71fe17c2-c2d5-47b2-b4b6-87750ab76ed0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-33-505/2017                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03119-2013-4    Procesinio sprendimo kategorija 22.3.;51.4.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kaukalienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. A., atsakovo Kauno apygardos teismo atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. A. skundÄ atsakovui Kauno apygardos teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. bei priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 3-12) nurodė, kad pirmÄ kartÄ apygardų teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas 3 proc., nuo 2009 m. gegužės 1 d.

– dar 12 proc., nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – dar 10,25 proc. Be to, sumažinus teisėjams atlyginimÄ , sumažėjo ir priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl sumažinto atlyginimo skirtumo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. priteisimo. Atsakovas Kauno apygardos teismas atsiliepime į skundÄ , praÅ¡yme (b. l. 17-21, 26-27) nurodė, jog atsakovas mokėdamas pareiÅ¡kėjai mažesnį darbo užmokestį, vadovavosi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai 2013 m. spalio 1 d.

įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė „Asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinti darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ â€œ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos galimai patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam GrÄ Å¾inimo įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Pažymėtina, kad Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja Kauno apygardos teismo teisėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo dalį darbo užmokesčio, kuris jai laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. buvo sumažintas įstatymų, pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, pagrindu. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus.

To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Ä®statymo 3 str. nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiÅ«lymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė.Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad Å¡iuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms iÅ¡mokoms apskaičiuoti 2009 m.

Šio įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt. Šis pareiginės algos bazinis dydis 2011 - 2013 m. nekito ir sudarė 450 Lt.Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 17,2.

Tačiau 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas –15,4, o 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.

Konstitucinis Teismas Å¡iuo nutarimu, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940;2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043;2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai E. A. už ginčo laikotarpį priskaičiuota neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 12881,14 Eur (44476,01 Lt) (b. l. 14-15). Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjos teisinė padėtis ar jos teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, konstatavo, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu numatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį (Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, 2014-04-16 sprendimas, 2015-11-19 nutarimas).

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėja dirba (dirbo), GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja neteikė argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų iÅ¡mokėjimo terminas yra per ilgas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos E. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Daina Kukalienė