71fbb718-3d84-4649-9a6f-86fb3bf1ac46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â6) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. dÄl pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K) nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis. 2017 m. spalio 26 d., apie 9.00 val. ryte jam atvykus iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) į LukiÅ¡kių TI-K, po daiktų ir asmens patikrinimo buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamera (kurios plotas 1,5 m2). Å ioje laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 12.15 val. (iÅ¡ viso apie 3 val. 15 min.).
Legislator headnote
AI generated71fbb718-3d84-4649-9a6f-86fb3bf1ac46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Suimtajam ar nuteistajam esant patalpose, kuriose nÄra tualeto vietoje, visada yra suteikiama galimybÄ pasinaudoti tualetu, kur toks yra, jam papraÅ¡ius. Gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų (LR higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ) reikalavimus.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I-913-331/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03836-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:
1. PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â6) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. dÄl pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K) nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis. 2017 m. spalio 26 d., apie 9.00 val. ryte jam atvykus iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) į LukiÅ¡kių TI-K, po daiktų ir asmens patikrinimo buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamera (kurios plotas 1,5 m2). Å ioje laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 12.15 val. (iÅ¡ viso apie 3 val. 15 min.).
Å ioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo priverstas visÄ laikÄ stovÄti, nes ant suoliuko nebuvo įmanoma atsisÄsti, buvo apspjaudytas, apdergtas. Jam bÅ«nant laikino sulaikymo kameroje nebuvo leista pasinaudoti tualetu, atsigerti geriamo vandens. Kai pareiÅ¡kÄjas beldÄ Ä¯ laikino sulaikymo kameros duris su praÅ¡ymu, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai nuvestų į tualetÄ , leistų atsigerti vandens, pareigÅ«nai pasakÄ, kad jis nustotų belsti, nes jie Å¡io metu užimti, neturi laiko. Apie 12.15 val. iÅ¡ laikino sulaikymo kameros pareiÅ¡kÄjas buvo nuvestas į LukiÅ¡kių TI-K I-Ä korpusÄ , kur yra laikomi nuteistieji iki gyvos galvos ir nuteistieji kalÄjimo rÄžimu, jis buvo uždarytas į kažkokį ânarvÄ â.
PrieÅ¡ uždarant, pareiÅ¡kÄjas papraÅ¡Ä pareigÅ«no leisti pasinaudoti tualetu, atsigerti geriamo vandens, bet pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad Å¡iame sparne nÄra tokio tualeto, nÄra priÄjimo prie geriamo vandens. IÅ¡ ânarvoâ buvo iÅ¡vestas ir uždarytas į karantino kamerÄ Nr. 107 iki 13.50 val. Karantino kameroje Nr. 107 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas iki 2017 m. spalio 27 d. apie 19.00 val. Å ioje kameroje languose nebuvo stiklų, jie buvo iÅ¡daužti. 2017 m. spalio 26 d. oro temperatÅ«ra lauke buvo tik +8 °C, naktį iÅ¡ 26 d.
į 27 d. oro temperatÅ«ra lauke buvo tik apie +3 °C, o 27 d. dienos metu oro temperatÅ«ra lauke buvo tik +7 °C. TodÄl jis juto nežmoniÅ¡kÄ Å¡altį. Jam bÅ«nant karantino kameroje Nr. 107, 2017 m. spalio 26 d. pietus gavo tik 16.10 val., prieÅ¡ tai valgÄ tik pusryÄius Vilniaus PN 7.20 val. ryte. TodÄl jautÄ nežmoniÅ¡kÄ alkį. Karantino kameroje Nr. 107, 2017 m. spalio 26 d. nebuvo iÅ¡vestas pasivaikÅ¡Äioti, o 2017 m. spalio 26 d. iÅ¡duodant vakarienÄ, pareigÅ«no praÅ¡Ä, kad po vakarienes nuvestų paskambinti savo vaikams, Å¡eimos nariams, nes turÄjo neiÅ¡naudotų skambuÄių.
PareigÅ«nas į tai paaiÅ¡kino, kad neleis skambinti, nes nÄra paraÅ¡Äs praÅ¡ymo skambuÄiams, tuo tarpu žodinis praÅ¡ymas nebuvo tinkamai užregistruotas. 2017 m. spalio 27 d. iÅ¡kÄlus iÅ¡ karantino kameros Nr. 107, buvo pervestas į LukiÅ¡kių TI-K II-Ä korpusÄ , kamerÄ Nr. 378. Kameroje Nr. 378 buvo laikomas iki 2017 m. spalio 30 d., 12.00 val., nei kameroje Nr. 107, nei kameroje Nr. 378 sanitariniai mazgai (tualetai) nebuvo atskirti nuo bendros kameros erdves, yra įrengti prie pat kameros durÄ , todÄl nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. nebuvo tinkamai užtikrintas pareiÅ¡kÄjo privatumas.
Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 107 ir kameroje Nr. 378 visas penkias dienas buvo laikomas visiÅ¡kai vienas, nors pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir EŽTK) 3 straipsnį žmogus negali bÅ«ti laikomas vienas, nes laikymas vienatvÄje yra labai žiaurus nežmoniÅ¡kas elgesys. 2017 m. spalio 30 d. jis turÄjo iÅ¡važiuoti etapu į Vilniaus PN, todÄl LukiÅ¡kių TI-K negavo pietų. IÅ¡ kameros Nr. 378 buvo iÅ¡vestas apie 12.00 val., o iÅ¡veÅ¾Ä apie 12.55 val.
PareigÅ«nai, prieÅ¡ iÅ¡vedant iÅ¡ kameros Nr. 378, neleido pavalgyti pietų. Ä® Vilniaus PN pareiÅ¡kÄjas atvažiavo 13.20 val., kai Vilniaus PN pietÅ«s jau buvo pasibaigÄ. TodÄl pareiÅ¡kÄjas nuo 6.10 val. valgytų pusryÄių LukiÅ¡kių TI-K iki Vilniaus PN iki 18.40 val. vakarienÄs daugiau neturÄjo galimybÄs pavalgyti. PareiÅ¡kÄjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K karantino kameroje Nr. 107 nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, kuris turÄtų bÅ«ti 4,6 m2 vienam asmeniui, atskaiÄiavus baldus ir kitus kameros įrenginius.
Visa tai sukÄlÄ jam neapsakomas nežmoniÅ¡kas fizinÄs bei vidinÄs kanÄias, skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinÄ bei dvasinÄ depresijÄ , grubiai pažeidÄ EŽTK 1, 3, 8 straipsnius.
3. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K nesutinka su pareiÅ¡kÄjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 16â23) paaiÅ¡kino, kad ginÄo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, nebuvo pažeistas. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.
LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje skaiÄiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi teisÄs aktų numatytų reikalavimų. Duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo neÅ¡varios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dÄl netvarkingų patalpų gauta nebuvo. Asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esanÄiu laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose patalpose), visada yra suteikiama tokia galimybÄ, t. y. asmeniui papraÅ¡ius, jis iÅ¡vedamas iÅ¡ laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetÄ .
Suimtajam ar nuteistajam esant patalpose, kuriose nÄra tualeto vietoje, visada yra suteikiama galimybÄ pasinaudoti tualetu, kur toks yra, jam papraÅ¡ius. Gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų (LR higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ) reikalavimus.
PareiÅ¡kÄjas gyvenamojoje kameroje buvo laikomas vienas, todÄl jo teisÄs dÄl privatumo pažeistos nebuvo. TeisÄs aktuose nÄra numatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. Kita vertus, tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai teisÄs aktų reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti Å«kio darbams atlikti. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktai.
PareiÅ¡kÄjo skunde nurodomi pažeidimai dÄl ploto trÅ«kumo Å¡iuo atveju negali bÅ«ti nustatyti. Planiniu etapu atvykÄ asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpÄ ir laikomi, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Maitinimas suteikimas numatytu metu. Kadangi dienotvarkÄ yra viena iÅ¡ pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, Å¡ių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu maitinimÄ , LukiÅ¡kių TI-K yra laikomasi.
Asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvÄs atÄmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstanÄiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. PareiÅ¡kÄjas planiniu konvojumi 2017 m. spalio 26 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus PN apie 9.20 val. Kol buvo forminami visi reikalingi dokumentai, bei atlikta visuminÄ asmens krata ir pareiÅ¡kÄjo daiktų patikrinimas, jis buvo laikomas PriÄmimo ir paskirstymo skyriuje, trumpalaikio laikymo patalpoje, po ko buvo nuvestas į sanitarinį Å¡varinimÄ .
VÄliau, po sanitarinio Å¡varinimo, pareiÅ¡kÄjas buvo palydÄtas į pirmame gyvenamajame korpuse esantį priežiÅ«ros postÄ Nr. 8, kur buvo uždarytas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 107. PareiÅ¡kÄjui buvo pasiÅ«lytas maisto davinys. LukiÅ¡kių TI-K nÄra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl laikymo minÄtÄ dienÄ PriÄmimo ir paskirstymo skyriuje, patalpų Å¡varos, maitinimo ar kitų aplinkybių, bÅ«tų pareiÅ¡kÄs pretenzijų, su skundais ar praÅ¡ymais taip pat nesikreipÄ.
Pagal dienotvarkÄ pietÅ«s prasideda 12.00 val. ir baigiasi 13.30 val. PrieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilniaus PN iÅ¡vykstantiems asmenims yra suteikimas maitinimas. PareiÅ¡kÄjui prieÅ¡ 2017 m. spalio 30 d. iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilniaus PN buvo suteiktas priklausantis maitinimas, todÄl pareiÅ¡kÄjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovÄs, su skundais praÅ¡ymais ar pretenzijomis pareiÅ¡kÄjas į įstaigos administracijÄ taip pat nesikreipÄ. TeisÄs aktai nenumato, jog naujai atvykusiems asmenims į laisvÄs atÄmimo vietų įstaigÄ , bÅ«tų suteikiamas pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore.
Suimtieji ir nuteistieji asmenys iÅ¡vedami paskambinti pagal suimtojo, nuteistojo raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ . Suimtieji ir nuteistieji eilÄs tvarka paprastai iÅ¡vedami paskambinti ir kalbÄti telefonu raÅ¡tiÅ¡kame praÅ¡yme nurodytÄ dienÄ . PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo.
4. TreÄiasis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 62â64) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas į KalÄjimų departamentÄ skundžiamu laikotarpiu dÄl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos kalinimo sÄ lygoms apibÅ«dinti, jokių objektyvių įrodymų dÄl žalos nepateikÄ, rÄmÄsi abstrakÄiais teiginiais ir nesistengÄ pagrįsti bei konkreÄiai įvardyti valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodÄ, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkreÄiai jis paskaiÄiuotas. NenustaÄius ir neįrodžius civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumos, nÄra pagrindo kalbÄti apie žalos atlyginimÄ .
5. Proceso Å¡alys teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s.
6. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis patyrÄ, pasak pareiÅ¡kÄjo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246 â 6.249 straipsniuose:
žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
8. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
9. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (b. l. 16â23) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. spalio 26 d. ir buvo laikomas iki 2017 m. spalio 30 d. TodÄl teismas sprÄs dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo už jo skunde ir atsakovÄs atsiliepime nurodytÄ laikotarpį.
10. PareiÅ¡kÄjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. 10.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Â KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Â Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Â Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). 10.2. Teismas pažymi, kad KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužÄs 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui. 10.3.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, sprÄsdamas dÄl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninÄs erdvÄs, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). 10.4.
Byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ EŽTT pažymÄjo, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m2 bendroje kameroje, ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m2 iki 4 m2 gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sÄ lygų tinkamumÄ . Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus, ypaÄ susijusius su galimybÄmis mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trÅ«kumu, netinkama vidaus temperatÅ«ra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu.
Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvÄje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m2, ploto trÅ«kumo problema nekyla, taÄiau EŽTT vertinimui dÄl įkalinimo sÄ lygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbÅ«s kiti fizinių kalinimo sÄ lygų aspektai. 10.5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginÄo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose Nr. 107 (plotas 7,38 m2), Nr. 378 (plotas 6,54 m2) vienas (b. l. 16). Pagal byloje esanÄius dokumentus (b. l.
18) sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo 0,56 m2. MinÄti duomenys patvirtina, kad nagrinÄjamu atveju, atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotÄ , pareiÅ¡kÄjui visÄ ginÄo laikotarpį teko minimalus kameros plotas didesnis nei 4 m2. PažymÄtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄjas, nei pagal nacionalinius teisÄs aktus, nei pagal EŽTT praktikÄ , baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas neatskaiÄiuojamas vertinant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Tai, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, taip pat nelaikytina jo teisių ir teisÄs aktų pažeidimu. Teismas, įvertinÄs tai, daro iÅ¡vadÄ , kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas Å¡iuo atveju bus nustatomas, įvertinus kitus pareiÅ¡kÄjo nurodytus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus.
11. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jam naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas. 11.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d., kai įsigaliojo ginÄui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).
Pastarojoje reikalavimai laisvÄs atÄmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nÄra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiÅ¡kia, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali bÅ«ti bloginama. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavÄs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Kalinamas asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Nustatyta, kad kamerose Nr. 107 ir Nr. 378, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas 1,5 m pertvara, uždengtas užuolaida (b. l. 19, 33).
Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas, neužtikrinant pareiÅ¡kÄjui galimybÄs naudotis tualetu atskiroje patalpoje, nÄra tinkamas Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų laikymasis. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovÄs atsiliepimo teiginiai, kad pareiÅ¡kÄjo privatumas nebuvo pažeistas dÄl to, kad kamerose jis buvo laikomas vienas, kadangi pareiÅ¡kÄjo privatumÄ pažeidÄ stebÄjimo akuÄių įrengimas kamerose.
12. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerose buvo Å¡alta, nebuvo stiklų, buvo purvina. 12.1. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C; turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). 12.2.
Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro Vilniaus departamento aktai (b. l. 35â55), jų analizÄ patvirtina, kad patikrinus LukiÅ¡kių TI-K kameras, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, buvo nustatyta, kad jose buvo vizualiai Å¡varu, sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti kamerÄ per atidaromÄ langÄ , langas atsidaro; oro temperatÅ«ra atitiko teisÄs aktų reikalavimus (b. l. 35â36, 37â39, 43â45, 51â52). Jokių pareiÅ¡kÄjo nurodytų higienos normų pažeidimų kamerose, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu jis buvo laikomas, nustatyta nebuvo.
13. DÄl laikino sulaikymo patalpų pažymÄtina, jog Å¡iuo atveju nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas minÄtose patalpose bÅ«tų laikomas ilgiau nei dvi valandas, taip pat nÄra duomenų, jog dÄl to jis bÅ«tų kreipÄsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , todÄl laikytina, kad į laikino sulaikymo kameras buvo talpinamas laikantis teisÄs aktų reikalavimų. Be to, teisÄs aktuose nÄra nustatytas laikino sulaikymo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui. LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, jog laikino sulaikymo kameros yra valomos pagal poreikį, kaip minÄta, patikrinimo aktai patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas ir pareiÅ¡kÄjas, buvo vizualiai Å¡varu (b. l. 35â36, 37â39, 43â45, 51â52).
PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, kad pareigÅ«nai jo praÅ¡ymu 2017 m. spalio 26 d. jam bÅ«nant laikino sulaikymo kameroje, jo nenuvedÄ Ä¯ tualetÄ , nedavÄ atsigerti vandens. AtsakovÄ atsiliepime teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims papraÅ¡ius, jiems visada suteikiama galimybÄ pasinaudoti tualetu (b. l. 18). Nustatyta, kad skundų nei iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo, nei iÅ¡ kitų asmenų dÄl netinkamų sÄ lygų laikino sulaikymo kamerose nÄra gauta, todÄl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kÄjo skundas laikytas nepagrįstu.
14. PareiÅ¡kÄjas teigimu, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 107 2017 m. spalio 26 d. pietus jis gavo tik 16.10 min., taip pat 2017 m. spalio 30 d. apie 12.55 val. iÅ¡važiuodamas etapu iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Vilniaus PN negavo pietų. 14.1. Pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkÄ (b. l. 57-58), pietÅ«s teikiami nuo 12.00 val. iki 13.30 val. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. spalio 26 d. apie 9.20 val. Kol buvo forminami reikalingi dokumentai bei atlikta visuminÄ krata, daiktų patikrinimas, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo patalpoje, po to nuvestas į sanitarinį Å¡varinimÄ .
Po sanitarinio Å¡varinimo jis buvo palydÄtas į kamerÄ Nr. 107. Taigi teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas 2017 m. spalio 26 d. pietus gavo pavÄluotai dÄl objektyvių priežasÄių, t. y. dÄl privalomų pagal teisÄs aktus atlikti procedÅ«rų. 14.2. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, 2017 m. spalio 30 d. pareiÅ¡kÄjui, prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilniaus PN buvo suteiktas priklausantis maitinimas, ir jo prieÅ¡ingi teiginiai neatitinka tikrovÄs. Teismas neturi pagrindo netikÄti LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, nes pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ juos paneigianÄių įrodymų, taip pat įrodymų, kad dÄl nesuteikto ar ne laiku suteikto maitinimo bÅ«tų kreipÄsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui buvo tinkamai užtikrintas maitinimas.
15. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jam bÅ«nant kameroje Nr. 107 jis 2017 m. spalio 26 d. nebuvo iÅ¡vestas pasivaikÅ¡Äioti. AtsakovÄ atsiliepime paaiÅ¡kino, kad naujai atvykusiems asmenims teisÄs aktai nenumato, kad bÅ«tų suteikimas pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore (b. l. 22). Kaip minÄta LukiÅ¡kių TI-K laikomis asmenys turi griežtai laikytis nustatytos dienotvarkÄs. Pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkÄ (b. l. 57-58), pasivaikÅ¡Äiojimas vykdomas nuo 8.20 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. Kaip jau minÄta aukÅ¡Äiau, dÄl naujai atvykusiems asmenims privalomų pagal teisÄs aktus atlikti procedÅ«rų, pareiÅ¡kÄjas į kamerÄ Nr. 107 buvo palydÄtas gerokai po pietų. Kaip jis pats teigia, apie 16.10 val. jis valgÄ pietus. Taigi pasivaikÅ¡Äiojimas pagal nustatytÄ dienotvarkÄ nebuvo suteiktas dÄl objektyvių priežasÄių, nes buvo pasibaigÄs jam skirtas laikas.
16. PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, kad 2017 m. spalio 26 d. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai jam neleido paskambinti, nors turÄjo neiÅ¡naudotų skambuÄių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 102 straipsnyje nustatyta, kad: nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (1 dalis); skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (5 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbÄti telefonu.
Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbÄjimo telefonu tvarkos apraÅ¡o nuostatas, suimtieji ir nuteistieji asmenys iÅ¡vedami paskambinti pagal suimtojo, nuteistojo raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas neginÄija to, kad praÅ¡ymÄ paskambinti 2017 m. spalio 26 d. jis pateikÄ Å¾odine forma. TodÄl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmai, kai pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymÄ paskambinti jis turÄtų teikti raÅ¡tu, laikytini teisÄtais, teismas Å¡iuo aspektu nenustatÄ teisÄs aktų pažeidimo.
17. NagrinÄjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).
18. Ä®vertinÄs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad 5 paras buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ jam naudojantis sanitariniu mazgu, todÄl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galÄjo sukelti pareiÅ¡kÄjai nepatogumų ir dvasinių kanÄių. Teismui nekyla abejonių dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjos skundo reikalavimas dÄl piniginÄs kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymÄjÄs, jog ta aplinkybÄ, kad kalinimo įstaigų administracija neturÄjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkanÄioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (LVAT administracinÄse bylose:
Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).
19. EŽTT byloje Bilinskas prieÅ¡ LietuvÄ atkreipÄ dÄmesį, kad greitas procesas nacionaliniame teisme bei gyvenimo lygis Å¡alyje taip pat gali bÅ«ti reikÅ¡mingi kriterijai vertinant, ar kompensacija yra pakankama. Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dÄl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esanÄių konkreÄioje administracinÄje byloje. Taigi atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinÄs žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias pirmiau nurodytas aplinkybes.
TodÄl vertinant pareiÅ¡kÄjui priteistinÄ neturtinÄ Å¾alÄ visų pirma pabrÄžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, viso 5 paros, į kitus pareiÅ¡kÄjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad minimali mÄnesinÄ alga - 380 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,32 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), valstybinÄ socialinio draudimo bazinÄ pensija - 120 Eur (nuo 2017 m. sausio 1 d.), vidutinÄ socialinio draudimo senatvÄs pensija - 273,86 (2017 m. kovo mÄn.), valstybÄs remiamos pajamos - 102 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), bazinÄ socialinÄ iÅ¡moka - 38 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), į tai, kad administracinÄje byloje nÄra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprÄstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kÄjo nurodyta suma.
NagrinÄjamu atveju teismas, atsižvelgÄs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinÄmis aplinkybÄmis bylose (LVAT administracinÄje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 2 300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinÄje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 1 100 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kÄjui buvo priteistas 100 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas areÅ¡tinÄje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinÄje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 60 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas 14 dienų areÅ¡tinÄje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinanÄiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinÄs minÄtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines, darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina suma yra 53 Eur.
Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas pareiÅ¡kÄjui priteisia 53 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.
20. PareiÅ¡kÄjas taip pat praÅ¡o bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alies teisÄ Ä¯ teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, kad Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimÄjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. BylinÄjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos iÅ¡laidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos bÅ«tent dÄl konkreÄios bylos nagrinÄjimo teisme.
TodÄl proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi nurodyti konkreÄias bylinÄjimosi iÅ¡laidas ir pateikti konkreÄius įrodymus, patvirtinanÄius, kad ji patyrÄ atitinkamas iÅ¡laidas bÅ«tent dÄl procesinių veiksmų, atliktų toje konkreÄioje byloje. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisÄjimo. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų teismui iÅ¡laidų apskaiÄiavimo ir pagrindimo, taÄiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.
Atsižvelgiant tai, Å¡is pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas paliekamas nenagrinÄtas.
21. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinÄse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo J. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 53 Eur (penkiasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas Henrikas Sadauskas