2018-10-10 Nr. AB-18069-3-62-3-00336-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2092-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00336-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Alytaus PN jis buvo laikomas kamerose (kamerų tipo patalpose) sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų plotas buvo labai mažas, kamerų plotą dar užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Kameros buvo netinkamai vėdinamos, todėl kamerose kaupėsi drėgmė, ant sienų veisėsi pelėsis, buvo šalta. Apšvietimas kamerose buvo netinkamas (natūrali šviesa nepatekdavo į kameras, nes langas buvo mažas, dirbtinis dieninis apšvietimas kenkė akims, naktinio apšvietimo lemputė buvo per ryški). Pareiškėjas pabrėžė, kad kameros buvo neremontuotos, jų sienos buvo išdaužytos. Sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai. (kai kur buvo tik vienas tualetas), iš jo sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo dėl higienos normų pažeidimų atlikimo, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjo teigimu, kalint kameroje Nr. 36, iš jo buvo tyčiojamasi. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. vasario 28 d. yra užfiksuota, kad jis patyrė smurtą. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemelis taip pat buvo netinkamai įrengtas, nuolat šlapias. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus (dėl to buvo konsultuojamas psichologo), nepatogumus, fizinį skausmą, buvo pakenkta jo sveikatai.

3. Atsakovas atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas periodiškai kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Pareiškėjui tekusi ploto norma atitiko teisės aktų reikalavimus. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 metais higienos normų pažeidimų Alytaus PN gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose) nenustatė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nustatė, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 13 parų kamerų tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui minimalios vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos (trūko 0,23 kv. m.), todėl konstatavo, kad Alytaus PN šiuo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Įvertinęs bylos duomenis, bylos šalių argumentus, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

7. Teismas pažymėjo, kad minimalaus ploto normos pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu trukdavo itin trumpais intervalais, kurie būdavo įsiterpę tarp laikotarpių, kuriais pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose tinkamomis ploto sąlygomis. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę ir galimybes užsiimti leistina veikla. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog santykinai mažą plotą kamerų tipo patalpose iš dalies kompensavo kitais laikotarpiais suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjui buvo teikiamos psichologo konsultacijos, tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų butų kreipęsis į Alytaus PN Psichologinę tarnybą, taip pat iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų negalima daryti išvados, jog kurie nors ginčo laikotarpiu pareiškėjui kilę sveikatos sutrikimai galėjo būti sąlygoti per mažo gyvenamųjų patalpų ploto. Todėl teismas konstatavo, kad negalima konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

8. Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

10. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN buvo kalinamas netinkamomis, Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN kamerose buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis. Teismas neatsižvelgė, kad kamerų Nr. 18, 24 ir 36 plotą užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, kurio plotas siekia daugiau nei 1,5 kv. m. Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo dėl higienos normų pažeidimų atlikimo, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 18 buvo sumuštas, dėl to 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į medikus dėl veido sumušimo. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. parą buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kadangi, norėdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, buvo priverstas išeiti iš kameros Nr. 36. Nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 0, o po to perkeltas į kamerą Nr. 18. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kreipęsis į Alytaus PN Psichologinę tarnybą dėl to, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautėsi psichologiškai palūžęs.

11. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė abstrakčiais argumentais ir nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą), jo patirtą žalą ir priežastinį ryši tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jo patirtos žalos. Nenustačius šių būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovo nuomone, pripažinimas, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

16. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs daugiau aplinkybių, dėl kurių, jo nuomone, jis patyrė neturtinę žalą, tačiau apeliaciniame skunde jų jau nebenurodė. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, dėl jų plačiau nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus.

17. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

18. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

21. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktą (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas); 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyvenamosiose patalpose (111.3 punktas) bei 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (111.4 punktas).

22. Vertinant, ar kalinimo metu buvo pažeistas reikalavimas dėl nacionalinės teisės nustatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir (ar) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimas, reikšminga aplinkybe administracinių teismų praktikoje laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Pataisos namuose paprastai bausmės atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Todėl nuteistųjų galimybė judėti po visą lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Taigi bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., EŽTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimą byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/20182).

23. Atsižvelgęs į kalinimo pataisos namuose ypatumus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog ne visais atvejais padarytus pažeidimus gali kompensuoti žalos atlyginimas pinigais. Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, neretai taikomas teisės pažeidimo pripažinimas, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018).

24. Nustatyta, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu (laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kameros tipo patalpose) teko mažiau nei 3,6 kv. m (b. l. 16–17, 22–23, 24), t. y. mažiau nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo teikiamos psichologo konsultacijos, tačiau nenustatyta, jog šios konsultacijos būtų reikalingos dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

26. Higienos normų reikalavimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.

27. Netinkamas higienos sąlygas gali patvirtinti arba paneigti byloje esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalai ir pan.), todėl, atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodomi pažeidimai konstatuojami arba paneigiami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-790-624/2016). Šiuo atveju Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 25–27) paneigia pareiškėjo tvirtinimus dėl higienos normų pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti.

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau pažeidimo mastas ir jo intensyvumas leidžia padaryti išvadą, kad pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija ir neturtinė žala pinigais nepriteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė