72053ef3-9bd0-4479-b40f-91bee52b97be · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-135-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14682-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 1.3.2.12; 3.1.7.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) S. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centro poliklinikai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos (toliau – Centro poliklinika) vadovo 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. K-262 pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ â€“ Centro poliklinikos Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialistės pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 1994 metų laboratorinės diagnostikos specialiste. Ä® darbÄ buvo priimta pagal anksčiau galiojusiÄ tvarkÄ Ä¯sakymu, kai nebuvo reikalaujama pasiraÅ¡yti darbo sutartį, ir visus metus iki atleidimo dirbo neturėdama drausminių nuobaudų, o iÅ¡ darbo atleista 2018 m. vasario 26 d. darbdavio įsakymu dėl to, jog nesutiko pasiraÅ¡yti naujos darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, nes Å¡is apraÅ¡as nebuvo suderintas su profesine sÄ junga.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos 2016 m. sausio 9 d. konferencijoje ji ketveriems metams buvo iÅ¡rinkta profesinės sÄ jungos tarybos nare ir pirmininko pavaduota, buvo aktyvi Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos narė. Pasak ieÅ¡kovės, darbdavys norėjo jÄ atleisti anksčiau, 2017 m. kovo 15 d. pareikalavo profesinės sÄ jungos sutikimo, profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti sutikimÄ skundė teismui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo panaikintas, ieÅ¡kovės vertinimu, dėl formalių motyvų, neįrodžius kad ieÅ¡kovė buvo persekiojama dėl profsÄ junginės veiklos.

Atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. įteikė ieÅ¡kovei įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal galiojančio naujo DK 57, 64 straipsnius ir Å akos kolektyvinės sutarties 2.7 punktÄ . IeÅ¡kovės nuomone, atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo, darbdavys turėjo gauti Valstybinės darbo inspekcijos sutikimÄ , kaip to reikalaujama DK 168 straipsnio 3 dalyje, tačiau tokio sutikimo atsakovė į Valstybinę darbo inspekcijÄ nesikreipė. IeÅ¡kovės teigimu, ji niekada neatsisakė dirbti kokiomis nors pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, įspėjime dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo nekonkretizuota, kuriuo punktu vadovaujantis ji bus atleista, todėl pažeistas DK 64 straipsnio 2 dalies reikalavimas įspėjime nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normÄ , kurioje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Ä®spėjime suformuluota keletas savarankiÅ¡kų darbo sutarties nutraukimo priežasčių: nesutikimas su nauja Centro poliklinikos darbo apmokėjimo tvarka, nepasiraÅ¡ymas pateikiamų dokumentų (darbo sutarties, pareiginių nuostatų, kitų vidinių dokumentų) ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2541-864/2017 atmetė Profesinės sÄ jungos apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad tik pirmÄ jÄ priežastį galima vertinti kaip lėmusiÄ jos atleidimÄ , tačiau Å¡i priežastis nebuvo pakankamas pagrindas atleisti iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovės teigimu, jai nebuvo praneÅ¡ta apie jokias keičiamas bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ negalima vertinti kaip tokio praneÅ¡imo. Be to, įspėjime dėl atleidimo nurodyta neteisinga įstatyme numatyto pagrindo formuluotė – „nesutikimas dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis“, tuo tarpu įstatyme įtvirtinta – „…darbuotojas atsisako dirbti <…>“. Pasak ieÅ¡kovės, nesutikimas ir atsisakymas dvi visiÅ¡kai skirtingos sÄ vokos, ji niekada neatsisakė dirbti, iki pat atleidimo dirbo pakeistomis darbo sÄ lygomis, todėl nebuvo pagrindo jÄ atleisti.

IeÅ¡kovės teigimu, tai, kad ji nepasirašė pateikiamų dokumentų, negali bÅ«ti vertinama kaip neigiamas elgesys, diskredituojantis atsakovę, be to, ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista atsakovei nesitarus ir nesikonsultavus su Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos taryba, nebuvo inicijuotos jokios informavimo bei konsultavimo procedÅ«ros. Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2144 darbo byloje Nr. APS-366124 ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino.

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jame padaryta neteisinga išvada, kad nebuvo reikalingas Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas atleisti ieškovę, taip pat kad nereikia įrodinėti ieškovę kaltinančių aplinkybių, nustatytų Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ieškovė pažymėjo, kad darbuotojo supažindinimas su lokaliais teisės aktais yra jo diskrecijos teisė, darbdavys negali smurtauti ir reikalauti, jog darbuotojas nedelsiant susipažintų pasirašytinai.

Pasak ieÅ¡kovės, ne darbuotojas, o darbdavys turi pareigÄ tinkamai informuoti darbuotojus apie lokalinius teisės aktus, o tai darbdavys gali padaryti įvairiais bÅ«dais: registruota paÅ¡to siunta, per antstolius, siunčiant į darbuotojo elektroninį paÅ¡tÄ ar kt. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ eitas pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovė Centro poliklinika nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1228 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų patvirtinimo“, Centro poliklinikos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 ,,Dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinta nauja Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d.

Å i tvarka yra sudėtinė kiekvieno darbuotojo darbo sutarties dalis, ja remiantis apskaičiuojamas darbuotojo darbo užmokestis, ji laikoma bÅ«tinÄ ja darbo sutarties sÄ lyga. Darbo apmokėjimo tvarka, prieÅ¡ jÄ patvirtinant, buvo derinama ir faktiÅ¡kai suderinta su Centro poliklinikoje veikiančių profesinių sÄ jungų jungtine atstovybe (susidedančia iÅ¡ trijų profesinių sÄ jungų, veikiančių įstaigoje, narių: Lietuvos gydytojų sÄ jungos Vilniaus filialo Centro poliklinikos gydytojų sÄ jungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos ir Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos).

Atsakovės teigimu, su darbo apmokėjimo tvarka sutiko visi Centro poliklinikos darbuotojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, kuri net kelis kartus iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog nesutinka su darbo apmokėjimo tvarka. IeÅ¡kovė nesutiko ne tik su darbo apmokėjimo tvarka, bet ir dirbti pagal nustatomas (keičiamas) darbo sutarties sÄ lygas bei iÅ¡ esmės visus kitus vidinius teisės aktus, įtvirtinančius jos darbo sÄ lygas ir apskritai tvarkÄ atsakovės įstaigoje: ieÅ¡kovė nesutiko su jai pateikta sudaryti darbo sutartimi ir jos pakeitimais, pareiginiais nuostatais, nustatančiais jos darbo funkcijas, be to, su privalomomis darbų saugos instrukcijomis, Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos apraÅ¡ais ir konfidencialumo pasižadėjimu (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. V-122A), Centro poliklinikos darbo tvarkos taisyklėmis (patvirtintomis Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V – 55), Centro poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėmis (patvirtintomis Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-52). Pasak atsakovės, ieškovė nesutiko ir su kitais privalomais vadovautis darbe dokumentais: Medicininių atliekų tvarkymo aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. spalio 31 įsakymu Nr. V-194, Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymo ir dezinfekcijos protokolu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu Nr. V-110, Medicinos prietaisų apdorojimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-82, Neatitikčių valdymo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Būtinosios pagalbos teikimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-68, Darbuotojų ekspozicijos incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarkos protokolu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d.

įsakymu Nr. V-170, Paciento (jo atstovų) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Pacientų srautų tvarkos aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Korekcinių ir prevencinių veiksmų tvarkos aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d.

įsakymu Nr. V-170, Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Rankų higienos protokolu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-107, Pacientų, jo artimiesiems, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims raÅ¡ytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialiÄ , apie pacientÄ ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir Å¡ios paslaugos apmokėjimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d.

įsakymu Nr. V-170. Atsakovė pažymėjo, kad visi iÅ¡vardinti teisės aktai turėtų nustatyti ieÅ¡kovės darbo funkcijas, darbo užmokestį bei jo mokėjimo tvarkÄ , apskritai ieÅ¡kovės darbo sÄ lygas, tačiau su tokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovė nesutiko, atsisakė susipažinti su visais nurodytais aktais ir pasiraÅ¡yti. Pasak atsakovės, ji ne kartÄ organizavo ieÅ¡kovei supažindinimo su lokaliniais aktais procedÅ«ras, rašė aktus dėl ieÅ¡kovės atsisakymo susipažinti su įvairiomis tvarkomis ir pan.

IeÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti ir iÅ¡ esmės nesutiko su lokaliniuose aktuose įtvirtintomis taisyklėmis bei tvarkomis, darbÄ organizavosi nuosavo nuožiÅ«ra ir pagal savo nuostatas. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei nuolat atsisakant susipažinti ir sutikti dirbti pagal nustatomas darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimÄ ) bei apskritai darbo tvarkÄ ir užduotis reglamentuojančius vidinius teisės aktus, įstaiga konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija dėl situacijos ir sprendimo bÅ«dų.

Dėl ieÅ¡kovės atsisakymo dirbti keičiamomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis bei tokio atsisakymo priežasčių taip pat buvo gauta Valstybinės darbo inspekcijos konsultacija. Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad, darbuotojui nesutinkant su nustatomomis (keičiamomis) darbo sutarties ar apskritai darbo sÄ lygomis, kai dėl to kinta darbuotojo darbo funkcijos, pobÅ«dis ar kitos su darbo sutarties vykdymu susijusios sÄ lygos, darbdaviui atsiranda teisė inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovei atsisakant pasiraÅ¡yti jai teikiamus lokalinius aktus, nustatančius jos darbo funkcijas, darbo apmokėjimo tvarkÄ ir t. t., darbdaviui kilo sunkumų organizuojant darbÄ , reikalaujant iÅ¡ ieÅ¡kovės pareigų vykdymo ar atsakomybės už jų nevykdymÄ .

Centro poliklinika teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl įstaigai privalu preciziÅ¡kai laikytis teisės aktų ne tik pacientų teisių srityje, bet ir organizuojant vidinį įstaigos darbÄ . Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė nusprendė inicijuoti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva be jos kaltės pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Atsakovė, žinodama, kad ieÅ¡kovė yra Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos atstovaujamojo valdymo organo narė, kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ sutikimo atleisti ieÅ¡kovę, tačiau gavo nemotyvuotÄ atsakymÄ , jog sutikimas neduodamas.

Šį nesutikimÄ atsakovė skundė teismui, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25692-727/2017, patenkino Centro poliklinikos ieÅ¡kinį – panaikino profesinės sÄ jungos atsisakymÄ . Gavus šį teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovei 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ . Kai atsakovė gavo informacijÄ , kad profesinė sÄ junga apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimÄ , ji panaikino ieÅ¡kovei įteiktÄ 2017 m. rugpjūčio 22 d.

įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017, atmetus profesinės sÄ jungos apeliacinį skundÄ , atsakovė ieÅ¡kovei 2017 m. gruodžio 22 d. įteikė įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Suėjus įspėjimo terminui, 2018 m. vasario 26 d. priimtas įsakymas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai atleista iÅ¡ darbo, darbdaviui pasinaudojus teise nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

IeÅ¡kovė atleista ne dėl kaltės, jos argumentai, kad darbdavys siekė atleisti jÄ kitu pagrindu, neįrodyti. Pasak atsakovės, įspėjime apie atleidimÄ ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Nors įspėjime nenurodyti DK 57 straipsnio dalis ir punktas, tiek iÅ¡ įspėjimo turinio, tiek iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (kurioje ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo) priimtų teismo procesinių sprendimų akivaizdu, jog konkretus darbo sutarties nutraukimo pagrindas ieÅ¡kovei buvo suprantamas, iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio matyti, kad atleidimo pagrindas jai aiÅ¡kus.

Atsakovės nuomone, ji neturėjo pareigos gauti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo atleisti ieÅ¡kovę, nes tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nebuvo diskriminuojama dėl jos veiklos profesinėje sÄ jungoje, patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais byloje, kurioje Centro poliklinika ginčijo profesinės sÄ jungos nesutikimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo; teismai konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ ar bent prielaidas, jog ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sÄ jungoje.

Papildomas kreipimasis sutikimo atleisti ieškovę būtų buvęs perteklinis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdybos Sveikatos apsaugos skyriaus Vilniaus 3-iosios ligoninės vyriausiojo gydytojo 1994 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 148K ieÅ¡kovė nuo 1994 m. spalio 11 d. priimta dirbti į Suaugusiųjų poliklinikÄ klinikinės fiziologijos medicinos seserimi. 1998 m. liepos l d. sudaryta darbo sutartis Nr. 272 tarp VÅ¡Ä® Naujamiesčio poliklinikos (po reorganizacijos - VÅ¡Ä® Centro poliklinika) ir S. L. klinikinių fiziologinių tyrimų poskyrio fiziologijos ir reabilitacijos medicinos sesers pareigoms. 1999 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovės pareigybė pervardinta į laboratorinės diagnostikos specialistės. Iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos ieÅ¡kovė dirbo Terapijos konsultacijų skyriaus klinikinės fiziologijos kabinete laboratorinės diagnostikos specialiste.

Teismas pažymėjo, kad pateiktoje darbo sutartyje nėra ieškovės parašų. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad ji nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, paaiškino, jog neturėjo pareigos pasirašyti darbo sutarties ir jos pakeitimų, nes to nenumatė įstatymai, ji dirbo tęsdama darbo santykius, pradėtus dar iki įsigaliojant reikalavimui pasirašinėti rašytines darbo sutartis. Teismas nurodė, kad nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Dar galiojant Darbo sutarties įstatymui kasacinis teismas išaiškino, jog nuo 1996 m. gegužės 8 d. (1996 m. balandžio 17 d.

įstatymas Nr.1-1285) tapo privalomas darbo sutarties sudarymas raÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2001). Priėmus nurodytÄ Ä¯statymÄ , darbdaviui atsirado pareiga sudaryti darbo sutartį raÅ¡tu, todėl ieÅ¡kovei buvo pateikta pasiraÅ¡yti tipinė darbo sutarties forma darbo santykiams įforminti. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė darbo sutarties ir jos pakeitimų nepasiraÅ¡inėjo (tai buvo pažymima darbdavio atstovų, darant įraÅ¡us darbo sutartyje), ieÅ¡kovė dirbo pagal darbo sutartį, ėjo savo pareigas, gaudama už darbÄ darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį.

6. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti darbuotojÄ su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ (senojo DK 99 straipsnio 4 dalis). Å i pareiga taip pat apima darbuotojo supažindinimÄ su jo darbo funkcijomis ir kitomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis (senojo DK 95 straipsnio 1, 2 dalys). Naujojo DK 42 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad, nepaisant to, jog priimant ieÅ¡kovę į darbÄ ji neturėjo pareigos pasiraÅ¡ytinai susipažinti su visomis jos darbo tvarkÄ nustatančiomis normomis ir taisyklėmis, tačiau, tiek keičiantis Centro poliklinikos organizacinei struktÅ«rai, tiek darbo teisės įstatyminėms nuostatoms ir jas įgyvendinantiems aktams, priėmus įstaigoje darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , kitus lokalinius teisės aktus, ieÅ¡kovė su tokiais aktais ir tvarkomis turėjo bÅ«ti supažindinta pasiraÅ¡ytinai.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė vengė pasiraÅ¡yti bet kokius lokalinius įstaigos aktus ir pareiginius nuostatus tam, jog patvirtintų, kad su jais yra susipažinusi. IeÅ¡kovė yra atsisakiusi susipažinti pasiraÅ¡ytinai iÅ¡ esmės su visais jos darbÄ reglamentuojančiais dokumentais. IeÅ¡kovės atsisakymus pasiraÅ¡ytinai susipažinti su iÅ¡vardintais aktais patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (darbo sutartis, 2017 m. sausio 27 d. susitikimo su Valstybinės darbo inspekcijos atstovais protokolas, darbdavio atstovų suraÅ¡yti aktai).

Aplinkybes, kad ieškovė atsisakydavo pasirašyti su darbe privalomais vadovautis lokaliniais teisės aktais (darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir kt.), patvirtino byloje apklaustos kaip liudytojos D. P., D. Č.. Atsakovo informacinių technologijų specialistas D. Ž. teisme paliudijo, kad su visomis įstaigos tvarkomis galima susipažinti jungiantis prie vietinio intranet tinklo, ieškovė tai galėjo padaryti, nes kiekvienas darbuotojas kompiuteriu naudojasi kaip darbo priemone, ieškovė nebuvo išimtis.

Liudytojo žodžiams apie įstaigoje veikiančiÄ informacinę sistemÄ patvirtinti atsakovė pateikė į bylÄ vizualios informacijos kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad susipažinimas su dokumentais tokiu bÅ«du prieinamas kiekvienam darbuotojui, taip pat ir ieÅ¡kovei. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės argumentai, kodėl ji nepasirašė visų lokalinių įstaigos aktų ir tvarkų, yra prieÅ¡taringi: kompiuteryje nemoka susirasti dokumentų, administracijos darbuotojos jÄ verčia pasiraÅ¡yti neskaičius naujai priimtų aktų, nesuteikia laiko juos perskaityti ir pan.

Tačiau ieÅ¡kovės argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog visi lokaliniai atsakovo administracijos priimti aktai yra laisvai prieinami naudojantis kompiuteriu, be to, apklaustos kaip liudytojos atsakovo darbuotojos patvirtinto, kad ne kartÄ skaitė kai kuriuos dokumentus ieÅ¡kovei garsiai ar bent prašė jÄ susipažinti ir pasiraÅ¡yti, tačiau ji kategoriÅ¡kai atsisakė.

8. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu darbo santykių metu pakeičiamos darbo sÄ lygos arba darbuotojo darbÄ reglamentuojantys teisės aktai, darbdavys turi pareigÄ supažindinti darbuotojÄ su tokiais pakeitimais (senojo DK 35 straipsnio 1 dalis, naujojo DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 44 straipsnio 4 dalis). Nuo ieÅ¡kovės priėmimo į darbÄ (1994 m.) pasikeitė daug teisės aktų, tarp jų – ir DK nuostatos (tai lėmė visų darbuotojų pareigybės apraÅ¡ymų pakeitimus), priimta naujų teisės aktų, patvirtinta Centro poliklinikos vidaus dokumentų, reglamentuojančių darbuotojų darbÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė susipažinti pasiraÅ¡ytinai su visais jos darbÄ reglamentuojančiais dokumentais.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų (išskyrus vadovų ir jų pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymo kriterijų patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis, Centro poliklinikos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka (toliau - Darbo apmokėjimo tvarka), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d.

Darbo apmokėjimo tvarkoje nustatyta, kad Darbo apmokėjimo tvarka – neatskiriama įstaigos kolektyvinės sutarties dalis, o įstaigos kolektyvinės sutarties 5.3 punkte nustatyta, jog darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal įstaigos darbo apmokėjimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Centro poliklinikoje veikia profesinių sÄ jungų jungtinė atstovybė, susidedanti iÅ¡ trijų profesinių sÄ jungų, Darbo apmokėjimo tvarka buvo raÅ¡tu pateikta derinti Å¡iai atstovybei. Gavus Centro poliklinikos profesinių sÄ jungų jungtinės atstovybės pastabas dėl Darbo apmokėjimo tvarkos, Poliklinika jas įvertino ir pateikė paaiÅ¡kinimus dėl visų nurodytų pastabų.

Darbo apmokėjimo tvarkÄ savo paraÅ¡ais patvirtino jungtinės atstovybės dviejų narių atstovės, tik vienintelis Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos pirmininkas nesutiko pasiraÅ¡yti, nepateikdamas jokių nesutikimo argumentų. Su Darbo apmokėjimo tvarka sutiko visi Centro poliklinikos darbuotojai, patvirtindami tai savo paraÅ¡ais, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, kuri 2017 m. kovo 27 d., nesutikdama su nurodyta Darbo apmokėjimo tvarka, nurodė, jog „nesuderinta su jungtinių profsÄ jungų atstovybe“.

10. Teismas pabrėžė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sÄ jungoje, todėl tokie ieÅ¡kovės argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė 2017 m. kovo 15 d. raÅ¡tu Nr. 01-30-959 „Dėl sutikimo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo“ kreipėsi į Profesinę sÄ jungÄ sutikimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal senojo DK 129 straipsnį dėl to, kad Å¡i nesutinka su bÅ«tinosiomis sÄ lygomis – darbo apmokėjimu ir funkcijomis, apibrėžtomis pareigybės apraÅ¡yme. 2017 m. kovo 17 d. elektroniniu paÅ¡tu profesinė sÄ junga atsisakė duoti sutikimÄ , nenurodydama jokių atsisakymo motyvų, pažymėdama, jog ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta sutikti su nauja Darbo apmokėjimo tvarka.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ civilinės bylos, kurioje buvo nagrinėjamas profesinės sÄ jungos atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovę teisėtumo klausimas, pakankamai akivaizdu, jog ginčo Å¡alims buvo ir yra žinoma, kodėl buvo praÅ¡oma sutikimo, kokiu pagrindu ruoÅ¡iamasi atleisti ieÅ¡kovę. Dėl to teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo buvo neinformatyvus ir nenurodantis atleidimo pagrindo.

11. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės veiksmai, nesutinkant pasiraÅ¡yti, kad yra susipažinusi su darbo tvarkos taisyklėmis ir kt., trukdė tinkamai organizuoti kasdienę įstaigos veiklÄ , nes kiekvienu atveju darbdaviui galėjo kilti problemų dėl to, jog ieÅ¡kovė dirba, nebÅ«dama raÅ¡tu supažindinta nei su specialisto pareigybės apraÅ¡ymu, nei Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos apraÅ¡u, nei su Poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėmis ir pan.

Toks ilgametės atsakovės darbuotojos atsisakymas pasiraÅ¡yti apie susipažinimÄ su jai teikiamais darbdavio lokaliniais aktais, tarp jų – ir tiesiogiai susijusiais su jos darbo funkcijomis, buvo sistemingas, nuolatinis ir nemotyvuotas, ir tai neabejotinai apsunkino atsakovės kasdienę veiklÄ bei darbo organizavimÄ , DK nuostatų vykdymÄ . Teismo vertinimu, atsakovė darbÄ organizuoja nuolatinės rizikos bÅ«senoje, nes ieÅ¡kovė, net ir jai padarius darbo drausmės pažeidimÄ , negalėtų bÅ«ti svarstoma drausmine tvarka, kadangi atsakovei bÅ«tų apsunkinta galimybė įrodyti ieÅ¡kovės nusižengimus, kai Å¡i pasiraÅ¡ytinai nesupažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais lokaliniais aktais.

Tokia padėtis iš esmės pažeidžia darbdavio teisėtus interesus, nes atima galimybę kontroliuoti darbo drausmę įstaigoje ir adekvačiai reaguoti į atvejus, kai netinkamai atliekamos darbo pareigos. Darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojų laikytis darbo drausmės, įstatymų nustatyta tvarka taikyti drausminę atsakomybę, jeigu nesilaikoma darbo drausmės ir tvarkos, ir tokia darbdavio teisė negali būti ignoruojama arba paneigiama.

12. IeÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kuriame nustatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siÅ«lymas keisti darbo sÄ lygas yra pagrįstas reikÅ¡mingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio bÅ«tinumo priežastimis.

Teismas pripažino pagrįsta atsakovės pozicijÄ , kad DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiÅ¡kintinas ir taikytinas sistemiÅ¡kai su DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalimis. DK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, papildomas darbo sutarties sÄ lygas, nustatytÄ darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę darbdavio iniciatyva galima tik darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis sÄ lygomis gali bÅ«ti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Å¡io kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai atleista iÅ¡ darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ dėl to, kad ji atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , darbo apmokėjimo sÄ lygas pagal patvirtintÄ Darbo apmokėjimo tvarkÄ ) bei apskritai susipažinti ir atitinkamai dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarkÄ reglamentuojančius vidinius teisės aktus.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ atleisti jÄ iÅ¡ pareigų ir prieÅ¡ įteikdama įspėjimÄ apie atleidimÄ , turėjo informuoti darbuotojų atstovus, konsultuotis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių ir t.t. Nei senojo DK 47 straipsnyje, nei galiojančio DK 203-209 straipsniuose, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kad prieÅ¡ įteikiant įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, bÅ«tina įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedÅ«ras. Painiojamos darbdavio pareigos įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedÅ«ras, kai jos privalomos pagal DK 208 straipsnį. Å iuo atveju sprendimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų nebuvo toks, kuris galėjo turėti „esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai“.

14. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė pažeidė DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ garantijÄ . Teismas pažymėjo, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinančius asmenis nuo persekiojimo, diskriminavimo, susidorojimo dėl tokio darbuotojo dalyvavimo atstovavimo veikloje ar narystės profesinėje sÄ jungoje. Nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 134 straipsnio nuostatomis, 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į Profesinę sÄ jungÄ sutikimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Teismas nurodė, kad senojo DK 134 straipsnis iÅ¡ esmės įtvirtino lygiai tokį patį tikslÄ , koks įtvirtintas galiojančio DK 168 straipsnio 3 dalyje – apsaugoti darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinančius asmenis nuo persekiojimo, diskriminavimo, susidorojimo dėl tokio darbuotojo dalyvavimo atstovavimo veikloje ar narystės profesinėje sÄ jungoje.

Profesinei sÄ jungai 2017 m. kovo 17 d. atsisakius duoti atsakovei sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, darbdavys kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti tokį Profesinės sÄ jungos atsisakymÄ , ir bylÄ nagrinėję teismai šį Centro poliklinikos reikalavimÄ patenkino (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ ar bent prielaidas, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sÄ jungoje, t. y. kad ieÅ¡kovės narystė (veikla) profesinėje sÄ jungoje yra priežastis, lėmusi ketinimo atleisti jÄ iÅ¡ darbo susiformavimÄ .

Faktas, kad ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimas nesusijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, naryste profesinėje sÄ jungoje, jau įvertintas teismo ir konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas, remdamasis tuo, kad tiek naujos redakcijos DK 168 straipsnio 3 dalies, tiek senojo DK 134 straipsnio tikslai yra analogiÅ¡ki, priėjo prie iÅ¡vados, jog, esant įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, jog profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo nepagrįstas, kad ieÅ¡kovė nebuvo diskriminuojama dėl jos priklausymo ir veiklos profesinėje sÄ jungoje, papildomas kreipimasis į Valstybinę darbo inspekcijÄ nebuvo reikalingas.

15. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė, ginčydama atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , neįrodė, jog atleidimas susijęs su jos veikla profesinėje sÄ jungoje, kad atleidimas susijęs su jos drausmine atsakomybe. Atsakovė įrodė, kad atleido ieÅ¡kovę teisėtai, nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrindė DK 57 straipsnio 6 dalyje numatytas reikÅ¡mingas ekonominio, organizacinio bÅ«tinumo priežastis dėl siÅ«lymo ieÅ¡kovei keisti darbo sÄ lygas (pasiraÅ¡yti bÅ«simÄ darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä ) ir, ieÅ¡kovei nesutikus, nepasiraÅ¡ius ne tik darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, bet ir kitų lokalinių teisės aktų, pasinaudojo teise atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo savo iniciatyva be darbuotojo kaltės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti jos ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Teismo motyvas, kad ieÅ¡kovė, ginčydama atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , neįrodė, jog atleidimas nesusijęs ir su jos drausmine atsakomybe, yra nesuprantamas. NeaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė turėjo įrodinėti, kad jos atleidimas nesusijęs ir su jos drausmine atsakomybe.

Atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ Ä¯rodinėti privalo darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). 16.2. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos atleidimas iÅ¡ darbo susijęs sujos veikla profesinėje sÄ jungoje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje yra nemažai raÅ¡tų Valstybinei darbo inspekcijai, profesinei sÄ jungai, kitoms institucijoms, kuriuose ieÅ¡kovė kritiÅ¡kai pasisako apie įstaigos, kurioje dirba, veiklÄ . Teismas visiÅ¡kai netalkino ieÅ¡kovei, renkant ir teikiant įrodymus, iÅ¡samiau netyrė, ar ieÅ¡kovės atleidimas nesusijęs su jos veikla profesinėje sÄ jungoje, prisidengdamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi.

AtsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ turėjo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovas, nustatęs, ar atsakovės inicijuotas darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimas nesusijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ar ji nediskriminuojama dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sÄ jungoje. 16.3. Teismas nepagrįstai pateisino atsakovės padarytÄ DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimÄ , taip paneigdamas Å¡ios teisės normos įtvirtintÄ garantijÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė buvo įspėta apie atleidimÄ ir atleista jau galiojant naujajam DK, todėl atsakovė privalėjo laikytis DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Å ios teisės normos reikalavimas negali bÅ«ti ignoruojamas, remiantis senojo DK 134 straipsnio analogiÅ¡kais tikslais, juolab kad dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį sprendžia skirtingi subjektai: pagal galiojančio DK 168 straipsnio nuostatas – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, pagal senojo DK 134 straipsnio nuostatas – profesinė sÄ junga, taip pat esmingai skiriasi Å¡ių subjektų priimtų sprendimų apskundimo tvarka.

Be to, nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties įsiteisėjimo iki ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo praėjo daugiau nei du mėnesiai, ir per šį laikÄ galėjo kilti ar paaiÅ¡kėti darbuotojos persekiojimo, diskriminavimo apraiÅ¡kos. 16.4. Teismas nepagrįstai laikė raÅ¡ytiniu įrodymu ieÅ¡kovės nepasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį. Tik darbdavio pasiraÅ¡ytas tekstas, nesant darbuotojo paraÅ¡o, gali bÅ«ti laikomas nebent darbo sutarties projektu, tačiau jokiu bÅ«du ne oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, patvirtinančiu sudarytos darbo sutarties tikrumÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). 16.5.

Teismo iÅ¡vada, kad iki tariamos 1998 m. liepos 1 d. darbo sutarties ieÅ¡kovė apskritai neturėjo su atsakove sudarytos darbo sutarties, taip pat nepagrįsta. Iki 1996 m. balandžio 17 d. Darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1285 priėmimo buvo pripažįstamos ir žodinės darbo sutartys. Nurodytas pakeitimo įstatymas nenustatė pareigos iki tol buvusių neraÅ¡ytinių darbo sutarčių keisti raÅ¡ytinėmis. Tai buvo nurodyta Valstybinės darbo inspekcijos raÅ¡te Nr. SD-25-942, atsakant į pačios ieÅ¡kovės 2015 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymÄ Nr. 011-30-4771 dėl konsultacijos suteikimo, tačiau atsakovė ignoravo gautÄ konsultacijÄ , o teismas į Å¡iuo dokumentus taip pat neatsižvelgė. 16.6.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis teismas nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais, vertinant darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nors Å¡ios nutarties 42 punkte nurodyta, jog atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo vertinimas nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti patikrinti tik po to, kai Å¡is veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011). 16.7.

Teismas nepasisakė dėl daugelio svarbių ieÅ¡kovės ir jos atstovų iÅ¡dėstytų argumentų: 16.7.1. Dėl DK 5 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad darbo teisės normose vartojami žodžiai ar jų junginiai aiÅ¡kinami pagal jų bendrinę reikÅ¡mę. 2018 m. vasario 26 d. įsakyme nurodytas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas „nesutikimas dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis“ neatitinka DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto atleidimo pagrindo – „darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis“.

Nesutikimas ir atsisakymas dirbti yra dvi visiÅ¡kai skirtingos sÄ vokos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neprivalėjo ir nepasirašė Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, teikė savo pastabas, tačiau neatsisakė dirbti ir iki atleidimo nepriekaiÅ¡tingai dirbo pakeistomis darbo sÄ lygomis, todėl nebuvo pagrindo jÄ atleisti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Darbuotojo atsisakymas dirbti detaliai reglamentuotas DK 45, 50 straipsniuose, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34, 35 straipsniuose. Visais atvejais atsisakymas iÅ¡reiÅ¡kiamas aktyviais veiksmais, o ne pasyviai.

Atsisakymas ar nesutikimas pasiraÅ¡yti negali bÅ«ti vertinami kaip atsisakymas dirbti; 16.7.2. Dėl DK 6 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad abejotinos darbo sutarties normos aiÅ¡kinamos darbuotojo naudai. Nagrinėjamu atveju teismas visas bylos aplinkybes aiÅ¡kino ir taikė darbdavio naudai; 16.7.3. Dėl DK 45 straipsnio, pagal kurį darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiÅ«lytomis apkeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas per darbdavio nustatytÄ terminÄ , kuris negali bÅ«ti trumpesnis negu penkios darbo dienos; darbuotojo atsisakymas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis sÄ lygomis gali bÅ«ti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka; dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ ; darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ , laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sÄ lygomis.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neginčijo darbo sÄ lygų pakeitimo, nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ , todėl pripažintina, kad ji sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, ir atsakovei neliko teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovę DK 57 straipsnio pagrindu; 16.7.4. Dėl DK 64 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 22 d. įspėjime nenurodytas atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ pagrindas; 16.7.5. Dėl 168 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta darbdavio pareiga gauti valstybinio darbo inspektoriaus sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantį asmenį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡tu informavo Valstybinę darbo inspekcijÄ ir atsakovÄ , kad, atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo pagal DK 57 straipsnį bÅ«tinas Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas.

Valstybinė darbo inspekcija atsakė ieÅ¡kovei, kad dėl jos atleidimo Centro poliklinika neprašė ir negavo sutikimo. Teismas sprendime dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, tik nepagrįstai nurodė, kad nebÅ«tina vykdyti DK 168 straipsnio 3 dalies reikalavimo; 16.7.6. Dėl DK 218 straipsnio 2 dalies, pagal kuriÄ , jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ bei priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę bei neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas nepaisė Å¡io reikalavimo, nors pati atsakovė pripažino nevykdžiusi privalomų praneÅ¡imo, informavimo ir konsultavimo procedÅ«rų, DK reikalavimo įspėjime nurodyti atleidimo pagrindÄ , taip pat pažeidusi kitus neva formalius reikalavimus; 16.7.7. Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Å¡akos kolektyvinės sutarties 2.3 punkto, pagal kurį, kai numatoma keisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, darbdavys privalo praneÅ¡ti darbuotojui prieÅ¡ vienÄ mėnesį.

Atsakovas Å¡io reikalavimo nevykdė, o teismas nepaisė Å¡ios nuostatos, nors ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie numatomas keisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas. 2017 m. gruodžio 22d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo negali bÅ«ti vertinamas kaip praneÅ¡imas apie iki 2017 m. sausio 1 d. pakeistas bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas; 16.7.8. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 8.7 punkto 2 dalies, kurioje nurodyta, kad darbdavys privalo inicijuoti konsultacija su darbuotojų atstovais ir jis atleidžiamas nuo Å¡ios pareigos, jeigu darbuotojų atstovai atsisakė pasiraÅ¡yti konsultacijų protokolÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas nepaisė Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo. 16.7.9. Dėl CPK 2, 414, 417, 418 straipsnių taikymo nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė Å¡ių proceso teisės normų reikalavimus, nes visus įrodymus vertino atsakovės naudai, nepaisydamas CPK 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, atsisakė pridėti prie bylos ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir apskųstÄ pirmosios instancijos teisimo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. Darbo santykiai su ieÅ¡kove nutraukti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisėtai ir pagrįstai. IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad ji nesutiko su raÅ¡ytine darbo sutartimi ir jos darbo funkcijas apibrėžiančiais pareiginiais nuostatais, taip pat Darbo apmokėjimo tvarka ir joje nustatytomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, t. y. su nustatomomis (keičiamomis) jos bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis.

IeÅ¡kovė taip pat neginčija fakto ir neskundžia sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad ji nesutiko su vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais konfidencialumÄ , nesutiko prisiimti konfidencialumo įsipareigojimų. IeÅ¡kovės atsisakymas susipažinti ir atitinkamai laikytis darbo tvarkÄ ir jos pareigas reglamentuojančių vidinių teisės aktų, pažeidė esminius atsakovės, kaip darbdavės interesus, jos teisėtÄ lÅ«kestį tinkamai organizuoti darbÄ , jį kontroliuoti, duoti teisėtus pavedimus, taip pat eliminavo atsakovės galimybę sankcionuoti netinkamÄ darbuotojos elgesį.

Atsakovė pagrįstai, t. y. turėdama teisėtÄ lÅ«kestį, nuolat siÅ«lė ieÅ¡kovei susipažinti ir sutikti su lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių jos pareigas bei atsakomybę, taikymu, tačiau ieÅ¡kovė tai daryti atsisakė. Dėl to akivaizdžiai buvo teisėta priežastis inicijuoti ir nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kove pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . 17.2. Pabrėžtina tai, kad atsakovei, kaip sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai įstaigai, teisės aktų keliami itin griežti reikalavimai tiek paslaugų kokybei, tiek konfidencialumui, tiek tinkamam paslaugų teikimo įforminimui (dokumentavimui).

IeÅ¡kovei sistemingai atsisakant susipažinti ir sutikti dirbti pagal nustatomas darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimo sÄ lygas) bei apskritai pagal darbo tvarkÄ ir užduotis reglamentuojančius vidinius teisės aktus, atsakovei tapo neįmanoma tinkamai organizuoti darbÄ , kontroliuoti darbo kokybę, reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės pareigų vykdymo, atsakomybės už jų nevykdymÄ , o kartu ir užtikrinti atsakovei, kaip sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai įstaigai, teisės aktais keliamus itin griežtus reikalavimus.

IeÅ¡kovės veiksmai sudarė neapibrėžtumo įstaigoje bÅ«senÄ , lemia stabilumo įstaigoje nebuvimÄ . IeÅ¡kovės atsisakymas iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, dėl to ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista teisėtai bei pagrįstai. 17.3. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrindė DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikÅ¡mingas ekonominio, organizacinio bÅ«tinumo priežastis. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu tokių teismo iÅ¡vadų neginčija, todėl, vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡ių teismo iÅ¡vadų nėra pagrindo pakartotinai vertinti apeliacine tvarka. 17.4.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo motyvais, kad ji neįrodė, jog atleidimas bÅ«tų susijęs su jos veikla profesinėje sÄ jungoje, tačiau nedetalizuoja nei konkrečių įrodymų, kurie patvirtina tariamÄ ieÅ¡kovės atleidimo ryšį su jos veikla profesinėje sÄ jungoje, nei konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti bent minimaliÄ prezumpcijÄ ar net prielaidÄ apie siekį atleisti ieÅ¡kovę tokiu diskriminaciniu pagrindu. IeÅ¡kovės argumentai, kad sunku surinkti ir pateikti įrodymus dėl aplinkybių, susijusių su diskriminacija, bei kad teismas turėjo „talkinti“ ieÅ¡kovei, bet „niekuo netalkino“, yra absoliučiai nepagrįsti.

Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, pareiga nurodyti diskriminacinio pobÅ«džio aplinkybes pirmiausia keliama diskriminacijos faktÄ norinčiam įrodyti asmeniui, t. y. asmuo privalo nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl diskriminacijos buvimo (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis), tačiau tokių aplinkybių nenurodžius – įrodinėjimo paneigti diskriminacijÄ pareiga kitai Å¡aliai nepereina ir (arba) diskriminacijos faktas negali bÅ«ti konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014; kt.).

BylÄ nagrinėjantis teismas negali bÅ«ti vienos iÅ¡ Å¡alių atstovas, t. y. teismas neturi pareigos surinkti įrodymus dėl vienos ar kitos Å¡alies argumentų pagrįstumo. Kitoks aiÅ¡kinimas pažeistų bylos Å¡alių rungimo principÄ (CPK 12 straipsnis). IeÅ¡kovė nuo proceso pradžios atstovaujama advokato, taip pat profesinės sÄ jungos pirmininko, tačiau neprašė iÅ¡ atsakovės ar kitų asmenų iÅ¡reikalauti įrodymų, kurie patvirtintų tariamÄ ieÅ¡kovės diskriminacijÄ , net nenurodė, kokie įrodymai patvirtintų tariamos diskriminacijos faktÄ .

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ar jai atstovaujanti profesinė sÄ junga negalėjo pateikti jokių įrodymų ar praÅ¡yti tam tikrus įrodymus iÅ¡reikalauti, nes tokių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės tariamÄ diskriminacijÄ , nėra. Jeigu kokių nors įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės veiklos profesinėje sÄ jungoje ir ieÅ¡kovės atleidimo sÄ sajÄ bÅ«tų, akivaizdu, kad tokie įrodymai ieÅ¡kovei ar profesinei sÄ jungai bÅ«tų žinomi, tokius duomenis (įrodymus) jie turėtų.

IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovė atleista dėl to, kad atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , darbo apmokėjimo sÄ lygas pagal Darbo apmokėjimo tvarkÄ , konfidencialumo įsipareigojimai) bei apskritai sutikti susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarkÄ reglamentuojančius vidinius teisės aktus. Kitokių duomenų, kurie leistų bent įtarti, kad IeÅ¡kovė bÅ«tų atleista ne dėl nurodytos priežasties, o dėl diskriminacinių paskatų – byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo įrodymus dėl ieÅ¡kovės argumentų apie tariamÄ diskriminacijÄ . Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad tokių aplinkybių teismas netyrė, yra nepagrįsti. 17.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra nepagrįsti. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 134 straipsnis įtvirtino visiÅ¡kai analogiÅ¡kÄ tikslÄ , koks įtvirtintas galiojančio DK 168 straipsnio 3 dalyje, t. y. apsaugoti darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinančius asmenis nuo persekiojimo, diskriminavimo, susidorojimo dėl tokio darbuotojo dalyvavimo atstovavimo veikloje ar narystės profesinėje sÄ jungoje.

Nagrinėjamu atveju, kai profesinė sÄ junga 2017 m. kovo 17 d. atsisakė duoti atsakovei sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, darbdavė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti tokį profesinės sÄ jungos atsisakymÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017, aiÅ¡kiai nurodė, jog galiojusio DK 134 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sÄ jungų renkamo organo nariams siekiama apsaugoti jų interesus, kad su jais nebÅ«tų susidorota už jų veiklÄ profesinėje sÄ jungoje.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ ar bent prielaidas, jog trečiojo asmens atleidimas iÅ¡ darbo susijęs su Å¡io darbuotojo naryste arba veikla profesinėje sÄ jungoje. Taigi faktas, kad ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimas nesusijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, kad atsakovė ieÅ¡kovės nediskriminuoja dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sÄ jungoje, jau konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.

Kadangi tiek DK 168 straipsnio 3 dalies, tiek galiojusio DK 134 straipsnio tikslai yra analogiÅ¡ki, akivaizdu, kad papildomas kreipimasis į Valstybinę darbo inspekcijÄ bÅ«tų buvęs iÅ¡ esmės perteklinis. 17.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kaip prejudicinėmis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (kad ieÅ¡kovė nesutiko dirbti nustatytomis (pakeistomis) darbo sÄ lygomis, kad nesutikimas pažeidė esminius darbdavio interesus, kad ieÅ¡kovės numatomas atleidimas nesusijęs su jos veikla profesinėje sÄ jungoje), nes tam yra visos CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytos sÄ lygos.

Tačiau Å¡ioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi nebuvo vadovautasi kaip turinčia res judicata galiÄ , konstatuojant ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė netinkamai ir plečiamai aiÅ¡kina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismas vadovavosi tiek, kiek Å¡i nutartis aktuali analizuojant ieÅ¡kovės argumentus dėl tariamos diskriminacijos ir susijusių klausimų. 17.7.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl sÄ vokų „atsisakė dirbti pakeistomis sÄ lygomis“ ir „nesutiko dirbti pakeistomis sÄ lygomis“ esminių skirtumų yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad žodžiai „atsisakymas“ ir „nesutikimas“ yra sinonimai (DK 5 straipsnio 2 dalis), tai matyti ir iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės cituojamų internetiniame žodyne nurodytų reikÅ¡mių. Darbuotojo atsisakymas reiÅ¡kia, kad darbdavys be darbuotojo sutikimo negali keisti darbo sÄ lygų, kaip tai nurodyta DK 45 straipsnio 1 dalyje (galiojusio DK 120 straipsnio 1 dalyje), tačiau įgyja teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės procedÅ«rÄ pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas (galiojusio DK 129 straipsnio 1, 2 dalys).

Nei galiojusiame, nei galiojančiame DK, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį aptariamu pagrindu tik tada, kai darbuotojas atsisako ir faktiÅ¡kai nustoja dirbti. Toks aiÅ¡kinimas, kad pagrindas nutraukti darbo sutartį yra tik tada, kai darbuotojas atsisako ir faktiÅ¡kai nustoja dirbti, prieÅ¡tarautų tiek logikos, tiek teisingumo bei protingumo principams, tiek teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , darbo apmokėjimo sÄ lygas pagal Darbo apmokėjimo tvarkÄ ) bei apskritai susipažinti ir atitinkamai dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarkÄ reglamentuojančius vidinius teisės aktus.

IeÅ¡kovei nesutikus, jos darbo sÄ lygos nebuvo keičiamos, o buvo pradėta darbo santykių nutraukimo procedÅ«ra. 17.8. Apeliacinio skundo teiginiai dėl DK 6 straipsnio 2 dalies yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nekilo jokių neaiÅ¡kumų dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų. Tai, kad ieÅ¡kovė yra darbuotoja, nereiÅ¡kia, jog visos aplinkybės byloje turi bÅ«ti nustatytos jos naudai. 17.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi DK 45 straipsnio nuostatomis, teigiant, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ dėl keičiamų jos darbo sÄ lygų, todėl laikytina, jog ji sutiko dirbti pakeistomis sÄ lygomis ir atsakovei neliko teisinio pagrindo jÄ atleisti pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

IeÅ¡kovės darbo sÄ lygų keitimo metu negaliojo DK 45 straipsnio nuostatos, t. y. ieÅ¡kovė dar iki 2017 m. liepos 1d. atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , darbo apmokėjimo sÄ lygas pagal Darbo apmokėjimo tvarkÄ ) bei apskritai susipažinti ir atitinkamai dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarkÄ reglamentuojančius vidinius teisės aktus. Dėl to nurodytos DK 45 straipsnio normos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos.

Kita vertus, įsigaliojus naujajam DK ir, atitinkamai, jo 45 straipsniui, ieÅ¡kovė nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nei kitu bÅ«du nepareiÅ¡kė, kad ji sutinka su darbo sÄ lygų keitimu. Be to, nagrinėjamu atveju net nebuvo sÄ lygų taikyti DK 45 straipsnį, nes nebuvo neteisėto darbo sutarties pakeitimo apskritai – ieÅ¡kovei atsisakius susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) darbo sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos nebuvo keičiamos, o buvo pradėta darbo santykių nutraukimo procedÅ«ra.

Tad aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ , neaktuali Å¡ioje byloje. 17.10. IeÅ¡kovei įteikto įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo turinys atitiko DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Nors įspėjime nenurodyta DK 57 straipsnio dalis ir punktas, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog konkretus darbo sutarties nutraukimo pagrindas ieÅ¡kovei buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kus ir suprantamas. Aplinkybes, kad ieÅ¡kovė suprato, jog, nesutikusi su aptartais darbo sÄ lygas reglamentuojančiais aktais, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ pareigų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. sausio 27 d. patikrinimo metu organizuotas pasitarimas, kurio metu ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kintos tokios galimos jos nesutikimo pasekmės. Å ias aplinkybes iÅ¡samiai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad teismas dėl tokių argumentų nepasisakė – deklaratyvÅ«s ir neargumentuoti. 17.11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė nevykdė pareigos praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie numatomÄ darbo sÄ lygų keitimÄ prieÅ¡ 1 mėnesį. Visų pirma, ieÅ¡kovės nurodoma Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Å¡akos kolektyvinė sutartis, kurios 2.3 punktu IeÅ¡kovė remiasi, galioja nuo 2017 m. birželio mėnesio, o ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos buvo nustatomos (keičiamos) iki Å¡ios kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.

Kita vertus, įsakymas dėl Darbo apmokėjimo tvarkos buvo priimtas 2016 m. gruodžio 30 d., apie jį ieÅ¡kovė informuota 2017 m. sausio 18 d., tačiau su Darbo apmokėjimo tvarka nesutiko. Taigi vieno mėnesio įspėjimo apie keičiamas apmokėjimo sÄ lygas terminas bet kuriuo atveju nebuvo pažeistas. IÅ¡ bylos įrodymų taip pat aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovei susipažinti ir atitinkamai sutikti pagal jos darbo pareigas nustatančius (keičiančius) pareiginius nuostatus bei kitus iÅ¡vardintus vidaus teisės aktus, buvo siÅ«loma nuolat, kelis kartus.

IeÅ¡kovė bet kada galėjo iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ dirbti pagal tokias sÄ lygas, tačiau sutikimo neiÅ¡reiÅ¡kė. Jokio ieÅ¡kovės interesų pažeidimo Å¡iuo atveju nėra. 17.12. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė turėjo inicijuoti informavimo ir konsultavimo procedÅ«ras, suraÅ¡yti atitinkamÄ protokolÄ , yra nepagrįsti. Jokie teisės aktai nenumato, kad, prieÅ¡ įteikiant įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, bÅ«tina įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedÅ«ras.

IeÅ¡kovė akivaizdžiai painioja darbdavio pareigÄ Ä¯gyvendinti informavimo bei konsultavimo procedÅ«ras, kai jos privalomos pagal DK 208 straipsnį. Å iuo atveju sprendimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu nebuvo toks sprendimas, kuris „turi esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai“. 17.13. Apeliacinio skundo argumentai dėl DK 218 straipsnio 2 dalies yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovė nepadarė jokių ieÅ¡kovės nurodomų pažeidimų.

Atsakovė pateikė visas svarbias aplinkybes, kurios įrodo, kad ieškovės atleidimas buvo pagrįstas, teisėtas, atitinkantis visus atleidimo iš darbo procedūrai keliamus reikalavimus. 17.14. Apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 414, 417 ir 418 straipsnių pažeidimo yra nemotyvuoti ir atmestini. Aplinkybė, kad ieškovė buvo darbuotoja, nereiškia, jog įrodymus teismas turėjo vertinti jos naudai, kad vietoje ieškovės turėjo rinkti įrodymus ir taip tapti ieškovės interesų gynėju.

IeÅ¡kovė buvo atstovaujama profesionalias teisines paslaugas teikiančio advokato, taip pat profesinės sÄ jungos atstovo, todėl turėjo visas galimybes tinkamai, remiantis rungimosi principu, vesti Å¡iÄ bylÄ . Be to, ieÅ¡kovė nedetalizuoja, kokių įrodymų teismas nepriėmė, taip pat nepaaiÅ¡kina, kÄ tokie įrodymai bÅ«tų įrodę byloje. Tai, kad byloje buvo priimtas ieÅ¡kovei nenaudingas sprendimas, nereiÅ¡kia, kad teismas pažeidė ieÅ¡kovės nurodomas nuostatas, juolab kad ji nedetalizuoja, kaip konkrečiai teismas aptariamas nuostatas pažeidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 20. Apeliaciniame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas Å¡iÄ apeliacinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pagal civilinio proceso teisės normų įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Žodinis jo nagrinėjimas galimas tuo atveju, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinio proceso bÅ«tinumÄ . Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės (ieÅ¡kovės) praÅ¡ymÄ nagrinėti apeliacinę bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nes jos nurodyti argumentai nesuponuoja bÅ«tinumo nagrinėti bylÄ Å¾odžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų, tarp jų – ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu proceso dalyvių duotų paaiÅ¡kinimų, pakanka tam, kad bÅ«tų galima įvertinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar Å¡iuo sprendimu byla iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl apeliantės pateiktų atsikirtimų į atsakovės Centro poliklinikos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ 23. Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus dėl atsakovės Centro poliklinikos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

24. Pažymėtina tai, kad pagal civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinį procesÄ , dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti tokius procesinius dokumentus – apeliacinį skundÄ , prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo, atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 305, 306, 309, 318 straipsniai). Proceso teisės normų nenumatyta galimybė apeliantui teikti atsiliepimo į atsiliepimÄ dėl jo apeliacinio skundo. Be to, CPK 323 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti, papildyti apeliacinį skundÄ yra draudžiama.

25. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliantės (ieÅ¡kovės) pateiktÄ dokumentÄ , pavadintÄ atsikirtimais dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsisakytina priimti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 26. IÅ¡ civilinėje byloje, prie jos pridėtoje Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje APS-36-6124 (toliau – Darbo byla), taip pat Valstybinės darbo inspekcijos atliktų tyrimų medžiagoje (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga) esančių raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat ginčo Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės:

27. Vilniaus miesto valdybos Sveikatos apsaugos skyriaus Vilniaus 3-iosios ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 148K apeliantė (ieÅ¡kovė) priimta dirbti Suaugusiųjų poliklinikoje klinikinės fiziologijos medicinos seserimi (Darbo bylos l. 10, 49). IÅ¡ atsakovės pateiktos į bylÄ 1998 m. liepos l d. darbo sutarties Nr. 272, pasiraÅ¡ytos tik darbdavio vieÅ¡osios įstaigos Naujamiesčio poliklinikos (po reorganizavimo 2002 m. – vieÅ¡oji įstaiga Centro poliklinika), matyti, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) dirbo Klinikinių fiziologinių tyrimų poskyrio klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos medicinos seserimi. Nuo 1999 m. spalio 1 d. apeliantės (ieÅ¡kovės) pareigybė – laboratorinės diagnostikos specialistė. Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo 2018 m. vasario 26 d. apeliantė (ieÅ¡kovė) dirbo vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabinete laboratorinės diagnostikos specialiste (b. l. 61-67).

28. Apeliantei (ieÅ¡kovei) ne kartÄ siÅ«lyta darbo santykius įforminti raÅ¡ytine darbo sutartimi, tačiau ji atsisakydavo pasiraÅ¡yti darbo sutartį, parengtÄ darbdavės pagal tipinę darbo sutarties formÄ ir pasiraÅ¡ytÄ 1998 m. liepos 1 d., kurioje darbdavė taip pat darė įraÅ¡us apie tam tikrų sÄ lygų pakeitimus. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nesutiko įforminti darbo santykių raÅ¡ytine darbo sutartimi, nurodydama, jog to daryti neprivalo (b. l. 61-67; Darbo bylos l. 33, 82, 84).

29. Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinus naujÄ Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ (Darbo bylos l. 86, 87-89), apeliantė atsisakė jį pasiraÅ¡yti, nurodydama, kad juo nepagrįstai keičiamos jos darbo sÄ lygos, taip pat atsisakė pasiraÅ¡yti konfidencialumo laikymosi pasižadėjimÄ , teigdama, jog nėra informuota, kokie duomenys sudaro konfidencialiÄ informacijÄ , be to, pasiraÅ¡yti ar ne teikiamÄ dokumentÄ , yra darbuotojo diskrecijos teisė ir negalima reikalauti pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis nepasirašė (Darbo bylos l. 33, 83, 84). 30. 2015 m. gegužės 18 d. taip pat buvo siekiama įteikti apeliantei (ieÅ¡kovei) naujÄ jos pareigybės apraÅ¡ymÄ , tačiau ji atsisakė priimti ir pasiraÅ¡yti (Darbo bylos l. 85).

31. Centro poliklinikos 2015 m. gruodžio 16 d. akte konstatuota, kad apeliantė (ieškovė) nepasirašė susipažinimo su kabineto darbe privalomais vadovautis dokumentais, iš viso – su 14 vidaus teisės aktų (Darbo bylos l. 80-81).

32. Centro poliklinika, siekdama iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ , 2015 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ konsultacijos (Darbo bylos l. 96). Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. sausio raÅ¡tu Nr. SD-25-942 pateikė konsultacijÄ , be kita ko, nurodydama, kad tais atvejais, kai darbuotojas nesutinka su vykdomais darbo sÄ lygų pakeitimais, darbdaviui atsiranda teisė atleisti šį darbuotojÄ pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) (Darbo bylos l. 98-100).

33. Centro poliklinikos direktorius 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 ,,Dėl vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1228 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų sveikatos priežiÅ«ros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų (iÅ¡skyrus vadovų ir jų pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymo kriterijų patvirtinimo“, patvirtino naujÄ Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkÄ (toliau – Darbo apmokėjimo tvarka), nustatydamas jos įsigaliojimo datÄ nuo 2017 m. kovo 1 d. (Darbo bylos l. 50, 51-75).

34. Nurodytos Darbo apmokėjimo tvarkos projektas 2016 m. lapkričio 15d. buvo pateiktas svarstyti vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos profesinių sÄ jungų jungtinei atstovybei, kuri 2016 m. gruodžio 30 d. nurodė pritarianti projektui su tam tikromis iÅ¡lygomis (Darbo bylos l. 76). Valstybinės darbo inspekcija, 2017 m. sausio 27 d. atlikusi Centro poliklinikoje patikrinimÄ , 2017 m. vasario 9 d. raÅ¡te Nr. SD-01-1785 padarė iÅ¡vadÄ , kad įstaigos administracija, patvirtindama 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 naujÄ Centro poliklinikos darbuotojų Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , derino jį su darbuotojų atstovais – Profesinių sÄ jungų jungtine atstovybe (prie bylos pridėtos Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagos l. 1-2).

35. Centro poliklinikos 2017 m. sausio 18 d. akte konstatuota, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) 2017 m. sausio 18 d. supažindinta su nauja Darbo apmokėjimo tvarka, tačiau atsisakė pasiraÅ¡yti (Darbo bylos l. 78). Supažindinimo su vidaus dokumentais formoje apeliantė (ieÅ¡kovė) 2017 m. kovo 24 d. įrašė, kad Darbo apmokėjimÄ tvarkÄ gavo, tačiau nesutinka; nesuderinta su jungtine profsÄ jungų atstovybe (Darbo bylos l. 79).

36. Centro poliklinika dėl naujos Darbo apmokėjimo tvarkos taikymo kreipėsi konsultacijos į Valstybinę darbo inspekcijÄ ir 2017 m. vasario 7 d. gavo Å¡ios institucijos nuomonę (Darbo bylos l. 101-102).

37. Atsakovė Centro poliklinika, remdamasi tuo, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) atsisako susipažinti ir sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimo tvarkÄ ), be to, apskritai pagal darbo tvarkÄ Ä¯staigoje reglamentuojančius vidinius teisės aktus, o dėl to kyla objektyvių sunkumų organizuojant ir administruojant įstaigos darbÄ , darbo apmokėjimÄ , nusprendė inicijuoti darbo santykių su apeliante (ieÅ¡kove) nutraukimÄ darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės.

38. VieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos konferencijoje, vykusioje 2016 m. sausio 9 d., ieÅ¡kovė iÅ¡rinkta Centro poliklinikos profesinės sÄ jungos tarybos nare ir pirmininko pavaduotoja ketveriems metams (Darbo bylos l. 14). Dėl to Centro poliklinika 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ , praÅ¡ydama sutikimo atleisti apeliantę (ieÅ¡kovę) iÅ¡ darbo (Darbo bylos l. 103-104). Profesinė sÄ junga 2017 m. kovo 17 d. atsisakė duoti tokį sutikimÄ . Centro poliklinika kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino (civilinė byla Nr. 2-25692-727/2017). Centro poliklinika 2017 m. rugpjūčio 22 d. įteikė ieÅ¡kovei įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 129, 130 straipsnius (Darbo bylos l. 8, 106-107), tačiau sužinojusi, jog profesinė sÄ junga apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodytÄ Ä¯spėjimÄ panaikino (Darbo bylos l. 108). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo panaikintas profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti apeliantę (ieÅ¡kovę) iÅ¡ darbo (civilinė byla Nr. 2A-2541-864/2017) (Darbo bylos l. 23-32).

39. Centro poliklinika 2017 m. gruodžio 22 d. įteikė apeliantei (ieÅ¡kovei) naujÄ Ä¯spėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal galiojančio DK 57, 64 straipsnius, Å akos kolektyvinės sutarties 2.7 punktÄ , nurodydama, jog darbuotoja nesutinka su nauja Darbo apmokėjimo tvarka, iki Å¡iol nepasirašė darbo sutarties, pareiginių nuostatų, kitų vidinių dokumentų, su kuriais privalu susipažinti pasiraÅ¡ytinai bei jais vadovautis (Darbo bylos l. 7, 45). Suėjus dviejų mėnesių įspėjimo terminui ir suteiktų nemokamų atostogų laikui, vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. K-262 apeliantė (ieÅ¡kovė) atleista iÅ¡ darbo pagal galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , jai nesutikus dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis (Darbo bylos l. 46, 47).

40. Apeliantė (ieÅ¡kovė) 2018 m. kovo 22 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Darbo ginčų komisija 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2144, priimtu darbo byloje Nr. APS-366124, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (Darbo bylos l. 123-124). Dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojas atsisako dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis 41. Nagrinėjamu atveju bylos Å¡alių ginčas kilo dėl apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo atsakovės įstaigoje – Centro poliklinikoje – darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, kai darbuotojas atsisako dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė (ieÅ¡kovė) atleista iÅ¡ darbo pagal galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

42. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog darbdavės Centro poliklinikos iniciatyva nutraukti su apeliante (ieÅ¡kove) darbo santykius dėl to, kad ji atsisako susipažinti ir sutikti dirbti pagal keičiamas darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimo tvarkÄ ), kilo 2017 m. kovo mėnesį, t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. Tačiau iki naujojo DK įsigaliojimo pradėtÄ Ä¯gyvendinti iniciatyvÄ atsakovė Centro poliklinika nutraukė, panaikindama darbuotojai 2017 m. rugpjūčio 22 d.

įteiktÄ Ä¯spėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , kai gavo informacijÄ , jog profesinė sÄ junga apskundė apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimÄ , kuriuo panaikintas profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti apeliantę (ieÅ¡kovę) iÅ¡ darbo. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetus profesinės sÄ jungos apeliacinį skundÄ , atsakovė Centro poliklinika iÅ¡ naujo inicijavo darbo sutarties su apeliante (ieÅ¡kove) nutraukimÄ jau pagal galiojančio DK 57 straipsnio nuostatas, 2017 m. gruodžio 22 d.

įteikdama įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 57 straipsnio pagrindu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 6 dalis).

43. Apeliantė (ieÅ¡kovė) jos atleidimo iÅ¡ darbo atsakovės įstaigoje teisėtumÄ kvestionuoja, remdamasi tuo, kad nebuvo sÄ lygų, bÅ«tinų darbo sutarčiai DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nutraukti, taip pat atsakovės padarytais atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimais (jai įteikto įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo turinio neatitiktimi įstatyme įtvirtinto atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo formuluotei; neinformavimu apie numatomas keisti jos darbo sÄ lygas kolektyvinėje sutartyje nustatytu terminu; DK 168 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo gauti valstybinio darbo inspektoriaus sutikimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo neįvykdymu).

44. Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siÅ«lymas keisti darbo sÄ lygas yra pagrįstas reikÅ¡mingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio bÅ«tinumo priežastimis.

45. Pritartina pirmosios instancijos teismo, taip pat atsakovės pozicijai, kad DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma aiÅ¡kintina ir taikytina sistemiÅ¡kai su DK 45 straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtina, jog pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, papildomas darbo sutarties sÄ lygas, nustatytÄ darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę darbdavio iniciatyva galima tik darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas per darbdavio nustatytÄ terminÄ , kuris negali bÅ«ti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis sÄ lygomis gali bÅ«ti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

46. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pažymėta, kad galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 45 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas iÅ¡ esmės panaÅ¡us teisinis reglamentavimas, koks buvo ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 120 straipsnio 1, 2 dalyse, 129 straipsnio 1, 2 dalyse. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį DK, tiek pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantį DK darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis yra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovė, grįsdama apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo aptariamu pagrindu teisėtumÄ , teigia, kad darbuotoja atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal keičiamas bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas – darbo funkcijas, nustatytas Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintame naujame Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės apraÅ¡yme, taip pat naujas darbo apmokėjimo sÄ lygas, nustatytas Darbo apmokėjimo tvarkoje, patvirtintoje Centro poliklinikos direktorius 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158, įsigaliojusioje 2017 m. kovo 1 d. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) atsisakė susipažinti ir atitinkamai dirbti apskritai pagal visus jos darbo pareigas bei darbo tvarkÄ reglamentuojančius Centro poliklinikos vidaus teisės aktus.

48. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, kad, nepaisant to, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) pradėjo dirbti tuo metu, kai teisės aktai nereikalavo privalomos raÅ¡ytinės darbo sutarties, tačiau darbo santykiai yra dinamiÅ¡ki, jų pokyčius lemia tiek besikeičiantis teisinis reglamentavimas, tiek įstaigos darbo organizavimo pakeitimų bÅ«tinumas, ekonominės, kitos priežastys. Tai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) nebuvo sudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties, nereiÅ¡kia, jog atsakovė, atsižvelgdama į darbo organizavimo pokyčių sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančioje vieÅ¡ojoje įstaigoje reikalingumÄ , ekonomines priežastis, negalėjo siÅ«lyti keisti jos darbo sÄ lygas.

49. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 95 straipsnio 1 dalies, tiek pagal galiojančio DK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbo funkcija. Darbo funkcija laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraÅ¡e (DK 34 straipsnio 2 dalis).

50. Bylos duomenimis, Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintas Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės apraÅ¡ymas, tačiau apeliantė (ieÅ¡kovė) ne vienÄ kartÄ atsisakė su juo pasiraÅ¡ytinai susipažinti ir, atitinkamai, sutikti dirbti pagal Å¡iame pareigybės apraÅ¡yme nustatomas darbo funkcijas. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė), 2015 m. gegužės 20 d. raÅ¡te aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ dirbti pagal naujÄ pareigybės apraÅ¡ymÄ , nurodydama, kad Å¡iuo apraÅ¡u nepagrįstai keičiamos jos darbo sÄ lygos (Darbo bylos l. 33).

Savo pozicijos dėl darbo pagal naujÄ Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ apeliantė (ieÅ¡kovė) nekeitė iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos, nepaisant to, kad Valstybinės darbo inspekcijos specialistai 2017 m. sausio 27 d. vykusio patikrinimo metu jai iÅ¡aiÅ¡kino, jog, nesutikus pasiraÅ¡ytinai susipažinti su naujais pareiginiais nuostatais, nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį (Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagos l. 2, 13-14).

51. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Centro poliklinika apeliantės (ieÅ¡kovės) elgesį, atsisakant pasiraÅ¡ytinai susipažinti ir sutikti dirbti pagal jos darbo funkcijas reglamentuojantį Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , patvirtintÄ Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71, pagrįstai kvalifikavo kaip nesutikimÄ dirbti keičiamomis jos darbo sutarties sÄ lygomis – iÅ¡ naujo apibrėžta ir detalizuota jos darbo funkcija.

Atsakovė, suteikusi apeliantei (ieÅ¡kovei) ne vienÄ galimybę ir itin ilgÄ laiko tarpÄ iÅ¡reikÅ¡ti raÅ¡ytinį sutikimÄ dirbti pagal nurodytu pareigybės apraÅ¡ymu keičiamÄ jos darbo funkcijÄ , tačiau tokio sutikimo negavusi, prieÅ¡ingai, apeliantei (ieÅ¡kovei) raÅ¡tu pareiÅ¡kus nesutikimÄ dirbti pagal pakeistas jos darbo funkcijas, įgijo įstatyme įtvirtintÄ teisę inicijuoti darbo sutarties su apeliante nutraukimÄ .

52. Darbo santykių Å¡alys turi sulygti dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (galiojusio DK 95 straipsnio 3 dalis; galiojančio DK 34 straipsnio 1, 3 dalys). Darbo apmokėjimo sÄ lygos taip pat gali bÅ«ti pakeistos tik gavus raÅ¡ytinį darbuotojo sutikimÄ (galiojusio DK 120 straipsnio 3 dalis; galiojančio DK 45 straipsnio 1 dalis).

53. Centro poliklinikos 2017 m. sausio 18 d. aktas patvirtina, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) 2017 m. sausio 18 d. buvo informuota apie naujÄ Darbo apmokėjimo tvarkÄ , įsigaliosiančiÄ nuo 2017 m. kovo 1 d., buvo praÅ¡oma pasiraÅ¡ytinai su Å¡ia tvarka supažinti ir sutikti dirbti, tačiau darbuotoja atsisakė pasiraÅ¡yti (Darbo bylos l. 78). Supažindinimo su vidaus dokumentais formoje apeliantė (ieÅ¡kovė) 2017 m. kovo 24 d. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su Darbo apmokėjimo tvarka (Darbo bylos l. 79).

54. Bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad, apeliantei (ieÅ¡kovei) iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ su keičiama Darbo apmokėjimo tvarka, atsakovei buvo teisėta priežastis inicijuoti darbo sutarties su apeliante nutraukimÄ .

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi Centro poliklinikoje patikrinimÄ pagal profesinės sÄ jungos, kurios valdymo organo narė yra apeliantė (ieÅ¡kovė), 2017 m. sausio 13 d. praneÅ¡imÄ , 2017 m. sausio 27 d. susitikimo metu apeliantei (ieÅ¡kovei), be kita ko, paaiÅ¡kino, jog, darbuotojui nesutikus su naujomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, jam bus mokama pagal senÄ tvarkÄ , tačiau jis gali bÅ«ti įspėtas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ir atleistas (prie bylos pridėtos Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagos l. 13-14).

56. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) ne tik nesutiko dirbti pagal jos darbo funkcijas reglamentuojantį naujÄ Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , patvirtintÄ Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71, taip pat pagal nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiÄ naujÄ darbo apmokėjimo sistemÄ , tačiau ir sistemingai atsisakydavo pasiraÅ¡ytinai susipažinti bei, atitinkamai, įsipareigoti dirbti pagal kitus Centro poliklinikos lokalinius teisės aktus, nustatančius tiek jos darbo sÄ lygas, tiek apskritai darbo sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančioje įstaigoje tvarkÄ : privalomas darbų saugos instrukcijas, Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. V-122A), Centro poliklinikos darbo tvarkos taisykles (patvirtintos Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-55), Centro poliklinikos vidaus tvarkos taisykles (patvirtintos Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-52), be to, Medicininių atliekų tvarkymo apraÅ¡Ä (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. spalio 31 įsakymu Nr. V-194), Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos protokolÄ (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu Nr. V-110), Medicinos prietaisų apdorojimo tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-82), Neatitikčių valdymo tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), BÅ«tinosios pagalbos teikimo tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d.

įsakymu Nr. V-68), Darbuotojų ekspozicijos incidentų praneÅ¡imo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarkos protokolÄ (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Paciento (jo atstovų) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiÅ«ros tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d.

įsakymu Nr. V-170), Pacientų srautų tvarkos apraÅ¡Ä (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Korekcinių ir prevencinių veiksmų tvarkos apraÅ¡Ä (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos apraÅ¡Ä (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Rankų higienos protokolÄ (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V-107), Pacientų, jo artimiesiems, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims raÅ¡ytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialiÄ , apie pacientÄ ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir Å¡ios paslaugos apmokėjimo tvarkÄ (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170).

57. Bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovė Centro poliklinika dėjo įmanomas pastangas tam, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) bÅ«tų supažindinta ir, atitinkamai, sutiktų dirbti pagal keičiamas jos darbo sutarties sÄ lygas (darbo funkcijas pagal naujÄ pareigybės apraÅ¡ymÄ , naujÄ darbo apmokėjimo sistemÄ ), taip pat kad pasiraÅ¡ytinai susipažintų bei įsipareigotų dirbti pagal Centro poliklinikos darbo tvarkÄ , užduotis reglamentuojančius lokalinius teisės aktus, tačiau apeliantė (ieÅ¡kovė) kiekvienÄ kart atsisakydavo. Atsakovė, atsižvelgdama į apeliantės (ieÅ¡kovės) ilgametį darbÄ Ä¯staigoje, itin ilgai toleravo tokį darbuotojos elgesį.

58. Pabrėžtina tai, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) vykdytos darbo funkcijos, susijusios su Centro poliklinikos pacientų sveikatos priežiÅ«ra, yra didelės atsakomybės, taip pat turi rizikos faktorių, dėl to aplinkybė, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) dirbo atsisakiusi susipažinti, o kartu ir laikytis jos darbo funkcijas detalizuojančio ir papildančio pareigybės apraÅ¡o, be to, konfidencialios informacijos naudojimo, konfidencialumo laikymosi įsipareigojimų, Centro poliklinikos darbo tvarkos taisyklių, kitų Å¡ios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veikloje bÅ«tinų laikytis lokalinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, iÅ¡ tiesų kėlė pagrįstÄ atsakovės susirÅ«pinimÄ ir lėmė visiÅ¡kai pagrįstÄ jos sprendimÄ inicijuoti darbo santykių su apeliante (ieÅ¡kove) nutraukimÄ .

59. Apeliaciniame skunde remiamasi DK 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ ; darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ , laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sÄ lygomis. Apeliantės teigimu, ji nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ ir neginčijo darbo sÄ lygų pakeitimo, todėl pripažintina, kad ji sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, ir atsakovei nebuvo teisinio pagrindo nutraukti darbo santykius DK 57 straipsnio pagrindu.

60. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, jau pasisakyta, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos buvo ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kusi nesutikimÄ dirbti tiek pagal nauju pareigybės apraÅ¡ymu pakeistÄ darbo funkcijÄ , tiek nauja Darbo apmokėjimo tvarka pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis. Todėl apeliaciniame skunde dėstoma pozicija prieÅ¡tarauja apeliantės (ieÅ¡kovės) nevienkartiniams veiksmams, užfiksuotiems raÅ¡ytiniuose įrodymuose, iki darbo sutarties nutraukimo.

Kita vertus, apeliantei (ieÅ¡kovei) iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis pirmiau aptartomis darbo sutarties sÄ lygomis, jos darbo sutarties sÄ lygos nebuvo pakeistos, apeliantė nedirbo pakeistomis sÄ lygomis. Atsakovė, apeliantei (ieÅ¡kovei) nesutikus dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, inicijavo darbo santykių su apeliante nutraukimÄ . Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo neteisėto darbo sÄ lygų pakeitimo, todėl DK 45 straipsnio 2 dalis nagrinėjamo darbo ginčo atveju netaikytina.

61. Apeliacinio skundo argumentai dėl DK 5 straipsnio 2 dalies pažeidimo, grindžiami tuo, jog „nesutikimas dirbti“ ir „atsisakymas dirbti“ yra dvi visiÅ¡kai skirtingos sÄ vokos, bei kad apeliantė nepasirašė Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, tačiau neatsisakė dirbti ir iki atleidimo nepriekaiÅ¡tingai dirbo pakeistomis darbo sÄ lygomis, atmestini kaip nepagrįsti.

62. DK 45 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminė analizė patvirtina, kad žodžiai „nesutikimas“ ir „atsisakymas“ dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis vartojami kaip sinonimai. Nesutikimas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis yra ne kas kita, kaip atsisakymas dirbti tokiomis sÄ lygomis. Jau pasisakyta, kad, apeliantei iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ su keičiamomis jos darbo sutarties sÄ lygomis, jos nebuvo pakeistos, taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliantė dirbo pakeistomis darbo sÄ lygomis.

63. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Å¡akos kolektyvinės sutarties 2.3 punkto reikalavimo, pagal kurį, kai numatoma keisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, darbdavys privalo praneÅ¡ti darbuotojui prieÅ¡ vienÄ mėnesį.

64. Å ie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Å¡akos kolektyvinė sutartis, kurios 2.3 punktu remiasi apeliantė, galioja nuo 2017 m. birželio mėnesio, tuo tarpu apeliantei siÅ«lymai sutikti dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis buvo pateikti gerokai iki Å¡ios kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Kartu nurodytina tai, kad, bylos duomenimis, apie keičiamÄ Darbo apmokėjimo tvarkÄ , įsigaliosiančiÄ nuo 2017 m. kovo 1 d., apeliantei buvo praneÅ¡ta 2017 m. sausio 18 d., praÅ¡ant su Å¡ia tvarka susipažinti bei sutikti dirbti pagal pakeistas darbo apmokėjimo sÄ lygas (Darbo bylos l. 79).

Taigi apie keičiamas darbo apmokėjimo sÄ lygas darbuotoja informuota prieÅ¡ pusantro mėnesio iki jų pakeitimo. Pirmiau aptarti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad sutikti dirbti pagal naujÄ pareigybės apraÅ¡ymÄ apeliantei siÅ«lyta ne vienÄ kartÄ , apeliantė iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ turėjo ilgÄ laiko tarpÄ pakeisti savo pozicijÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ , tačiau to nepadarė.

65. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantei įteiktas įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo neatitiko įstatymo nustatytų turinio reikalavimų, atmestini. Pagal DK 64 straipsnio 2 dalį įspėjime nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Apeliantei įteiktame įspėjime nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo priežastis – nesutikimas su darbo apmokėjimo tvarka, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, kitais vidiniais aktais, taip pat atleidimo iÅ¡ darbo data, be to, įstatymo norma, kurioje įtvirtintas inicijuojamo darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 57 straipsnis.

Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pažymėta, kad, nors įspėjime neįvardyta konkreti DK 57 straipsnio dalis ir punktas, tačiau tiek iÅ¡ Å¡io įspėjimo turinio, tiek iÅ¡ atsakovės teikto praÅ¡ymo profesinei sÄ jungai duoti sutikimÄ atleisti darbuotojÄ , tiek iÅ¡ civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas profesinės sÄ jungos atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti apeliantę iÅ¡ darbo pagrįstumo klausimas (kurioje apeliantė aktyviai dalyvavo kaip trečiasis asmuo), akivaizdu, kad jai buvo aiÅ¡kus ir suprantamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Be to, atsakovė teisingai nurodė, jog formalÅ«s įspėjimo turinio trÅ«kumai (jeigu tokių ir bÅ«tų nustatyta) savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008; kt.).

66. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytiems motyvams, dėl kurių atmesti apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentai, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pažeidė DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ gauti valstybinio darbo inspektoriaus sutikimÄ atleisti apeliantę (ieÅ¡kovę) iÅ¡ darbo.

67. Pritartina, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje darbuotojų atstovavimÄ darbdavio lygmeniu įgyvendinantiems asmenims nustatytų garantijų paskirtis ir tikslas – iÅ¡ esmės tie patys, kokių siekta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 134 straipsnyje, nustačiusiame reikalavimÄ gauti profesinės sÄ jungos, kurios valdymo organo narys yra norimas atleisti darbuotojas, sutikimÄ , galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Atsakovė, nusprendusi inicijuoti darbo sutarties su apeliante (ieÅ¡kove) nutraukimÄ , 2017 m. kovo 15 d., vadovaudamasi tuo metu galiojusio DK 134 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ , praÅ¡ydama sutikimo atleisti apeliantę iÅ¡ darbo.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017, konstatuota, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti apeliantę (ieÅ¡kovę) iÅ¡ darbo yra nepagrįstas, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ ar bent prielaidas, jog darbuotojos atleidimas iÅ¡ darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sÄ jungoje, kitaip tariant, kad darbuotojos narystė, veikla profesinėje sÄ jungoje yra priežastis, lėmusi ketinimo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo susiformavimÄ .

68. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog atsakovė, inicijuodama apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl to, jog Å¡i nesutinka dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis darbo sÄ lygomis, nediskriminavo darbuotojos dėl jos priklausymo ir veiklos profesinėje sÄ jungoje, ta aplinkybė, kad atsakovė, iÅ¡ naujo vykdydama apeliantės atleidimo procedÅ«rÄ pagal naujojo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pakartotinai nesikreipė į subjektÄ , kurio kompetencija įvertinti, ar darbdavio iniciatyva atleisti darbuotojÄ nesusijusi su Å¡io veikla profesinėje sÄ jungoje, nagrinėjamu atveju nekvalifikuotina kaip apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimas, juolab teikiantis pagrindÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu.

69. Apeliaciniame skunde teigiama, kad diskriminavimo apraiÅ¡kos gali kilti ar paaiÅ¡kėti prieÅ¡ pat atleidimÄ , tuo tarpu nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties įsiteisėjimo iki apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo praėjo daugiau kaip du mėnesiai. Å ie apeliantės argumentai yra deklaratyvÅ«s, todėl atmestini. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie teiktų pagrindÄ daryti bent prielaidÄ apie jos diskriminacijos dėl veiklos profesinėje sÄ jungoje apraiÅ¡kas atsakovės įstaigoje (CPK 178 straipsnis).

70. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, Å¡io konkretaus darbo ginčo atveju buvo teisėta priežastis ir įstatyme nustatytos sÄ lygos atsakovei Centro poliklinikai inicijuoti darbo santykių su apeliante (ieÅ¡kove) nutraukimÄ ir nutraukti darbo sutartį dėl to, kad darbuotoja atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė, atleisdama apeliantę (ieÅ¡kovę) nepadarė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimų, kurie teiktų pagrindÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Pažymėtina tai, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) darbo santykiai nutraukti nediskredituojančiu pagrindu, t. y. ne dėl jos kaltės. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 71. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu 1998 m. liepos 1 d. darbo sutartį Nr. 272, kuri pasiraÅ¡yta tik vienos atsakovės, o apeliantės (ieÅ¡kovės) nepasiraÅ¡yta.

72. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, jog nurodytÄ darbo sutartį teismas laikė oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu, t. y. turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). AptariamÄ darbo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ ir pildytÄ iÅ¡ tiesų tik darbdavio atstovų, teismas vertino kaip paprastÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepažeisdamas nei įrodinėjimo priemonių leistinumo, nei įrodymų vertinimo taisyklių.

73. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurioje buvo ginčijamas profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti apeliantę iÅ¡ darbo, nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina tai, kad aptariamoje nutartyje nustatytos aplinkybės, susijusios su apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo inicijavimo priežastimis, turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, nes tam yra visos CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytos sÄ lygos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei pagrįstumo, šį klausimÄ sprendė savarankiÅ¡kai, ne remdamasis nurodytoje apygardos teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, juolab kad Å¡ioje nutartyje aplinkybių ir iÅ¡vadų dėl apeliantės (ieÅ¡kovės) atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo vertinimo negalėjo bÅ«ti ir nėra.

74. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nagrinėjamoje civilinėje byloje, prie jos pridėtose Darbo byloje, Valstybinės darbo inspekcijos medžiagoje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje ginčo Å¡alių, jų atstovų teiktus paaiÅ¡kinimus, apklaustų liudytojų parodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , bÅ«tų pažeidęs CPK 2, 6, 414, 417, 418 straipsnių nuostatas.

75. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų 76. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė) turi pareigÄ atlyginti atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

77. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 968 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Nurodyta iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien Å¡i aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priteisti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ visa apimtimi – iÅ¡laidų dydžio pagrįstumas vertintinas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.

78. Pažymėtina tai, kad atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra itin iÅ¡samus, argumentuotas tiek fakto, tiek teisės klausimų aspektu. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad Å¡is procesinis dokumentas parengtas advokato, atstovavusio atsakovei tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, taigi darbo ir laiko sÄ naudos jam parengti mažesnės. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ suma Å¡iuo atveju laikytina 700 Eur (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centro poliklinikos (juridinio asmens kodas 125873515) 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė