71f889f0-d70f-4e47-94e7-17be6549ee23 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-49-287/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00838-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 75; 75.4; 75.6; 75.6.1; 75.4.3; 75.8; 77; 77.4; 77.4.2; 77.4.3; 77.7; 78; 78.1; 78.2; 78.2.1; 99; 99.1; 99.3; 99.4; 99.5; 99.7; 99.9; 106; 111; 111.1; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 31 d. Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovei L. N., jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, atsakovui M.

N., jo atstovei advokato padėjėjai Evelinai DavidavičiÅ«tei, institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovei Giedrei Židonienei, nepilnamečiui G. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. N. ieÅ¡kinį atsakovui M. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė L. N. pateiktu teismui ieÅ¡kiniu praÅ¡o:           - nutraukti jos su atsakovu M. N. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Pakruojo civilinėje metrikacijoje, įraÅ¡o Nr.30, dėl atsakovo kaltės,            - nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. N.,             - nustatyti tokiÄ nepilnamečio vaiko G. N. ir atsakovo M. N. bendravimo tvarkÄ : tėvas M. N. su sÅ«numi G.

N. bendrauja vaiko sutikimu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ dvi savaites raÅ¡tu arba elektroninio ryÅ¡io priemonėmis suderinęs susitikimų laikÄ ir vietÄ ,             - priteisti iÅ¡ atsakovo M. N. nepilnamečio vaiko G. N. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 425 Lt, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės L. N. banko sÄ skaitÄ ,            - paskirti ieÅ¡kovę L.

N. lėšų, skirtų sÅ«naus G. N. iÅ¡laikymui, tvarkytoja uzufrukto teise,            - padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ :              ieÅ¡kovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,40 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, esantį B. kaime, Pakruojo rajone, registruotÄ M. N. vardu, ir automobilį Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintÄ 1987 m., 100 Lt vertės, neremontuotinÄ , registruotÄ L.

N. vardu, iÅ¡ viso turto už 6300 Lt,            atsakovui M. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,22 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 970 Lt, žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 3200 Lt, registruotus M.

N. vardu, esančius B. kaime, Pakruojo rajone, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintÄ 1986 metais, 100 Lt vertės, iÅ¡ viso turto už 6770 Lt,            - palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę N.,            - priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas,             - taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti iÅ¡ atsakovo M. N. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui G. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 425 Lt nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

           Teismo posėdyje ieÅ¡kovė L. N. paaiÅ¡kino, kad su atsakovu santuokÄ sudarė 2001 metų gegužės 26 dienÄ . Tais pačiais metais spalio 11 dienÄ gimė sÅ«nus G. N.. IÅ¡ pradžių gyveno pas vyro močiutę, gyveno normaliai, sutarė. Gimus sÅ«nui, persikėlė gyventi atskirai į vyro močiutės namÄ , esantį B. kaime ir daugiau visÄ laikÄ tenai gyveno. Vyro močiutės namÄ pirko vyro mama, kuri pati pasisiÅ«lė paimti paskolÄ ir sumokėti už namÄ , o kai jie užsidirbs, jai atiduos pinigus ir namÄ perraÅ¡ys jiems, tačiau vėliau, kai vyras uždirbo pinigų Airijoje, ji atsisakė pinigus imti ir namÄ užraÅ¡yti jiems.

Gyvendami su vyru, vedė bendrÄ Å«kį, augino gyvulius, vyras pradėjo dirbti Ž. žemės Å«kio bendrovėje mechaninių dirbtuvių vedėju, viskas buvo kaip ir normaliai. Laikė daug gyvulių, kuriuos užauginę parduodavo, pienÄ parduodavo, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Tačiau po kelerių metų vyras pradėjo vartoti alkoholį, prasidėjo nesutarimai, kartais negrįždavo namo, grįždavo vėlai naktį, bÅ«davo netgi taip, kad paskambindavo ir reikėdavo važiuoti jo parsivežti, važiuodavo su vaiku parsivežti.

Vyras vartojo daug alkoholio, o jai vienai buvo sunku susitvarkyti su ūkiu, be to, buvo mažas vaikas, todėl prasidėjo nesutarimai, barniai. Kai vyras negerdavo, padėdavo prižiūrėti ūkį. Nesutarimai prasidėjo gal po trijų santuokos metų, kai pradėjo išgėrinėti, o kuo tolyn, tuo gėrė daugiau alkoholio. Susipykę susitaikydavo, nes pažadėdavo nebegerti, tačiau praeidavo du ar trys mėnesiai ir vėl kartodavosi viskas iš naujo, kuo toliau tuo labiau gėrė, nebebuvo galima susikalbėti, gražiai susitarti.

BÅ«davo tokių mėnesių, kad per mėnesį negerdavo tik 10 dienų. Vyras gerdavo, bet darbÄ â€žnulaikė“, jie gyveno iÅ¡ jo atlyginimo, iÅ¡ gautų pinigų už parduotus gyvulius, pienÄ , grÅ«dus. Vyras kartais smurtaudavo prieÅ¡ jÄ , buvo vienas kartas, kai nedavė maÅ¡inos raktelių, puolė su skutimosi peiliuku, bÅ«davo, kai labai supykęs pastumdavo, bet dėl smurto niekur nesikreipė, nes buvo gėda, ir nebuvo tiek daug smurto, kad reikėtų kreiptis. KeletÄ kartų vyrÄ ji buvo palikusi ir su vaiku išėjusi gyventi pas mamÄ , bet jis atvažiuodavo, atsipraÅ¡ydavo, maldaudavo sugrįžti, kad nebegers, kad viskas bus gerai, todėl juo tikėdama grįždavo atgal, be to, norėjo gyventi Å¡eimoje.

Po jos grįžimo kokius tris mėnesius vyras laikydavosi ir viskas bÅ«davo gražiai, po to vėl po truputį grįždavo iÅ¡ darbo iÅ¡gėręs ir kuo tolyn vėl gerdavo daugyn, negrįždavo naktimis. Ji pavargo nuo tokio gyvenimo, nuo Å«kio, buvo sunku gyventi. Po to vyras išėjo iÅ¡ darbo bendrovėje ir iÅ¡važiavo dirbti į AirijÄ , nes norėjo didesnių pajamų, tvarkytis namus, geriau gyventi. Airijoje vyrui įsidarbinti padėjo jos mamos brolis, kuris tenai dirbo. Airijoje vyras taip pat iÅ¡gėrinėjo, paskambindavo girtas, retai matydavosi, o ji tvarkėsi namuose, rÅ«pinosi Å«kiu.

Vyras iÅ¡ Airijos atsiųsdavo pinigų, todėl namuose pasikeitė langus, duris, statė garaÅ¾Ä . VienÄ kartÄ vyras grįžo iÅ¡ Airijos atostogų, o ji su vaiku gulėjo ligoninėje. Taip sutapo, jog kitÄ dienÄ juos iÅ¡leido iÅ¡ ligoninės, o vyras jų pasiimti atvažiavo iÅ¡gėręs, namai buvo Å¡alti, todėl vaikÄ ji nuvežė pas mamÄ ir grįžusi namo užkÅ«rė pečių, suÅ¡ildė namus ir tada iÅ¡ mamos parsivežė vaikÄ . Ji vis tikėjosi, kad bus geriau, stengėsi, abu tvarkėsi namus, galėjo gyventi, bet alkoholis sutrukdė.

Vyras Airijoje neteko darbo, grįžo namo, dar stipriau pradėjo gerti ir ji nebeiÅ¡kentusi pasakė, kad iÅ¡eina ir išėjo. Norėjo pasiimti daiktus, tačiau vyras pasakė, kad jai niekas nepriklauso, todėl pasiėmė tik vaiko lovÄ . TÄ vakarÄ , prieÅ¡ jai iÅ¡einat, jie susėdo prie stalo ir gražiai pasikalbėjo, sutarė, kad kartu nebeiÅ¡eina, vyras suprato, tarėsi dėl vaiko iÅ¡laikymo, vyras sutiko mokėti po 300 litų. Jie iÅ¡siskyrė 2010 metų sausio 1 dienÄ ir nuo to laiko kartu nebegyvena.

Ji susirado darbÄ užsienyje ir iÅ¡vyko. Per tÄ laikÄ su vyru bendravo labai mažai. IÅ¡ pradžių vyras mokėjo vaikui iÅ¡laikymÄ po 300 litų mėnesį ar du, o po to pravesdavo po 200 litų. Apsigyvenus užsienyje, iÅ¡ pradžių vyras jai dar raÅ¡ydavo laiÅ¡kus, paskambindavo, gal tikėjosi, kad grįš, bet ji pasakė, kad nebegrįš, turi darbÄ , nebenori. Vėliau susiradusi geresnį darbÄ , į užsienį iÅ¡sivežė ir sÅ«nų, kuris buvo paliktas gyventi pas jos mamÄ , lankė mokyklÄ ir jo iÅ¡ karto negalėjo pasiimti.

Kai sÅ«nus buvo pas jos mamÄ , vyras vienÄ kartÄ vaikÄ buvo pasiėmęs papramogauti, tačiau vaikas pasakė, kad tėtis buvo iÅ¡gėręs, kad Å iauliuose gėrė, kad su tėčiu daugiau nevažiuos. Nuo to karto vyras nė vieno karto nebuvo pasiėmęs vaiko, nebuvo pas jį atvažiavęs į NorvegijÄ . Vyras vaikui paskambina tik vienÄ kartÄ metuose per sÅ«naus gimtadienį. Ji nedraudžia sÅ«nui bendrauti su tėvu, skatina, kad tik bendrautų, tačiau atsakovas nerodo noro bendrauti su vaiku.

Atostogų metu vaikas visada grįžta pas močiutę į LietuvÄ , tačiau tėvas su vaiku nebendrauja, nors žino, kad yra grįžęs, nes jos mama gyvena tame pačiame kaime. Jos vaikas visada atostogų metu nuvažiuodavo pas vyro močiutę, aplankydavo, bendraudavo su močiute, o dabar vaikas nebenori važiuoti pas tėvo močiutę, kadangi ji jo klausinėja su kuo gyvena mama, kaip gyvena, o vaikas jau nėra mažas ir supranta, sako, kad nebenori važiuoti pas močiutę, nes jis nori, kad bendrautų su juo, kaip jam sekasi, kaip jis gyvena.

Ji negali priversti vaiko, kuris verkia ir sako, kad nenori bendrauti su tėčio močiute. Dabar sÅ«nus su tėčiu bendrauja telefonu. Dėl santuokos iÅ¡irimo savo kaltės ji nemato, tik gailisi, kad per ilgai uždelsė, galėjo santuokÄ nutraukti anksčiau, vaikas bÅ«tų mažiau viso to matęs. Ji stengėsi santuokÄ iÅ¡laikyti, ne kartÄ vyrui atleido, taikėsi, bandė iÅ¡laikyti santuokÄ . Dėl vaiko iÅ¡laikymo praÅ¡o priteisti 425 litus mėnesiui. Norvegijoje mokyklose nėra valgyklų, todėl reikia sÅ«nui iÅ¡pirkti atsigerti, iÅ¡ namų įdėti maisto, mokėti už pienÄ .

SÅ«nus lanko baseinÄ du kartus per savaitę, futbolo treniruotes lanko tris kartus per savaitę, į bÅ«relius, treniruotes, varžybas tėvai patys turi nuvežti ir parsivežti vaikus, niekas jų nevežioja, todėl susidaro kuro iÅ¡laidos. Kai prasideda futbolo varžybos, reikia vežioti po visÄ apskritį. SÅ«nus lanko kitų vaikų gimtadienius ir Norvegijoje dovanėlių niekas neneÅ¡a, yra nustatytos sumos 40 litų, atvirukas ir eina į gimtadienį. Per mėnesį bÅ«na du ir daugiau gimtadienių, nes didelė klasė.

Norvegijoje yra įprasta, kad į gimtadienį kviečiama visa klasė, jie prie to turi prisitaikyti, nes nenori, kad vaikas iÅ¡siskirtų iÅ¡ kitų vaikų, nori, kad turėtų draugų. RuoÅ¡dama savo sÅ«naus gimtadienį, turi iÅ¡laidų apie 1200 ar 1500 litų. Norvegijoje vaiko vieno niekur negalima palikti, net pas draugÄ turi nuvežti, o paskui parsivežti. Grįžtant į LietuvÄ atostogoms, kainuoja skrydžio bilietai, už viskÄ moka ji viena. Kartais vaikas suserga, reikia pirkti vaistus, kainuoja interneto iÅ¡laidos, kompiuteris.

Ji Norvegijoje uždirba nuo 7000 iki 8000 litų per mėnesį. Už vaikÄ gauna 400 litų ir juos iÅ¡leidžia vaikui, nes mėnesiui už pienÄ sumoka 200 litų, baseinas per savaitę kainuoja 40 litų, futbolas mėnesiui kainuoja daugiau nei 300 litų, bÅ«sto nuoma kainuoja apie 2500 litų mėnesiui, maistui iÅ¡leidžia apie 3500 litų, nes maistas yra labai brangus, o likusius iÅ¡leidžia rÅ«bams, kurui. IÅ¡ vyro gauna 200 litų vaiko iÅ¡laikymui ir tuos pinigus iÅ¡leidžia vaikui. Santuokos metu jie su vyru nusipirko žemės sklypus, o namas buvo nupirktas vyro mamos.

Jų pinigai buvo investuoti į namÄ , sudėti plastikiniai langai, durys, pastatytas priestatas, garažas, židinys įrengtas, nupirkti baldai ir jai išėjus viskas liko, iÅ¡skyrus, kad pasiėmė vaiko lovÄ . IeÅ¡kinyje nepraÅ¡o dalinti kito turto, nes praėjo daug metų, praÅ¡o tik žemės sklypo, kas yra teisiÅ¡kai įregistruota ir kÄ gali įrodyti. Visi žemės sklypai buvo nupirkti santuokos metu. Žemės pirkti važiavo vyras ir vežė jo mama, nes pirko iÅ¡ giminaičių, iÅ¡ vyro tėvo sesers.

Žemė pirkta už vyro pinigus, jiems gyvenant santuokoje ir tie pinigai negalėjo bÅ«ti vyro asmeniniai pinigai. PraÅ¡o priteisti tik vienÄ sklypÄ arba tegul sumoka kompensacijÄ . Abu automobiliai liko vyrui, vienas buvo registruotas jos vardu, tačiau jo jau nebėra, nebeginčija, nes jį reikia tik iÅ¡registruoti. Žemė ir namas buvo perkami kartu, tačiau žemė buvo perkama už jų pinigus, nes vyras žemės pirkti važiavo ir vežėsi savo pinigus. Kai reikėdavo deklaruoti žemę, žemės dokumentus tvarkydavo ji, deklaruodavo pasėlius.

Žemė pirkta 2002 metais, kai jie gyveno nesipykdami, nupirkta už jų santuokinius pinigus. Žemę dirbo abu su vyru, parduodavo grÅ«dus, o 2008 metais žemė buvo iÅ¡nuomota bendrovei, iÅ¡ bendrovės gavo nuomos pinigus. Ji praÅ¡o 1,40 ha žemės sklypo, kadangi jis yra vientisas, atskiras sklypas ir jį bÅ«tų lengviausia parduoti arba iÅ¡nuomoti Å«kininkui, o kiti sklypeliai yra arčiau namų, mažesni, niekas jų nepirktų. Tik kai ji kreipėsi į teismÄ , tarp jų prasidėjo piktumai, o iki tol nebuvo jokių piktumų.

Pagrindinis jų nesutarimas yra dėl turto, o daugiau dėl visko susitarė. Kelis kartus buvo susitarę santuokÄ nutraukti gražiuoju, bet iki galo nesutarė. Jeigu jai sumokėtų kompensacijÄ , ji sutinka visÄ Å¾emę palikti vyrui, tačiau vyras nesutinka dėl kompensacijos sumos. Palaiko visus ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus. Ji vartodavo alkoholį tik kai bÅ«davo progos, kai atvažiuodavo draugai. Kartais to nebÅ«davo nė karto per mėnesį. Dėl priklausomybės alkoholiui vyras nebuvo paguldytas į ligoninę, jie kalbėdavosi, jog kažkÄ reikia daryti dėl gėrimo, gydytis, vyras atsakydavo, kad jeigu tau reikia, tai ir gydykis.

Kokios buvo jų mėnesinės pajamos negali pasakyti, nes pajamos buvo nepastovios, nevienodos. Jie patys iÅ¡silaikydavo, tačiau padėdavo ir vyro seneliai, duodavo pinigais. Kai vyras grįžo iÅ¡ Airijos ir nebedirbo, seneliai jam buvo davę banko kortelę, tačiau ji ja nesinaudojo. Gyvenant santuokoje, ji du kartus, 2009 metų pavasarį ir rudenį buvo iÅ¡vykusi į užsienį dirbti, nes vyras nebedirbo, buvo mažiau pinigų. Ji Norvegijoje gyvena viena su vaiku, turi draugÄ , bet kartu negyvena. Su tuo draugu susipažino, gyvendama Norvegijoje.

           Atsakovas M. N. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o:           - nutraukti jo su ieÅ¡kove santuokÄ , pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės,            - po santuokos nutraukimo abiem palikti santuokines pavardes,           - po santuokos nutraukimo iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalauja, o ieÅ¡kovei iÅ¡laikymas nepriteisiamas,             - priteisti iÅ¡ jo sÅ«naus G.

N. iÅ¡laikymui po 200 Lt kasmėnesinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, skiriant uzufrukto teise Å¡ių lėšų tvarkytoja ieÅ¡kovę,            - sÅ«naus G. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina L. N.,            - nustatyti lankstų ir nevaržomÄ sÅ«naus G. N. ir jo tėvo M. N. susitikimų grafikÄ ,            - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas,             - iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės oficialius duomenis su istorija apie gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus bei įsigytÄ turtÄ ,             - santuokoje įgytÄ automobilį Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti L.

N.,           - santuokoje įgytÄ automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti M. N.,             - santuokoje įgyti už atsakovo asmenines ir mamos dovanotas lėšas žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,22 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,40 ha ploto, esantys B. kaime, Pakruojo rajone, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise kaip nedalintinas turtas paliekami atsakovui,             - iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės oficialiÄ informacijÄ bei duomenis, kokiÄ mokymo įstaigÄ lanko sÅ«nus, duomenis apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo gyvenimo sÄ lygas.           Atsakovas M.

N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pasakė daug netiesos. IÅ¡ pat pradžių, kai tik pradėjo draugauti ir apsivedė, jos patėvis pasakė, kad ilgai jie nepragyvens, jis tai paėmė juokais. IÅ¡ pradžių viskas buvo kaip ir normaliai, bet paskui prasidėjo tokios melagystės, kai jis visÄ dienÄ bÅ«davo darbe, ieÅ¡kovė iÅ¡važiuodavo, paklausus, kur buvo, pasakydavo, kad iÅ¡važiavusi į miestÄ , o vėliau sužinodavo, kad buvo iÅ¡važiavusi pas mamÄ , aiÅ¡ku čia yra tik smulkmenos.

IeÅ¡kovė sakė, kad pirmais metais jie nusipirko žemę. IÅ¡ kur galėjo nusipirkti, jeigu jis uždirbdavo 450 litų ir ji negaudavo net 400 litų ir jie sutaupė 9000 litų žemei pirkti. Abu rÅ«kydavo, abu iÅ¡gerdavo, nežino kaip buvo galima sutaupyti tokiÄ sumÄ pinigų. IÅ¡ pat pradžių jie gyvulių nelaikė, o ieÅ¡kovė iÅ¡važiuodavo į miestÄ darytis manikiÅ«rų, pedikiÅ«rų, iÅ¡ kur sutaupyti tokius pinigus. VisÄ sodybÄ su visa žeme nupirko jo mama. Tai paliudys liudytojai.

Mama namÄ ir žemę pirko sau, tik žemę užrašė jo vardu, nes kaip jaunam Å«kininkui mažiausiai reikėjo turėti 3 ha žemės, kad galėtų susitvarkyti dokumentus. Patėvis dar davė 3 ha žemės V. kaime, todėl žemę mama užrašė jo vardu, kad geriau bÅ«tų deklaruoti, kad gautų žalio kuro. Jaunuoju Å«kininku jis įregistruotas nuo 2002 metų. IÅ¡ žemės jokių pajamų nebuvo, nes žemė buvo naudojama gyvuliams, ganydavosi 5 karvės. GrÅ«dus augino patėvio 3 ha žemės plote V. kaime.

Žemės viename plote buvo daržas, o kituose ploteliuose buvo ganyklos, Å¡ienaujamas Å¡ienas gyvuliams. Dabar didesnis žemės plotas yra nuomojamas Ž. žemės Å«kio bendrovei, kuriÄ jis nuomoja nuo 2006 ar 2007 metų, yra suraÅ¡yta nuomos sutartis. Už 1,40 ha žemės nuomÄ iÅ¡ bendrovės gaudavo 180 litų nuomos mokesčio už metus, kuriuos gauna iki Å¡iol. Tie pinigai panaudojami vaiko iÅ¡laikymui sumokėti. Vėliau žmona už vaikÄ gaudavo tik po 90 litų. Norėjosi visur iÅ¡važiuoti, reikėjo pinigų, o ieÅ¡kovės dėdė dirbo Airijoje, todėl jis išėjo iÅ¡ bendrovės ir iÅ¡važiavo dirbti į AirijÄ , pradirbo apie tris metus, siųsdavo pinigus, į mėnesį atsiųsdavo beveik po 1000 eurų.

Airijoje jos dėdė juokdavosi, kad visa jos Å¡eima pragyvena iÅ¡ jo siunčiamų pinigų, kad jis iÅ¡laiko juos. Jo mama namo pirkimui ėmė paskolÄ , yra dokumentai. Žmona jį paliko ir iÅ¡važiavo sausio pirmÄ , per Naujus metus. Mano, kad seniai ji tai buvo nusprendusi. Pirmus metus, kai tik ieÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi į NorvegijÄ , o vaikas buvo čia, jis jį pasiimdavo iÅ¡ mokyklos, bendraudavo. IÅ¡vykus vaikui gyventi į NorvegijÄ , žmona jam nedavė vaiko telefono numerio, paskambinus ir kalbant su vaiku, girdėdavo, kaip ji liepdavo sakyti tÄ ar anÄ .

Dabar turi sūnaus Norvegijoje telefono numerį, todėl galės bendrauti. Dėl ko iširo jų santuoka, jis net nežino, buvo nuo pat pradžių visokiausių melagysčių, kartu „baliavodavo“, būdavo kartu, jis negerdavo, jeigu būtų labai gėręs, būtų atleidę iš darbo. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dar jam būnant Airijoje, jeigu tik neatsiųsdavo pinigų, žmona sakydavo, kad jeigu neatsiųsi pinigų skirsimės. Kaip ji viena galėjo pašerti gyvulius, kai laikydavo 8 kiaules, karvių.

Ji su vaiku gulėdavo ligoninėje, o karves melždavo jis. Užaugintas kiaules parduodavo, parduodavo pienÄ . Pirmais metais jie negalėjo susitaupyti pinigų žemės pirkimui, nes buvo mažas vaikas. Kai jis iÅ¡važiavo į AirijÄ , žmona visus gyvulius pardavė. Airijoje jis buvo gal 2006 ar 2007 metais, buvo kokius tris metus. Po santuokos iÅ¡ pradžių jie gyveno pas jo močiutę, gal pusmetį, jokio Å«kio tuo metu neturėjo, močiutė padėjo. Mama namÄ ir žemę pirko sau, negyveno, tačiau pirko ateičiai, senatvei, gal ateis gyventi, o jie neturėjo kur gyventi, todėl mama leido jiems gyventi tame name.

Namo remontui duris, langus pirko mama. Jam iÅ¡važiuojant į AirijÄ , langai, durys jau buvo sudėti. Kur dėjo ieÅ¡kovė jo siunčiamus pinigus iÅ¡ Airijos jis nežino, nes name gyveno visi jos broliai ir sesės. Jis sutinka santuokÄ nutraukti tik dėl abiejų kaltės, sutinka, kad vaikas gyventų su motina, dėl iÅ¡laikymo sumos kaip nuspręs teismas, tačiau Å¡iuo metu jis yra bedarbis, gyvena pas mamÄ , ieÅ¡kosi darbo, dėl bendravimo su vaiku taip pat sutinka, nesutinka tik dėl to 1,40 ha žemės sklypo.

IeÅ¡kovė sako, kad iÅ¡važiuojant pirkti žemės, jis pasiėmė piniginę iÅ¡ spintelės, o kad piniginė buvo tuščia. Žemę pirko ir pinigus mokėjo mama. Jis supranta, kad žemė įregistruota jo vardu, bet mama norėjo, kad jų jaunai Å¡eimai bÅ«tų kuo geriau, jauniems Å«kininkams bÅ«davo visokios privilegijos. Pateikia teismui apžiÅ«rai Å«kininko pažymėjimÄ . Jis tikrai negirtaudavo, grįžęs iÅ¡ darbo Å¡erdavo gyvulius, prižiÅ«rėdavo vaikÄ , prineÅ¡davo malkų.

Smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę niekada nėra naudojęs. Jis nedraudė ieÅ¡kovei pasiimti jos daiktų, prisidėjo kelis lagaminus. IeÅ¡kovei kompensacijÄ už žemę siÅ«lė 2000 litų, o kiek verti penki žemės sklypai nesidomėjo, nežino, neturi kompiuterio. Už žemės nuomÄ per metus iÅ¡ vieno žemės sklypo gauna 180 litų, iÅ¡ viso nuomoja du žemės sklypus, ir už kitÄ sklypÄ gauna 60 litų nuomos mokesčio per metus. Dar sumoka žemės mokestį valstybei. Pats žemės nedirba, nes neturi technikos.

Su žmona kartu pragyveno 9 metus, nežino, kaip įvertinti, kiek žmona per tuos metus užgyveno.             Nepilnametis G. N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jam 11 metų, kad gyvena su mama Norvegijoje, kad eis į 7 klasę, kad mokslas sekasi gerai, kalba norvegiÅ¡kai, turi draugų. Su mama jam nieko netrÅ«ksta, laisvalaikiu lanko futbolo treniruotes, eina į baseinÄ . Jam patinka futbolas, važinėja į varžybas, yra vartininkas. Nori gyventi su mama, o su tėčiu nenori, nes prie mamos yra pripratęs, supranta vienas kitÄ .

Su tėčiu bendrauja mažai, tik kai buvo susitikę pas močiutę, pasisveikino ir atsisveikino, tėtis daugiau nieko nesakė, neklausė, kaip sekasi, jis jo irgi neklausė kaip sekasi. Su tėčiu bendrauja tik kai grįžta pas močiutę, bet labai retai, nes metuose grįžta tik du ar tris kartus, kai bÅ«na atostogos. Su tėčiu Å¡iais metais nebuvo susitikę, tik su tėčio močiute. Nebenori važiuoti pas tėčio močiutę, nes močiutė klausinėjo, kaip sekasi mamai, su kuo gyvena, neklausinėjo apie jį, o klausinėjo apie mamÄ , o jis norėtų, kad daugiau bendrautų su juo.

Nori gyventi su mama, nes ji rÅ«pinasi juo, viskÄ nuperka, nuveža į varžybas, treniruotes, o paskui parveža. Mokykloje mama perka pienÄ , mama perka rÅ«bus, jis turi kompiuterį, telefonÄ , naudojasi internetu ir už viskÄ moka mama. Mokykloje už knygas, pratybas mokėti nereikia, tik reikia nusipirkti kuprinę, penalÄ , sportinę aprangÄ . Per tuos metus kol su mama gyvena Norvegijoje, tėtis jam nieko nenupirko, jokios dovanos nenupirko. Jis norėtų dažniau susitikti ir bendrauti su tėčiu, tačiau norėtų, kad bendraujant kartu bÅ«tų ir mama.

Mama nedraudžia jam bendrauti su tėčiu. Å iandien buvo susitikęs su tėčiu, tačiau tėtis nieko su juo nekalbėjo, tik močiutė kalbėjo.            Liudytoja A. Č. teismo posėdyje parodė, kad ieÅ¡kovė yra jos buvusio vyro dukterėčia ir jos bendrauja iki Å¡iol, nes jų vaikai yra panaÅ¡aus amžiaus ir taip pat bendrauja. IeÅ¡kovę ir atsakovÄ Å¾ino nuo jų santuokos pradžios, nes jie dažnai nuvažiuodavo į V. ir grįžtant užsukdavo į B. pas L.

IÅ¡ pradžių L. ir M. gyveno normaliai, praėjus gal porai metų po santuokos M. pradėjo iÅ¡gėrinėti. Mano, kad jų santuoka iÅ¡iro tik dėl M., nes jis dažnai užtrukdavo darbe, iÅ¡tisai atsirasdavo nauji draugai, iÅ¡gėrinėjimai, dėl alkoholio vartojimo. M. mažiau pradėjo rÅ«pėti vaikas, vėliau ir rečiau grįždavo namo, dažnai L. pasiėmusi maÅ¾Ä vaikÄ važiuodavo jo pasiimti parsivežti iÅ¡ darbo. Ji girdėjo, kad sakoma, jog L. neleidžia bendrauti su vaiku, tačiau tai netiesa, nes jos vaikas su L. vaiku bendrauja Skype, kompiuteriu, jai nesuprantama, kaip tėvas neranda bÅ«do bendrauti su vaiku.

Dėl bendro Å«kio vedimo ji gali pasakyti, kad L. visÄ laikÄ bÅ«davo namuose ir visus namų Å«kio darbus dirbdavo ji, nuveždavo pienÄ , nebÅ«davo laiko „grožybėms“, ir kai M. dirbo Airijoje, L. rÅ«pinosi visu Å«kiu, vaiku, norėjo gyventi Å¡eimoje, niekas iÅ¡ kaimo negalėtų pasakyti, kad L. nesirÅ«pino vaiku, kad buvo netvarkinga. L. ir M. gyveno B. kaime. NamÄ nupirko M. mama ir visa giminė žinojo, jog su sÄ lyga, kad jie susitaupys pinigų ir atsipirks, dėl to M. važiavo į AirijÄ , o L. važiavo dirbti į NorvegijÄ .

Buvo kalbėta, kad namas pirktas jiems, kad išsipirks, sėdint šeimos rate tai girdėjo iš M. mamos. Bet paskui ji sužinojo, jog mama atsisakė imti pinigus, pasakė, kad tegul būna nupirkta iš jos pusės. Kol gyveno L., buvo statomas garažas, priestatas, židinys, dedami langai iš tų šeimoje bendrai uždirbtų pinigų, o kuris tenai daugiau, kuris mažiau įnešęs pinigų negali pasakyti, nes jų pinigų neskaičiavo. L. namuose jai teko lankytis dažnai. Matė, kad buvo nupirktas naujas šaldytuvas, miegamojo baldai, tvarkėsi gražiai, pirkosi baldus, buitinius daiktus, gyveno normaliai.

L. dirbo apie pusę metų prieÅ¡ dekretines atostogas buhaltere (pusė etato) ir po gimdymo gavo vaiko auginimo paÅ¡alpÄ . L. nebuvo iÅ¡laikytinė, užsidirbo, važiuodavo į talkas. L. buhaltere dirbo individualioje įmonėje, dirbo santuokos metu. M. tikrai buvo iÅ¡važiavęs dirbti į AirijÄ pas L. mamos brolį, atrodo, kad apie metus laiko M. dirbo Airijoje. M. iÅ¡ Airijos atsiųsdavo pinigų, o L. rÅ«pinosi statybomis, remontu. Gali pasakyti, kad iÅ¡ gero vyro nė viena moteris neiÅ¡eina, o L. dėl M. girtuokliavimo pas savo mamÄ buvo išėjusi kokius tris ar keturis kartus, bet M. visada rasdavo keliÄ ir praÅ¡ydavo L. grįžti, nes jam blogai.

L. ne vienÄ kartÄ yra grįžusi pas M., kad gyventi. L. ji pažįsta nuo 1997 metų ir iÅ¡ viso nematė jos iÅ¡gėrusios, o be to ji buvo amžinas vairuotojas, iÅ¡silaikė teises ir iÅ¡ Å¡eimos Å¡venčių visus iÅ¡vežiodavo. M. girtÄ yra mačiusi dažnai, po darbo, nes yra mačiusi, kaip L. ne vienÄ , ne du ir ne penkis kartus yra važiavusi parvežti girto M. Per didžiuosius darbymečius M. gerdavo, kad ir kiekvienÄ dienelę, bÅ«davo tokie atvejai. Nereikėdavo tenai bÅ«ti ir matyti, vaikas pasakydavo, kad tėtis girtas.

Vaikui buvo kokie du metai, pasakydavo, kad tėtis girtas. Pasitaikydavo tokie atvejai, kad užvažiuodavo pas L., o M. girtas miega, karvė verÅ¡iuojasi, o M. negali prikelti, tai kviečiasi kaimynus, kad padėtų. L. norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , grįždavo pas M. Jai nėra žinoma dėl kokių dalykų L. galutinai paliko M., bÅ«tent sausio pirmÄ . Namas, kurį nupirko M. mama buvo paprastas senovinis mÅ«rinis namas, be patogumų. Paskui L. gyvenat su M., buvo sudėti langai, pastatytas priestatas su tikslu įsivesti kanalizacijÄ .

M. bÅ«nant Airijoje, buvo pradėtas statyti garažas, pastatė židinį, nusipirko kompiuterį. Prie namo dirbdavo ir samdyti, ir praÅ¡yti darbininkai, o pinigai buvo ir už parduotus gyvulius, ir M. atsiųsti iÅ¡ Airijos. Namo remontu rÅ«pinosi L., dirbo ir M.. Nei M. mamos, nei patėvio ji tenai nėra sutikusi, net bulviakasyje nėra sutikusi, o M. senelius sutikdavo, nes senelis atvažiuodavo su traktoriumi padėti. Kai ji gyveno Pakruojyje, dažnai važiuodavo pas vyro mamÄ V. kaime, o jų giminė yra labai vieninga, vienas už kitÄ , vienas kitam padeda, todėl danai nuvažiuodavo pas L.

Namo remontas prasidėjo gal 2002 metais, nes L. vaikas buvo visai mažas, remontavo virtuvę, kambarį, o kitame kambaryje buvo pastatytas židinys, paruoÅ¡tos remontuoti sienos. Tame name jie apsigyveno 2002 metais, vaikas buvo visai mažas, remontus pradėjo nuo pat pradžių. GaraÅ¾Ä pasistatė, kai jų vaikui galėjo bÅ«ti kokie 6 metai. Pats M. sakė, kad jis su L. tvarkė, kokie meistrai statė. M. iÅ¡ pat pradžių buvo normalus, besirÅ«pinantis žmogus, neatrodė iÅ¡skirtinis, bet kuo tolyn ėjo „gražyn ir gražyn“, yra girdėjusi, kad L. netinka M., nes yra „biedna“.

Kaime tai žinojo visi, nes kaime vienas kitÄ pažįsta nuo galvos iki kojų, tai girdėjo iÅ¡ kaimynų. L. su M. augino jaučius, kuriuos parduodavo, augindavo kiaules, laikė karves, L. veždavo pienÄ . Ji nežinojo, kad M. Å«kininkauja, kad yra jaunas Å«kininkas, tik Å¡iandiena prieÅ¡ teismÄ M. mama pasakė, kad M. ruoÅ¡iasi Å«kininkauti. M. dirbo žemę, nes jo senelis turi daug technikos, atvažiuodavo su traktoriumi suarti, nuÅ¡ienaudavo. Žinojo, kad M. padėdavo močiutė. Senelis su technika viskÄ apdirbdavo, gal padėdavo ir pinigais, to nežino, nematė, kad bÅ«tų davę.

Ji negali pasakyti, kuris dirbo daugiau, kuris mažiau, tačiau labai daug darbų dirbo L., nes ji būdavo namuose, jai tikrai tų darbų teko daugiau, nes M. dirbo bendrovėje. Žemę suarti, apdirbti padėdavo M. senelis, bet dar yra kasdieninis darbas, šėrimai, jaučių girdymas. Namų ūkiui pirkti daiktai buvo perkami iš bendrų šeimos pinigų, nes ji matė, kaip nupirko kompiuterį, o iš kur buvo paimti pinigai niekas negali matyti, L. pati išsiimdavo iš savo piniginės, nemokėjo močiutė.

           Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieÅ¡kovės sesuo, todėl gali pasakyti, kad sesers santuoka nutrÅ«ko dėl to, kadangi jos vyras daug gėrė. Ji gyveno netoli sesers ir matydavo, kaip jis iÅ¡važiuodavo iÅ¡ namų, mažai padėdavo, todėl sesuo iÅ¡ jo buvo išėjusi ne vienÄ kartÄ ir jo praÅ¡ymu, pasižadėjus daugiau negerti vėl grįždavo pas vyrÄ . Pamačiusi, kad jis nesikeičia, jį galutinai paliko ir iÅ¡ jo išėjo. Ji gyveno pas mamÄ kitame kaime, tačiau dažnai bÅ«davo pas seserį, nes padėdavo pažiÅ«rėti vaikÄ , kai sesuo iÅ¡eidavo prie gyvulių, kurių laikė daug.

Sesers namuose darbo bÅ«davo daug, atvažiuodavo padėti nuravėti daržų, o kai vyras gerdavo, negrįždavo, ji viena viskÄ dirbdavo. Ji buvo iÅ¡vykusi į AirijÄ ir su atsakovu teko kartu gyventi, nes pradžioje darbo neturėjo, ieÅ¡kojosi, todėl teko kartu gyventi, paruoÅ¡davo jam valgyti. Airijoje kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio bÅ«davo gėrimas, atsakovas gerdavo vienas, kartais su draugais. Airijoje jis iÅ¡buvo nepilnus metus, nebebuvo darbo ir iÅ¡vyko namo. Sesuo laikydavo karves, kiaules, visÄ laikÄ nuo pat santuokos pradžios, o kol jis buvo Airijoje, ji viena prižiÅ«rėjo Å«kį, jis jai siųsdavo pinigus ir L. tvarkydavo visÄ namÄ .

Grįžusi namo su seserimi ne vienÄ kartÄ važiavo kartu padėti iÅ¡sirinkti namui duris. Sesuo namui sudėjo duris, langus, pastatė priestatÄ iÅ¡ namo galo. Užauginti gyvuliai buvo parduodami ir už gautus pinigus pirkosi baldus ir tvarkėsi namuose. Išėjus L., viskas liko namuose, ji pasiėmė tik vaiko lovÄ , išėjo visiÅ¡kai be nieko, nes vyras jai nieko nedavė, net kompiuterio vaikui nedavė. Airijoje ji buvo gal 2005 metais. Atsakovas Airijoje apskritai neiÅ¡buvo vienerių metų, nes jis viename name gyveno su jos mamos broliu.

Jis siųsdavo žmonai pinigus, o kiek siųsdavo reikia klausti sesers, ji jos to neklausdavo. Pas seserį per savaitę ji lankydavosi po kelis kartus, nesako, kad kiekvienÄ kartÄ atsakovas bÅ«davo girtas, bet dažnai bÅ«davo girtas, net pas jų mamÄ atvažiuodavo girtas, nebegalėdavo vairuoti maÅ¡inos, kiek maÅ¡inų yra sudaužęs, sesė pati su mažu vaiku laikėsi teises, kad galėtų važiuoti, kad nebeiÅ¡daužytų visų maÅ¡inų. Sesuo su vyru gyveno B. kaime, namÄ pirkosi vyro mamos vardu, bet su sÄ lyga, kad, kai užsidirbs, atiduos pinigus ir namas bus perraÅ¡omas jų vardu.

Jai apie tai sakė sesuo ir jos vyras. Kiek ji žino, kad sesers vyras grįžęs užsidirbęs pinigų iÅ¡ Airijos, siÅ«lė mamai pinigus už namÄ , kad perraÅ¡ytų jų vardu, tačiau ji nebesutiko, apie tai jai sakė sesuo.            Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad jis yra veterinarijos gydytojas, gyvena V. kaime, puikiai pažįsta M. senelius, tėvus, pažįsta ieÅ¡kovės tėvus, seseris, brolius, dėdę. Su ieÅ¡kove juos sieja kaimyniÅ¡ki santykiai.

Jam teko M. šeimoje atlikti nemažai paslaugų, kurias užsakinėdavo jie arba M. močiutė, tačiau atsiskaitydavo su juo M. močiutė. Tokio atvejo, kad būtų atsiskaičiusi ieškovė, nepamena. Kiek jam yra žinoma, praktiškai jų šeimos gerove rūpinosi M. seneliai ir tėvai, kadangi jie buvo jauna šeima, M. dirbo bendrovėje. Kai jis nuvažiuodavo pas M. močiutę, ji sakydavo, kad M. augina paršelius, prieauglį, kad paaugins, kad nesirgtų, o paskui paaugintus atiduodavo jiems augintis toliau.

Kaip veterinarijos gydytojas gali pasakyti, kad ieÅ¡kovė nelinkusi prie gyvulių, nes yra girdėjęs, kad M. parlekia iÅ¡ darbo girdyti karvių. Per mėnesį iÅ¡ gyvulių pajamos yra labai menkos, galima tik prasimaitinti, o pelno turėti nelabai, nebent gyvulius pardavus, tada bÅ«davo pinigai. Jie pardavinėdavo gyvulius. Norint parduoti jautį, telyčiÄ reikia auginti pusantrų metų, kiaulę nuo pusės metų iki 8 mėnesių, kad bÅ«tų galima parduoti. Pardavus kiaulę 2008 m. kainomis buvo galima kukliai prasimaitinti pora mėnesių, o pardavus galvijÄ , prasimaitinti daugiau nei pusę metų.

Kiek žino M., kas liečia alkoholio vartojimÄ , tai ne daugiau nei statistinis, darbe konfliktų neturėdavo, darbe girtas nebuvo nustatytas, baustas nebuvo, o L. tetos, giminės yra konfliktiniai žmonės. M. teko keletÄ kartų matyti girtÄ susiėjimuose, o darbe girto nematė, kur jį praktiÅ¡kai matydavo beveik kiekvienÄ dienÄ , nes atvažiuodavo užsipilti kuro. N. namuose per metus jam tekdavo bÅ«ti po kelis kartus, nes du kartus per metus iÅ¡ gyvulių imdavo kraujÄ , skiepydavo, sėklindavo, gydydavo, maždaug kas du mėnesius apsilankydavo.

Nei su L., nei su jos giminaičiais niekada nekonfliktavo, nes yra ne tokios natÅ«ros žmogus. Tačiau iÅ¡ kaimo žmonių žino, kad L. giminė yra konfliktiÅ¡ka, ir pats yra matęs. L. nėra konfliktiÅ¡ka.            Liudytoja D. N. teismo posėdyje parodė, kad po vestuvių jaunieji apsigyveno pas M. senelius, gimė anÅ«kas. Jie nusipirko B. kaime namÄ su žeme, žemę iÅ¡ karto dovanojo sÅ«nui M., nes buvo jaunas Å«kininkas, galvojo, kad bus pragyvenimo Å¡altinis, o namÄ patys po truputį remontavo.

Kad L. nesÄ Å¾ininga, pamatė jau gimdymo namuose, nes nuvažiavus lankyti, L. pasakė, kad su visa pinigine jai pavogė pinigus, pasakius, kad reikia eiti sakyti, pasakė neiti, nes piniginė yra, smulkÅ«s pinigai yra, tik paėmė stambius pinigus. Visi tada suprato ir žinojo, kad netiesiogiai L. stengėsi padėti savo mamai, kuriai atidavė pinigus. Ji padarė klaidÄ , kad Å¡ito įvykio neužfiksavo. Nusipirkę namÄ , jie leido jame gyventi sÅ«nui su Å¡eima, pasamdė dažytojÄ Å . mokėjo pinigus, o L. rinkosi spalvas.

Jie augino runkelius, o pinigus atiduodavo jaunai Å¡eimai, nes tuo laiku jiems reikėjo. Seneliai užaugina prieauglį, priperka parÅ¡iukų, paaugina, kad gali net skersti, ir jiems atiduoda. BÅ«davo pinigėlių, bet greitai jų nelikdavo. Jie nupirko maÅ¡inÄ , padėjo seneliai. Buvo jauna Å¡eima, visko reikėjo, tačiau L. galėjo gyventi kukliau. L. Å¡ventes Å¡vęsdavo pas savo mamÄ , prisiruoÅ¡davo ir važiuodavo pas mamÄ , norėdavo padėti mamai. Kai tekėjo, L. pradžiai gyvenimo nieko neturėjo.

Susipykdavo su M., susikraudavo gyvulius ir iÅ¡važiuodavo pas mamÄ , tas važiuoja jos parsivežti, praÅ¡o močiutės pinigų, kad jau taika, jau gyvename, taip „žaidė“, juokino kaimÄ . Namo pirkimui ji ėmė paskolÄ , stengėsi padėti, norėjo, kad jie gyventų. Senelis davė savo kreditinę kortelę ir jie visÄ laikÄ naudojosi kortele. G. pradėjo lankyti mokyklÄ , o L. darbo neieÅ¡kojo, buvo paÅ¡tininko vieta, bet L. nėjo, nes visko užteko, jie rėmė iÅ¡ visų pusių, pirko baldus, miegamojo komplektÄ , L. pati iÅ¡sirinkdavo, nes jÄ laikė, kaip savo vaikÄ .

G. taip pat jie rengė, nusiveždavo į Å iaulius ir vaikas pats iÅ¡sirinkdavo, ko jam reikia. Pastoviai pas L. bÅ«davo jos sesės, broliai, labai negražiai suraÅ¡yta ant jos sÅ«naus, nes taip nebuvo, ji žino, kaip tenai buvo, žino ir pati L. Jeigu tas jos sÅ«nus bÅ«tų buvęs toks „monstras“ tai jie visi bÅ«tų iÅ¡silakstę. M. L. jau antras vyras, ji su patirtimi, nes gyveno Panevėžyje ir turėjo vyrÄ . Čia jokia paslaptis, L. išėjo pas savo vyrÄ , nes L. iÅ¡važiavo į NorvegijÄ pas mamÄ , gegužės mėnesį buvo jos jubiliejus ir G. atvažiavo, nes buvo grįžęs iÅ¡ mamos, M. paklausė gal turi nuotraukų, pasakė, kad turi.

G. pasakė, kad turi draugÄ P., papraÅ¡ius parodyti nuotraukas, vaikas paėmė ir iÅ¡ mobilaus iÅ¡trynė nuotraukas. Tada jie suprato, kad L. kažkÄ turi. Oficialios skyrybos įvyko per Naujus metus, nes L. M. nusivežė pas savo mamÄ , visi pasigėrė, M. pasigėrė, ar čia priežastis skirtis. Jie žinojo, kad L. turėjo kitÄ , ir netrukus iÅ¡ Norvegijos ji su tuo vyru grįžo, pasirodė kaime, nesislėpė, o jos mama ir močiutė sakė, kad „dabar turime turtingÄ Å¾entÄ â€œ.

Kaime visi tokius dalykus žino. Juokinga, kad jų užgyventas turtas, nebuvo tų pajamų, M. uždirbo mažai. Jie tikrai nebuvo kaip Å¡eima. VienÄ kartÄ atvažiavus vežti Å¡ieno, L. sako, kad eis ravėti burokų, jie atvažiavo talkon, o ji išėjo. Jeigu jie nebÅ«tų rėmę jų Å¡eimos, nebÅ«tų padėję seneliai, jie seniai bÅ«tų iÅ¡silakstę, nes L. reikėjo pinigų, nepritekliuje gyvenusi, iÅ¡ daugiavaikės Å¡eimos. Namo pirkimui ji ėmė paskolÄ , ėmė namo remontui, galvojo, kad jie gyvens, o iÅ¡ L. pusės nebÅ«davo jokios paramos, norėjo visko iÅ¡ katalogų.

M. iÅ¡gerdavo, nėra jis abstinentas, bet jis nėra alkoholikas, dirbo, neiÅ¡mestas iÅ¡ darbo. L. irgi nėra abstinentė, visi baliai bÅ«davo L. giminės pusėje. NamÄ ji pirko iÅ¡ uoÅ¡vės, nes iÅ¡siskyrė su pirmu vyru, ji buvo senutė, o įgaliojimÄ buvo paraÅ¡iusi dukrai O. K., kuri mamÄ atsivežė gyventi į Pakruojį. Su O. sutarė pirkti namÄ su žeme, ėmė paskolÄ ir nusipirko, remontavo. Tikisi, kad išėję į pensijÄ , tame name gyvens. Nupirkę namÄ kartu su žeme, žemę dovanojo M., o jos vyras turi 3 ha žemės V., kuriuos taip pat dirbo M., pajamas už žemę pasiimdavo jie (M. ir L.).

Atskirai namo ir žemės nupirkti nebuvo galima, nes pardavė kartu su žeme. Už namÄ ir žemę ji sumokėjo 9000 Lt, pinigus pervedė į O. sÄ skaitÄ . Su O. buvo sutarta 9000 litų suma, o banke reikėjo įneÅ¡ti grynų pinigų, kurių jie neturėjo, todėl buvo užraÅ¡yta didesnė suma. Prie namo pastatė priestatÄ , nes mirus M. tėvui, liko jo butas Pakruojyje, pardavė butÄ , M. ir sesuo pasidalino pinigus, o už tuos pinigus pirko priestatui plytas. IÅ¡ karto buvo pastatytas garažas, o priestatas vėliau.

Garažas buvo pastatytas iÅ¡ jų ir močiutės pinigų, nes močiutė duodavo pinigus už burokus, bÅ«davo deÅ¡imtimis tÅ«kstančių pinigai. Močiutė savo žemėje augina burokus, o L. niekada nepadėdavo ravėti burokų, M. padėdavo. L. nueidavo prie karvių, tačiau netrukus jos vėl rėkdavo, nuneÅ¡davo kibirÄ , bet gal reikėjo nuneÅ¡ti po tris kibirus, o ne kibirÄ . M. dirbo, aiÅ¡ku, kad ji šėrė kiaules, nesako, kad nešėrė. Prie žemės L. nesikiÅ¡davo, tik pasiimdavo pinigus.

Bijo sumeluoti, bet atrodo, kad gyvuliai buvo iÅ¡parduoti dar prieÅ¡ iÅ¡vykstant M. į AirijÄ , žino, kad L. gyvulius iÅ¡sivežė į V. ir be gyvulių grįžo į B., viskÄ pardavė, M. net nežino už kiek pardavė, nematė net pinigų. L. irgi buvo iÅ¡važiavusi uždarbiauti į užsienį, tačiau pinigų M. nesiųsdavo, jis nepraÅ¡ydavo jos pinigų, kam jam reikia, nes jis dirbo. Nežino ar M. neleido L. iÅ¡ namų pasiimti daiktų, kai 2010 metais jie iÅ¡siskyrė. Buvo pirmas ieÅ¡kinys ir jame nurodyta, kad pasidalino buitinę technikÄ , kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų kaltės, mano, kad tai buvo teisybė, o Å¡iuo atveju M. padarytas „monstru“.

Pirmas ieÅ¡kinys buvo teisingas, o Å¡is ieÅ¡kinys, kuris yra byloje nėra teisingas. Jai dokumentus įteikė ieÅ¡kovės advokatė B. kaime, nes jie visi tenai buvo. Ginčo nepavyko iÅ¡spręsti taikiai, kadangi ji ėmė paskolas, nusipirko, o dabar reikia atiduoti, žemė yra jos ir jai reikalinga. Gali patvirtinti, kad ieÅ¡kovės advokatė buvo tame name ir matė namÄ sutvarkytÄ , net plytelės yra sudėtos, tačiau viskÄ sutvarkė ji, nes kai L. su M. „iÅ¡silakstė“, name esantys daiktai buvo supeliję, namas liko tuščias prieÅ¡ remontÄ .

Ji sutinka, kad vaiko auginimas yra darbas, bet pinigų už tai nemoka. AnÅ«kui gyvenant Norvegijoje, ji jokių siuntinių nesiuntė, nes net adreso nežino, gal iÅ¡ tikrųjų adreso žinoti net nenorėjo. NamÄ pirko iÅ¡ uoÅ¡vės, bet jÄ atstovavo jos dukra K. Namas remontuoti buvo pradėtas, kai L. ir M. gyveno kartu. Pinigų už langus davė močiutė, tačiau L. pamirÅ¡davo net sumokėti, nes langai buvo pirkti iÅ¡simokėtinai. Jie visi dirbo, L. rinkdavosi, nes jai buvo duota pilna teisė, laisvė, bet pinigus visada duodavo jie.

Santuokos pradžioje tarp jų ir vaikų nebuvo tokio susitarimo, kad jie kažkada galės namÄ iÅ¡sipirkti, nebuvo net tokios kalbos. Kai vaikai gyveno tame name, iÅ¡ pradžių jie bÅ«davo ten dažniau, kiek kartų bÅ«davo per metus nežino, neskaičiavo, bet G. parsiveždavo, atveždavo, kasdavo bulves, veždavo Å¡ienÄ , neskaičiavo kiek kartų, daug kartų. IÅ¡ pradžių vaikai turėjo dvi karves ir parÅ¡iukų. Močiutė paaugindavo parÅ¡iukus, kad jau bÅ«davo galima skersti, jie dar kokį mėnesį pasiaugindavo, vienÄ pasipjaudavo, o kitus parduodavo.

Žino, kad augindavo bulius, o kiek tų gyvulių bÅ«davo neskaičiavo, augindavo tris ar keturias kiaules. Neneigia, kad L. neprižiÅ«rėjo Å«kio, nes M. dirbdavo, tačiau ji nedirbo jokio darbo. Kai L. iÅ¡vyko į užsienį, vyrÄ tenai susirado. Jai anÅ«kas pasakė, kad turi draugÄ P., L. Å¡eima kalbėjo, kad toks geras tas P. Ji pati jį matė kaime, nes L. jį labai greitai parsivežė į kaimÄ , matė juos kaime. Vaikai kartu nebegyvena nuo 2010 metų, o tÄ vyrÄ matė jau po to. Namo remontui ėmė 5000 litų paskolÄ , dėjo 10 langų, duris, langai buvo dedami palaipsniui, užteko 5000 litų, nes augino burokus, dėjo pinigus.

Vaikai augino gyvulius, parduodavo, o L. norai buvo dideli, pinigus kur dėdavo nežino, L. jų nepragerdavo, norėdavo daiktų iÅ¡ katalogų. Baldus pirko jie, viskas yra jų, nes vaikai pinigų neturėjo. Nupirktus žemės sklypus iÅ¡ karto padovanojo M., nes surašė pirkimo-pardavimo sutartis jo vardu, kad jis galėtų bÅ«ti jaunasis Å«kininkas. Dovanojimo sutarties neturi, bet taip buvo sutarta. Marti puikiai žino, kad ji į namÄ nėra įdėjusi nė vieno cento, nebuvo pajamų, iÅ¡ kur bus tas turtas.

L. neužgyveno jokio turto. Vaikui iÅ¡laikymÄ moka jie - seneliai, visada mokėjo ir moka, todėl, kad M. registruotas darbo biržoje, ne Å«kininkas, dabar nedirba žemės. BÅ«tų neiÅ¡važiavęs į užsienį, bÅ«tų dirbęs bendrovėje, nebÅ«tų iÅ¡irusi Å¡eima.            Liudytoja O. K. teismo posėdyje parodė, kad M. N. yra jos brolio sÅ«nus. M. N. motina D. N. iÅ¡ jos pirko namÄ su visa žeme B. kaime. NamÄ pardavė kartu su visa žeme. Namas ir žemė priklausė jos mamai, tačiau mama jai parašė įgaliojimÄ , kad galėtų tvarkyti dokumentus.

Už namÄ ir žemę ji gavo 9000 litų. Namo ir žemės pirkimo – pardavimo sutartis pas notarÄ tvarkė D. N. Kai D. rašė žemę M., tada jis pasirašė ant sutarčių. Dėl namo, žemės pirkimo D. ėmė paskolÄ ir jai sumokėjo. Pinigai buvo pravesti jai į sÄ skaitÄ . M. jai nieko nemokėjo, jos mamai taip pat nemokėjo. L. ji pažįsta tik iÅ¡ matymo, nebendrauja. Namo ir žemės pirkime L. nedalyvavo, o M. dalyvavo, kai reikėjo pasiraÅ¡yti žemės pirkimo sutartis, o daugiau dėl visko jos tarėsi su D.

D. pinigus pravedė į jos sÄ skaitÄ , tiksliai nebeprisimena, turbÅ«t pravedė tada, kai pasirašė sutartį. Nežino, kodėl sutartyje įraÅ¡yta kitokia suma, ji daugiau negavo, gavo tik 9000 litų. PrieÅ¡ perkant L. nebuvo atvažiavusi apžiÅ«rėti namo ir žemės. Pardavus namÄ , tenai paliko dujinę, lovÄ , spintÄ , virtuvėje stalÄ , daug malkų, nes neturėjo kur parsivežti ir pasidėti. Daugiau kažkada jie buvo užvažiavę į tÄ namÄ , L. rado namuose, namas nebuvo pasikeitęs, kambarys buvo iÅ¡tapetuotas, virtuvėje tikrai tebestovėjo tas pats stalas, o kas buvo kituose kambariuose nežino, nes po juos nevaikščiojo.

                     Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad M. N. yra jo posÅ«nis, L. N. yra M. žmona, su M. mama jis gyvena neregistruotoje santuokoje ir žino, dėl ko yra pakviestas į teismÄ , yra skaitęs ieÅ¡kinį ir davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip liudytoja D. N.               IÅ¡ santuokos liudijimo (8 b. l., I t.) matyti, kad 2001 m. gegužės 26 d. Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje buvo sudaryta santuoka tarp M.

N. ir L. M. (N.).  Iš vaiko gimimo liudijimo (9 b. l., I t.) matyti, kad G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, ir kad jo tėvai yra M. N. ir L. N..Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (10-17 b. l., I t.) matyti, kad santuokos metu, 2002-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3311 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3313 yra įgyti penki žemės sklypai, esantys B. kaime, Pakruojo rajone: 1,4000 ha ploto, 0,2200 ha ploto, 0,3500 ha ploto, 0,7800 ha ploto ir 0,2500 ha ploto, kurie įregistruoti M.

N. vardu.IÅ¡ Valstybės įmonės „Regitra“ pažymų (19, 20 b. l., I t.) matyti, kad M. N. vardu yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1986, ir L. N. vardu yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1987. IÅ¡ praÅ¡ymo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytų 2012-09-20 (21, 22-23 b. l., I t.) matyti, kad ieÅ¡kovė buvo suraÅ¡iusi dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovas nesutiko, nes ant praÅ¡ymo yra jo ranka užraÅ¡yta, kad susipažino ir nesutinka, bei dar iÅ¡ vienos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos 2013-04-25 (131-132 b. l., I t.) matyti, kad ieÅ¡kovės iniciatyva buvo dar kartÄ siÅ«lyta santuokÄ nutraukti bendru sutikimu, tačiau atsakovas M.

N. parengiamojo teismo posėdžio pertraukos metu nesutiko su pasiÅ«lytomis sutarties sÄ lygomis (135 b. l., I t.). IÅ¡ Sodros duomenų bazės pažymų (31, 32, 33, 34 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. nedirba ir jokių pajamų negauna, kad yra dirbęs 2011 metų gegužės mėnesį, įsigijęs verslo liudijimÄ .IÅ¡ darbo biržos pažymos (51 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. nuo 2012-09-24 yra registruotas darbo biržoje, iÅ¡mokų negauna.IÅ¡ banko „Swedbank“, AB pažymų (52, 113 b. l., I t.) matyti, kad iÅ¡ liudytojo A.

P. banko sÄ skaitos nuo 2010-06-28 iki 2012-11-23 bei nuo 2012-12-23 iki 2013-03-23 kas mėnesį yra nuraÅ¡oma ir pervedama po 200 Lt L. N. G. N. iÅ¡laikymui. IÅ¡ anglų kalba pateiktų pinigų siuntimo kvitų (53, 54, 55, 56, 57, 58 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. iÅ¡ Airijos siuntė L. N. 10 kartų po 200 eurų ir vienÄ kartÄ 500 eurų.IÅ¡ nurodymų pervesti grynuosius pinigus (58, 5, 62 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. pervedė į L. N. sÄ skaitÄ 300 Lt – 2010-03-18, 300 Lt – 2010-02-18 ir 300 Lt – 2010-05-19.IÅ¡ banko indėlio – vaikų indėlio sutarties, kasos pajamų orderių ir banko pažymos (60, 61, 114, 116, 117 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M.

N. atidarė sÄ skaitÄ banke nepilnamečio sÅ«naus G. N. vardu, įnešė į jÄ 700 Lt ir sÄ skaitos likutis 2013-04-17 yra 744,45 eurų.IÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados (63 b. l., I t.) matyti, kad skyrius bendravo su atsakovu M. N., kuris nurodė, jog senokai su sÅ«numi nebendrauja, nes neleidžia vaiko motina, tačiau dėl Å¡ios problemos jis niekada nesikreipė į jokias institucijas, jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, tačiau pageidautų, kad bÅ«tų nustatyta lankstesnė bendravimo su sÅ«numi tvarka, taip pat pripažino pareigÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų ir sutinka, kad bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas, tačiau jo netenkina praÅ¡oma iÅ¡laikymo suma.

Skyriaus nuomone, nustačius nepilnamečio G. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina L. N., vaiko interesai nebus pažeisti, ir skyrius pritaria ieÅ¡kinio reikalavimui dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡ jo tėvo priteisimo.IÅ¡ mokėjimo pavedimų (71, 120 b. l., I t.) matyti, kad 2002-07-09 D. N. pervedė 9000 Lt O. K. už perkamÄ gyvenamÄ namÄ pagal 2002-05-28 sutartį. IÅ¡ notarės Nijolės Daubarienės liudijimo (74 b. l., I t.) matyti, kad AB bankas „Hansa LTB“ Pakruojo KAP pervedė į O.

K. priklausančiÄ sÄ skaitÄ 9000 Lt, kuriuos D. N. buvo skolinga jai už E. N. priklausiusio žemės sklypo su jame esančiais pastatais Pakruojo rajone, B. kaime, pardavimÄ .IÅ¡ privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto (75, 76 b. l., I t.) matyti, kad 2002-05-28 E. N., veikianti per O. K., pardavė D. N. 0,15 ha žemės sklypÄ su jame esančiu gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, tvartu, daržine, viraline, garažu, malkine, Å¡iltnamiu ir pirtimi, esančiais B. kaime, Pakruojo rajone, už 13000,00 Lt, iÅ¡ kurių 4000,00 Lt pirkėja sumokėjo prieÅ¡ sudarant sutartį, o likusius 9000,00 Lt perves AB bankas „Hansa LTB“ Pakruojo KAP, bei šį turtÄ perdavė.

IÅ¡ privačios žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto (77, 78 b. l., I t.) matyti, kad 2002-05-28 E. N., veikianti per O. K., pardavė M. N. 0,25 ha ploto, 0,78 ha ploto, 0,35 ha ploto, 1,4 ha ploto ir 0,22 ha ploto žemės sklypus, esančius B. kaime, Pakruojo rajone, už 2000,00 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjai prieÅ¡ sudarant sutartį bei šį turtÄ perdavė.IÅ¡ kredito sutarties (121-130 b. l., I t.) matyti, kad 2002-06-28 AB bankas „Hansa LTB“ suteikė D.

