720113cb-004e-4309-86ea-2f50ea2214bc · Marijampolės apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1792-1021/2017Proceso Nr. 2-53-3-01190-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1. . VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J. K., jos atstovui advokatui ArÅ«nui Sakalauskui,atsakovams I. K., V. K., V. M.,nedalyvaujant institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui;vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

K. ieÅ¡kinį atsakovams V. M., I. K., V. K., institucija duodanti iÅ¡vadÄ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų esmė. IeÅ¡kovė J. K. (toliau ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus E. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e Nr. 210 nurodytus duomenis apie tėvÄ - "A.

K., a.k(duomenys neskelbtini)"; pripažinti, kad nepilnamečio vaiko E. K., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigoti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡duoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimÄ , pakeitus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡o Nr. 210 duomenis apie tėvÄ .IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2006 m. gegužės 19 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka tarp A.

K., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašo Nr.

96. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus M. K., a. k(duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) d. sÅ«nus E. K., a.k. (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 22 d. bendru sutarimu, patvirtinus VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui, J. K. ir A. K. santuoka buvo nutraukta. Dar iki santuokos nutraukimo dienos ji su A. K. keletÄ metų bendro Å«kio netvarkę bei negyvenę santuokinio gyvenimo, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nedirbo, nepadėjo materialiai iÅ¡laikyti Å¡eimos.

Dėl Å¡ių aplinkybių 2016 m. kovo 8 d. iÅ¡vykusi gyventi bei dirbti į VokietijÄ , kur įsidarbinusi fabrike Štainfelde (netoli Bremeno miesto). Fabrike dirbo ir viename name su ja gyveno V. M. iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono. Ji su juo susipažinusi, pradėję draugauti. Kartu pradėję gyventi 2016 m. balandžio mėn.. 2016 m. balandžio mėn. grįžusi į LietuvÄ . VilkaviÅ¡kio mieste apsilankiusi pas gydytojÄ ir sužinojusi, kad yra nėščia. Po to jos iniciatyva buvo pradėti rengti ir santuokos su A.

K. nutraukimo dokumentai. Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., kai sužinojusi, kad yra nėščia, lytiškai santykiavusi tik su V. M., todėl (duomenys neskelbtini) d. gimusio sūnaus E. biologinis tėvas yra V. M.. Kadangi sūnus E. gimė jai dar esant santuokoje su A. K., todėl jo gimimo įraše kaip tėvas įrašytas A. K.. (duomenys neskelbtini) d. A. K. mirė, todėl atsakovai šioje byloje turėtų būti jo tėvai I. ir V. K.. Tiek nėštumo metu, tiek gimus sūnui E., V.

M. jį pripažino (pripažįsta) kaip savo vaikÄ , kartu gyvenantys, visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi vaiku, skiria materialinį iÅ¡laikymÄ , juos sieja emocinis ryÅ¡ys. Atsakovė I. K. į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu sutinkanti iÅ¡ dalies.Atsiliepime atsakovė nurodo, kad sutinkanti, kad jos sÅ«nus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. A. K. ir J. K. 2006-05-19 sudarė santuokÄ . Jiems gyvenant santuokoje gimė M.

K.. Vėliau jie pradėjo nesutarti, o nuo 2015 metų nutrūko jų santuokinis gyvenimas. 2016 m. kovo mėn. pradžioje ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, o sūnus A. K. liko Lietuvoje. Jau gimus E. K. buvo oficialiai nutraukta ieškovės ir jos sūnaus santuoka. Sūnus niekada nepripažino E. savo sūnumi, juo nesirūpino, išlaikymo neteikė. Esant šioms aplinkybėmis sutinkanti, kad būtų pripažinta, kad A. K. nėra biologinis E. K. tėvas ir panaikintas gimimo akto įrašas dalyje dėl tėvystės (b.28 l.).Atsakovas V.

K. į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu sutinkantis iÅ¡ dalies.Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sutinkantis, kad jo sÅ«nus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. A. K. ir J. K. 2006-05-19 sudarė santuokÄ . Jiems gyvenant santuokoje gimė M. K.. Vėliau jie pradėjo nesutarti, o nuo 2015 metų nutrÅ«ko jų santuokinis gyvenimas. 2016 metų kovo mėn. pradžioje ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, o sÅ«nus A.

K. liko Lietuvoje. Jau gimus E. K. buvo oficialiai nutraukta ieÅ¡kovės ir jo sÅ«naus santuoka. SÅ«nus niekada nepripažino E. savo sÅ«numi, juo nesirÅ«pino, iÅ¡laikymo neteikė. Esant Å¡ioms aplinkybėmis sutinkantis, kad bÅ«tų pripažinta, kad A. K. nėra biologinis E. K. tėvas ir panaikintas gimimo akto įraÅ¡as dalyje dėl tėvystės (b.31 l.).Atsakovas V. M. į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriame visiÅ¡kai sutiko su ieÅ¡kiniu. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2016 m. kovo mėn. Vokietijoje susipažinęs su J.

K.. Ji pradėjo dirbti tame pačiame fabrike, kuriame dirbęs ir jis. Jie gyvenę viename name. Po to pradėję draugauti ir apsigyvenę kartu. 2016 m. balandžio ar gegužės mėn. J. K. jam pasakė, kad laukiasi jų bendro vaiko. (duomenys neskelbtini). gimė sÅ«nus E.. Nuo pat sužinojimo, kad J. K. nėščia, jam nekilo abejonių, kad gimsiantis vaikas yra jo. Gimus sÅ«nui E., jis juo rÅ«pinasi, auginantis jį kaip savo vaikÄ , visapusiÅ¡kai jį iÅ¡laikantis. Siekiantis, kad teismas pripažintų jį E. K. tėvu, norintis, kad vaiko gimimo įraÅ¡e kaip tėvas bÅ«tų įraÅ¡ytas jis, o vaiko pavardė bÅ«tų M. (b.25,26 l.).Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ , VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, į ieÅ¡kinį pateikę iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus, todėl tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas nepažeistų vaiko E. K., gimusio 2016-11-17, teisių ir teisėtų interesų (b.24 l.).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu. IeÅ¡kovė teismo posėdyje savo ieÅ¡kinį palaikė bei paaiÅ¡kino, kad papildymų neturinti, praÅ¡anti tenkinti ieÅ¡kinį jame nurodytais faktais. Pagal pateiktÄ pažymÄ ji nėščia tapusi kovo 13 d., gali bÅ«ti paklaida. Jos ankstesni nėštumai buvo su paklaida, vaikai gimė anksčiau 2 savaitės, 1,5 savaitės, trečias vaikas irgi gimė anksčiau. Kovo 8 d. iÅ¡vykusi VokietijÄ . Kovo 9 d. susipažinusi su M., su kuriuo savaitės eigoje pradėjusi lytiÅ¡kai santykiauti.

Lapkričio 19 d. gimė sÅ«nus. A. K. mirė 2017-05-04. Jis apie tai žinojo, ji pasakiusi nuo ko vaikas. Kai skyręsi, jis žinojo, kad ji laukiasi. Jis vaiko tėvu negalėjo bÅ«ti, kadangi su juo neturėjusi lytinių santykių, jis turėjo problemų. Gyvenę praktiÅ¡kai atskirai kelis metus, grįždavusi pernakvoti. IeÅ¡kinyje padaryta klaida, kad ji pradėjusi santykiauti lytiÅ¡kai su M. nuo 2015 m.. Su kitais vyrai ji lytinių santykių neturėjusi, tik su M.. Jis pripažino, kad jo vaikas. Abu santykių norėję, nebuvo taip, kad ji bÅ«tų jį įsitempusi į lovÄ .

Su kitais vyrais nebendravusi. Buvo apgyvendinti name atskiruose kambariuose po vienÄ . Jis ten jau gyveno. Kitos buvo moterys, vyras tik M.. Be apsaugos priemonių santykiavę. Nėštumas gavosi netyčia. M. norėjo vaiko, ji sakiusi prisižaisim, vaiko nenorėjusi. Ėjusi patikrinimÄ pas daktarus, tada jau buvo per vėlu. M. tuo apsidžiaugė ir sutiko, kad jo vaikas. IÅ¡oriÅ¡kai vaikus panaÅ¡us į M.. DNR ekspertizė nereikalinga. Bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų neparaÅ¡anti. Informavusi AurimÄ apie tai gegužės mėn., pasakiusi, kad nėščia, jo buvo ne kokia reakcija.

Jis žinojo, kad ji gimdžiusi. Jokio iÅ¡laikymo vaikui neteikė, nesidomėjo, nebendravo. Vaiku rÅ«pinosi M..Atsakovas V. M. su ieÅ¡kiniu sutiko, savo atsiliepimÄ palaikė, bei paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus jam sakė, kad jis nėra tikrasis vaiko tėvas. Kas tikrasis tėvas nežinantis. SÅ«nus žinojo apie nėštumÄ , tai pasakojo. J. iÅ¡vyko kovo pradžioje į VokietijÄ . Ji prieÅ¡ tai pasakė, kad iÅ¡važiuoja, sÅ«nus dar prašė paskolinti 500 eurų. Nežinoję, kad jie kartu negyvena, manęs, kad gyvena viename bute, sÅ«nus savo santykių nepasakojo, retkarčiais kartu atvažiuodavo.

IeÅ¡kovė iÅ¡važiavo viena, sÅ«nus liko vienas su vaikais. Jam grįžusi ieÅ¡kovė pasakė, kad laukiasi nuo kito vyro vaiko. Nežinantis tokių faktų, kad ieÅ¡kovė santuokoje turėjo kitų vyrų, meilužių. Vaikui gimus, sÅ«nus juo nesidomėjo. SÅ«nus vaiko nematė, nes jis buvo visÄ laikÄ Vokietijoje, nebuvo įmanoma jo iÅ¡vežti. Jis įsitikinęs, kad vaikas nėra jo sÅ«naus, DNR ekspertizė praÅ¡antis neskirti. Paskutiniu metu sÅ«nus rečiau atvažiuodavo su ieÅ¡kove, vienas atvažiuodavęs. Abu buvo prieÅ¡ iÅ¡važiavimÄ .

SÅ«nus pergyveno sužinojęs apie nėštumÄ . SÅ«nui nebuvo jokių abejonių, kad vaikas yra ne jo. SÅ«nus turėjo ligÄ , tačiau nesakė, kad negali turėti lytinių santykių, kitų moterų neturėjo.Atsakovė I. K. su ieÅ¡kiniu sutiko, savo atsiliepimÄ palaikė, bei paaiÅ¡kino, kad apie tai žinanti iÅ¡ sÅ«naus žodžių. Jis pasakė, kad negali bÅ«ti ieÅ¡kovės vaiko tėvas, jam nebuvo dėl to jokių abejonių. Skyryboms viskÄ tvarkė ieÅ¡kovė. SÅ«nus buvo uždaras.

IeÅ¡kovės santykiai su atsakovu buvo komplikuoti. Jai atvažiavus pas sÅ«nų rugsėjo 1 d. anÅ«ko gimtadienį, jai susidarė įspÅ«dis, kad namuose nėra moters, ji tik ateidavusi. SÅ«nus atvažiuodavo tik su anÅ«ku, sakydavo, kad mama negali. Paskutiniu metu ieÅ¡kovė buvo atvažiavusi prie Kalėdas. Ji nežinanti, ar ieÅ¡kovė turėjo meilužių. Vaiko ji nemačiusi. SÅ«nus vaiku nesirÅ«pino, nevažiavo lankyti. Ä® VokietijÄ Â jis nebuvo nuvažiavęs. DNR ekspertizės nepraÅ¡anti.

Vaikas turi turėti tėvÄ . SÅ«nus žinojo apie gimusį vaikÄ . SÅ«nus nepaliko jokio testamento. Ji vaiko savo anÅ«ku nelaikanti. Paskutiniu metu supratusi, kad sÅ«nus su ieÅ¡kove kartu negyveno. Butas buvo sÅ«naus. IeÅ¡kovė galėjo gyventi pas savo motinÄ per pora namų, kur gyveno jos sÅ«nus iÅ¡ pirmosios santuokos.Atsakovas V. M. su ieÅ¡kiniu sutiko, palaikė savo atsiliepimÄ , bei paaiÅ¡kino, kad susipažinęs su J., pradėję lytinius santykius. Ji sakė saugotis, tačiau jis nesisaugojęs, sakęs užsiraÅ¡ysiÄ s ir auginsiÄ s. Po kiek laiko pasakė, kad nėščia, kÄ daryti.

Jis sakęs auginsiÄ s. Tai pirmas jo vaikas. IÅ¡leidęs į LietuvÄ jÄ , ten ji nuėjusi pas daktarus ir pasakę apie nėštumÄ . Po to grįžę į LietuvÄ kartu gyventi. Laikantis savo vaiku. Tai buvo 2016 m. kovo mėn. Å tengerio mieste, Vokietijoje, kur jis dirbęs. IeÅ¡kovę atsiuntė į namÄ , kuris buvo jiems iÅ¡nuomuotas. Name gyveno jis ir kitos moterys. Abu pradėję bendrauti, eidavę parÅ«kyti susipažinę, pakalbėdavę. Ji pasakojo, kad ruoÅ¡iasi palikti vyrÄ , pykstasi, iÅ¡važiavo dirbti.

Apie bendrÄ gyvenimÄ nepasakojo. LytiÅ¡kai santykiauti pradėję bendru sutarimu. Nemanantis, kad galėjo tapti nėščia nuo kito vyro. Kai pastojo, pasakė, kad jis jau tėtis. Jam nėra jokių abejonių, kad jis yra vaiko tėvas. Ji sakė, kad su buvusiu vyru neturėjo lytinių santykių, kad nesutardavo, bėgdavo pas mamÄ , ten miegodavo. Vaikas panaÅ¡us labai į mamÄ , kad į į kitÄ vyrÄ bÅ«tų panaÅ¡us nemanantis. VaikÄ pripažįstantis nuo pat gimimo, jį prižiÅ«rintis, auginantis.

DNR ekspertizė nereikalinga.Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atstovui nedalyvaujant, savo iÅ¡vadÄ palaikė (55 l.). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovams dėl Å¡io reikalavimo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai pripažinus ieÅ¡kinio pripažinimu (b.57, 59 l.), teismui nustačius, kad atsakovo pripažinimas ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str.2 d.), sprendimas suraÅ¡omas sutrumpintais motyvais, nenurodant argumentų, dėl ko atmetami kurie nors įrodymai (CPK 268 str.5 d.).Duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.).

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo bÅ«ti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). PareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e neįraÅ¡ytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ (CK 3.151 str.1 d.).

Kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir bÅ«ti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d..

Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Å iuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus. IeÅ¡kovė bÅ«dama įsitikinusi, kad E. K. tikrasis biologinis tėvas yra atsakovas V.

M., o ne jos sutuoktinis A. K., nepraleisdama įstatymo nustatyto 1 metų termino, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nuginčyti, kad A. K., kuris yra įraÅ¡ytas vaiko tėvu jo gimimo liudijime, nėra tikrasis jo tėvas, o kadangi jis miręs, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė jo tėvams.Pagrindas tėvystei nustatyti, tuo pačiu ir jÄ nuginčyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių, įrodančių giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei Å¡alys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str.1 d.).

Byloje ieÅ¡kovė, atsakovai atsisakė DNR ekspertizės, savo ieÅ¡kinį ir atsiliepimus įrodinėjo ieÅ¡kiniu, atsiliepimais, savo paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, liudytojos parodymais.IÅ¡ byloje esančios gimimo įraÅ¡o matyti, kad E. K. gimė (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, jo gimimo faktas įregistruotas 2017-05-05 VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr.210 (b.8 l.). E. K. gimė ieÅ¡kovei ir A. K. gyvenant santuokoje, kÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai - santuokos liudijimo AA Nr.187844 kopija (b.10 l.), VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įraÅ¡as 2016-11-23 Nr.96 (b.b.11 l.).

Kadangi Emilis gimė santuokoje, jo tėvas gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas tuometinis ieÅ¡kovės sutuoktinis A. K.. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, atsakovų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovės ir atsakovų paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir A. K. paskutiniu metu nebegyveno, 2016 m. kovo 8 d. ji viena iÅ¡vyko į VokietijÄ dirbti. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji lytiÅ¡kai su savo vyru A. K. nesantykiavusi keli metai, santykiavusi tik su atsakovu V.

M., su kuriuo pradėjusi santykiauti atvykusi į VokietijÄ . Vaikas gimė ankščiau negu planuota. A. K. žinojo apie nėštumÄ , jam ieÅ¡kovė pasakė, kad vaikas nėra jo, jis dėl to neabejojo, šį faktÄ pripažino, tÄ iÅ¡sakė ir savo tėvams, vaikui gimus, juo nesirÅ«pino, bei nesidomėjo, nelaikė savo vaiku, kas rodo, jog jis suprato ir žinojo, kad vaikas nėra jo. Gimusiu E. visÄ laikÄ rÅ«pinosi, jį savo sÅ«numi laikė atsakovas V. M..Teismas sprendžia, kad Å¡ie visi įrodomieji faktai, iÅ¡vardinti šio sprendimo 3.6, 3.7 p., patikimai įrodo, kad A.

K. negali būti ir nėra E. K. biologinis tėvas, bei tarp jo ir E. K. nebuvo susiklostę socialinės tėvystės santykiai, todėl ieškovės reiklavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai. Dėl tėvystės nustatymo. Ieškovei nuginčijus, kad A. K. negali būti vaiko E. K. tėvas, spręstinas jos reikalavimas nustatyti vaiko tėvystę.Atsakovui V. M. dėl šio reikalavimo ieškinį visiškai pripažinus ieškinio pripažinimu (b.58 l.), teismui nustačius, kad atsakovo pripažinimas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.2 d.), sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais, nenurodant argumentų, dėl ko atmetami kurie nors įrodymai (CPK 268 str.5 d.).Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.).

Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas tėvystę pripažįsta, jos neginčija, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio įrodinėjimo (CPK 187 str., 182 str. 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.) ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas V. M. yra ieškovės nepilnamečio sūnaus E. K. tėvas. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu –procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str.1 d.3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2017-07-17 sprendimu Nr.2.1(NTP-2)-17-T-3412-14044 ieÅ¡kovei teikiama 100 proc. teisinė pagalba, todėl ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atleista visiÅ¡kai (b.14-15 l.).IeÅ¡kovė, teikdamas ieÅ¡kinį, jeigu nebÅ«tų buvusi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tų turėjusi sumokėti 82 Eur žyminio mokesčio, t.y. 41 Eur už reikalavimÄ nuginčyti tėvystę ir 41 Eur už reikalavimÄ nustatyti tėvystę.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio daliai (CPK 96 str.1 d.).

Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 str.5 d.).IeÅ¡kovė reikalavimÄ nuginčyti tėvystę pareiÅ¡kė atsakovams V. K. ir I. K., todėl 41 Eur. žyminis mokestis turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ jų. Teismo vertinimu Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl atsakovės, kadangi ji susilaukė vaiko nuo kito vyro gyvendama santuokoje su atsakovų sÅ«numi, dėl ko tėvystę galėjo nuginčyti tik teismui pateikdama ieÅ¡kinį, todėl žyminis mokestis iÅ¡ jų nepriteistinas.IeÅ¡kovė reikalavimÄ nustatyti tėvystę pareiÅ¡kė atsakovui V.

M., todėl 41 Eur. žyminis mokestis turėtų būti išieškomos iš jo. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi šios išlaidos atsirado dėl atsakovo veiksmų. Todėl iš jo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-11-14 pažymoje Nr.NTP-7-10681 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidos yra 200,30 eurai, kurių 50 proc.- 100,15 Eur, turėtų būti priteisti valstybės naudai iš atsakovo V.

M., kadangi ieškinys jo atžvilgius tenkintas 50 proc., o nuo kitos 50 proc. dalies atsakovai V. K. ir I. K. atleistini CPK 96 str.5 d. pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 12,21 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tenkintų ieškovės reikalavimų dalį, jų 50 proc. (6,10 Eur) priteistina iš atsakovo V.

M., nuo kitos 50 proc. dalies atsakovai V. K. ir I. K. atleistini CPK 96 str.5 d. pagrindu. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, bei panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e Nr. 210 nurodytus duomenis apie tėvÄ - "A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra V. M., asmens (duomenys neskelbtini) bei pavesti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įraÅ¡yti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e jo tėvu V. M., asmens (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ Â eurÄ ) žyminio mokesčio, 6,10 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 10 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, bei 50 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieÅ¡kovei, iÅ¡laidų -100,15 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 15 euro centų).Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokėtos į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ -5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, bei įmokos kodÄ - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2-1792-1021/2017.Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems sprendimo paskelbime.Teismo sprendimÄ per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo iÅ¡siųsti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės iÅ¡registravimui bei įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo Å¡alių bei trečiojo asmens gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                               Jonas Abraitis