2023-10-18 Nr. AB-18656-3-61-3-02468-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1091-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02468-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. P-467 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui B. L.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Teisės normos, už kurių pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra abstrakčios, bendro hipotetinio pobūdžio, jomis nesuformuluota imperatyvi pareiga prokurorui vertinti anksčiau buvusių ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų bylų duomenis ir, atsižvelgiant į juos, spręsti dėl galimybės pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį. Tokia pareiga nėra numatyta jokiame teisės akte.

2.2. Pareiškėjas nubaustas už teisės normos, kuri tirtuoju laikotarpiu neegzistavo, pažeidimą. Tai akivaizdžiai prieštarauja bendrajam principui nullum crimen, nulla poena sine lege (lot. nėra nusikaltimo be įstatymo, nėra bausmės be įstatymo, nėra (teisinės) atsakomybės be (teisinio) pagrindo).

2.3. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad D. V. veikoje galimai yra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, todėl prokuroro neveikimas negali būti laikomas nei šiurkščia, nei akivaizdžia klaida, už kurią gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Įsakyme nurodyti duomenys (asmenų parodymai) yra tiesiogiai ir betarpiškai gauti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį organizavo, kuriam vadovavo ir kuriame pareiškėjas padarė pažeidimą, metu, todėl tai negali būti laikoma ankstesnių ikiteisminių tyrimų duomenimis.

3.2. Duomenų, kurie leistų įtarti galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir pradėti dėl jos ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju buvo pakankamai, o L. B. į teisėsaugos institucijas dėl patiriamo smurto kreipėsi ne kartą, duodavo dėl to parodymus, kas paneigia skundo argumentus, kad tai tiesiog buvo socialinė bei psichologinė problema, kurios teisėsaugos institucijos nėra pajėgios išspręsti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro B. L. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. kovo 16 d. sprendimu (rezoliucija), gavus Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro M. G. 2022 m. kovo 14 d. pažymą Nr. 17.9.-2740. „Apie ikiteisminiuose tyrimuose ir medžiagose, kuriose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimtų proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą“. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2022 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-288 (toliau – ir Išvada). Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2022 m. gegužės 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-299, kuriame pasiūlė už padarytą tarnybinį pažeidimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (toliau – ir Teikimas).

6. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. P-467 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 2 d. organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliuodamas jį atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą ir 2020 m. kovo 2 d. priimdamas nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamojo D. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, savo pareigas atliko netinkamai, nes nenurodė pradėti ir pats nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, nors byloje buvo duomenų, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymiams D. V. grasino nužudyti ir nuolat sistemingai baugino savo motiną L. B., naudodamas fizinę ir psichinę prievartą.

7. Įsakyme konstatuota, kad nurodytu neveikimu prokuroras B. L. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, 167 straipsnio 3 dalį, 169 straipsnio 1 dalį, 170 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl Rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 9 punktą ir 12.4 papunktį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios), 9, 49 ir 109 punktus.

8. Įsakyme nurodoma, kad dėl padaryto pažeidimo kilo neigiami padariniai – nebuvo įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis (ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą), nebuvo užkardytas neteisėtas, pavojingas ir bauginantis D. V. elgesys savo motinos L. B. atžvilgiu. Tai sukėlė ir L. B. nusivylimą teisėsaugos sistema, nes ji neapgynė jos nuo nuolat besikartojančio sūnaus smurto, grasinimų ir bauginimo. Tarp prokuroro padaryto pažeidimo ir kilusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

9. Įsakyme konstatuota, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo.

10. Vertindamas, ar ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo duomenų, kurie sudarytų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnį, teismas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 31 d. apklausos metu L. B. nurodė, jog ji sūnaus labai bijo, nes jis smurtauja ne pirmą kartą, jam buvo iškelta byla dėl smurto artimoje aplinkoje, sūnus buvo nuteistas, bet po nuteisimo prieš ją vėl smurtavo. Duomenys apie D. V. teistumus ir patraukimą baudžiamojo atsakomybėn minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje gauti laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 1 d. Šios aplinkybės yra nurodytos Išvadoje; jų neginčija ir pareiškėjas.

11. Iš Išvadoje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad D. V. 2018 m. gruodžio 16 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2020 m. sausio 30 d. galimai naudojo prieš L. B. psichinę prievartų, ją gąsdino (baugino), grasino nužudyti, psichinę prievartą palydėdamas ir smurtiniais veiksmais. Dviejų smurtinių veiksmų (2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. balandžio 26 d.) faktai yra įrodyti ir įvertinti 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamajame įsakyme. Pertraukos tarp aptariamų veiksmų nebuvo ilgos, todėl teismas sutiko su Išvados teiginiais dėl jų sistematiškumo. Teismo vertinimu, L. B. parodymus dėl nuolatinio bauginimo ir psichinės prievartos reikėjo tikslinti, tuo klausimu apklausti ne tik ją, bet ir L. B. artimuosius, tačiau nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tokios apklausos nebuvo laiku atliktos. Teismas sutiko su Išvados teiginiais, kad įsitikinimą dėl nuolatinės ir pagrįstos L. B. baimės, nerimo, nesaugumo jausmo patvirtina ir duomenys apie D. V. asmenybę – jis yra linkęs į agresiją, turi nepanaikiną ir neišnykusį teistumą už nužudymą, piktnaudžiauja alkoholiu ir kita.

12. Vadovaudamasis BK 145 straipsnio 2 dalimi, šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat šio teismo praktika dėl veikos mažareikšmiškumo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1, 7 dalimis atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai įvertino nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis kaip nereikšmingus (kaip kartu gyvenančių šeimos narių tarpasmeninius nesutarimus ir konfliktus, kurie nepasižymi nusikalstamai veikai – sistemingam asmens bauginimui naudojant psichinę prievartą – būdingu pavojingumu) bei nebuvo pakankamai rūpestingas priimdamas sprendimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės taikymo klaidą, neatliko jam įstatymuose nustatytos pareigos.

13. Teismas konstatavo, kad Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, detaliai išanalizuotos situacijos faktinės aplinkybės, deramai atsižvelgta į tarnybinio pažeidimo metu nustatytas lengvinančias aplinkybes (pareiškėjo didelį darbo krūvį ir specializaciją), tinkamai įvertinta pareiškėjo profesinė patirtis ir asmenybė, kaltės forma, tarnybiniu pažeidimu sukelti neigiami padariniai ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir neigiamų padarinių, dėl ko pagrįstai Įsakymu paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. V. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį yra išteisintas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje administracinėje byloje.

III. 15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog egzistuoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymiai, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą tik tokius požymius nustačius. Duomenys apie BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, atsakovo teigimu, galėjo būti gauti įvertinus ankstesnius ikiteisminius tyrimus, tai yra, prokurorui ėmusis papildomų veiksmų (anksčiau vykusių ikiteisminių tyrimų duomenų gavimo ir vertinimo), kurių imtis pareigos jokia teisės norma nenumato. Praktikoje iki šiol nebuvo įprasta atlikti tokius veiksmus, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesant pakankamai duomenų apie nusikalstamos veikos požymius tiek teismų, tiek ir atsakovo įprastai vertintas kaip neteisėtas.

17. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad jis yra nubaustas už teisės normos, kuri tirtuoju laikotarpiu dar neegzistavo ir dar tik bus nustatyta ateityje, pažeidimą. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2022 m. gegužės 2 d. rezoliucija pritarė Išvados 4 punktui, kuriuo nurodyta pavesti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui parengti prokurorams aiškinamąjį raštą, įpareigojant smurto artimoje aplinkoje bylose vertinti duomenis apie praeityje buvusius analogiškus tyrimus bei įtariamojo veiksmus BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aspektu“.

18. Pareiškėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo pakankamai informacijos, kuri leistų daryti išvadą apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą, tai yra nebuvo esminės sąlygos ikiteisminiam tyrimui pradėti – nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių nustatymo. Minėtos nusikalstamos veikos požymiai hipotetiškai galėjo būti (arba nebūti) nustatyti tik bendrai vertinant ikiteisminio tyrimo medžiagą kartu su anksčiau atliktų ir jau pabaigtų ikiteisminių tyrimų bei baudžiamųjų bylų medžiaga, kas praktikoje nėra daroma, nes tai reikalautų itin didelių darbo laiko resursų.

19. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tarnybinių ginčų bylose, kur yra pabrėžiamas būtinumas tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentuojama būtinybė nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Pareigos imtis konkretaus veiksmo – tam tikro pobūdžio bylose atlikti papildomus veiksmus, tai yra, gauti ir vertinti ankstesnių ikiteisminių tyrimų bei baudžiamųjų bylų duomenys, jokiame teisės akte nėra (iki šiol nebuvo) numatyta.

20. Pareiškėjo pagrįstu įsitikinimu, administracinės bylos nagrinėjimas negali faktiškai pereiti į materialinių baudžiamosios teisės normų aiškinimą bei baudžiamosios teisės taikymo klausimų sprendimą, nes tai yra bendrosios kompetencijos teismų prerogatyva. Juo labiau, jog dėl D. V. baudžiamosios atsakomybės už veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 18 d., nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu, klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Baudžiamoji byla), kurioje jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas ir D. V. atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį klausimas. 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalyje dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos D. V. buvo išteisintas konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jam taikyta drausminė atsakomybė, apskritai negalima vertinti kaip klaidos. Priešingu atveju, tektų daryti išvadą, jog analogišką klaidą padarė ir kaltinimą Baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras ir Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija. Šiuo atveju apygardos administracinis teismas, sprendime įvertinęs baudžiamosios teisės srities klausimą kitaip, nei tokias bylas nagrinėjančių ir atitinkamai (didesnę) patirtį šioje srityje turinčių teisėjų kolegija, kuri klausimą vertino pagal savo kompetenciją ir išsamiai ištyrusi byloje esančius įrodymus, peržengė savo kompetencijos ribas ir parodė nepagarbą teismų sistemai. Nuosprendis yra apskųstas, tačiau, kiek yra žinoma, nuosprendžio dalis dėl D. V. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį apeliacine tvarka nebus peržiūrima.

22. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas D. V. baudžiamosios atsakomybės ir už 2020 m. sausio 30 d. padarytą veiką klausimas, tačiau jo 2020 m. sausio 30 d. padaryta veika apskritai nebuvo kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, jog kitas prokuroras, perėmęs ikiteisminį tyrimą, priėmė lygiai tokį patį procesinį sprendimą – D. V. 2020 m. sausio 30 d. padarytos veikos nekvalifikavo pagal 145 straipsnio 2 dalį. Kiek pareiškėjui yra žinoma, šiam prokurorui drausminė atsakomybė už analogišką neveikimą (ikiteisminio tyrimo nepradėjimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį) nebuvo taikyta, tarnybinis patikrinimas nėra pradėtas. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas taip pat neįžvelgė pagrindo D. V. 2020 m. sausio 30 d. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Taigi kvalifikuoti teisininkai (prokuroras ir teisėjai), netgi turėdami daugiau duomenų apie D. V. atliktus veiksmus per tam tikrą laikotarpį, nesprendė dėl D. V. galimo veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir būtinybės pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą teisės normą.

23. Net ir tokiu atveju, jeigu hipotetiškai ikiteisminio tyrimo nepradėjimas būtų vertinamas kaip profesinė klaida, aplinkybė, jog kitas, vadovavimą tyrimui perėmęs bei valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras bei trys Baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai situaciją vertino taip pat, kaip ir pareiškėjas, paneigia galimos klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią atsakovo poziciją. Praktikoje neretas atvejis, kai drausminė atsakomybė prokurorui yra taikoma už tai, jog jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, nesant pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai ir teismų praktikoje.

25. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymas šį skundą atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, aiškus, motyvuotas ir teisingas. Teismas, nagrinėdamas tarp pareiškėjo B. L. ir atsakovo kilusį administracinį ginčą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visus įrodymus ir tinkamai pritaikė įstatymą, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo principų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl nėra įstatyme numatytų pagrindų teismo sprendimui panaikinti. Juolab nėra pagrindo teigti, kad teismas nevisiškai suprato Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 2 d. organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliuodamas jį atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą ir 2020 m. kovo 2 d. priimdamas nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamojo D. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, savo pareigas atliko netinkamai, nes nenurodė pradėti ir pats nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, nors byloje buvo duomenų, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymiams D. V. grasino nužudyti ir nuolat sistemingai baugino savo motiną L. B., naudodamas fizinę ir psichinę prievartą.

29. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo pakankamai informacijos, kuri leistų daryti išvadą apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nenurodė, konkrečios specialiosios teisės normos, kurios reikalavimus pareiškėjas pažeidė, apsiribodamas bendro pobūdžio teisės normų pateikimu. Net ir vertinant, kad pareiškėjas padarė klaidą, ji negali būti vertinama, kaip akivaizdi ir šiurkšti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorų funkcijos yra nustatytos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

31. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnyje nustatyta, jog prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu (1 d.). Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (2 d.). Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (Prokuratūros įstatymo 41 str. 5 d.).

32. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, kaltė (tyčia ar neatsargumas), neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. kovo 16 d. sprendimu (rezoliucija) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro B. L. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2022 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-288. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2022 m. gegužės 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-299, kuriame pasiūlė už padarytą tarnybinį pažeidimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. P-467 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 2 d. organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliuodamas jį atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą ir 2020 m. kovo 2 d. priimdamas nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamojo D. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, savo pareigas atliko netinkamai, nes nenurodė pradėti ir pats nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, nors byloje buvo duomenų, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymiams D.

V. grasino nužudyti ir nuolat sistemingai baugino savo motiną L. B., naudodamas fizinę ir psichinę prievartą. Įsakyme konstatuota, kad nurodytu neveikimu prokuroras B. L. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, 167 straipsnio 3 dalį, 169 straipsnio 1 dalį, 170 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. I-40 „Dėl Rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 9 punktą ir 12.4 papunktį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios), 9, 49 ir 109 punktus.

34. Atsakovo teigimu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą patvirtino tokie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys:

1) nukentėjusiosios L. B. 2020 m. sausio 31 d. parodymai, kad sūnus D. V. ją 2020 m. sausio 30 d. apie 21 vai. pastūmė ir ji parkrito; sūnus ją įžeidinėjo ir grasino nužudyti, neleido išeiti iš namų; kartu gyvenančio D. V. ji labai bijo, nes jis yra nenuspėjamas ir smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje ir po to vėl smurtavo prieš ją;

2) L. B. 2020 m. vasario 27 d. parodymai, kad sūnus nuolat geria, rėkauja, gąsdina ją, žemina ir niekas negali jai padėti;

3) įtariamojo D. V. 2020 m. vasario 1 d. parodymai, kad jis pamena, jog 2020 m. sausio 30 d., supykęs ant motinos, virtuvėje tyčia ją pastūmė rankomis į kažkurį petį, todėl motina parkrito ant virtuvėje esančios sofos;

4) Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, kad D. V. buvo įtariamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (šioje byloje prokuroras B. L. 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamą nusikalstamą veiką galimai padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, taip pat turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

35. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 169 straipsnio 1 dalimi, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Prokuroro pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių (o viena iš tokių priemonių laikytini ir prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) įtvirtinta ir BPK 2 straipsnyje, t. y. pagrindinėse baudžiamojo proceso taisyklėse. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, minėta prokuroro pareiga iš esmės yra imperatyvi, įpareigojanti prokurorą esant tam tikriems duomenims pradėti ikiteisminį tyrimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018 7 p.). Kita vertus, pareiškėjas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys nebuvo pakankami tam, kad pareiškėjas pats pradėtų arba nurodytų pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra suformuota taisyklė, kad jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019).

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotus išaiškinimus dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės už jų priimtus procesinius sprendimus.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.

38. Konstitucinis Teismas tame pat sprendime konstatavo, kad aukštesnės instancijos teismų teisėjai, nagrinėjantys bylas dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, taip pat remiasi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, tad kitokio sprendimo priėmimą gali lemti ir skirtingas suvokimas, faktų vertinimas ir (arba) teisės aiškinimas. Tai, kad žemesnės instancijos teismo teisėjo, nepriklausomai ir nešališkai išnagrinėjusio bylą, priimant sprendimą padarytos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai ištaisomi aukštesnės instancijos teismo, pirmiausia rodo, kad teismų instancinė sistema veikia pagal savo paskirtį, o ne tai, kad pakeistą ar panaikintą sprendimą priėmęs teisėjas aplaidžiai atliko savo pareigas ar stokojo reikiamos profesinės kvalifikacijos. Aukštesnės instancijos teismui peržiūrint ir keičiant ar naikinant žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra vertinama jį priėmusio teisėjo kvalifikacija ar veikla (darbas) nagrinėjant bylas. Galimybė teisėjams taikyti kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtus konkrečius sprendimus (juose išdėstytą faktų vertinimą ir teisės aiškinimą) paneigtų teismų instancinės sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, kištis į teisėjo ar teismo veiksmus vykdant teisingumą, taigi pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą (Prokuratūros įstatymo 11–12 str.), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką (Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d.), prokuratūros statusą ir funkcijas (Prokuratūros įstatymo 2 str.), Konstitucinio Teismo sprendime paminėti principai taip pat taikytini ir prokurorų atžvilgiu. T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr.,pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, jog pareiškėjo apsisprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, buvo nulemtas aplaidumo vykdant pareigą atskleisti nusikalstamą veiką, dėl ko šiuo atveju pareiškėjo neveikimą būtų galima pagrįstai pripažinti tarnybiniu pažeidimu.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atsižvelgia tiek į aukštesniojo prokuroro (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) L. R. poziciją, nurodytą 2022 m. balandžio 8 d. nutarime panaikinti prokuroro B. L. 2020 m. kovo 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria jis sprendė, kad D. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių), tiek ir tas faktas, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal kaltinimą D.

V. 2020 m. sausio 30 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, ir dėl šios veikos D.

V. pripažintas kaltu, kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos 145 straipsnio 2 dalį, D. V. nebuvo pareikštas. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą 145 straipsnio 2 dalį, D. V. buvo pareikštas dėl 2018 m. gruodžio 16 d. veiksmų, tačiau dėl kaltinimo padarius šią veiką D. V. buvo išteisintas, teismui konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie pareiškėjo padarytą šiurkščią, akivaizdžią, pasikartojančią teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidą, šiurkščius, akivaizdžius proceso įstatymų pažeidimus.

41. Pareiškėjas charakterizuojamas labai gerai, pateikiama daug prokuroro teigiamų darbo pavyzdžių, nurodoma, jog ne kartą yra skatintas, 2021 m. spalio 18 d. už padarytą tarnybinį pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kurios teisėtumas ginčijamas teisme.

42. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas rėmėsi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, veikdamas savo kompetencijos ribose ir galbūt padarydamas klaidas. Tačiau, atsižvelgus į šio sprendimo 38-40 punktus pažymėtina, kad nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, patraukė pareiškėją B. L. tarnybinėn atsakomybėn už tai, kad jis, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. P-467 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui B. L.“, kuriuo jis buvo pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą tenkinti.

44. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (2022 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 489, 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 500 ir 2022 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 516).

45. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, byloje pateikti dokumentai pagrindžia pareiškėjo patirtas išlaidas, į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių galimų priteisti dydžių sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovo priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo B. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo B. L. skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. P-467 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui B. L.“.

Priteisti pareiškėjui B. L. iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė