72014c87-c68b-41fc-baaf-a772bebef260 · Panevėžio apygardos teismas

                                           Nr. 1S-8-581/2016 Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.                                                                                                                          (S)                                                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                 N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                        2016 m. sausio 12 d.                                                                        Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A.

V. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, n u s t a t ė:                          PareiÅ¡kėjas A. V. 2015-10-15 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ V. G. atžvilgiu, nurodydamas, kad jos veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje, požymių.

PareiÅ¡kime A. V. nurodė, kad V. G. 2011-05-04 paskolino 15266 Lt (kas atitinka 4421,33 Eur). V. G. iÅ¡davė neprotestuotinÄ vekselį Å¡iai sumai, tačiau skolos negražino. Dėl ko pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ ir jam buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kurį jis pateikė antstoliui. Antstolis areÅ¡tavo V. G. turtÄ , t. y. žemės sklypÄ , sodybÄ , viÅ¡tidę, kiaulidę ir kitÄ , tačiau Å¡io turto iÅ¡ varžytinių parduoti nepavyko, nes neatsirado pirkėjo. PareiÅ¡kėjas buvo antstolio informuotas, kad kito vertingo turto skolininkė neturi, todėl skolos nėra galimybė iÅ¡ieÅ¡koti.

Tačiau pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad V. G. nuosavybės teise be areÅ¡tuotino turto valdė 0,15 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, kuriuos 2012-10-11 padovanojo savo sÅ«nui ir dukrai. Be to, dalį turto pardavė kaimynystėje gyvenančiai A. G.. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokie veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 2 dalies sudėtį, nes ji, žinodama, kad yra skolinga pareiÅ¡kėjui, siekė iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, dėl savo sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, perleido dovanodama ir parduodama minėtÄ vertingÄ turtÄ savo artimiems giminaičiams, dėl ko skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jos tapo neįmanomu.

             Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjas 2015-10-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Toks procesinis sprendimas argumentuojamas tuo, kad namas su Å«kiniais pastatais ir pareiÅ¡kėjo nurodomu posodybiniu sklypu, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeistas bankui, todėl jis nebuvo areÅ¡tuotas, o paskola, kadangi V. G. yra nemoki, bankui sutikus, buvo perleista jos vaikams. Žemės sklypas 0,015 ha parduotas per antstolį A.

B. suradus žemės pirkėjÄ su žemės vertinimu, tačiau A. V. atsiėmus vekselį jam pinigai už minėtÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo pervesti.              PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rai, kuriuo prašė panaikinti 2015-10-21 nutarimÄ .             Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės vyriausioji prokurorė S. Povilonienė 2015-11-11 nutarimu pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodama, tuo, jog yra aiÅ¡ki Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir 2015-10-21 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ paliko galioti nepakeistÄ .              Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-12-07 nutartimi pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės vyriausiosios prokurorės 2015-11-11 nutarimo panaikinimo atmetė.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad susipažinus su medžiaga matyti, kad nėra nė vieno nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnyje, t. y. skolininko nesÄ Å¾iningumo, požymių bei pripažino, kad A. V. ir A. G. ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.             Panevėžio apygardos teismui pateiktu skundu A. V. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjo 2015-10-21 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , 2015-11-11 vyriausiojo prokuroro nutarimÄ netenkinti jo skundo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartį, kuria atmestas jo skundas ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ .             Nurodo, kad V.

G. iÅ¡ viso yra iÅ¡ jo pasiskolinusi 7869,56 Eur. Dėl 4452,04 Eur sumos jam buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kurį jis pateikė antstoliui. Å is areÅ¡tavo V. G. turtÄ , tačiau iÅ¡ varžytinių jo parduoti nepavyko. PareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad skolininkė kito turto neturi, todėl nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolos. Tačiau jis sužinojo, kad V. G. be areÅ¡tuoto turto valdė žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais statiniais, kuriuos 2012-10-11 padovanojo sÅ«nui A.

G. ir dukrai A. G., bei du sklypus pardavė kaimynei A. G.. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiu bÅ«du A. G., žinodama, kad yra skolinga jam ir kitiems kreditoriams, siekdama iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, dėl savo sunkios ekonominė padėties ir nemokumo, perleido padovanodama ir parduodama minėtÄ vertingÄ turtÄ savo artimiems giminaičiams, dėl ko skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas tapo negalimas.              Teigia, kad Å¡iuo atveju nebuvo įsigilinta į situacijÄ , neįsitikinta, kad ar skolininkės turtÄ perėmę jos vaikai iÅ¡ tikrųjų perėmė V.

G. įsipareigojimus bankui, neiÅ¡siaiÅ¡kinta, ar tikrai buvo atsiskaityta su kreditoriais. Sandorių sudarymas su artimais giminaičiais, pareiÅ¡kėjo nuomone, akivaizdžiai rodo, kad ji vengė gražinti skolas. V. G. aiÅ¡kindama, kad pardavus 0,5 ha žemės sklypÄ atsiskaitė ne su visais kreditoriais, kadangi jis neva buvo atsiėmęs vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ antstolio, pripažino, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ . Gautas lėšas padalinus ne visiems kreditoriams po lygiai buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo interesai ir jam padaryta žala.

             Civilinės bylos pasibaigę, vykdymo procesas nevyksta dėl V. G. nusikalstamų veiksmų, todėl nesutinka, kad jį su V. G. sieja civiliniai santykiai. Tai, kad ji savo valdytÄ turtÄ pardavė, bet neatsiskaitė su kreditoriais, pareiÅ¡kėjas vertina kaip nusikalstamus veiksmus. V. G. skolos negražintos nuo 2011 metų. O jos aukščiau aptarti veiksmai patvirtina, kad ji pablogino savo turtinę padėtį ir sukÅ«rė tokias aplinkybes, kad kreditorių reikalavimai nebegali bÅ«ti patenkinti, nors nesudarius Å¡ių sandorių jie galėtų bÅ«ti patenkinti.

Todėl mano, kad V. G. tyčia iÅ¡vengė skolų gražinimo, kas rodo jos kaip skolininkės nesÄ Å¾iningumÄ . Ji yra nemoki, todėl teismo teiginiai, kad nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnyje yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas kelia V. G. atsakomybės ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį klausimÄ , įžvelgdamas jos veikoje ir Å¡ios nusikalstamos veikos požymius.              Nesutinka, kad ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka, ginčijant dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandorius – pabrėžia, kad tiek viena, tiek kita nusikalstamos veikos baigtos, todėl visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės ar minimi sandoriai gali bÅ«ti ginčijami civilinio proceso tvarka ar ne, nes įstatymo saugomos vertybės jau buvo pažeistos ir tik jų įvertinimas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ gali apginti saugoma vertybes ir užkardyti V.

G. elgesį ateityje, kad ji nebenusikalstų.              Skundas atmetamas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, tyrėjo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimÄ ir prokuroro nutarimu, taip pat skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. V. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, tiek prokurorės ir tyrėjo nutarimuose iÅ¡dėstyti pagrįsti, iÅ¡samÅ«s ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas.BPK 168 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis - prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik esant vienai iÅ¡ dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sÄ lygų - kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo gautame skunde nurodytus faktus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas.2015-10-21 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nors A. V. skunde dėsto nuomonę apie galimÄ V. G. nusikalstamų veiksmų pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (Skolininko nesÄ Å¾iningumas) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) atlikimÄ , tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodomus V. G. nusikalstamus veiksmus minėtų straipsnių apimtyje, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Pirmiausia, pagal teismų praktikÄ BK 208 straipsnio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius, t. y. individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalÄ likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).

V. G. neatitinka aukščiau aptartų BK 208 straipsnio subjekto požymių, todėl jÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Å¡iÄ normÄ nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo skunde minimos V. G. nekilnojamojo turto perleidimo civilinių sandorių pagrindu tretiesiems asmenims aplinkybės, negalimumas iÅ¡ varžytinių parduoti pareiÅ¡kėjo vykdomojo raÅ¡to pagrindu areÅ¡tuoto turto V. G. turto, prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjo manymui ir jo subjektyviam vertinimui, nepatvirtina V. G. galimos nusikalstamos veiklos ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.Skunde nurodomos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai apie civilinę pareiÅ¡kėjo ir V.

