Legislator Case Law & Legislation
71fbb718-3d84-4649-9a6f-86fb3bf1ac46 AI generated

71fbb718-3d84-4649-9a6f-86fb3bf1ac46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 71fbb718-3d84-4649-9a6f-86fb3bf1ac46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. 2017 m. spalio 26 d., apie 9.00 val. ryte jam atvykus iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į LukiÅ¡kių TI-K, po daiktų ir asmens patikrinimo buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamera (kurios plotas 1,5 m2). Å ioje laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 12.15 val. (iÅ¡ viso apie 3 val. 15 min.).

Legislator headnote

AI generated

71fbb718-3d84-4649-9a6f-86fb3bf1ac46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Suimtajam ar nuteistajam esant patalpose, kuriose nėra tualeto vietoje, visada yra suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu, kur toks yra, jam papraÅ¡ius. Gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

Keywords

AI generated
substandard housing thermal discharge violations of tenant protection provisions warranted characteristic temporary protection for Ukrainians bad weather allowance
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-913-331/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03836-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. 2017 m. spalio 26 d., apie 9.00 val. ryte jam atvykus iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į LukiÅ¡kių TI-K, po daiktų ir asmens patikrinimo buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamera (kurios plotas 1,5 m2). Å ioje laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 12.15 val. (iÅ¡ viso apie 3 val. 15 min.).

Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo priverstas visÄ laikÄ stovėti, nes ant suoliuko nebuvo įmanoma atsisėsti, buvo apspjaudytas, apdergtas. Jam bÅ«nant laikino sulaikymo kameroje nebuvo leista pasinaudoti tualetu, atsigerti geriamo vandens. Kai pareiÅ¡kėjas beldė į laikino sulaikymo kameros duris su praÅ¡ymu, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai nuvestų į tualetÄ , leistų atsigerti vandens, pareigÅ«nai pasakė, kad jis nustotų belsti, nes jie Å¡io metu užimti, neturi laiko. Apie 12.15 val. iÅ¡ laikino sulaikymo kameros pareiÅ¡kėjas buvo nuvestas į LukiÅ¡kių TI-K I-Ä korpusÄ , kur yra laikomi nuteistieji iki gyvos galvos ir nuteistieji kalėjimo rėžimu, jis buvo uždarytas į kažkokį „narvÄ â€œ.

PrieÅ¡ uždarant, pareiÅ¡kėjas paprašė pareigÅ«no leisti pasinaudoti tualetu, atsigerti geriamo vandens, bet pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad Å¡iame sparne nėra tokio tualeto, nėra priėjimo prie geriamo vandens. IÅ¡ „narvo“ buvo iÅ¡vestas ir uždarytas į karantino kamerÄ Nr. 107 iki 13.50 val. Karantino kameroje Nr. 107 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas iki 2017 m. spalio 27 d. apie 19.00 val. Å ioje kameroje languose nebuvo stiklų, jie buvo iÅ¡daužti. 2017 m. spalio 26 d. oro temperatÅ«ra lauke buvo tik +8 °C, naktį iÅ¡ 26 d.

į 27 d. oro temperatÅ«ra lauke buvo tik apie +3 °C, o 27 d. dienos metu oro temperatÅ«ra lauke buvo tik +7 °C. Todėl jis juto nežmoniÅ¡kÄ Å¡altį. Jam bÅ«nant karantino kameroje Nr. 107, 2017 m. spalio 26 d. pietus gavo tik 16.10 val., prieÅ¡ tai valgė tik pusryčius Vilniaus PN 7.20 val. ryte. Todėl jautė nežmoniÅ¡kÄ alkį. Karantino kameroje Nr. 107, 2017 m. spalio 26 d. nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti, o 2017 m. spalio 26 d. iÅ¡duodant vakarienę, pareigÅ«no prašė, kad po vakarienes nuvestų paskambinti savo vaikams, Å¡eimos nariams, nes turėjo neiÅ¡naudotų skambučių.

PareigÅ«nas į tai paaiÅ¡kino, kad neleis skambinti, nes nėra parašęs praÅ¡ymo skambučiams, tuo tarpu žodinis praÅ¡ymas nebuvo tinkamai užregistruotas. 2017 m. spalio 27 d. iÅ¡kėlus iÅ¡ karantino kameros Nr. 107, buvo pervestas į LukiÅ¡kių TI-K II-Ä korpusÄ , kamerÄ Nr. 378. Kameroje Nr. 378 buvo laikomas iki 2017 m. spalio 30 d., 12.00 val., nei kameroje Nr. 107, nei kameroje Nr. 378 sanitariniai mazgai (tualetai) nebuvo atskirti nuo bendros kameros erdves, yra įrengti prie pat kameros durÄ , todėl nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. nebuvo tinkamai užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas.

Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 107 ir kameroje Nr. 378 visas penkias dienas buvo laikomas visiškai vienas, nors pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį žmogus negali būti laikomas vienas, nes laikymas vienatvėje yra labai žiaurus nežmoniškas elgesys. 2017 m. spalio 30 d. jis turėjo išvažiuoti etapu į Vilniaus PN, todėl Lukiškių TI-K negavo pietų. Iš kameros Nr. 378 buvo išvestas apie 12.00 val., o išvežė apie 12.55 val.

Pareigūnai, prieš išvedant iš kameros Nr. 378, neleido pavalgyti pietų. Į Vilniaus PN pareiškėjas atvažiavo 13.20 val., kai Vilniaus PN pietūs jau buvo pasibaigę. Todėl pareiškėjas nuo 6.10 val. valgytų pusryčių Lukiškių TI-K iki Vilniaus PN iki 18.40 val. vakarienės daugiau neturėjo galimybės pavalgyti. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K karantino kameroje Nr. 107 nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, kuris turėtų būti 4,6 m2 vienam asmeniui, atskaičiavus baldus ir kitus kameros įrenginius.

Visa tai sukėlė jam neapsakomas nežmoniÅ¡kas fizinės bei vidinės kančias, skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresijÄ , grubiai pažeidė EŽTK 1, 3, 8 straipsnius.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 16–23) paaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, nebuvo pažeistas. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi teisės aktų numatytų reikalavimų. Duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo neÅ¡varios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo. Asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esančiu laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose patalpose), visada yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui papraÅ¡ius, jis iÅ¡vedamas iÅ¡ laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetÄ .

Suimtajam ar nuteistajam esant patalpose, kuriose nėra tualeto vietoje, visada yra suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu, kur toks yra, jam paprašius. Gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas gyvenamojoje kameroje buvo laikomas vienas, todėl jo teisės dėl privatumo pažeistos nebuvo. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai teisės aktų reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti Å«kio darbams atlikti. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trÅ«kumo Å¡iuo atveju negali bÅ«ti nustatyti. Planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpÄ ir laikomi, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Maitinimas suteikimas numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iÅ¡ pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, Å¡ių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu maitinimÄ , LukiÅ¡kių TI-K yra laikomasi.

Asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. PareiÅ¡kėjas planiniu konvojumi 2017 m. spalio 26 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus PN apie 9.20 val. Kol buvo forminami visi reikalingi dokumentai, bei atlikta visuminė asmens krata ir pareiÅ¡kėjo daiktų patikrinimas, jis buvo laikomas Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, trumpalaikio laikymo patalpoje, po ko buvo nuvestas į sanitarinį Å¡varinimÄ .

Vėliau, po sanitarinio Å¡varinimo, pareiÅ¡kėjas buvo palydėtas į pirmame gyvenamajame korpuse esantį priežiÅ«ros postÄ Nr. 8, kur buvo uždarytas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 107. PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lytas maisto davinys. LukiÅ¡kių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo minėtÄ dienÄ Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, patalpų Å¡varos, maitinimo ar kitų aplinkybių, bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijų, su skundais ar praÅ¡ymais taip pat nesikreipė.

