72068e69-0f64-4afa-b005-d9437ef1fe0a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-451-634/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47714-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo O. V. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 18 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam O. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. O. V., teistas 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno RÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ yra 2 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.

2. Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam O. V. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. V. praÅ¡o tenkinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Skunde nurodo, kad prokuratÅ«ra per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo, kas galėtų reikÅ¡ti, kad neprieÅ¡tarauja lygtinio paleidimo taikymui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas imasi spręsti ir prokuroro ir teisėjo pareigas, kas iÅ¡eina už jo kompetencijos ribų. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismo įvertinti ankstesni O. V. teistumai yra jo baudimas antrÄ kartÄ ir principo non bis in idem pažeidimas.

Teismo tezė apie nuteistojo pasitaisymÄ tiesioginių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų nepaisymas, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Teismas visus Å¡iuos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos rekomendacijas ignoravo, todėl priėmė neteisingÄ nutartį. Nuteistasis skunde taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. 3.2. Teismas, spręsdamas, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, nepateikė tokio sprendimo įrodymų.

Dėl skundžiamos teismo nutarties tampa visiÅ¡kai nebeaiÅ¡ku, kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti. Teismo argumentai apie paskirtos bausmės dydį, likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumÄ , nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat teismas remiasi Komisijos pateiktomis klaidingomis, nepatikrintomis pažymomis, neva nuteistasis nemoka alimentų, nors vykdomųjų raÅ¡tų ir antstolių nėra gauta.

IeÅ¡kinį priteistÄ dėl ekstradicijos iÅ¡laidų, nuteistasis dengia pagal galimybes, kas rodo jo norÄ padengti ieÅ¡kinį. 3.3. Teismo teiginys, jog taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos turi bÅ«ti atsižvelgta į atliktÄ bausmės dalį, yra akivaizdžiai išėjimas už įstatymo ribų, prieÅ¡taravimas įstatymo leidėjo valiai. AtliktÄ bausmės dalį numato BVK 157 straipsnis ir jokios manipuliacijos sÄ vokomis yra negalimos. Skunde taip pat pažymėta, kad įstatyme nėra kalbama ir apie teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nuteistojo teigimu, teisingumo principas bus įgyvendintas tik tuomet, kai lygtinis paleidimas bus taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus. Skunde taip pat cituojamos ištraukos iš nutarčių, kur nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas.

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

5. Nuteistojo O. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. O. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (89 balai). Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad O. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu, ir toliau iÅ¡lieka vidutinė (artima aukÅ¡tai), o net 44 balai yra dinaminiai, taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas dar gali bÅ«ti mažintinas. Å iuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors O. V. ir atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo elgesio ir mÄ stymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamÄ pažangÄ .

9. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis dalyvauja pataisos procese, buvo vienÄ kartÄ skatintas, tokiu bÅ«du didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat įvertintina tai, kad jis stengiasi sumažinti padaryto nusikaltimo pasekmes – bent minimaliai atlygina iÅ¡ jo teismo priteistÄ sumÄ , taip pat aktyviai palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali bÅ«ti laikomas besÄ lygiÅ¡ku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Todėl, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, O. V. negali bÅ«ti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti.

10. Priimdamas skundžiamÄ nutartį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimÄ , ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį bei įvertinti jo elgesio korekcijÄ , atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis ankščiau buvo eilę kartų teistas, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Å ios aplinkybės suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, iÅ¡laikyti tinkamÄ savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Nors nuteistasis teigia, kad nori bÅ«ti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo bÅ«das prieÅ¡tarauja visuomenės normoms.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog veiksniai, dėl kurių išlieka O. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistasis teigia, kad jo nusikalstamas elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, bendravimu su netinkama kompanija, netinkamų vietų lankymu ir finansiniais sunkumais. Nuteistasis geba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, tačiau nepastebi, kad šios problemos gali atsirasti vėl.

Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijÄ galima teigti, kad problemų sprendimo įgÅ«džiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis, EŽTT ir kitų teismų praktika, tačiau, aukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informacijÄ apie konkretų atvejį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Ä®vertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis Å¡iuo metu dar nėra pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog O.

V. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo O. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. gegužės 16 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis