(8.1). Skundžiamu raštu Agentūra nurodė, kad pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimo administravimo taisyklių 19 punktu nenustatyta ir iš naujo tyrimas atliekamas tuo atveju jei yra nustatytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos tyrimo metu, o pareiškėjui nepateikus naujų duomenų, pagrindo pakeisti priimtą sprendimą dėl paraiškos paramai gauti nepriėmimo, atsakovas neturėjo ir pažymėjo, kad sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Teismas akcentavo, kad Komisijai 2016 m. gruodžio 29 d. raštas buvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir nepraleidžiant apskundimo termino. Komisija skundžiamu sprendimu minėtą raštą išnagrinėjo. Teismas sutiko, kad pagal VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą pranešimas ar skundas nenagrinėtinas, jei viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Agentūra 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. BRK-7134 pasisakė dėl pareiškėjo pateikto 2016 m. lapkričio 10 d. skundo Ministerijai ir jos priimto 2016 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 3FN-1511(8.1). Atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas minėtu skundu naujų faktinių duomenų nepateikė, o Ministerija sprendime dėl pareiškėjo skundo įvertino 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. BRK-5709, kuris teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir juo buvo persiųstas 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. BR1-252, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl paramos suteikimo, pagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurias vertinant, būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti priimtą 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. BR 1-252, todėl pagrįstai pakartotinis tyrimas dėl pareiškėjo prašymo nebuvo atliekamas.

21. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateiktame skunde iš esmės pasisako dėl paraišką paramai gauti turinio ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR 1-252 turinio, kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjo paraišką, tačiau dėl Komisijos skundžiamo sprendimo pareiškėjas argumentų, kurių pagrindu skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nepateikia. Įvertinęs Komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) teismas nustatė, kad buvo pasisakyta dėl visų pareiškėjo skundžiamų Agentūros sprendimų ir nurodytas pagrindimas, kuriuo tiek atsisakyta skundo nagrinėjimą bylos dalyje nutraukti, tiek pagrindimas, kuriuo likusią skundo dalį nuspręsta atmesti.

22. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dėl 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR 1-252, kuris buvo siųstas pareiškėjui 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. BRK-5709, pateikė teisės aktų nustatyta tvarka skundą Ministerijai, kurios priimto 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 3IN-1511(8.1) pareiškėjas neskundė. Pareiškėjas taip pat praleido apskundimo terminą ir dėl 2016 m. gruodžio 5 d. rašto, o neprašant pareiškėjui atnaujinti apskundimo terminų, Komisija pagrįstai bylos nagrinėjimą dalyje dėl šių skundžiamų sprendimų nutraukė. Teismas, įvertinęs 2016 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. BRK-7134 turinį, sprendė, kad skundžiamu Komisijos sprendimu pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas nebuvo nurodęs jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima iš naujo atlikti tyrimą dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) nėra.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, kad teismas neobjektyviai, formaliai, nevisapusiškai vertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymų pagrįstumą, neanalizavo teisės aktų bei jų teisinio reguliavimo esamoje situacijoje, netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, o dalį reikšmingų aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė skunde, nenagrinėjo, iš esmės neteisingai taikė VAĮ 8 straipsnio normą, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

25. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, iš esmės atkartodamas skunde nurodytus motyvus, akcentuoja, kad teismas privalėjo iš esmės nagrinėti bylą, nes Agentūros sprendimai yra formalūs, neišsamūs, neaiškūs, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti remiantis prielaidomis, bet ne įrodymais. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime Agentūra netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, ginčijamus sprendimus priėmė nesivadovaudama Administravimo taisyklių 69 punktu. Neatsižvelgė į tai, kad jokie įrodymai, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog paraiškoje nurodyta darbų kaina viršija analogiškų investicijų vidutinę rinkos kainą, jam pateikti nebuvo, o tai riboja jo teisę į teisminę gynybą.

26. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo panaikinimo yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo nuodytos Komisijai. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes apeliacinis skundas yra analogiškas kitoms institucijoms jo teikiamiems skundams, jame nėra pateiktos naujos faktinės ir teisinės aplinkybės. Tuo tarpu Agentūra Komisijai ir teismui teikiamuose atsiliepimuose išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo argumentus. Teismo priimtas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas ir jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjui nepateikus naujų argumentų Agentūra, nesutikdama su apeliacinius skundu, palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Ginčas kilo dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. BRK-7134, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252, priimtų administruojant pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas pagrįstumo.

29. Komisija, kuriai pareiškėjas skundė minėtus Agentūros aktus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat prašė įpareigoti Agentūrą palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas, 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. BRK-7134 atmetė, o bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo dėl kitų aktų panaikinimo nutraukė motyvuodama tuo, kad skundas dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 priimtas praleidus nustatytus jų padavimo terminus, kurių pareiškėjas neprašė atnaujinti.

30. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. apskundė ir kuris priėmė ne tik pareiškėjo skundą dalyje dėl Komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 3R-57(AG-20/03-2017), Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. BRK-7134 panaikinimo bei įpareigojimo Agentūrą palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas, bet ir Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 panaikinimo, 2017 m. birželio pareiškėjo skundą atmetė iš esmės pritaręs Komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendime Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) nurodytiems argumentams dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. BRK-7134 teisėtumo ir pagrįstumo, bei argumentams, kuriais ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija bylą dalyje pagal pareiškėjo skundą dėl kitų aktų panaikinimo nutraukė praleidus nustatytus jo padavimo terminus.

31. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundą dalyje dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 panaikinimo, jį turėjo arba išnagrinėti, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų šių aktų panaikinimo pagrindų (ABTĮ 88 str. 1, 2 ir 4 p., 91 str.), arba, nustatęs bylos nutraukimo pagrindus (ABTĮ 103 str.), bylą šioje dalyje nutraukti. Nors šiuo atveju tai nebuvo padaryta, dėl ko skundžiamas sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu, atsižvelgiant į tai, kad byloje, įvertinus bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjimo apeliacinės instancijoje teisme ribas, galimas naujo sprendimo priėmimas (ABTĮ 140 str., 145 str.), pasisakoma dėl visų pareiškėjo, kuris apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, pagrįstumo.

32. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pavyzdžiui, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

33. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014).

34. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) priemonių veiklos sričių bei (arba) veiklų (toliau – Programos priemonės) administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse (Administravimo taisyklių 1 p.). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

35. Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių prasme Ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakanti už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą Programai ir jos įgyvendinimui (Administravimo taisyklių 5 p.), o Agentūra – mokėjimo agentūra, atsakinga už reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę.

36. Įgyvendinimo taisyklių 46–47, 68 punktuose nustatyta, kad Agentūrai įvertinus paramos paraiškas, sprendimas dėl paramos skyrimo arba neskyrimo įteisinamas Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą Agentūra informuoja Ministeriją per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, o pareiškėjus – Administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Projektų įgyvendinimo priežiūra ir tikrinimas, apskundimo tvarka atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

37. Administravimo taisyklių IX skyriaus, reglamentuojančio skundų nagrinėjimą, 203 punktas (2016 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 3D-60 redakcija) nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti Ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos Ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat Agentūros priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti Ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. Administravimo taisyklių 205 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) Ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Taigi, pagal minėtas Administravimo taisyklių 203 ir 205 punktų nuostatas, pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu dėl paramos skyrimo arba neskyrimo, turi teisę jį apskųsti vadovaujančiajai institucijai, t. y. Ministerijai (išskyrus aptartus atvejus), ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui.

39. Ginčo atveju Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl Agentūros aktu, kuriais spręstas klausimas dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pagal pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, 2016 m. spalio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimais, t. y. jau po Agentūros 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 ir 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, kurias išspręstas klausimas dėl paramos skyrimo pareiškėjui, įpareigojo Agentūrą priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstus sprendimus dėl paramos pareiškėjui skyrimo arba neskyrimo, t. y. naujus sprendimus dėl paramos skyrimo pareiškėjui, todėl Agentūros 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. BR1-252 dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjui, taip pat 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-6655, kuriuo atsisakyta peržiūrėti 2016 m. spalio 12 d. priimtą sprendimą, negali (nebegali) sukelti pareiškėjui pasekmių, dėl ko ginčas dėl jų nėra nagrinėtinas teisme.

40. Pažymėtina, kad argumentai dėl Ministerijos priimtų sprendimų ydingumo, t. y. kad ji vertino 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709, kuris iš esmės yra su juo išsiųsto 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252, sukeliančio pareiškėjui pasekmes, lydraštis, išaiškinantis minėto įsakymo apskundimo tvarką, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir pan., nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbūs: tiek Agentūra, kuri, nurodydama 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655 ir 2016 m. spalio 12 d.

įsakymo Nr. BR1-252 apskundimo tvarką, nurodė, kad jie gali būti skundžiami Ministerijai, tiek Ministerija, kuri jau po minėtų aktų priėmė sprendimus, kuriais įpareigojo Agentūrą priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstus sprendimus dėl paramos pareiškėjui skyrimo arba neskyrimo, t. y. naujus sprendimus dėl paramos skyrimo pareiškėjui, nagrinėjamo ginčo santykiuose veikė kaip viešojo administravimo subjektai, atsakingi už tinkamą pareiškėjo pateiktos paramos paraiškos administravimą, todėl kilę neaiškumai dėl jų aktų, priimtų administruojant pareiškėjo paraišką, negali būti aiškinami tokiu būdu, dėl kurio pareiškėjas negalėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jam teisės aktais suteikiama teisę apskųsti jo netenkinantį sprendimą teismui.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis.

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

Ginčo atveju, kolegijos vertinimu, teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios skundų dėl Agentūros sprendimų padavimą ir nagrinėjimą, negali būti aiškinamos taip, kad pareiškėjui, kuris nuosekliai siekė, kad jo ginčas su Agentūra būtų išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, nebūtų sudaryta arba būtų itin apsunkinta galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

41. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla pagal pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 dalies, priimtos administruojant pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, kurie yra netekę galios Ministerijai priėmus 2016 m. spalio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimus įpareigoti Agentūrą priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstus sprendimus dėl paramos pareiškėjui skyrimo arba neskyrimo, bei 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709, kuris iš tikro yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisnių pasekmių, panaikinimo yra nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

42. Konstatavus, kad Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-6655 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 dalis, priimta administruojant pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, yra netekę galios Ministerijai priėmus 2016 m. spalio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimus, Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. BRK-7134, kuriuo, vykdant Ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą, įpareigojantį priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą sprendimą dėl paramos pareiškėjui skyrimo arba neskyrimo, atsisakyta tokį sprendimą priimti motyvuojant tuo, kad nėra teisinio pagrindo ar naujų faktinių aplinkybių keisti jos priimtą sprendimą, negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas vien dėl šios priežasties. Pažymėtina ir tai, kad: Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 4 d.), kurių 19 punkto nuostatomis buvo grindžiamas Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. BRK-7134, ginčo santykiams netaikytinos, kadangi šiomis taisyklėmis reglamentuojamas pažeidimų, paaiškėjusių jau priėmus sprendimą skirti paramą, tyrimą ir sankcijų priėmimą; netaikytinas ir Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, kadangi, kaip minėta, Agentūros sprendimai, priimti administruojant pareiškėjo paraišką paramai gauti, buvo netekę galios Ministerijai priėmus 2016 m. spalio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimus.

43. Konstatavus, kad Agentūra nėra priėmusi sprendimo dėl paramos skyrimo (skyrimo arba neskyrimo) pagal pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą palikti jo paraiškoje nurodytas investicijų sumas yra tenkinamas iš dalies, įpareigojant ją (Agentūrą) priimti sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo. Pažymėtina, kad administravimo veiklą, užtikrinančią Programos įgyvendinimą, vykdo viešojo administravimo subjektai, todėl administracinis teismas, kuriam pagal teisės aktų nuostatas pavesta tik tokios veiklos teisminė kontrolė, a priori (iš anksto), t. y. ne ginčo dėl tam tikro akto nagrinėjimo kontekste, paprastai negali nurodinėti kaip tokia veikla turi būti vykdoma ir kokie sprendimai turi būti priimami.

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo V. F. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 dalies, kuria nuspręsta dėl paramos pareiškėjui V. F. neskyrimo, panaikinimo nutraukiama, o kita pareiškėjo skundo dalis tenkintina iš dalies, panaikinant Komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. BRK-7134 panaikinimo, ir Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. BRK-7134 bei įpareigojant ją teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pareiškėjui pagal jo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į išnagrinėtos administracinės bylos teisinį rezultatą, vertinama, kad pareiškėjo reikalavimai yra patenkinti 75 procentais, todėl pareiškėjas turi teisę į nurodytos dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 30 Eur žyminis mokestis už skundo pirmosios instancijos teismui pateikimą ir 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą. Taigi, iš atsakovo Agentūros pareiškėjo V. F. naudai priteisiamos 33,75 Eur (45 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti.

Nutraukti administracinė bylą pagal V. F. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655, 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 dalies, kuria nuspręsta dėl paramos pareiškėjo V. F. neskyrimo, panaikinimo.

Kitą pareiškėjo V. F. skundo dalį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) dalį, kuria atmestas V. F. skundas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. BRK-7134 panaikinimo.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. BRK-7134 ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl paramos skyrimo (skyrimo arba neskyrimo) pareiškėjui V. F. pagal jo 2015 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Kitą V. F. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui V. F. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė