72009ce6-6c14-4b45-b63e-ab2198c19dbd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-274/2013

Proceso Nr. 1-10-2-00632-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.2;

2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (S)

                                        Â

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,

teisėjų: Laimos Garnelienės, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui,

gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai,

nuteistajam

A. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ A. R. priteista 47 642, 45 Lt BUAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) žalos atlyginimui.Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

A. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje esantį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: A. R. nuo 2007-10-01 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), (toliau - UAB (duomenys neskelbtini)) Vilniaus ir Kauno regiono padalinių vadovu, 2006-03-17 bÅ«damas pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-10-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus ir Kauno miestų teritorijoje, tačiau tiksliau nenustatytose vietose, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas ir duodamas valdingus nurodymus T. Ž.,

E. Z., A. T., S. N., R. M., R. D., A.B. perduoti jam dalį iÅ¡ klientų surinktų pinigų, iÅ¡ Kauno regiono vadybininkų paėmė 18 630 Lt grynųjų pinigų, apie kÄ pasirašė 2009-09-30 kasos iÅ¡laidų orderyje (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Vilniaus regiono vadybininkų surinko 36 900 Lt grynųjų pinigų, apie kÄ pasirašė 2009-09-30 kasos iÅ¡laidų orderyje (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ vadybininkų paimtų 55

530 Lt grynųjų pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir kasÄ neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) didelės 55 530 Lt vertės turtÄ .

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas, nes byloje nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, nepatikrintos ir neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, neįvertinti visi bylos duomenys.

Jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Jo kaltė pasisavinus skundžiamame nuosprendyje

nurodytÄ pinigų sumÄ grindžiama kasos iÅ¡laidų orderiais 2009-09-30                       Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipia dėmesį į

šių orderių parengimo ir pasirašymo aplinkybes. Nurodo, jog pirmasis orderis yra nepasirašytas, o byloje pateiktas pasirašytas tos pačios dienos tai pačiai sumai orderis yra be numerio. Teisme buvo nustatyta, kad įmonės apskaitininkės (liudytojos J. S. ir S. K.), 2009

m. rugsėjo mėn. paaiškėjus, kad kasoje trūksta atitinkamų pinigų sumų (18 630 Lt ir 36 900 Lt), išrašė apelianto vardu

kasos išlaidų orderius be datų ir perdavė juos per kitus įmonės darbuotojus apeliantui pasirašyti. Apeliantas neginčija šių kasos išlaidų orderių pasirašymo fakto, tačiau teigia nepatikrinęs juose įrašytų duomenų tikrumo. Nurodo, jog jų įmonėje egzistavo tokia tvarka, kad už dalį surinktų grynųjų pinigų padalinių vadovai įmonės reikmėms pirkdavo įvairias prekes ir paslaugas ir šios operacijos buvo atliekamos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, kadangi anksčiau jokių nesusipratimų nekildavo jis, pasirašydamas minėtus kasos išlaidų orderius, jų nepatikrino. Todėl nepaneigta galimybė, kad vadybininkai jam faktiškai perdavė mažiau pinigų, negu jis lengvabūdiškai patvirtino, pasirašydamas iš esmės fiktyvius kasos išlaidų orderius, nes jų pasirašymo momentu jam jokie pinigai faktiškai nebuvo perduodami.

Liudytojų D. V. ir S. Ž. parodymai, kad jis (apeliantas) jiems prisipažino dėl pinigų paėmimo ir pasisavinimo, nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Apeliantas mano, kad liudytojai, duodami jį kaltinančius parodymus, siekia patys iÅ¡vengti atsakomybės už įmonėje padarytus pažeidimus. Jis Å¡iems liudytojams yra tik patvirtinęs tai, kÄ jie ir taip žinojo, kad dalis surinktų pinigų buvo panaudoti įmonės reikmėms perkant prekes ir paslaugas. Liudytojo A.

B. parodymus, kad jis perdavė apeliantui keliolika tūkstančių litų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad sudėjus Kauno filialo darbuotojų nurodytas pinigų sumas (A. B. nurodytus 000-14 000 Lt,

S. N. - 800 Lt bei R. M. - 3000 Lt), neva perduotas jam (apeliantui), nesusidaro 18 630 Lt suma. Analogiška situacija yra

ir su Vilniaus regiono darbuotojais, E. Z. nurodė perdavęs 1 000 Lt ir 1 200 Lt, T. Ž. - apie penkis kartus po 1 000, A. T. - tris kartus po 1 000 Lt, o jis yra kaltinamas paėmęs

900 Lt,

taigi susidaro virš 25 000 Lt skirtumas. Vilniaus filialo darbuotojas R. V. (D.), teigęs, kad davė apeliantui „atskirais atvejais

kažkokiÄ dalį pinigų“, teisme negalėjo nurodyti net apytikslios sumos, tačiau, apelianto manymu, jis neabejotinai bÅ«tų prisiminęs tokio dydžio sumÄ .

Apeliantas neneigia, kad įmonės einamosioms iÅ¡laidoms buvo naudojami grynieji pinigai, gauti iÅ¡ vadybininkų, tačiau tvirtina, kad kiekvienÄ kartÄ paėmęs pinigus ir panaudojęs juos einamiesiems įmonės reikalams, apskaitininkėms pristatydavo iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus (kasos kvitus, sÄ skaitas faktÅ«ras). Tai, kad jis atsiskaitydavo įrodo liudytojo A. B. ir kitų liudytojų parodymai, kad niekada nėra susidarę skolos dėl jų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kai dalį pagal juos gautų pinigų duodavo apeliantui. Be to, įmonėje griežtai buvo atliekama apskaita kiekvienÄ dienÄ , todėl skola susidaryti negalėjo. Kad paimti

pinigai buvo naudojami įmonės veiklai, įrodo specialisto išvadoje nurodyti 34 kasos išlaidų orderiai bendrai 25 019,04 Lt sumai su nurodyta mokėjimo

paskirtimi „už prekes“, išrašyti jo vardu įmonės Kauno filiale.

Teismas visiškai

nevertino specialisto išvados „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“. Išvadoje nurodyta, kad

neįmanoma nustatyti, kiek faktiškai buvo surinkta piniginių lėšų iš klientų

Vilniaus ir Kauno regionų padaliniuose, kadangi nepateikti iš viso 193 pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai, taip

pat neįmanoma nustatyti, ar buvo perduoti pinigai apeliantui, kiek jų perduota, kiek iÅ¡ viso pinigų ir pagal kokius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus) apeliantas ir kiti bendrovės darbuotojai gavo iÅ¡ bendrovės klientų ir neįmokėjo į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke. Specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai teigiama, kad apeliantas 2009-09-30 paimti 18 630 Lt (tokia suma nurodyta skundžiamame nuosprendyje) iÅ¡ Kauno regiono padalinio kasos negalėjo, kadangi kasoje pinigų likutis tÄ dienÄ buvo mažesnis nei nurodyta suma. IÅ¡vados lentelėje

Nr. l nurodyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu Vilniaus regiono darbuotojas R. D. liko skolingas 156 356,53 Lt, A. T. -

501,76 Lt, o R. C. – 2049, 50 Lt. Likę darbuotojai į banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė daugiau nei buvo surinkę: E. Z. – 2327,17 Lt daugiau, o T. Ž. – 120 854,04 Lt daugiau, tai rodo, kad ne tik jis, bet ir pastarieji asmenys ėmė pinigus iÅ¡ kitų rinkusių pinigus vadybininkų (inkasuodami pinigus už juos). Nustatyta, kad į bankÄ buvo įneÅ¡ta 35 965,06 Lt mažiau nei buvo surinkta. Atmetus

A. T. ir R. C. skolas, lieka 33 413,8 Lt R. D. skola, tačiau jis apie tokiÄ sumÄ , galimai perduotÄ apeliantui neužsiminė. IÅ¡ iÅ¡vados lentelės Nr. 2

matyti, kad iÅ¡ asmenų teisme teigusių, kad yra davę apeliantui pinigus, tik S. N. surinko daugiau pinigų negu įnešė į banko sÄ skaitÄ - skirtumas 1 745,19 Lt. Todėl nėra jokio pagrindo

daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Kauno filialo vadybininkų apeliantas galėjo surinkti 18 630 Lt. Apeliantas mano, kad bendrovės

atsakingi darbuotojai, nustatę pinigų trÅ«kumÄ kasoje ir negalėdami tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurie darbuotojai neįnešė surinktų pinigų į bankÄ ar nepateikė iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės už teisės aktų pažeidimus, dėl pinigų trÅ«kumo apkaltino jį, turėdami tik abstrakčius paaiÅ¡kinimus, kad pinigus rinkdavo tik apeliantas. Tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad pinigus rinkdavo ir kiti asmenys. Be to, apeliantas

pastebi, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal dalį iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktų pinigų

priėmimo kvitų buvo pilnai atsiskaityta, t. y. sumokėti į banko sÄ skaitÄ visi pinigai, bei kad pagal dalį kvitų galimai atsiskaitė kiti vadybininkai, kad už kai kuriuos kvitus buvo atsiskaitoma ne kvitų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Todėl apelianto manymu, už pinigų trÅ«kumÄ yra atsakingi įmonės darbuotojai, surinkę iÅ¡ klientų pinigus, už tai pasirašę, ir jų neįnešę į kasÄ ar įmonės sÄ skaitÄ , arba asmenys, neteisingai įforminę kasos pajamas ir iÅ¡laidas. Jo kaltė paėmus kaltinime nurodytas pinigus ir juos pasisavinus neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡nagrinėjęs teisiamajam posėdyje, pripažino, jog A. R., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regiono padalinių vadovu, bÅ«damas pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-10-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus ir Kauno miestų teritorijoje, tačiau tiksliau nenustatytose vietose, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas ir duodamas valdingus nurodymus T. Ž., E. Z., A. T., S. N.,

R. M., R. D., A.

B. perduoti jam dalį iÅ¡ klientų surinktų pinigų, iÅ¡ Kauno regiono vadybininkų paėmė 18 630 Lt grynųjų pinigų, apie kÄ pasirašė 2009-09-30 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Vilniaus regiono vadybininkų surinko 36 900 Lt grynųjų pinigų, apie kÄ pasirašė 2009-09-30 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ vadybininkų paimtų 55 530 Lt grynųjų pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir kasÄ neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) didelės 55 530 Lt vertės turtÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, o teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi aptariamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, neįvertino visų byloje esančių duomenų, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę bei netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 – 4 punktuose numatytais pagrindais.

Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ir teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis)

bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys

laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo

kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ

vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ

sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad jame iÅ¡dėstyti visi byloje surinkti ir teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, tačiau nuosprendyje nėra visų byloje surinktų įrodymų analizės ir įvertinimo motyvų. IÅ¡ skundžiamo teismo

nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. R. kaltę pasisavinus jo žinioje buvusį UAB (duomenys

neskelbtini) didelės 55 530 Lt vertės turtÄ , grindė iÅ¡imtinai dviem 2009-09-30 A. R. pasiraÅ¡ytais kasos iÅ¡laidų orderiais, kurių pasiraÅ¡ymo fakto nuteistasis neneigia, ir visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų: nuteistojo, liudytojų parodymų, specialisto iÅ¡vados. NeiÅ¡analizavęs ir neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, teismas padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių.

Nuteistasis A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam

pareikÅ¡to kaltinimo pasisavinus svetimÄ didelės vertės turtÄ nepripažino. Pirmosios instancijos teisme jis parodė,

jog bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus ir Kauno filialų vadovo pareigose. Jo pareigos buvo administruoti, kuruoti visÄ tų filialų veiklÄ (vadybininkų darbo priežiÅ«ra, transporto Å«kis, sandėliai ir t. t.). Grynuosius pinigus iÅ¡ klientų rinkdavo vadybininkai ir kiekvienÄ vakarÄ juos turėdavo priduoti į bankÄ . Jis iÅ¡ klientų pinigus rinko tik iÅ¡imtinais atvejais. Filialuose realios kasos ir grynųjų pinigų nebuvo, o einamiesiems bendrovės reikalams buvo reikalingi grynieji pinigai, todėl vienintelis bÅ«das jų gauti buvo paimti iÅ¡ vadybininkų, kol Å¡ie surinktų pinigų neinkasavo į bankÄ .

Toks grynųjų pinigų paėmimas bendrovėje buvo įprastas dalykas. Tai dažniausiai darydavo jo pavaduotojai: Kaune - A. B., Vilniuje - R. D. (R. D., dabartinė pavardė – V.), tačiau ir jam yra tekę imti pinigų iÅ¡ vadybininkų. IÅ¡ Kauno regiono vadybininkų pinigus ėmė tik vienÄ ar du kartus, nes Kaune bÅ«davo retai. Atsimena, kad vienÄ kartÄ iÅ¡ vadybininko S. N. ėmė pinigų, tačiau kategoriÅ¡kai neigia ėmęs iÅ¡ A. B. pastarojo nurodytÄ pinigų sumÄ . Vilniuje jis bÅ«davo dažniau, todėl kai vadybininkai bÅ«davo filiale, jis paimdavo iÅ¡ jų grynųjų pinigų, kurie buvo reikalingi bendrovės reikmėms.

Neneigia iÅ¡ vadybininkų E. Z., A. T., T. Ž. paėmęs pinigus, tačiau teigia, kad visi jie buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Jam vadybininkas duodavo kažkurio kliento pinigų sumokėjimo kvitÄ su panaÅ¡ia suma, kuriÄ reikėjo sumokėti už bendrovės einamÄ sias iÅ¡laidas, o jis jas apmokėjęs ir gavęs sÄ skaitÄ , pagrindžiančiÄ tas iÅ¡laidas, nuveždavo kartu su vadybininko jam duotu kvitu to filialo, iÅ¡ kurio vadybininko buvo paimti pinigai, apskaitininkei. Nuteistasis mano, kad realiai jokio pinigų trÅ«kumo nebuvo, jis buvo sukurtas dirbtinai, atsiradus jo pasiraÅ¡ytiems kasos iÅ¡laidų orderiams.

Jis neneigia pasirašęs kasos išlaidų orderius 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumoms, tačiau kokioms aplinkybėmis tai padarė neatsimena. Teigia, jog tiek A. B., tiek kiti asmenys jam atveždavo pasirašyti labai daug dokumentų, kuriuos reikėdavo greitai pasirašyti, todėl galėjo pasirašyti jų neperskaitęs, nors tai ir neteisinga. Kategoriškai neigia paėmęs kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas (t. 6, 164-168 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad bendrovės reikmėms iš Vilniaus ir Kauno regiono vadybininkų be jokių apskaitos dokumentų ėmė grynuosius pinigus, jų surinktus iš klientų, tačiau tikslių jam perduotų pinigų sumų ir jų panaudojimo aplinkybių neatsimena.

Nurodė, jog iÅ¡ Kauno regiono vadybininkų pinigų bendrovės reikmėms beveik neimdavo, yra vienÄ

kartÄ Ä—męs iÅ¡ S. N. 300 ar 700 litų ir galimai A. B. jam yra perdavęs vienÄ ar du Å¡imtus litų, tačiau jokiu

būdu ne tūkstančius. Iš Vilniaus regiono vadybininkų A. T.,

T. Ž., E. Z., R.

D. (V.) pagal grynųjų pinigų kvitus ėmė pinigus, tačiau konkrečių sumų ir aplinkybių, kuriomis jie buvo jam perduoti, neatsimena. Visus iš vadybininkų paimtus pinigus panaudojo bendrovės einamosioms reikmėms ir apskaitininkėms S. K. (šiuo metu pavardė – Ž.) bei J.

S. (dabartinė pavardė – N.) pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Neneigia, kad kasos išlaidų orderiuose 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumoms yra jo parašai ir įrašai apie pinigų sumas, tačiau jis neatsimena dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis juos pasirašė. Mano, kad minėti kasos išlaidų orderiai galėjo būti išrašyti vidiniam pinigų pervežimui į centrinę būstinę (5 t. 124-125; 158-160 b. l.).

Taigi kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų turinio, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino pasirašęs dviejuose kasos iÅ¡laidų orderiuose su juose nurodytomis 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumomis, tačiau kategoriÅ¡kai neigia Å¡iuos pinigus realiai gavęs ir pasisavinęs. PasiraÅ¡ymo minėtuose orderiuose aplinkybių nuteistasis neatsimena, tačiau mano, kad skubiai pasiraÅ¡inėdamas daug įvairių dokumentų galėjo juos pasiraÅ¡yti neskaitęs, o minėti kasos iÅ¡laidų orderiai galėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti vidiniam pinigų pervežimui. Apeliantas neneigia ėmęs iÅ¡ kai kurių vadybininkų grynuosius pinigus, tačiau teigia visus juos naudojęs bendrovės reikmėms ir regionų padalinių apskaitininkėms pateikęs tų pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus. Be to, tvirtina, kad jo iÅ¡ vadybininkų paimtos pinigų sumos nebuvo tokios didelės, kad susidarytų jo pasiraÅ¡ytuose iÅ¡laidų orderiuose nurodytos pinigų sumos. Nuteistojo parodymų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo parodymai iÅ¡ esmės yra vienodi ir nuoseklÅ«s. Nuteistojo teiginiai, kad jo pasiraÅ¡ytuose kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytos pinigų sumos jam realiai nebuvo perduotos, nepaneigti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡analizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad 2009-09-30 Kauno ir Vilniaus regionų vadovo A. R. vardu iÅ¡raÅ¡ytuose dviejuose kasos iÅ¡laidų orderiuose, kuriuose nurodyta, kad: 1) Kauno regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 18 630 iÅ¡laidos pagal kasos iÅ¡laidų orderį be numerio, kurio eilutėje pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindas įraÅ¡yta ,,IÅ¡imami iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), 2) Vilniaus regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 36 900 Lt pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio eilutėje pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindas įraÅ¡yta ,,IÅ¡duota vadovui iÅ¡ Vilniaus filialo kasos“, įraÅ¡yti duomenys nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, o orderių suraÅ¡ymo forma neatitinka teisės aktų reikalavimų. Å i teismo iÅ¡vada grindžiama sekančiais bylos įrodymais.

Byloje liudytojais apklausti aptariamu laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbę vyr. finansininkė L. S. ir bendrovės vadovas D. V. parodė, jog A. R. galimai pasisavintų pinigų suma buvo nustatyta remiantis tik apskaitininkių S. K. (Ž.) ir J. S. (N.) pateiktais kasos išlaidų orderiais, t. y. 2009-09-30 Vilniaus regiono padalinio apskaitininkės S.

K. (Ž.) išrašytu kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) 36 900 Lt sumai ir Kauno regiono padalinio apskaitininkės J.

S. (N.) išrašytu kasos išlaidų orderiu 18 630 Lt sumai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra net du 2009-09-30 Kauno regiono padalinio apskaitininkės J. S. (N.) išrašyti kasos išlaidų orderiai 18 630 Lt sumai, vienas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas skundžiamame teismo nuosprendyje, yra pasirašytas tik Kauno regiono padalinio apskaitininkės J. S., gavėjo

parašo jame nėra (1 t., 30 b. l.), o kitas, be numerio, pasirašytas A. R. (1 t., 34 b. l.), visi trys paminėti kasos išlaidų

orderiai nepasirašyti finansininkės ir vadovo.

IÅ¡ nuteistojo A. R. pasiraÅ¡ytų kasos iÅ¡laidų orderių matyti, jog Vilniaus ir Kauno regionų padalinių apskaitininkės minėtus dokumentus iÅ¡rašė tÄ pačiÄ dienÄ - 2009-08-30, ir po to, kai bendrovėje buvo nutarta atlikti piniginių lėšų inventorizacijÄ bei 2009-09-29 bendrovės vyr. finansininkė L. S. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡platino praneÅ¡imÄ regionų vadovams visus iÅ¡ klientų surinktus pinigus inkasuoti iki 2009-09-30 15 val. (1 t., 46 b. l.). Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai L. S. ir D. V.

Liudytoja L. S. teisme parodė, jog bendrovėje 2009 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. buvo inicijuotas ilgalaikio turto patikrinimas ir piniginių lėšų inventorizacija. Po inventorizacijos Vilniaus apskrities apskaitininkė S. K. (Ž.) atnešė orderius ir pasakė, kad grynieji pinigai yra pas A. R. Suma buvo apie 50 000 Lt, dalis buvo surinkta Kaune, dalis – Vilniuje (6 t.,

146 b. l.). Liudytoja teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose detaliau parodė apie grynųjų pinigų bendrovėje apskaitos tvarkÄ ir už tai atsakingus asmenis. Ji parodė, jog regionų apskaitininkės atliko ir kasininkės pareigas, joms buvo pavesta vesti klientų įplaukų kasos apskaitÄ , joms buvo priduodami ir jų apskaitomi grynųjų pinigų priėmimo kvitai bei sudengiami banko inkasavimai. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo griežtos apskaitos numeruojami dokumentai, kurie bÅ«davo iÅ¡duodami pasiraÅ¡ytinai regionų vadovams. Kadangi jų turima buhalterinė programa negalėjo apskaityti iÅ¡duotų jau sunumeruotų grynųjų pinigų kvitų numeracijos, tai kvitų numeracijos kontrolė bÅ«davo apskaitoma pačių apskaitininkių sudaromose ekselinėse lentelėse, kuriose ir turėjo bÅ«ti nuraÅ¡omi panaudoti ar sugadinti piniginiai kvitai. Nors apskaitininkės buvo kartu ir kasininkės, tačiau realiai nei viename regione apskaitininkės grynųjų pinigų kasoje neturėdavo, todėl tvarkydavo tik dokumentinę kasÄ , o visus grynuosius pinigus pagal kvitus turėdavo įneÅ¡ti į bankÄ asmuo paėmęs juos iÅ¡ klientų. Vadybininkai niekam negalėjo perduoti grynųjų

pinigų be atitinkamų dokumentų. Apie tai, kad vadybininkai duodavo A. R. pinigus, o Å¡is jų neįnešė į bankÄ ar kasÄ , sužinojo tik

2009-09-30. Iki 2009-10-01 piniginių lėšų inventorizacija atliekama nebuvo, nes apskaitininkės regionuose operacijų su grynaisiais pinigais nevykdydavo ir grynųjų pinigų pas jas negalėdavo bÅ«ti, kadangi vadybininkai visus pinigus turėjo inkasuoti į bankÄ . A. R. pasisavintų pinigų suma buvo nustatyta remiantis tik apskaitininkių pateiktais kasos iÅ¡laidų orderiais nurodytai pinigų sumai. Nustatyti pagal kokį konkretų grynųjų pinigų kvitÄ grynieji pinigai buvo vadybininkų perduoti regiono vadovui A. R., o pastarasis jų neįnešė į bendrovės banko sÄ skaitÄ ar kasÄ nėra galimybės, kadangi visi pinigai ,,sukrenta“ į tÄ pačiÄ balansinę sÄ skaitÄ ir visi pirminiai dokumentai patenka į apskaitos sistemÄ . Be to, vadybininkai teigia, kad A. R. jie perduodavo tik pinigus, o kvitus perduodavo apskaitininkei, kuri to niekur nežymėdavo, todėl kvitų ir pinigų sumų nustatyti ir konkretizuoti praktiÅ¡kai neįmanoma (5 t., 22-26 b. l.)

Liudytojas D. V. teisme parodė, jog nusprendus bendrovėje sustiprinti grynųjų pinigų srautų kontrolę, buvo nutarta atlikti pinigų inventorizacijÄ ir tada iÅ¡aiÅ¡kėjo pinigų trÅ«kumas. Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasininkės pasakė, kad A. R. paėmė pinigus ir neįnešė į bendrovės kasÄ . 2009-09-30 jos iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderius 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumoms, kuriuos A. R. pasirašė. IÅ¡ kur A. R. paėmė pinigus nežino, tik įtaria, kad surinko iÅ¡ vadybininkų, tačiau iÅ¡ kurių vadybininkų imdavo pinigus ir kiek kartų nežino. Einamosioms iÅ¡laidoms iki jo įsakymo pinigus filialo vadovai galėjo imti, tačiau mėnesio pabaigoje turėjo pristatyti jų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus. Vėliau Å¡i tvarka buvo panaikinta ir uždrausta daryti atsiskaitymus filialuose. Visi pinigai turėjo bÅ«ti įneÅ¡ti į kasÄ (6 t. 158-161 b. l.). Liudytojas teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose papildomai nurodė, jog jam atėjus dirbti bendrovės direktoriumi buvo pakeista buvusi tvarka, susijusi su grynųjų pinigų apyvarta. Buvo nustatyta, kad vadybininkai, surinkę grynuosius pinigus iÅ¡ klientų, kiekvienÄ dienÄ Ä¯neÅ¡a juos į bendrovės banko sÄ skaitÄ ir priduoda apskaitininkėms tai patvirtinančius dokumentus (grynųjų pinigų surinkimo kvitus ir inkasacinį praneÅ¡imÄ ). Taip pat buvo sugriežtintas grynųjų pinigų iÅ¡davimas iÅ¡ kasos grynais pinigais pagal avansines apyskaitas, tokius dokumentus bÅ«tinai turėjo pasiraÅ¡yti direktorius. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai grynuosius pinigus vadybininkai atiduodavo regiono vadovui be jokios apskaitos, mano, kad tokiu bÅ«du susidarė A. R. skola (5 t., 9-12 b. l.).

Apie A. R. susidariusį įsiskolinimÄ Vilniaus regiono padalinyje ir 2009-09-30 jo vardu iÅ¡raÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) 36 900 Lt sumai (1 t., 35 b. l.) aplinkybes teisme liudytoja apklausta buvusi UAB (duomenys

neskelbtini) Vilniaus regiono apskaitininkė S. Ž. (K.) parodė, jog ji negali nurodyti konkrečiai A. R. į bendrovės kasÄ neįneÅ¡tų pinigų sumų. Parodė, jog per

laikotarpį nuo 2009 m. birželio iki rugsėjo mėn. arba nuo liepos iki rugsėjo mėn. buvo daug atvejų, kai į įmonės sÄ skaitÄ nebuvo gauti pinigai, bet konkrečių atvejų nurodyti negali (6 t., 144-145 b. l.). Liudytoja teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose detaliau nurodė minėtas aplinkybes. Ji parodė, jog nuo 2009 m. birželio prasidėjo atvejai, kai vadybininkai atneÅ¡davo kvitų didesnei pinigų sumai negu pateikdavo banko inkasacinių praneÅ¡imų. Vadybininkai nurodydavo, kad trÅ«kstamus pinigus paėmė vadovas A. R. darbo reikalais. Tada ji dienos kasos knygoje raÅ¡ydavo grynųjų pinigų likutį, tariamai esantį pas jÄ kasoje, nors realiai pinigai bÅ«davo pas A. R. Nustatyti konkrečiai pagal kokį kvitÄ pinigai nebÅ«davo priduoti į bankÄ ir kasÄ nėra galimybės, nes visi tos dienos vadybininko surinkti pinigai buvo apskaitomi vienu inkasaciniu banko praneÅ¡imu. Tačiau kiek didėja tos dienos ir likusių dienų grynųjų pinigų likutis kasoje matėsi pagal kasos knygÄ . Toks grynųjų pinigų neįneÅ¡imas į kasÄ tęsėsi iki 2009 m. rugsėjo pabaigos, kuomet buvo nuspręsta apskaityti visus bendrovės pinigus. Tada ji suskaičiavo, kad pas jÄ , kaip Vilniaus regiono

apskaitininkę, trÅ«ksta 36900 litų, kuriuos buvo paėmęs ir negrÄ Å¾inęs A. R. Å iai pinigų sumai iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį be datos

ir paprašė R. D. (V.)  surasti A. R. ir duoti jam pasirašyti, nes pastarajam jo nepasirašius

Å¡ie pinigai bÅ«tų laikomi esančiais pas jÄ kasoje. R. D. (V.) jai atvežė A. R. pasiraÅ¡ytÄ kasos

iÅ¡laidų orderį, ji įvedė jį į buhalterinės apskaitos sistemÄ ir Å¡i suma buvo nuraÅ¡yta kaip A. R. skola. Apie augančiÄ A.

R. skolÄ nei ji, nei kiti Vilniaus regiono vadybininkai ir kiti darbuotojai niekam iÅ¡ aukÅ¡tesnių vadovų nepranešė, nes A. R. dirbo ilgai ir jie juo pasitikėjo, manė, kad jis tuos pinigus įneÅ¡ į kasÄ (5 t., 32-36 b. l.). Papildomos apklausos metu liudytoja patikslino, kad pinigų trÅ«kumas susidarė per porÄ mėnesių, maždaug 2009 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, kasos iÅ¡laidų orderis A. R. buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir jo pasiraÅ¡ytas ne 2009-09-30, o anksčiau, tačiau į apskaitÄ Ä¯trauktas tik 2009-09-30 (5 t., 37-39 b. l.).

Apie A. R. susidariusį įsiskolinimÄ Kauno regiono padalinyje ir 2009-09-30 jo vardu iÅ¡raÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio 18 630 Lt sumai (1 t., 34 b. l.) pasiraÅ¡ymo aplinkybes apklausta

buvusi bendrovės Kauno regiono padalinio apskaitininkė J. N. (S.) teisme parodė, jog pinigai iš Kauno kasos dingo tuo

metu, kai ji turėjo nedarbingumo lapelį. Grįžusi į darbÄ ir tai pastebėjusi pranešė A. R., kuris patvirtino, kad trÅ«ksta pinigų ir pripažino visÄ sumÄ paėmęs, iÅ¡ kur jÄ paėmė nežino, nes tuo metu jos nebuvo. Apie Å¡iÄ situacijÄ pranešė pavaduotojui A. (B.), informavo visus vadovus (6 t., 154-155 b. l.). PaaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame 2009-09-30, J. N. nurodė, jog rugpjūčio 6-10 dienomis turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , grįžusi į darbÄ 11 dienÄ pastebėjo, kad kasoje trÅ«ksta 18 630 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ , nesulaukusi iÅ¡ regiono vadovo A. R. pinigų, iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį

18 630 Lt sumai, kurį A. R. pasirašė. Pinigų trÅ«kumo į apskaitÄ neįvedė, nes toks buvo A. R. nurodymas (1 t., 24 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. V. 2009-11-09 raštu Nr. 09/288 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 3-jam policijos komisariatui pateikė 35 pinigų priėmimo kvitų kopijas ir šių kvitų suvestines, kuriose užfiksuotos pinigų sumos atitinka surinktų, bet neinkasuotų, lėšų užfiksuotų A. R. vardu išrašytuose 2009-09-30 kasos išlaidų orderiuose Kauno ir Vilniaus regionų bendrovės padalinių kasose, pinigų sumas (1 t., 32, 34, 35, 41, 42-43, 48 – 92 b. l.).

Siekiant byloje objektyviai nustatyti kiek tiriamuoju laikotarpiu 2009-06-01 – 2009-10-01 piniginių lėšų Vilniaus ir Kauno regiono vadybininkai surinko pagal pinigų priėmimo kvitus, kokia dalis surinktų piniginių lėšų buvo įneÅ¡ta į bedrovės kasÄ , banko sÄ skaitÄ ir kokia dalis perduota regiono vadovui A. R., ar UAB (duomenys neskelbtini) 2009-10-01 buvo piniginių lėšų trÅ«kumas ar perteklius, kokį nuostolį patyrė bendrovė dėl A. R. veiksmų bei ar pajamuojant ir iÅ¡laiduojant pinigines lėšas bendrovėje buvo laikomasi norminių aktų reikalavimų, buvo paskirtas ir atliktas UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės veikos tyrimas bei 2011-05-12 pateikta specialisto iÅ¡vada dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veikos Nr. 5-1/111 (3 t. 149-170).

Specialistės, atlikdamos UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės veikos tyrimÄ , sutikrino pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktorius

D. V. 2009-11-09 raÅ¡tÄ Nr. 09/288 pateiktų pinigų priėmimo kvitų (35), pagal kuriuos, direktoriaus teigimu, pinigai neinkasuoti, suvestinėse nurodytas sumas ir tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasos apskaitos pirminių dokumentų, kasos knygos ir bendrovės atsiskaitomųjų sÄ skaitų bankuose duomenis, ir konstatavo visÄ eilę neatitikimų, kuriuos detaliai iÅ¡dėstė ir iÅ¡samiai aptarė specialisto iÅ¡vados dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veikos bendroje dalyje. Specialistės nustatė, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. pateiktus pinigų priėmimo kvitus su bendrove buvo atsiskaityta, pinigai buvo sumokėti į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke (specialisto iÅ¡vada, 10-11 lapai), pagal Å¡iuos pinigų priėmimo kvitus galimai atsiskaitė (pinigus inkasavo) kiti vadybininkai (specialisto iÅ¡vada, 11-13 lapai) ir atsiskaitymai galimai buvo vykdomi ne pinigų priėmimo kvitų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ (specialisto iÅ¡vada 13 lapas). Be to, specialistės, patikrinusios įraÅ¡us suvestinėse ir kasoje apskaitytų tokiais pačiais numeriais pinigų priėmimo kvitų duomenis, nustatė, kad sumos suvestinėje ir kasoje apskaitytuose pinigų priėmimo kvituose nesutampa (specialisto iÅ¡vada, 13-14 lapai). Specialistės konstatavo, jog per tiriamÄ jį laikotarpį pateiktuose bendrovės dokumentuose nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kuomet pinigų inkasavimÄ bÅ«tų vykdęs UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių vadovas A. R. Tyrimui gautų dokumentų duomenimis pinigus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) klientų priimdavo ir inkasuodavo vadybininkai bei Vilniaus ir Kauno regionų padalinių vadovo A. R. pavaduotojai: Kauno regiono padalinio vadovo pavaduotojai A. M. ir A. B., Vilniaus regiono padalinio vadovo pavaduotojas O. P. Specialistės gautų dokumentų pagrindu taip pat nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus

D. V. 2009-08-14 įsakymas Nr. 09/07/14 B-1 ,,Dėl grynųjų pinigų iÅ¡davimo“ buvo vykdomas tik iÅ¡ dalies, t. y. tyrimui gautų dokumentų duomenimis iÅ¡ Kauno ir Vilniaus regionų kasų nuo 2009-08-14 nebuvo iÅ¡mokami pinigai pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras arba iÅ¡mokami atlyginimai, tačiau 2009-09-30 Kauno ir Vilniaus regionų vadovo A. R. vardu

buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai pagal kuriuos: 1) Kauno regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 18 630 Lt išlaidos pagal kasos

išlaidų orderį be numerio, kurio eilutėje pinigų išmokėjimo pagrindas įrašyta

,,Išimami iš UAB (duomenys neskelbtini), 2) Vilniaus regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 36900 Lt pagal kasos išlaidų

orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio eilutėje pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindas įraÅ¡yta ,,IÅ¡duota vadovui iÅ¡ Vilniaus filialo kasos“. Regioninių kasų pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose yra tik kasininkių paraÅ¡ai, regionų vadovo parašų tyrimui pateiktuose kasos dokumentuose nėra. Pagal bendrovės Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasos knygų duomenis specialistės nustatė, kad Kauno ir Vilniaus regionų padalinių kasose buvo pinigų likutis, tai yra į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke neįmokėtų pinigų likutis, kuris nuo 2009 m. birželio 1 d. tolygiai didėjo ir 2009 m. rugsėjo 15 d. kasoje jau buvo apskaitytas 79 208,44 Lt likutis, tai yra į bendrovės sÄ skaitÄ banke 2009-09-15 nebuvo įmokėta 79 208,44 Lt. 2009-09-30 Kauno ir Vilniaus regionų vadovo

A. R. vardu buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai pagal kuriuos buvo apskaitytos atitinkamai 18 630 ir 36 900 Lt išmokos, tačiau nustatyti kas iš Vilniaus ir Kauno regionų padalinių darbuotojų perdavė A.

R. pinigus tikslu įmokėti pinigus į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke nustatyti negalima. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis A.

R. tiriamuoju laikotarpiu pats pinigų iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) klientų nerinkdavo. Remiantis tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis specialistės konstatavo, kad pinigus į bankÄ už kitus vadybininkus įmokėdavo E. Z., T. Ž., A. T.,

J. I., S. N., D. V., R. G., A. M., A.

B. DetalÅ«s duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) Kauno ir Vilniaus regionų padalinių darbuotojų pagal piniginių mokėjimo kvitus gautus pinigus ir atliktus mokėjimus į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke pateikti iÅ¡vadų lentelėje Nr. 1, 2 ir 14, 16 prieduose. Specialistės padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės Kauno ir Vilniaus regionų padalinių kasos kny­gose buvo įraÅ¡yti visi pinigai, kurie pagal tyrimui pateiktus pinigų priėmimo kvitus buvo gauti iÅ¡ bendrovės Kauno ir Vilniaus regionų klientų, bet tyrimui negauti 196 vnt. pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai. Tyrimui nebuvo pateikta pinigų priėmimo kvitų registracijos knygų, pateikta buvo tik „Griežtos ir specialios apskaitos dokumentų blankų gavimo ir iš­davimo apskaitos knyga“, kurioje užfiksuoti tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) Kau­no regiono padalinio darbuotojams iÅ¡duoti pinigų priėmimo kvitai. Sutikrinus tyrimui gautų UAB (duomenys neskelbtini) Kauno ir Vilniaus regionų padalinių apskaitoje apskaitytų kasos pajamų ir pini­gų priėmimo kvitų numerius su UAB (duomenys neskelbtini) regiono vadovui A. R. pagal griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir iÅ¡laidų važtaraščius perduotų apskaitos blankų duomenis nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti 196 vnt. pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai, kuriuos remiantis numerių serija ir numerių chronologine tvarka naudojo UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno

regionų padalinių darbuotojai. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasos apskaita

buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos ope­racijų atlikimo taisyklių 4, 17 punktų nuostatas ir LR Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.

719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 straipsnio nuostatas. Dėl minėtų priežasčių tyrimui pa­teiktų dokumentų duomenimis nustatyti kiek iÅ¡ viso pinigų ir pagal kokius dokumentus (pinigų pri­ėmimo kvitus) A. R. ir kiti bendrovės darbuotojai gavo iÅ¡ bendrovės klientų ir neįmo­kėjo į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke, negalima (3 t. 149-170).

Taigi tiek liudytojai

L. S., D. V., S. Ž. (K.) ir J. N. (S.), tiek aptarta specialisto iÅ¡vada leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad nustatyti kiek iÅ¡ viso pinigų ir

pagal kokius pinigų pri­ėmimo kvitus A. R. gavo iš bendrovės vadybininkų ar bendrovės klientų ir kiek

jų neįmo­kėjo į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke ar kasÄ , negalima dėl netinkamai,

pažeidžiant teisės aktus, tvarkomos UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasų apskaitos. Nenustačius kiek iÅ¡ viso pinigų ir pagal kokius pinigų priėmimo kvitus A. R. gavo iÅ¡ bendrovės vadybininkų ar klientų ir kiek jų neįmo­kėjo į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke ar kasÄ , nėra galimybės patikrinti ir A.

R. vardu iÅ¡raÅ¡ytų bei jo pasiraÅ¡ytų kasos iÅ¡laidų orderių turinio pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta, specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. pateiktus pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos, direktoriaus teigimu, pinigai buvo neinkasuoti, su bendrove buvo atsiskaityta, pinigai buvo sumokėti į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pinigus į bankÄ už kitus vadybininkus įmokėdavo E. Z., T. Ž.,

A. T., J. I., S. N., D. V., R. G., A. M., A. B. ir atsiskaitymai galimai buvo vykdomi ne pinigų priėmimo kvitų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Tiek UAB (duomenys

neskelbtini) Vilniaus regiono apskaitininkė S. Ž. (K.), tiek Kauno regiono padalinio apskaitininkė J. N. (S.) pripažino, kad kasos

iÅ¡laidų orderiai (A. R. vardu) buvo iÅ¡raÅ¡yti ne realiai vykdant juose nurodytas buhalterines operacijas (iÅ¡mokant pinigus iÅ¡ kasos), o nustačius kasose grynųjų pinigų trÅ«kumÄ . Å ie kasos iÅ¡laidų orderiai nepasiraÅ¡yti įmonės vadovo ir finansininko, tuo buvo pažeistas LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos ope­racijų atlikimo taisyklių (2007-12-19 nutarimo Nr. 1360 redakcija) 4 punktas, pagal kurį ,,Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus, iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o įmonės vadovas ir finansininkas“. UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės veikos tyrimo atlikimui nebuvo pateikti Vilniaus ir Kauno regionų padalinių pinigų priėmimo kvitų blankų inventorizacijos duomenys, nes bendrovės direktoriaus D. V. teigimu, kasos inventorizacija nebuvo vykdoma buvusiam darbuotojui A.

R. prisipažinus, jog jis neįnešė į kasÄ pinigų. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus visas įmonės turtas turi bÅ«ti inventorizuojamas <...> Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimÄ (pagal nustatymo dienos bÅ«klę) <...> inventorizuojama turto dalis, likusi po <...> pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo (LR Vyriausybė 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 straipsnis), tačiau Å¡ių nuostatų bendrovės vadovas nesilaikė. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti faktÄ , kad aptariamuose kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytos pinigų sumos (36 900 Lt ir 18 630 Lt) buvo realiai perduotos A. R. Vien faktas, kad A. R. pasirašė minėtuose kasos iÅ¡laidų orderiuose,

nesant jokių objektyvių tų pinigų iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančių duomenų, neįrodo A. R. kaltumo paėmus ir

pasisavinus UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas. Todėl teisėjų kolegija apelianto nuteistojo

A. R. pasirašytų kasos išlaidų orderių: Nr. (duomenys neskelbtini) - 36 900 Lt sumai (1 t., 35 b. l.) ir orderio be numerio - 18

630 Lt sumai (1 t. 34 b. l.) nepripažįsta įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes jų forma (užpildymas) neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, o jų turinio (juose nurodytų pinigų sumų) pagrįstumo nėra galimybės patikrinti baudžiamojo proceso tvarka.

Tačiau aptariamoje byloje

objektyviai (specialisto išvada) nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti 196 vnt. pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai, kurie

pagal griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir išlaidų važtaraščius buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) regiono vadovui A. R. ir kuriuos remiantis numerių serija ir numerių chronologine tvarka naudojo UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių darbuotojai. Byloje apklausti liudytojais UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padaliniuose dirbę vadybininkai parodė, jog jie žodiniu vadovo A.

R. nurodymu perduodavo jam pastarojo nurodytas pinigų sumas, jų surinktas iš klientų. Vieni bendrovės vadybininkai teigia atiduodavę A.

R. tik pinigus, o jų gavimo iš klientų kvitus perduodavę apskaitininkėms, kiti teigia A. R. atidavę pinigus su tų pinigų gavimo kvitais. Apklausiami apie pinigų perdavimo A. R. aplinkybes ir konkrečias jam perduotas pinigų sumas beveik visi vadybininkai šias aplinkybes prisiminė tik epizodiškai, o perduotas pinigų sumas nurodė tik apytiksliai.

Liudytojas T. Ž., dirbęs Vilniaus regiono vadybininku, parodė, jog jis A. R. yra kelis kartus perdavęs iš klientų surinktus grynuosius pinigus, būdavo, kad dalį

pinigų atiduodavo A. R., o likusius inkasuodavo į bankÄ . A. R. atiduotus pinigus įformindavo kvitu, kurį atiduodavo

apskaitininkei S. K. ir pasakydavo, kad pinigai atiduoti A. R. A. R. yra davęs grynuosius pinigus 5 kartus po 1 000 Lt (6 t. 147-148 b. l.). Liudytoja A. T., dirbusi vadybininke Vilniaus regiono padalinyje, parodė, jog kelis kartus A. R. yra perdavusi pinigus, tačiau tikslių sumų neatsimena. Jai paskambindavo A. R. ir sakydavo, kad reikia grynųjų pinigų pirkimams. Ji yra davusi A. R. iÅ¡ klientų surinktų pinigų 3 kartus iki tÅ«kstančio litų, tikslios sumos neprisimena. VienÄ kartÄ pinigus davė kartu su kvitu, kitais atvejais neatsimena (6 t., 148-149 b. l.). Liudytojas E. Z.,

dirbęs vadybininku Vilniaus regiono padalinyje, parodė, jog jis yra davęs A. R. pinigų, surinktų iÅ¡ klientų, du kartus: vienÄ kartÄ â€“ VirÅ¡uliÅ¡kėse,

o kitÄ kartÄ â€“ Lentvaryje, abu kartus pinigus davė kartu su kvitais, tikslių sumų neprisimena (6 t., 155 b. l.). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog A. R. Lentvaryje perdavė vienÄ pinigų priėmimo kvitÄ ir pagal tÄ kvitÄ surinktų pinigų sumÄ apie 1 000 Lt, o kitÄ kartÄ â€“ Vilniuje perdavė 1 100 - 1 200 Lt ir kvitÄ (5 t. 54-57 b. l.). Liudytojas R. V. (D.), dirbęs A. R. pavaduotoju Vilniaus regiono padalinyje, parodė, jog iÅ¡ jo A. R. yra prašęs pinigų kanceliarinėms prekėms įsigyti ir jis jų pastarajam yra davęs, tačiau sumos neatsimena (6 t. 156-157 b. l.). A. R. perduotų pinigų atvejų ir pinigų sumos liudytojas negalėjo konkretizuoti ir ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad neatsimena (t. 5., 45-47, 48-49 b. l.). Liudytojas R. M.,

dirbęs vadybininku Kauno padalinyje, parodė, kad jis vienÄ kartÄ vadovo A. R. praÅ¡ymu yra perdavęs jam 3 000 Lt (6 t., 150 b. l.).

Pastebėtina, kad tai yra vienintelis liudytojas, kuris tiksliai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė A. R. perduotų pinigų sumÄ (5 t.103-104 b. l.). Liudytojais apklausti Kauno regiono padalinyje vadybininkais dirbę R. G. ir V. K. parodė, jog jie tiesiogiai vadovui A. R. grynųjų pinigų niekada nėra perdavę, tačiau A. B. paliepimu yra perdavę pinigus

pastarajam (6 t. 151-152 b. l.). Liudytojas A. B., buvęs A. R. pavaduotojas Kauno regiono padalinyje, parodė, jog jis

yra perdavęs A. R. virÅ¡ 10 000 Lt, konkrečiau nurodė ikiteisminio tyrimo metu (6 t., 161-163 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog vienÄ kartÄ , A. R. žodiniu nurodymu surinkęs iÅ¡ vadybininkų apie 12 000 - 14 000 Lt, atidavė juos A. R. ir apie tai pasakė apskaitininkei J. S. (N.), Å¡i atspausdino

piniginių lėšų įneÅ¡imo kvitÄ , kurį jis nuvežė į Vilnių ir pateikė pasiraÅ¡yti A. R., o pastarasis pasirašė (5 t., 115-116 b. l.). Kaip jau

buvo minėta, apeliantas nuteistasis A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad iÅ¡ bendrovės vadybininkų yra ėmęs pinigus bendrovės einamosioms reikmėms, prisipažino vienÄ kartÄ Ä—męs pinigus iÅ¡ Kauno regiono vadybininko S. N. 300 Lt ar 700 Lt, ir galimai gavęs iÅ¡ A. B. vienÄ ar du Å¡imtus litų, tačiau tikrai ne tÅ«kstančius, taip pat pripažįsta ėmęs pinigus pagal kvitus iÅ¡ Vilniaus regiono vadybininkų iÅ¡

A. T., T. Ž., E. Z., R. V. (D.), tačiau tvirtina konkrečių paimtų pinigų sumų ir aplinkybių, kuriomis jie buvo paimti, neatsimenantis, ir teigia, kad visi iš vadybininkų paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms ir jis pateikė tas išlaidas patvirtinančius dokumentus (5 t. 124-125; 158-160 b. l.; t. 6, 164-168 b. l.).

Akistatos tarp liudytojo A. B. ir įtariamojo A. R. metu A. B. parodė, jog 2009 m. rugpjūčio mėn. jis perdavė vienÄ kartÄ A. R. apie

12 000 -14 000 Lt, o A. R. nurodė, jog tokios sumos pastarasis jam neperdavė, pripažino paėmęs iš S. N. apie 700 Lt (5 t.

136-137 b. l.). Akistatos tarp liudytojos A. T. ir A. R. metu, liudytoja parodė, jog 2009 m. liepos – rugpjūčio

mėn. buvo keli atvejai, kai ji iÅ¡ klientų surinktus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų surinkimo kvitus perdavė A.R. jo praÅ¡ymu, tačiau pinigų sumos nurodyti negali. A. R. su tokiais liudytojos parodymais sutiko ir nurodė, jog paimtus iÅ¡ jos pinigus ir kvitus panaudojo bendrovės reikmėms ir tas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, kartu su kvitais, pateikė apskaitininkei (5 t. 138-139 b. l.). Liudytojas T. Ž. akistatos su A. R. metu parodė, kad yra perdavęs keletÄ kartų tam tikras pinigų sumas, kurių konkretizuoti negali, nes neatsimena. Su Å¡iais parodymais A. R. sutiko, neneigė pinigų gavimo fakto (5 t. 142-143 b. l.). Liudytojas E.

Z. akistatos su A. R. metu parodė, kad du kartus perdavė pinigus A. R.: viena kartÄ Lentvaryje – apie 1 000 Lt ir kitÄ kartÄ â€“ Vilniuje apie 1 100 - 1 200 Lt. Su tokiais liudytojo parodymais A. R. sutiko (5 t. 144-145 b. l.). Liudytojas R. V. (D.) akistatos su A.

R. metu, parodė, kad buvo atvejų, kai jis A. R. prašymu jam asmeniškai perdavė pinigus, surinktus iš klientų už prekes, tačiau konkrečių atvejų ir perduotų pinigų sumų neatsimena. A. R. su šiais parodymais sutiko, patvirtino, kad pinigus R. V. (D.) jam yra tikrai perdavęs, tačiau konkretizuoti pinigų sumos ir kitų aplinkybių negali, nes neatsimena. Pinigus panaudojo bendrovės reikmėms (5 t. 146-147 b. l.).

Remiantis aptartų nuteistojo ir liudytojų A. T., T. Ž., E. Z.,

R. V. (D.), A. B. parodymų visetu, darytina išvada, kad A. R. aptariamu laikotarpiu iš bendrovės vadybininkų ėmė pastarųjų surinktas iš bendrovės klientų pinigus. Nors apeliantas teigia, kad visi paimti iš vadybininkų pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia, tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi specialistų nustatytÄ

aplinkybę, kad tyrimui nebuvo pateikti 196 vnt. pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai,

kurie pagal griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir iÅ¡laidų važtaraščius buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) regiono vadovui A. R. ir kuriuos remiantis numerių serija ir numerių chronologine tvarka naudojo UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių darbuotojai, liudytojų – bendrovės vadybininkų parodymus apie jų asmeniÅ¡kai perduotas pinigų sumas A. R. bei pastarojo prisipažinimÄ Ä—mus iÅ¡ vadybininkų grynuosius pinigus (Å¡iame kontekste pastebėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo vadybininkų jam perduotas pinigų sumas) ir nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad paimtus iÅ¡ vadybininkų bendrovei priklausančius pinigus A. R. panaudojo bendrovės reikmėms, daro iÅ¡vadÄ , kad A. R. paėmė iÅ¡ vadybininkų jų nurodytas grynųjų pinigų sumas, tačiau jų į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir į kasÄ neįnešė ir bendrovės veikloje nepanaudojo. Nustatydama konkrečias pinigų sumas A. R. paimtas iÅ¡ vadybininkų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistasis ir liudytojais apklausti vadybininkai, atidavę A.

R. pinigus, negalėjo įvardinti tikslių jų perduotų pinigų sumų, vadovaujasi teismų praktikoje suformuotu principu, kad visos abejonės, kurių nepavyksta paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, ir nuteistojo A. R. iÅ¡ vadybininkų paimtų ir į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir į kasÄ neįneÅ¡tų bei bendrovės veikoje nepanaudotų pinigų sumas apskaičiuoja pagal mažiausiÄ liudytojų nurodytÄ A. R. perduotų pinigų sumÄ .

Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog A. R. nuo 2007-10-01 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regiono padalinių vadovu, 2006-03-17 bÅ«damas pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-10-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus ir Kauno miestų teritorijoje, tačiau tiksliau nenustatytose vietose, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas ir duodamas valdingus nurodymus T. Ž.,

E. Z., A. T., S. N., R. M., A. B. perduoti jam dalį iš bendrovės klientų surinktų pinigų, iš vadybininkų: T. Ž. paėmė 5 000 Lt, A. T. – 3 000 Lt, R.

M. – 3 000 Lt, E. Z. – 2 100 Lt, A.

B. – 12 000 Lt, iÅ¡ S. N. - 700 Lt, viso 25 800 Lt,  šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir kasÄ neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo, tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) 25 800 Lt vertės turtÄ .

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir

(ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Aptariamoje byloje objektyvieji ir subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai įrodyti šiame nuosprendyje anksčiau aptartais įrodymais. Apeliantas neneigia iš Kauno ir Vilniaus filialo vadybininkų paėmęs jų nurodytas, iš bendrovės klientų surinktas, pinigų sumas, tik teigia, kad visi iš vadybininkų paimti bendrovės pinigai buvo naudoti ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, tačiau apie tai jokių konkrečių duomenų apeliantas nepateikė, todėl tokie apelianto teiginiai nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl apelianto tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A.

R. iÅ¡ jam pavaldžių vadybininkų surinko ir į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir kasÄ neįnešė bei bendrovės veikloje nepanaudojo 25 800 Lt UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų ir tokiu bÅ«du Å¡ias jo žinioje buvusias UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas pasisavino. Tokia A. R. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 183 straipsnio 1 dalį, nes pasisavinto turto vertė nevirÅ¡ija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumos. A. R. nusikalstama veika iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 183 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK

328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Apygardos teismui netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuojant A. R. nusikalstamÄ veikÄ , neteisingai paskirta ir bausmė.

Perkvalifikavus nuteistojo A. R. nusikalstamÄ

veikÄ iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį, A. R. skirtina nauja BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje

numatyta bausmė, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje,

padarymÄ , baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: vieÅ¡uosius darbus, baudÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų

metų.

Teisėjų kolegija, parinkama A. R. bausmės rūšį ir nustatydama konkretų bausmės dydį, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies,

54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1-3 dalių, 46 straipsnio nuostatomis.

A. R. padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. ankščiau neteistas (6 t., 8 b. l.), baustas administracine tvarka už kelių eismo tiesyklių pažeidimus (6 t., 4-7 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad A. R. Å¡iuo metu dirbtų (6 t., 9, 10), jis iÅ¡ dalies atlygino bendrovei padarytÄ turtinę žalÄ .Â

Dėl išdėstytų aplinkybių A. R. parenkama bausmės rūšis – viešieji darbai, o šios bausmės terminas nustatomas vieneri metai, viešųjų darbų atlikimo laikas – 240 valandų.

Â

Dėl civilinio ieškinio

             Â

Vadovaujantis BPK 109-111straipsniais nusikalstama veika padaryta turtinė žala turi būti atlyginama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad A. R. nusikalstamais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta turtinė žala, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija nustatė, kad dėl A.

R. nusikalstamų veiksmų įmonė UAB (duomenys neskelbtini) (2010-08-10 UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas pakeistas į UAB (duomenys neskelbtini) ir 2011-01-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla) patyrė 25 800 Lt vertės turtinę žalÄ , todėl Å¡iÄ turtinę žalÄ A. R. privalo atlyginti. Kadangi iÅ¡ byloje esančių 2009-10-15 praneÅ¡imų A. R. matyti, kad bendrovės A. R. skirtas darbo užmokestis už rugsėjo ir spalio mėnesius bei darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas -7 887,55 Lt nebuvo

A. R. išmokėtas ir ši suma buvo užskaitoma  bendrovės patirtos

turtinės žalos daliniu atlyginimu, todėl šia suma (7 887,55 Lt) mažintina iš A. R. priteistina UAB (duomenys neskelbtini) turtinė

žala iki 17 912 45 Lt (25 800 Lt – 7887,55Lt).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

A. R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies

perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus, įpareigojant A.

R. per vienerius metus neatlygintinai dirbti 240 valandų, 20 valandų per mėnesį, visuomenės labui.

Iš A. R. priteisti 17 912, 45 Lt (septyniolika tūkstančių devynis šimtus dvylika litų, 45 centus) BUAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                               Elena

Vainienė

Teisėjai                                                                                                    Laima

Garnelienė

                                                                                                                Rūta

Mickevičienė