Pagal dienotvarkę pietÅ«s prasideda 12.00 val. ir baigiasi 13.30 val. PrieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilniaus PN iÅ¡vykstantiems asmenims yra suteikimas maitinimas. PareiÅ¡kėjui prieÅ¡ 2017 m. spalio 30 d. iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilniaus PN buvo suteiktas priklausantis maitinimas, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, su skundais praÅ¡ymais ar pretenzijomis pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ taip pat nesikreipė. Teisės aktai nenumato, jog naujai atvykusiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigÄ , bÅ«tų suteikiamas pasivaikščiojimas gryname ore.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys iÅ¡vedami paskambinti pagal suimtojo, nuteistojo raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ . Suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai iÅ¡vedami paskambinti ir kalbėti telefonu raÅ¡tiÅ¡kame praÅ¡yme nurodytÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 62–64) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos kalinimo sÄ lygoms apibÅ«dinti, jokių objektyvių įrodymų dėl žalos nepateikė, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

5. Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s.

6. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė, pasak pareiÅ¡kėjo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246 – 6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

9. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (b. l. 16–23) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. spalio 26 d. ir buvo laikomas iki 2017 m. spalio 30 d. Todėl teismas spręs dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo už jo skunde ir atsakovės atsiliepime nurodytÄ laikotarpį.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. 10.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Â Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Â Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Â Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). 10.2. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui. 10.3.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). 10.4.

Byloje MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ EŽTT pažymėjo, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m2 bendroje kameroje, ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m2 iki 4 m2 gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sÄ lygų tinkamumÄ . Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus, ypač susijusius su galimybėmis mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trÅ«kumu, netinkama vidaus temperatÅ«ra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu.

Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvėje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m2, ploto trÅ«kumo problema nekyla, tačiau EŽTT vertinimui dėl įkalinimo sÄ lygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbÅ«s kiti fizinių kalinimo sÄ lygų aspektai. 10.5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 107 (plotas 7,38 m2), Nr. 378 (plotas 6,54 m2) vienas (b. l. 16). Pagal byloje esančius dokumentus (b. l.

18) sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo 0,56 m2. Minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotÄ , pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį teko minimalus kameros plotas didesnis nei 4 m2. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, nei pagal nacionalinius teisės aktus, nei pagal EŽTT praktikÄ , baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas neatskaičiuojamas vertinant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, taip pat nelaikytina jo teisių ir teisės aktų pažeidimu. Teismas, įvertinęs tai, daro iÅ¡vadÄ , kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas Å¡iuo atveju bus nustatomas, įvertinus kitus pareiÅ¡kėjo nurodytus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus.

11. Pareiškėjo teigimu, jam naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas. 11.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo ginčui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Nustatyta, kad kamerose Nr. 107 ir Nr. 378, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas 1,5 m pertvara, uždengtas užuolaida (b. l. 19, 33).

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje, nėra tinkamas Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų laikymasis. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas dėl to, kad kamerose jis buvo laikomas vienas, kadangi pareiÅ¡kėjo privatumÄ pažeidė stebėjimo akučių įrengimas kamerose.

12. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo Å¡alta, nebuvo stiklų, buvo purvina. 12.1. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C; turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). 12.2.

Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento aktai (b. l. 35–55), jų analizė patvirtina, kad patikrinus LukiÅ¡kių TI-K kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo nustatyta, kad jose buvo vizualiai Å¡varu, sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per atidaromÄ langÄ , langas atsidaro; oro temperatÅ«ra atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 35–36, 37–39, 43–45, 51–52). Jokių pareiÅ¡kėjo nurodytų higienos normų pažeidimų kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo laikomas, nustatyta nebuvo.

13. Dėl laikino sulaikymo patalpų pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas minėtose patalpose bÅ«tų laikomas ilgiau nei dvi valandas, taip pat nėra duomenų, jog dėl to jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , todėl laikytina, kad į laikino sulaikymo kameras buvo talpinamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, teisės aktuose nėra nustatytas laikino sulaikymo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui. LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, jog laikino sulaikymo kameros yra valomos pagal poreikį, kaip minėta, patikrinimo aktai patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, buvo vizualiai Å¡varu (b. l. 35–36, 37–39, 43–45, 51–52).

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad pareigÅ«nai jo praÅ¡ymu 2017 m. spalio 26 d. jam bÅ«nant laikino sulaikymo kameroje, jo nenuvedė į tualetÄ , nedavė atsigerti vandens. Atsakovė atsiliepime teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims papraÅ¡ius, jiems visada suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu (b. l. 18). Nustatyta, kad skundų nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei iÅ¡ kitų asmenų dėl netinkamų sÄ lygų laikino sulaikymo kamerose nėra gauta, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo skundas laikytas nepagrįstu.

14. PareiÅ¡kėjas teigimu, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 107 2017 m. spalio 26 d. pietus jis gavo tik 16.10 min., taip pat 2017 m. spalio 30 d. apie 12.55 val. iÅ¡važiuodamas etapu iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Vilniaus PN negavo pietų. 14.1. Pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę (b. l. 57-58), pietÅ«s teikiami nuo 12.00 val. iki 13.30 val. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. spalio 26 d. apie 9.20 val. Kol buvo forminami reikalingi dokumentai bei atlikta visuminė krata, daiktų patikrinimas, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo patalpoje, po to nuvestas į sanitarinį Å¡varinimÄ .

Po sanitarinio Å¡varinimo jis buvo palydėtas į kamerÄ Nr. 107. Taigi teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 26 d. pietus gavo pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl privalomų pagal teisės aktus atlikti procedÅ«rų. 14.2. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, 2017 m. spalio 30 d. pareiÅ¡kėjui, prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vilniaus PN buvo suteiktas priklausantis maitinimas, ir jo prieÅ¡ingi teiginiai neatitinka tikrovės. Teismas neturi pagrindo netikėti LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė juos paneigiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad dėl nesuteikto ar ne laiku suteikto maitinimo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo tinkamai užtikrintas maitinimas.

15. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam bÅ«nant kameroje Nr. 107 jis 2017 m. spalio 26 d. nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti. Atsakovė atsiliepime paaiÅ¡kino, kad naujai atvykusiems asmenims teisės aktai nenumato, kad bÅ«tų suteikimas pasivaikščiojimas gryname ore (b. l. 22). Kaip minėta LukiÅ¡kių TI-K laikomis asmenys turi griežtai laikytis nustatytos dienotvarkės. Pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę (b. l. 57-58), pasivaikščiojimas vykdomas nuo 8.20 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. Kaip jau minėta aukščiau, dėl naujai atvykusiems asmenims privalomų pagal teisės aktus atlikti procedÅ«rų, pareiÅ¡kėjas į kamerÄ Nr. 107 buvo palydėtas gerokai po pietų. Kaip jis pats teigia, apie 16.10 val. jis valgė pietus. Taigi pasivaikščiojimas pagal nustatytÄ dienotvarkę nebuvo suteiktas dėl objektyvių priežasčių, nes buvo pasibaigęs jam skirtas laikas.

16. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad 2017 m. spalio 26 d. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai jam neleido paskambinti, nors turėjo neiÅ¡naudotų skambučių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje nustatyta, kad: nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (1 dalis); skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (5 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos apraÅ¡o nuostatas, suimtieji ir nuteistieji asmenys iÅ¡vedami paskambinti pagal suimtojo, nuteistojo raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neginčija to, kad praÅ¡ymÄ paskambinti 2017 m. spalio 26 d. jis pateikė žodine forma. Todėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmai, kai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymÄ paskambinti jis turėtų teikti raÅ¡tu, laikytini teisėtais, teismas Å¡iuo aspektu nenustatė teisės aktų pažeidimo.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

18. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad 5 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjai nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).

19. EŽTT byloje Bilinskas prieÅ¡ LietuvÄ atkreipė dėmesį, kad greitas procesas nacionaliniame teisme bei gyvenimo lygis Å¡alyje taip pat gali bÅ«ti reikÅ¡mingi kriterijai vertinant, ar kompensacija yra pakankama. Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias pirmiau nurodytas aplinkybes.

Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, viso 5 paros, į kitus pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad minimali mėnesinė alga - 380 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,32 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija - 120 Eur (nuo 2017 m. sausio 1 d.), vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija - 273,86 (2017 m. kovo mėn.), valstybės remiamos pajamos - 102 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), bazinė socialinė iÅ¡moka - 38 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 53 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 53 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

20. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alies teisė į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, kad Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos iÅ¡laidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos bÅ«tent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme.

Todėl proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas bÅ«tent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų teismui iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas.

21. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 53 Eur (penkiasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas