Legislator Case Law & Legislation
71fc87d1-41b9-42be-bf7c-7bad0f8be7e5 AI generated

71fc87d1-41b9-42be-bf7c-7bad0f8be7e5 · Kauno apygardos teismas

Case Number 71fc87d1-41b9-42be-bf7c-7bad0f8be7e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovas Ž. C. yra pirmasis ginčijamų vekselių turėtojas, todėl jam galioja ne visa vieÅ¡o patikimumo taisyklė . Teismų praktikoje nurodyta, kad pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais;2) ieÅ¡kiniu yra ginčijami laidavimai, kuriuos atliko tokiems veiksmas įgaliojimų neturintis asmuo. V. J. sudarant ginčijamÄ sandorį buvo reikalingas iÅ¡ankstinis akcininkų susirinkimo sutikimas. BUAB „Viva Victoria“ įstatų 12.3 str. 5 p. nustato, kad direktorius teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti nutarimus dėl laidavimo ar garantavimo už kitų subjektų prievolių įvykdymÄ , kai Å¡io turto vertė arba bendra vertė pagal kelis sandorius per metus yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

Legislator headnote

AI generated

71fc87d1-41b9-42be-bf7c-7bad0f8be7e5 · Kauno apygardos teismas: ginčijamas laidavimo įraÅ¡as sudarytas 2010-02-17, o įmonei bankroto byla iÅ¡kelta 2010-05-20, t. y. po trijų mėnesių. Teismo 2010-05-20 nutartyje konstatuota, kad 2009-12-31 ir 2010-03-31 balansų duomenimis įmonė buvo nemoki, todėl darytina iÅ¡vada, kad jau laidavimo įrašų vekseliuose sudarymo dienÄ , t. y. 2010-02-17, įmonė buvo nemoki;6) atsakovo argumentai dėl administratoriaus Å¡aliÅ¡kumo yra deklaratyvÅ«s ir nesusiję su byla;7) Å¡ioje byloje nėra spendžiamas V. J. kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, o yra ginčijami laidavimo įraÅ¡ai vekseliuose, todėl tinkamas atsakovas yra Ž.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                              Civilinė byla Nr. 2- 704 -153/2012,                                                             (Proceso Nr. 2-56-3-00356-2011-4),                          Procesinio dokumento kategorijos: 112, 117.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS 2012 m. vasario 9 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei,dalyvaujant ieškovės BUAB ,,Viva Viktoria“ bankroto administratoriaus UAB ,,Forum regis“ atstovui advokatui M.

K., atsakovui Ž. C., jo atstovui advokato padėjėjui K. R.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinės bylos pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Ž. C., tretiesiems asmenims V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė :                 IeÅ¡kovės BUAB „Viva Victoria“ atstovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Viva Victoria“ laidavimus 2010-02-17 vekselyje už 88 519 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 50 000 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 30 000 EUR .               Atsakovas Ž.

C. ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.                                      Tretysis asmuo V. J. apie teismo posėdį informuotas Å¡aukimu, į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti, apie teismo posėdį paskelbta 2011-11-18 vieÅ¡ai (CPK 130 str.)                    IeÅ¡kinio reikalavimai tenkintini.                   IeÅ¡kovė BUAB „Viva Victoria“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Viva Victoria“ laidavimus 2010-02-17 vekselyje už 88 519 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 50 000 EUR, 2010-02-17 vekselyje  už 30 000 EUR.

Kaip nustatyta byloje ginčo sandorių sudarymo momentu tretysis asmuo V. J. buvo ieÅ¡kovės UAB ,,Viva Viktoria“ direktorius (b. l. 32-48). IeÅ¡kovės laidavimas įmonės vardu buvo suteiktas neatlygintinai, todėl įmonė negavo jokios finansinės ar kitokios naudos, o nepagrįstų, didelės vertės, neatlygintinų prievolių prisiėmimas sumažino įmonės pelnÄ , padidino jos nemokumÄ ir tai prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno. Ä®monės direktorius laidavo už savo prievolę ir tai padarė pažeisdamas savo, kaip įmonės vadovo, kompetencijÄ , nepranešė apie sandorį įmonei.

Sudaryti sandorio ieÅ¡kovės vardu direktorius neprivalėjo, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs ieÅ¡kovę sudaryti ginčijamÄ sandorį. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Viva Victoria“ finansinė bÅ«klė buvo sunki, įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki. 2009-12-31 balanso duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 70% faktinio turto vertės, įmonė buvo skolinga darbuotojams 23 228 Lt. Sandorio sudarymo metu jo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

IeÅ¡kovei neatlygintai laidavus už trečiojo asmens V. J. didelės vertės prievolę (581 862,4 Lt) akivaizdžiai pažeistas prieÅ¡prieÅ¡inių interesų proporcijos principas. Sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, todėl ieÅ¡kovė yra atleidžiama nuo Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo. Atsakovas sandorio sudarymo metu jau žinojo arba turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinius sunkumus ir faktinį nemokumÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes BUAB „Viva Victoria“ dokumentai administratoriui buvo perduoti 2010-06-16, 2010-07-19, o apie ginčijamÄ sandorį administratorius sužinojo 2010-07-08, gavęs UAB „Inkaso“ finansinį reikalavimÄ BUAB „Viva Victoria“        Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas Ž.

C. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė Å¡iuos motyvus:1) ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 str. įtvirtinta norma kaip privalomosios sÄ lygos nereikalauja kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo. PrieÅ¡ingai, teismų praktikoje nurodoma, kad vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė lemia tai, jog Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Atitinkama vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė taikoma ir vekselio turėtojo bei laiduotojo, laidavusio už tinkamÄ ir savalaikį vekselio apmokėjimÄ , teisiniams santykiams, t.y. vekselio turėtojas, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, laikomas sÄ Å¾ininga laidavimo sutarties Å¡alis. IeÅ¡kinyje nurodyti teiginiai apie kitos Å¡alies, t. y. vekselio turėtojo ir kreditoriaus, preziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Kai laiduotojas, ginčijantis laidavimo sandorį, yra privatus asmuo, visais atvejais privalo bÅ«ti įrodytas kreditoriaus nesÄ Å¾iningumas, kadangi pagal CK 1.82 str. 1 d., sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas siejamas su jos žinojimu arba turėjimu žinoti apie sandorio prieÅ¡taravimÄ privataus juridinio asmens veiklos tikslams;2) ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti ieÅ¡kovės įstatai, kadangi įstatymuose nėra numatyta, kad finansinė nauda yra bÅ«tinas ir privalomas juridinio asmens tikslas. IeÅ¡kovės įstatų 2.1. punkte nurodyta, kad bendrovė gali vykdyti ir nekomercinę, pelno nesiekiančiÄ veiklÄ .

IeÅ¡kovės įstatuose tiesiogiai numatyta galimybė bendrovės direktoriui laiduoti už kitų asmenų prievolių įvykdymÄ ;3) UAB „Viva Victoria“ priklauso JaÅ¡inskų Å¡eimai, bendrovės akcininkai yra bendrovės direktorius V. J. bei artimiausi jo Å¡eimos nariai, todėl laikytina, kad bendrovės valdymo organai bei dalyviai apie laidavimus buvo informuoti (žinojo) ir jiems pritarė, todėl raÅ¡ytinis akcininkų sutikimas nebuvo bÅ«tinas, jie Å¡io sandorio neginčijo;4) sudarant ginčijamÄ sandorį V.

J. buvo žinoma įmonės finansinė padėtis, todėl jis galėjo objektyviai įvertinti rizikÄ , kylančiÄ jo vadovaujamai ir jam faktiÅ¡kai priklausančiai bendrovei iÅ¡ laidavimo sandorio ir galėjo laisvai rinktis, laiduoti už skolininkÄ bendrovės vardu, ar ne. Nebuvo pagrindo nepasitikėti juo ir abejoti jo sudaromo sandorio pagrįstumu bei teisėtumu, nes V. J. yra žinomas verslininkas, valdantis ne vienÄ Ä¯monę;5) pateiktu ieÅ¡kiniu dėl laidavimo sutarties panaikinimo ieÅ¡kovės administratorius galbÅ«t gina ne kreditorių, o buvusio bendrovės akcininko ir direktoriaus V.

J. asmeninius interesus. Tokia prielaida yra grindžiama Å¡iomis aplinkybėmis: į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi ne kreditoriai, o pats UAB „Viva Victoria“ direktorius; administratoriaus suinteresuotumÄ bankroto byloje sustiprina ir tas faktas, kad administratoriaus praÅ¡ymu buvo patvirtintas nuo 49 440,16 Lt iki 204 140,16 Lt padidintas V. J. priklausančios įmonės „Victoria Wood“ kreditorinis reikalavimas pagal po bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2010-09-27 iÅ¡raÅ¡ytÄ kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , taip pat kelia abejonių kitų V.

J. priklausančių įmonių kreditorinių reikalavimų patvirtinimas;6) šioje byloje V. J. turėtų bÅ«ti atsakovas, kadangi laidavimo sutartis bendrovės vardu sudarė ir pasirašė jis pats, todėl jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už Å¡ių sandorių sudarymÄ . IeÅ¡kinio patenkinimo atveju, V. J. kiltų atsakomybė atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .Dubliku ieÅ¡kovė palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė Å¡iuos motyvus (b. l. 130-134):

1) atsakovas Ž. C. yra pirmasis ginčijamų vekselių turėtojas, todėl jam galioja ne visa vieÅ¡o patikimumo taisyklė . Teismų praktikoje nurodyta, kad pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais;2) ieÅ¡kiniu yra ginčijami laidavimai, kuriuos atliko tokiems veiksmas įgaliojimų neturintis asmuo. V. J. sudarant ginčijamÄ sandorį buvo reikalingas iÅ¡ankstinis akcininkų susirinkimo sutikimas. BUAB „Viva Victoria“ įstatų 12.3 str. 5 p. nustato, kad direktorius teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti nutarimus dėl laidavimo ar garantavimo už kitų subjektų prievolių įvykdymÄ , kai Å¡io turto vertė arba bendra vertė pagal kelis sandorius per metus yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

Bendrovės įstatinis kapitalas sandorių sudarymo dienÄ buvo 2 610 000 Lt. 1/20 įstatinio kapitalo sudarė 130 500 Lt. Bendra vekselių vertė yra 581 862,40 Lt (168 519 EUR x 3,4528), ginčijami sandoriai virÅ¡ijo Å¡iÄ sumÄ , todėl direktorius V. J. neturėjo teisės juos sudaryti. Pagal įstatų 12.4 p. be iÅ¡imties visus paskolų ėmimo (kreditų) gavimo klausimus privalo svarstyti ir iÅ¡ankstinį sutikimÄ duoti akcininkų susirinkimas;3) pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 str., asmuo, kuris pasiraÅ¡o vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė.

Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo įgaliojimus. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 str. yra savarankiškas pagrindas, kuriuo ginčo vekseliuose nurodytas laidavimas gali būti pripažintas sudarytu ne BUAB „Viva Victoria“, o V. J. vardu. Laiduotojas pagal šiuos vekselius yra pats V. J., o ne UAB „Viva Victoria“. Tokios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje;4) V. J. nebuvo stambiausias bendrovės akcininkas, nes jo turimų akcijų vertė sudarė 0,77 proc.;

5) ginčijamas laidavimo įraÅ¡as sudarytas 2010-02-17, o įmonei bankroto byla iÅ¡kelta 2010-05-20, t. y. po trijų mėnesių. Teismo 2010-05-20 nutartyje konstatuota, kad 2009-12-31 ir 2010-03-31 balansų duomenimis įmonė buvo nemoki, todėl darytina iÅ¡vada, kad jau laidavimo įrašų vekseliuose sudarymo dienÄ , t. y. 2010-02-17, įmonė buvo nemoki;6) atsakovo argumentai dėl administratoriaus Å¡aliÅ¡kumo yra deklaratyvÅ«s ir nesusiję su byla;7) Å¡ioje byloje nėra spendžiamas V. J. kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, o yra ginčijami laidavimo įraÅ¡ai vekseliuose, todėl tinkamas atsakovas yra Ž.

C..Tripliku atsakovas Ž. C. prašė ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 147-150). Atsikirsdamas į dubliko argumentus, papildomai nurodė Å¡iuos motyvus:1) teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vekselio turėtojas, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, laikomas sÄ Å¾ininga laidavimo sutarties Å¡alis, t. y. taikoma vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė. Å iuo atveju, sÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodyti, kad Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, tenka ieÅ¡kovei. TokiÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas;2) iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto akcininkų sÄ raÅ¡o matyti, kad JaÅ¡inskų Å¡eima, jis pats, žmona ir dukterys bendrai valdo 67 procentus įmonės akcijų, todėl laidavimo sandorį bendrovės vardu sudaręs direktorius V.

J. yra pagrindinis įmonės savininkas, o kiti bendrovės akcininkai yra jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad bendrovės valdymo organai bei dalyviai apie laidavimus buvo informuoti, žinojo ir jiems pritarė, šio sandorio neginčijo.        Tretieji asmenys V. J. ir UAB „Inkaso” atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.        Apklaustas teismo posėdyje ieškovės UAB „Viva Victoria“ atstovas visiškai palaikė nurodytus procesiniuose dokumentuose motyvus ir paaiškino, kad atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai iš esmės patvirtina ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes.

IeÅ¡kovės atstovo nuomone, atsakovas veikė nepakankamai protingai ir apdairiai, nepasidomėjo V. J. įgaliojimais, tad veikė nesÄ Å¾iningai, dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas dėl laidavimo sutarties panaikinimo yra tenkintinas CK 1.82 str. pagrindu. Å iuo pagrindu ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti patenkinti, kai sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens organų steigimo dokumentuose nustatytai kompetencijai arba juridinio asmens veiklos tikslams bei kai nustatoma, kad kita sandorio Å¡alis yra nesÄ Å¾iningas asmuo.

Kartu su CK 1.82 str. byloje turi bÅ«ti taikomas ir aiÅ¡kinamas nuostatomis Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnis, kuris numato pasekmes, kai vekselis yra iÅ¡duodamas asmens virÅ¡ijančio savo įgaliojimus, t. y. neturinčio teisės veikti juridinio asmens vardu. Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta norma nereikalauja privalomosios sÄ lygos kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo. Be to, kelia abejonės atsakovo Ž. C. paaiÅ¡kinimas dėl beveik pusės milijono litų laikomų ne banke, o grynaisiais pinigais, bei tas faktas, kad atsakovas Å¡iÄ sumÄ turėjo, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tokia suma disponavo.

IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimo, ieÅ¡kovės atstovo nuomone, darytina iÅ¡vada, kad pinigus atsakovas Ž. C. paskolino ne įmonei, o V. J., todėl nebuvo pagrindo paskolintos sumos grÄ Å¾inimÄ laiduoti įmonės turtu. Be to, atsakovas nesikreipė dėl paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimo po to, kai UAB ,,Inkaso“ grÄ Å¾ino atsakovui vekselius be įvykdymo. – nesiėmė jokių teisinių priemonių pareikÅ¡ti apie skolÄ , nesiėmė priemonių skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti. Taip pat, ieÅ¡kovo atstovo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovas įsitikino tuo, kad V.

J. veikia įmonės vardu turėdamas visus reikalingus įgaliojimus ginčo sandoriui sudaryti, nes tokie įrodymai byloje nepateikti.    Teismo posėdyje apklaustas atsakovas Ž. C. paaiÅ¡kino, kad pažinojo V. J. kaip stambų verslininkÄ , todėl Å¡iam papraÅ¡ius paskolinti verslui pinigų, atsakovas sutiko. Atsakovas manė, kad V. J. yra pagrindinis bendrovės akcininkas. PraÅ¡ydamas atsakovÄ paskolinti pinigų, tretysis asmuo V. J. kalbėjo apie tai, kad surado asmenį, kuris tariamai suinteresuotas pirkti ieÅ¡kovės turtÄ .

Apie suteiktÄ V. J. paskolÄ buvo žinoma ir V. J. Å¡eimos nariams, kurie buvo ieÅ¡kovės akcininkai bei dalyvavo privačiuose pokalbiuose atsakovui ir V. J. kalbant apie paskolos suteikimÄ . V. J. atsakovui pasakė, kad nori pasiskolintus pinigus panaudoti vieÅ¡bučio pastatų atnaujinimui, nes atsirado kitas asmuo, kuris pageidavo atnaujintus pastatus iÅ¡pirkti. Atsakovas turėjo nemažai pinigų eurais, gautų pagal anksčiau sudarytus paskolos sandorius iÅ¡ banko verslui vykdyti ir laikė Å¡iuos pinigus grynaisiais (168 519 EUR).

V. J. papraÅ¡ius paskolinti,, atsakovas sutiko, nes tikėjosi, jog ateityje galės su V. J. vystyti verslÄ . Atsakovas paskolino pinigus pagal paprastus vekselius vienam mėnesiui, už paskolos grÄ Å¾inimÄ laidavo ieÅ¡kovė. Vėliau atvažiavęs pas V. J., atsakovas pastebėjo, jog pastatų iÅ¡vaizda, į kuriuos V. J. tariamai turėjo investuoti pinigus nepasikeitė ir liko tokios pačios bÅ«klės, kokios buvo iki paskolos suteikimo. Todėl atsakovas su V. J. 2010 m. vasarÄ turėjo nemalonų pokalbį ir dėl to jie susipyko.

Atsakovas mano, kad jis skolindamas pinigus V. J. veikė protingai, kadangi pasidomėjo V. J. vykdomu verslu, sužinojo, jog trečiajam asmeniui V. J. suteiktos banko milijoninės paskolos, taip pat žinojo, jog V. J. Å¡eimos nariai yra ieÅ¡kovės įmonės akcininkai, tad atsakovas buvo įsitikinęs, jog V. J. Å¡eimos nariai informuoti ir pritaria, kad V. J. paimtų paskolÄ , laiduotų. Be to, atsakovui buvo duotas ieÅ¡kovės įmonės akcininkų susirinkimo protokolas dėl laidavimo sutarties sudarymo, Å¡is protokolas neiÅ¡liko, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas jį atsitiktinai rado savo kompiuterio duomenų bazėje, todėl nutarė pateikti teismui.

Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovas kreipėsi į UAB ,,Inkaso“, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad skolos iÅ¡ieÅ¡koti negalima, atsakovui buvo grÄ Å¾inti visi dokumentai. PaaiÅ¡kėjus, kad skolos negalima iÅ¡ieÅ¡koti, atsakovas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nei į antstolius, nei į ieÅ¡kovės įmonės administratorių nesikreipė.    Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai palaiko procesiniuose dokumentuose suraÅ¡ytus argumentus ir praÅ¡o jais vadovautis priimant sprendimÄ . IeÅ¡kovės atstovo motyvai, dėl atsakovo neapdairaus ir neprotingo elgesio yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti, nes prieÅ¡tarauja atsakovo Ž.

C. paaiÅ¡kinimui, esÄ jis norėjęs įgyti V. J. pasitikėjimÄ , todėl paskolino jam pinigų. apie atsakovo bendravimÄ su V. J. Å¡eimos nariais, apie paskolos ir laidavimo sudarymo motyvus. Atsakovo atstovo nuomone, atsakovas tinkamai rÅ«pinosi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu, pastebėjęs, kad skola gali bÅ«ti negrÄ Å¾inta, nedelsdamas kreipėsi į UAB ,,Inkaso“. Neturėdamas patirties, atsakovas nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti bei nesikreipė į antstolius, nes tai pareikalautų papildomų iÅ¡laidų vykdymo veiksmams apmokėti.

Tai, kad administratorius ir Ä®monių Registro centras neturi duomenų apie akcininkų susirinkimÄ , kuriuo nutarta įkeisti įmonės turtÄ , nesudaro pagrindo netikėti, kad atsakovas tokį akcininkų protokolÄ turėjo, bet protokolas neiÅ¡liko. Dėl to atsakovo nesÄ Å¾iningumas yra neįrodytas.      IeÅ¡kovė įrodinėja ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ remdamasi Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p. ir CK 1.82 str., Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnis, CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.

      Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai.

Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris ar ne jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan.; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – sÄ Å¾iningai ar ne veikė kita sandorio Å¡alis, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v.

UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės atstovas, ieÅ¡kinio pagrindu nurodydamas CK 1.82 straipsnį, pažymėjo, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, todėl atsakovÄ laikė nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi.      Bylos medžiaga įrodyta, kad UAB „Viva Victoria“ direktorius V. J. kaip fizinis asmuo 2010-02-17 pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovo Ž.

C. naudai iÅ¡ viso už 168 519 EUR (581 862,40 Lt) (toliau – Vekseliai), kuriuose buvo padarytas laidavimo įraÅ¡as, patvirtintas UAB „Viva Victoria“ direktoriaus V. J. paraÅ¡u (b. l. 18, 20, 22, 32-35). UAB ,,Viva Victoria“ įstatų 10.1 p. pasakyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Tų pačių įstatų 10.2 p. pasakyta, kad bendrovės organai neturi teisės priimti nutarimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę – Å«kinę rizikÄ , yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto Å¡vaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi (b. l. 42-43).Kaip nustatyta byloje, laidavimas įmonės vardu buvo suteiktas neatlygintinai, kadangi nurodyti vekseliuose pinigai į įmonės kasÄ nepateko, buhalterinėje apskaitoje nenurodyti, todėl įmonė negavo jokios finansinės ar kitokios naudos, tad teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovės motyvais, kad įmonės direktoriaus V.

J. nepagrįstų, didelės vertės Å¡iuo atveju 581 862,24 Lt (168 519 EUR), neatlygintinų prievolių prisiėmimas sumažino įmonės pelnÄ (b. l. 18, 20, 22), padidino jos nemokumÄ ir tai prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno.        CK 2.87 str. 3 d. pasakyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams. Å iuo atveju ieÅ¡kovės direktorius V. J. Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ pažeidė, sudarė aiÅ¡kiai nenaudingus ieÅ¡kovės bendrovei sandorius ir apie Å¡ių sandorių sudarymÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepranešė bendrovės akcininkams, tuo pažeidė CK 2.87 str.1 d., 5 d.

Atmestinas atsakovo Ž. C. motyvas, kad V. J. informavo ieÅ¡kovės akcininkus apie sudarytus sandorius, jie dalyvavo privačiuose pokalbiuose su atsakovu dėl paskolos suteikimo ieÅ¡kovei ir tam pritarė (davė iÅ¡ankstinį sutikimÄ ), kadangi Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, tad Å¡is atsakovo motyvas atmestinas kaip neįrodytas.    Taip pat ieÅ¡kovės atstovas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad buvęs ieÅ¡kovės direktorius nebuvo įgaliotas sudaryti ieÅ¡kovės vardu ginčijamus laidavimo sandorius, kadangi BUAB ,,Viva Victoria“ įstatų 12.3 str. 5 p. (b. l.

46) numato, kad direktorius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti nutarimÄ dėl laidavimo bendrovės ilgalaikiu turtu ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymÄ , kai Å¡io turto vertė arba bendra suminė vertė pagal kelis sandorius per metus yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo. Taip pat, įmonės įstatų 12.3 str. 6 p. nurodyta, kad be iÅ¡imties visus paskolų ėmimo (kredito) gavimo klausimus privalo svarstyti ir iÅ¡ankstinį sutikimÄ duoti akcininkų susirinkimas.

IeÅ¡kovės bendrovės įstatinis kapitalas sandorių sudarymo dienÄ buvo 2 610 000 Lt, 1/20 įstatinio kapitalo sudarė 130 500 Lt, esant bendrai vekselių sumai 581 862,40 Lt, buvo bÅ«tina gauti ieÅ¡kovės įmonės akcininkų sutikimÄ sandoriui sudaryti. Tačiau byloje nepateikta, jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad paminėti reikalavimai buvo įvykdyti ir klausimai dėl paskolos paėmimo, laidavimo įmonės turtu buvo patvirtinti akcininkų visuotinio susirinkimo nutarimais. IÅ¡ pateiktų byloje įrodymų matyti, kad kreditorių susirinkimo protokolas neperduotas įmonės administratoriui (dokumentų priėmimo–perdavimo 2010-06-10-16 : 2010-07-19 aktai), taip pat reikalavimo perleidimo sutarties prieduose nėra nurodyta, kad atsakovas kartu su vekseliais pateikė naujam kreditoriui tariamai atsakovui perduota ieÅ¡kovės akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuriame pritarta paskolos sutarties ir laidavimo sutarties sudarymui(b. l. 28, 29, 30 ,31).

Esant tokioms aplinkybėms atsakovo motyvai apie atsitiktinai rastÄ atsakovo kompiuterio duomenų bazėje ieÅ¡kovės kreditorių susirinkimo protokolÄ , kuriuo akcininkai pritarė ginčo sandorių sudarymui, laikomas mažai tikėtinu (CPK 185 str.). Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad dėl paskolos paėmimo ir laidavimo sutarties sudarymo buvo susitarta su ieÅ¡kovės akcininkais, nes tai byloje neįrodyta (CPK 178 str.).    Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.).

Asmuo, kuris pasiraÅ¡o vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė. Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, virÅ¡ijęs savo įgalinimus (Ä®PVÄ® 10 str.). Todėl ieÅ¡kovės atstovas pagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė pagal ginčo sandorį neprivalo atsakyti savo turtu atsakovui, kadangi V. J. pasiraÅ¡ydamas vekselį nei kaip ieÅ¡kovės direktorius neturėjo tam suteiktos teisės atsižvelgiant į sudaromo sandorio sumÄ , nei kaip akcininkas, kadangi jis buvo 2000/261000 bendrovės įstatinio kapitalo savininkas, arba 200 vnt. akcijų ,kurių nominali vertė 10 Lt, tai sudaro 0,77 procentų visų akcijų vertės (b. l. 32-34, 135-136), nei kaip įmonės vadovas, kadangi tai buvo akcininkų susirinkimo, o ne įmonės direktoriaus kompetencija.

Esant nustatytai aplinkybei, kad ieÅ¡kovės direktorius vykdydamas savo pareigas neturėjo įgaliojimo pasiraÅ¡yti laidavimo sandorį ieÅ¡kovės vardu, dėl to pažeidė įmonės įstatų 12.4 p.7 p. (b. l. 46), byloje nėra bÅ«tina įrodyti kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ . Tad esant visoms nustatytoms aplinkybėms laikoma, kad sandoris negalioja CK 1.82 str. pagrindu.  IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo sandorio negaliojimÄ CK 6.66 str. pagrindu.   Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006).    Kaip nustatyta byloje, Kauno apygardos teismo 2010-05-20 nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b. l. 11-12). Remiantis Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p. įmonės administratorius gina visų kreditorių teises, taigi tame tarpe vykdo Ä®BÄ® 11 str.3 d. 8 p. nuostatas patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius sudarytus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, tad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.    IeÅ¡kovės atstovas pagrįstai nurodė, kad ginčo sandorio ieÅ¡kovė sudaryti neprivalėjo, nes nebuvo nei įstatymo, nei teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs ieÅ¡kovę sudaryti ginčijamÄ sandorį.

Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės įmonės finansinė bÅ«klė buvo sunki, įmonės turtas sudarė 7 054052 Lt, tarp jų ilgalaikis turtas – 5091372 Lt, trumpalaikis turtas – 1 962 680 Lt, įmonės įsipareigojimai – 4 949 785 Lt, tarp jų pradelsti įsipareigojimai 70 procentų faktinio turto vertės, ieÅ¡kovės įmonė nurodė 2009-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, kur nuostolis per 2009 metus siekė 511 536 Lt, įmonė buvo skolinga darbuotojams 23 228 Lt Kad įmonės turtinė padėtis nepagėrėjo, nustatė teismas 2010-05-20 iÅ¡keldamas įmonei bankroto bylÄ .

IeÅ¡kovės atstovas pagrįstai teigia, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Laidavimo sandorio sudarymo metu ,kaip nustatyta anksčiau, nebuvo gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas paskolos ir laidavimo sandoriams sudaryti, o sudarantis sandorius asmuo V. J. neturėjo įgaliojimo Å¡iuos sandorius sudaryti. Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovės vardu sudarytas laidavimo sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes ieÅ¡kovė bÅ«dama nemoki prisiėmė naujÄ finansinį įsipareigojimÄ , kurį užtikrino laidavimu nesant tam jokio teisinio pagrindo.

Å ios aplinkybės buvo žinomos ieÅ¡kovės direktoriui V. J., tad Å¡is asmuo veikė nesÄ Å¾iningai.     CK 6.66 straipsnio 2 dalį dviÅ¡alį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi tiek , kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, kt.).

    Atmestinas atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad jis pasidomėjo įmonės turtinė padėtimi, įmonės vadovo teise sudaryti ginčijamÄ sandorį, nes tokie įrodymai byloje nepateikti. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovės atstovas, laidavimo sutartimi neatlygintinai laidavus ieÅ¡kovei už didėlės vertės prievolę (581 862,4 Lt) buvo akivaizdžiai pažeistas prieÅ¡prieÅ¡inių interesų proporcijos principas, todėl nesÄ Å¾iningumas yra prieziumuojamas (CK 6.67 str.4 d.). VÄ®RC duomenis patvirtina, kad įmonės įstatinis kapitalas sudaro 2 610 000 Lt, įmonės organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ieÅ¡kovės direktorius V.

J. (b. l. 32-35, 135-136) ir jie yra vieÅ¡ai priėinami, tad atsakovas galėjo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti ir su Å¡iais dokumentais susipažinti. Todėl atsakovo Ž. C. motyvas, kad pasitikėjo V. J. nes žinojo, jog bankas yra paskolinęs ieÅ¡kovės direktoriui kelis milijonus bei dėl to, jog atsakovas manė, kad ieÅ¡kovės direktorius yra stambus verslininkas ir jo veiksmams privačiuose pokalbiuose pritaria Å¡eimos nariai, nėra protingas, teisingas, tad ir sÄ Å¾iningas (CK 1.5 str.).

Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovo motyvais, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai. Taip pat teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovo motyvais, kad atsakovas negali pasiremti vekseliu kaip vertybinio popieriaus patikimumo taisykle ir vien tuo pagrindu pagrįsti savo sÄ Å¾iningumÄ , kadangi kaip nustatyta byloje, atsakovas žinojo apie visus laidavimo santykių trÅ«kumus, tad veikė neapdairiai neprotingai dėl to negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu vekselio turėjotoju (LAT 2007-10-01 civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007).     Teismo nuomone, byloje yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį, nes dėl sudaryto tarp ieÅ¡kovės (nors ieÅ¡kovės įmonės pavadinimas nurodytas su klaida) ir atsakovo laidavimo sandorio sumažėjo ieÅ¡kovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais, pakito ieÅ¡kovės turto masė taip, kad tai bÅ«tų turėję įtakos įmonės mokumui, dėl to pažeidžiamos kreditorių teisės.     Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ administratorius gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį turėdama interesÄ apginti tik V. J. turtinį interesÄ , nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad administratorius apie ginčytinus sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (2010-05-20).

Bylos duomenimis UAB ,,Inkaso“ reikalavimas ieÅ¡kovės administratoriui perduotas 2010-07-08 (b. l. 18-31). Todėl pagrįstas ieÅ¡kovės atstovo motyvas, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kinio reikalavimus pareikÅ¡ti nepraleido, nes kreipėsi į teismÄ 2011-03-16 (b. l. 4).    Tokiu bÅ«du yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, nes ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Å ioje byloje Kauno apygardos teismo 2011-07-01 nutartimi (b. l. 98-99) atsakovo teisėms taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki bus įvykdytas teismo sprendimas (CPK 150 str.3 d.).

Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.3 p.) ir 9818,62 Lt žyminis mokestis valstybei, kurį sumokėti ieškovė yra atleista CPK (CPK 83 str. 8 p., 92 str., 96 str.1 d.). Vadovaujantis teismo raštinės pažyma, pašto išlaidos sudaro (b. l. 3) 84,75 Lt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270,301 str. n u s p r e n d ž i a : Ieškovės BUAB ,,Viva Victoria“ (į. k. 185611147, Vilkaviškio raj., Čižiškių km..) ieškinį patenkinti.Pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Viva Victoria“ laidavimus 2010-02-17 vekselyje už 88 519 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 50 000 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 30 000 EUR.Priteisti iš atsakovo Ž.

C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi iÅ¡laidas:84,75 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis) Lt, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;9 818,62 (devynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos )Lt žyminį mokestį valstybei – iÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas per šį teismÄ Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėja                                                                                                       Galina Blaževič