71fdec05-c212-47ad-a7ae-e0697bef2d5a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                             Civilinė byla Nr. 2-1815/2014                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo notaro A.

D. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1352-777/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieÅ¡kinį atsakovams L. K., G. K., P. J., M. J., notarui A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. Å ..Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:          1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-10-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg.

Nr. 3245, sudarytÄ tarp UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir L. K. su G. K., ir taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti L. K. ir G. K. žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti iÅ¡ atsakovų L. K. bei G. K. ieÅ¡kovės naudai 452 000 Lt;

2) subsidiariai priteisti iš atsakovų P. J. su sutuoktine M. J. ir notaro A. D. 452 000 Lt;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ .Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-12 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovams       L.

K., G. K., priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant bendros 452 000 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ .IeÅ¡kovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, praÅ¡ydamas areÅ¡tuoti subsidiariems atsakovams P. J., M.

J., notarui A. D. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas juos ar trečiuosius asmenis trÅ«kstamai ieÅ¡kinio sumai užtikrinti. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areÅ¡tavo atsakovų L. K., G. K. turto tik už 114 000 Lt. Kadangi paaiÅ¡kėjo nauja aplinkybė, kad pagrindinių atsakovų L. K., G. K. turimo ir areÅ¡tuoto turto nepakanka galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, bÅ«tina taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones trÅ«kstamai ieÅ¡kinio sumai užtikrinti.

Teismui neareštavus subsidiariems atsakovams priklausančio turto ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Subsidiarių atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma. Notaro profesinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 100 000 Lt, todėl draudimo išmokos nepakaks visiškai žalai atlyginti, be to, notaro atlikti neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia, o ne neatsargumu, todėl draudimo išmoka gali būti neišmokėta.  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi areštavo atsakovų P. J., M.

J., notaro A. D. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 338 000 Lt sumai, uždraudžiant šiuos daiktus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jų vertę, turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus bei pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškinio pareiškimo metu egzistavo aplinkybė, suteikianti ieškovui teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš subsidiarių skolininkų.

SubsidiariÄ pareigÄ turintys atsakovai pagal ieÅ¡kinį turėtų atsakyti tik tuomet, kai pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimui neužtektų pagrindinių atsakovų turto. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pagrindinių atsakovų turtinė padėtis nėra gera ir turimo turto nepakanka, kad bÅ«tų užtikrintas teismo sprendimas, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į tai, kad subsidiarių atsakovų turtinė padėtis Å¡iuo metu nėra žinoma, atsiliepimų į ieÅ¡kinį atsakovai nepateikė, be to atsakovai yra fiziniai asmenys, teismas sprendė, kad pareikÅ¡ta ieÅ¡kinio 452 000 Lt suma jiems yra pakankamai didelė, o tai objektyviai padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismas pažymėjo, kad 2014-06-12 nutartyje netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo notaro A. D. turtui, nurodė, jog notarai draudžiami profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Notariato įstatymo 62 str. 1 d.), tačiau notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 Lt vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui, tuo tarpu ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų reikalavimų 452 000 Lt suma virÅ¡ija įstatymo nustatytÄ minimaliÄ draudimo sumÄ .

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad galima iÅ¡vada, jog notaro neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tyčia. Esant Å¡iai aplinkybei teismas sprendė, kad yra pagrindas areÅ¡tuoti ir notarui A. D. priklausantį turtÄ .              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas notaras A. D. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui notarui A. D., arba pakeisti atsakovui notarui A.

D. pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuojant notaro turtÄ ne didesnei nei 12 667 Lt sumai. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai taikė notarui turto areÅ¡tÄ , kadangi notaro atsakomybė pagal ieÅ¡kinį, įvertinus ieÅ¡kinio reikalavimus ir jų esmę, yra negalima. Pirmas ieÅ¡kinio reikalavimas pareikÅ¡tas atsakovams L. ir G. K. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, po to, reikalavimas nukreipiamas į ieÅ¡kovo vadovÄ ir galiausiai – į notarÄ .

Ä®vertinus ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad reiÅ¡kiami sÄ lyginiai reikalavimai, kurie galėtų bÅ«ti nagrinėjami atskirose civilinėse bylose – pirmiausiai turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo, ir tik jeigu iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ ieÅ¡kovas įrodytų, kad jam žala vis vien nėra atlyginta, teismas galėtų nagrinėti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir nustatinėti dėl žalos atlyginimo kaltus asmenis.

Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje nepagrįstai taikytas areštas notaro turtui. Be to, ieškinyje nepagrįstai įvardijama, kad notaras yra subsidiariai atsakingas su ginčijamų sandorių šalimis, kadangi atsakovams L. ir G. K. ir notarui reiškiami skirtingo pobūdžio reikalavimai. Todėl notaras ir L. ir G. K. negali būti laikomi subsidiariais skolininkais. Todėl konstatuotina, kad ieškovas realiai reiškia du skirtingus reikalavimus, kurie vienu metu negali būti nagrinėjami – jei nagrinėjamas klausimas dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tuo pačiu negali būti priteisiama žala ieškovui iš notaro.

Dėl to nėra pagrindo vienu metu areÅ¡tuoti tiek atsakovų L. ir G. K., tiek notaro turtÄ .

2. Teismo nutartimi areštuotas P. ir M. J. ir notaro turtas bendrai 338 000 Lt sumai, tačiau toks turto arešto paskirstymas yra neteisingas. Teismas nenustatė, ar notarui ir atsakovams P. ir M. J. yra reiškiamas subsidiarus ar solidarus reikalavimas. Jei teismas bent preliminariai spręstų, kad notaras ir P. ir M. J. galėtų būti trys solidarūs skolininkai, 338 000 Lt suma turėtų būti dalinama į tris lygias dalis ir turėtų būti areštuojamas kiekvieno solidaraus skolininko turtas už 112 667 Lt.

Taip pat turėtų bÅ«ti įvertinta, kad notaro civilinė atsakomybė yra drausta privalomu civiliniu draudimu 100 000 Lt sumai, kas reiÅ¡kia, jog notaro turtas turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas ne didesnei nei 12 667 Lt sumai. IeÅ¡kovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai bei faktinės ieÅ¡kinio aplinkybės ir teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kinys, leidžia teigti, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas – ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu, bei konstatuotos atsakovo notaro civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. pateikta pakankamai duomenų preliminariai iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ .

Taip pat atsakovas nepaneigė prezumpcijos dėl realios grėsmės dėl bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, kai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė. Atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių jo gerÄ turtinę padėtį, bei leidžiančių pagrįstai manyti jį bÅ«siant pajėgų sumokėti priteistÄ sumÄ ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio tenkinimo atveju. IV. Apeliacinio teismo argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; kt.).

Tačiau prezumcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise turimo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-735/20112; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; kt.).IeÅ¡kovas, įgyvendindamas dispozityvumo principÄ , turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ keliems asmenims kaip bendraskoliams.

Jeigu ieÅ¡kovas atsakovais patraukia kelis bendraskolius ir įrodinėja, kad vienas iÅ¡ jų yra pagrindinis skolininkas, o kiti pagal įstatymÄ atsako subsidiariai, teismas, spręsdamas dėl pagal subsidiariÄ jÄ prievolę patrauktų atsakovų turto areÅ¡to, visų pirma, turi įvertinti pagrindinio bendraskolio turtinę padėtį, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kurių bendraskolių atžvilgiu ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Jeigu ieÅ¡kovas praÅ¡o laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti visų atsakovų atžvilgiu, tik nepakankant pagrindinio skolininko turto užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ , turi bÅ«ti vertinama subsidiariÄ jÄ prievolę turinčių atsakovais patrauktų bendraskolių turtinė padėtis.

Jeigu pagrindinio skolininko turtinė padėtis yra gera ir ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė, turto areÅ¡tas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, netaikoma nei jo, nei juo labiau subsidiariais bendraskoliais patrauktų asmenų atžvilgiu. Tačiau tuomet, kai duomenų apie pagrindinio skolininko turtinę padėtį nėra, o esami duomenys apie kitus bendraskolius, kurių atsakomybė kreditoriui yra subsidiari, nepagrindžia jų geros turtinės padėties, teismas, nevirÅ¡ydamas ieÅ¡kinio sumos, turėtų taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areÅ¡tÄ , taip pat ir tų, kurių atsakomybė yra subsidiari (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2026/2011).  Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas – bankrutuojanti įmonė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį CK 1.80 str., 1.82 str., 6.66 str. pagrindais keliems atsakovams, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti pagrindiniams atsakovams L.

K. ir G. K. žemės sklypÄ , o iÅ¡ Å¡ių atsakovų priteisti ieÅ¡kovui 452 000 Lt žemės sklypo kainos, taip pat subsidiariai priteisti 452 000 Lt ir iÅ¡ atsakovų P. J., M. J., notaro A. D.. Taigi Å¡io ieÅ¡kinio patenkinimo atveju reikalavimas pirmiausia bÅ«tų nukreiptas į atsakovų L. K. ir G. K. turtÄ ir tik neužtekus Å¡ių atsakovų turto, bÅ«tų galima reikalavimÄ nukreipti į kitų atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D., kurie patraukti kaip subsidiariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, turtÄ .

Atitinkamai ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma, turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kinio suma pagrindiniams skolininkams yra didelė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pagal bylos duomenis pagrindinių atsakovų turtinė padėtis nėra gera (antstolis areÅ¡tavo atsakovų turto tik už 114 000 Lt) ir turimo turto nepakanka, kad bÅ«tų užtikrintas teismo sprendimas, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad subsidiarių atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, pagrįstai sprendė, jog pareikÅ¡ta ieÅ¡kinio 452 000 Lt suma jiems yra pakankamai didelė, o tai objektyviai padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , dėl ko yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir subsidiariems atsakovams.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad teismas nepagrįstai taikė notarui turto areÅ¡tÄ , kadangi notaro atsakomybė pagal ieÅ¡kinį, įvertinus ieÅ¡kinio reikalavimus ir jų esmę, yra negalima. Sutiktina su apelianto argumentais, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindžia pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės negali bÅ«ti taikomos. Tačiau pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t.y. pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas, t. y. preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumas procesine, bet ne materialiÄ ja teisine prasme. IeÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje savo argumentus, pateikė prie ieÅ¡kinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina kiekvienos iÅ¡ pareikÅ¡to reikalavimo sudėtinių dalių pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Todėl nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui negalimumo.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad notaras yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę 100 000 Lt sumai, todėl yra pagrindas taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu sumažinti Å¡ia suma. Pagal Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580, yra nustatyti ir nedraudiminiai įvykiai, kai draudimo iÅ¡moka nėra mokama (pvz. kai nustatomi notaro tyčiniai veiksmai, kuriais padaryta žala).

Dėl to Å¡iuo metu neesant duomenų, ar draudimo iÅ¡moka bÅ«tų iÅ¡mokėta, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinti nurodyta 100 000 Lt suma. Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad Å¡iuo atveju 338 000 Lt suma turėtų bÅ«ti dalinama į tris lygias dalis tarp atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Å¡ių atsakovų tarpusavyje atsakomybė gali bÅ«ti vertinama kaip solidari. Tačiau solidariosios atsakomybės atveju, skirtingai nei subsidiariosios, pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį gali atsakyti tiek pagrindinis skolininkas, tiek solidarusis skolininkas (Å¡iuo atveju, atsakovai tarpusavyje) visa apimtimi, o ne tik ta dalimi, kiek turto neužtenka iÅ¡ pagrindinio skolininko, todėl nėra pagrindo solidariųjų skolininkų atžvilgiu kiekvienam jų taikyti tik su atitinkama ieÅ¡kinio dalimi susijusias laikinÄ sias apsaugos priemones (CK 6.6 str.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaAlė Bukavinienė