G. konflikto prigimtį. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiaga patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl V. G. skolinių įsipareigojimų nevykdymo ir jos turto perleidimo tretiesiems asmenims. PareiÅ¡kėjo vertinimu bÅ«tent V. G. sudaryti civiliniai sandoriai – 2011-09-09 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis V. G. sudaryta su A. G. ir A. G. bei 2012-03-14 sudaryta žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp turto pardavėjų – V.

G., A. G. ir pirkėjos – A. G. ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais dovanojimo Å¡io turto bendrasavininkei A. G. ir A. G., pagrindžia nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėčių buvimÄ V. G. aukščiau aptartuose veiksmuose. Minėtų sutarčių ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų turinys patvirtina, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos įraÅ¡as galioja nuo 2007-08-09 (b.l.11), sklypų (duomenys neskelbtini)– nuo 2008-10-21 (b.l. 18-33), pareiÅ¡kėjo nurodomo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – nuo 2007-08-24, kas patvirtina, kad aptariamas turtas dar iki V.

G. skolinių įsipareigojimų A. V. buvo įkeistas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Be to, 5/8 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio būtent V. G., nes šio sklypo 3/8 dalis nuo 2006-09-22 priklausė ir A. G.. Sudarius dovanojimo sutartis 2012-10-11 šiems nekilnojamojo turto objektams vėl gi buvo įregistruota hipoteka ir jos įrašas galioja nuo 2012-12-30.

PareiÅ¡kėjo nurodomų sklypų pirkimo – pardavimo sandorių, sudarytų su A. G. metu gauti pinigai dėl aptariamo turto bet kuriuo atveju bÅ«tų pervesti hipotekos įkeitėjui, atitinkamai (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialui (b.l.12) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34), kas ir matyti iÅ¡ sutarties IV dalies „Atsiskaitymo tvarka“, kurioje nurodoma, kad pirkėjas sutartÄ sandorio metu sumÄ perves į atitinkamo banko sÄ skaitÄ V. G. kreditų padengimui. Nustatytos aplinkybės nurodo, jog aptariamų sandorių sudarymas ar tai, kad vykdymo procese skolininkės areÅ¡tuoto turto nepavyko realizuoti ir taip užtikrinti kreditorinių įsipareigojimų padengimÄ , nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. G. sÄ moningai bÅ«tų sudariusi situacijÄ , užkertančiÄ keliÄ pareiÅ¡kėjui savo pažeistas teises atkurti civilinių teisinių priemonių pagalba arba tas teises ženkliai apsunkinant. PrieÅ¡ingai, V. G. skolÄ pripažįsta, nurodo, kad ketina skolÄ atiduoti dalimis. Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Vertinant skunde dėstomÄ situacijÄ bÅ«tina pažymėti, kad kreditoriaus teisių gynimo principus ir bÅ«dus nustato civilinės teisės normos, todėl kreditorius dėl jo nuomone nevykdomų sutartinių santykių ar pažeistų teisėtų interesų turi teisę kreiptis teisminės gynybos. BÅ«tent CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principÄ , kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad asmuo, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo bÅ«dus, gali reikalauti ne tik iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius), bet ir užkirsti keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, tuo tarpu nei BK numatytos bausmės, nei BPK numatytos procesinės prievartos priemonės pagal savo pobÅ«dį negali atkurti civilinių teisinių santykių.

Turimi duomenys nesuteikia pagrindo manyti V. G. veiksmuose esant BK 208 straipsnio 2 dalyje ar BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl pritariama skundžiamų procesinių sprendimų iÅ¡vadoms, kad iÅ¡ kreditoriaus ir skolininko santykių kilę ginčai spręstini civilinio proceso tvarka ir tokio pobÅ«džio ginčas, kuomet viena iÅ¡ sutarties Å¡alių nevykdo skolinių įsipareigojimų kreditoriui, nėra baudžiamosios teisenos objektas ir negali bÅ«ti pagrindas pradėti ar tęsti baudžiamÄ jį persekiojimÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje, tyrėjo ir prokurorės nutarimuose išdėstytiems motyvams. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. V. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti procesinius sprendimus pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.                        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, n u t a r i a :

           atmesti pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį.            Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.            Teisėja                                                          Jolanta Raščiuvienė