N. 9000,00 Lt kreditÄ gyvenamojo namo su žemės valda, esančio B. kaime, Pakruojo rajone, pirkimui.IÅ¡ ieÅ¡kovės L. N. pateiktų dokumentų su vertimu į lietuvių kalbÄ (89-108 b. l., I t.) matyti, kad L. N. gauna nuo 2012-06-01 įprastÄ vaikų socialinį draudimÄ vienam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), per mėnesį 970 NOK, kad moka už sÅ«naus treniruotes dalyvavimui futbolo komandoje metų sezonui 600 NOK, kad G. N. yra R. mokyklos mokinys ir lanko 6 klasę, kad L. N. ir G. N. yra suteikta teisė bÅ«ti (laikinai gyventi) Norvegijoje, L.

N. gaunamas atlyginimas, kad moka mokestį už pienÄ sÅ«naus lankomai mokyklai, kad moka už internetÄ .           Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovė Giedrė Židonienė palaikė raÅ¡tu teismui pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad L. N. ir M. N. Å¡eima skyriui nebuvo žinoma teikiant iÅ¡vadÄ , todėl bendravo tiesiogiai. Paskutinio bendravimo metu, tai buvo Å¡ių metų liepos 15 d. priėjo galutinės iÅ¡vados. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo problemų, nes G. iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad nori gyventi su mama.

Dėl bendravimo su vaiku turėjo pamÄ stymų, tačiau priėjo iÅ¡vados, kad mama kiekvienÄ kartÄ grįždama į LietuvÄ informuos tėvÄ , kad grįžta. M. pripažino savo problemÄ dėl bendravimo su vaiku, nes jam dabar yra labai sunku, nes po tam tikro laiko susitikti ir bendrauti, atrasti tam tikrus sÄ lyčio taÅ¡kus, tačiau pokalbio metu paaiÅ¡kėjo, jog jis dės visas pastangas, kad bÅ«tų atstatyti jo ir vaiko santykiai. Mano, kad Å¡iuo metu priimti bendri tėvų sprendimai atitinka mažamečio G.

N. interesus, yra patenkinami ir mano, kad Å¡iais klausimais problemų nėra.            Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimÄ konstatuoja, kad ieÅ¡kovės L. N. ieÅ¡kinys atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl santuokos nutraukimo. Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas reiÅ¡kia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visÄ Å¡eimÄ . Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada, tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali prieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Lojalumas kartu reiÅ¡kia protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurių neįmanomas Å¡eimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktÄ profesijÄ , užsiėmimÄ , pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos Å¡eimos teisių ir interesų. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu įrodinėjo atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nurodydama, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto prieÅ¡ jÄ naudojimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima, sÅ«numi, kuriuo jis ir dabar nesidomi, nesikalba, ignoruoja, neatsakydamas į sÅ«naus skambučius.

Dėl atsakovo girtuokliavimo ji net keletÄ kartų buvo išėjusi iÅ¡ namų gyventi pas savo mamÄ , bet atsakovo praÅ¡oma, patikėjusi jo pažadais, kad viskas bus kitaip, sugrįždavo atgal į namus pas atsakovÄ , bet praėjus kuriam laikui, jis savo pažadus pamirÅ¡davo ir jų netesėdavo. Savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo ji nemato, nes visada rÅ«pinosi namais, sÅ«numi, prižiÅ«rėjo visÄ namų Å«kį ir stengėsi bei norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo sutiko ir neprašė skirti termino susitaikyti, tačiau nesutiko, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės, nes jis dirbo bendrovėje, buvo iÅ¡vykęs dirbti į AirijÄ , Å¡eima gyveno iÅ¡ jo gaunamo uždarbio, jis taip pat prižiÅ«rėjo namų Å«kį, nebuvo girtuoklis, niekada nenaudojo smurto prieÅ¡ žmonÄ , visada rÅ«pinosi sÅ«numi ir nori su juo bendrauti, bet tam trukdo ieÅ¡kovė, keldama įvairius reikalavimus dėl bendravimo, be to, ieÅ¡kovė be jokio pagrindo paliko Å¡eimÄ ir išėjo, todėl praÅ¡o pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis nežino dėl ko jų santuoka iÅ¡iro ir iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad iÅ¡iro dėl abiejų kaltės.  IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto prieÅ¡ jÄ naudojimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima, kadangi tam pagrįsti konkrečių įrodymų nepateikė, o tik rėmėsi savo teiginiais.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pripažino, kad gyvendami santuokoje, jie norėdami geriau gyventi, turėjo Å«kį, augino gyvulius pardavimui, parduodavo pienÄ , abu važiavo dirbti į užsienį. Taip pat abu pripažino, kad santuoka yra iÅ¡irusi, kadangi nuo 2010 m. sausio 1 d. jie kartu nebegyvena, nebeveda bendro Å«kio, nepalaiko jokių santuokinių ir Å¡eimyninių santykių, nė vienas nepageidavo taikytis ir iÅ¡saugoti santuokÄ .Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo požiÅ«riai į sutuoktinių pareigas Å¡eimoje, lojalumÄ vienas kitam nebuvo tinkamai suderinti tarpusavyje ir tam turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesys.

Gyvenant kartu iÅ¡ryÅ¡kėję charakterių skirtumai, kas buvo akivaizdu ir bylos nagrinėjimo metu, skirtingi požiÅ«riai į atskirų Å¡eimos problemų sprendimÄ , santarvės ir tarpusavio supratimo tarp Å¡alių nebuvimas, abipusis sutuoktinių nepakantumas bei buitiniai nesutarimai galutinai suardė Å¡eimÄ , todėl jų santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir jiems toliau bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ neįmanoma. Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d., teismas konstatuoja, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra nutrauktina, paliekant abiems sutuoktiniams jų santuokines pavardes.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.Ä®vertinus Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, jų žodinius argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.116-3.127 str., nustatyta, kad sutuoktiniai L. ir M. N. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo ir turėjo tokį dalijamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 1,4000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, 0,2200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 970 Lt, 0,3500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, 0,7800 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3200 Lt, 0,2500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, esančius B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, įgytus 2002-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3311, už 2000,00 Lt, įregistruotus M.

N. vardu. Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. yra preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobÅ«dis. Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpcijÄ , privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. iÅ¡vardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali bÅ«ti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobÅ«dis, vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikÅ¡mingi faktai, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o žemės sklypus nusipirko 2002-05-28, taigi, turtas įgytas santuokos metu. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu praÅ¡o jai priteisti vienÄ Å¾emės sklypÄ â€“ 1,4000 ha ploto, o visus kitus keturis žemės sklypus priteisti atsakovui. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė visus žemės sklypus palikti jam kaip nedalintinÄ turtÄ , kadangi Å¡is turtas įgytas už jo asmenines ir jo mamos dovanotas lėšas.

Atsakovas ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neginčijo, nes nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio su pagrįstais reikalavimais, nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos metu nupirkti žemės sklypai yra įgyti už jo asmenines lėšas ar jo mamos dovanotas lėšas, kadangi nebuvo pateikti jokie pinigų turėjimo, dovanojimo ar dar kokie dokumentai. PrieÅ¡ingai, atsakovas pats pateikė į bylÄ Å¾emės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktÄ , kurie patvirtina, kad atsakovas M.

N. 2002-05-28 iš E. N., veikiančios per O. K., iki sutarties sudarymo, sumokėjęs pardavėjai 2000,00 Lt, nupirko aukščiau minėtus penkis žemės sklypus, esančius B. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajone. Ši žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta Pakruojo rajono notarų biure ir patvirtinta notarės Nijolės Daubarienės, sutartis yra galiojanti, nėra pakeista, nėra pripažinta negaliojančia ar kitaip nuginčyta ir nėra ginčijama. Šios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu, žemės sklypai buvo įregistruoti Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registre.

Atsakovo mama liudytoja apklausta D. N. nurodė, kad tie žemės sklypai buvo pirkti kartu su 0,15 ha ploto žemės sklypu su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, taip pat esančiais B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, kuriuose po santuokos sudarymo gyveno ieÅ¡kovė su atsakovu, už jai iÅ¡ banko suteiktÄ 9000 Lt kreditÄ , kuriuos bankas pervedė O. K., ir kad daugiau jokie pinigai pagal tas sutartis nebuvo sumokėti, o sutartyse nurodytos sumos yra fiktyvios, susitarus su banku, kadangi bankui reikėjo įneÅ¡ti grynų pinigų, o jie neturėjo.

TÄ patį patvirtino liudytoju apklaustas atsakovo patėvis A. P. bei liudytoja O. K.. Å ių liudytojų parodymai atmestini, kadangi jie prieÅ¡tarauja byloje esantiems nenuginčytiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Be to, liudytojų D. N. ir A. P. parodymai atmestini dar ir kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, duoti subjektyviai, nes D. N. ir A. P. yra atsakovo mama ir patėvis, davė parodymus, susipažinę su bylos dokumentais, kÄ teisme abu patvirtino.IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad turtas buvo įsigytas, sumokant grynus pinigus, esant Å¡alims santuokoje ir tai laikytina bendrÄ ja ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokine nuosavybe.

Dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3.88 str. 2 d.). Todėl santuokoje įgyti žemės sklypai Å¡alims dalintini beveik lygiomis dalimis pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jai priteisiant mažesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, už kuriÄ ji piniginės kompensacijos nepraÅ¡o.

IeÅ¡kovė ir atsakovas santuokoje dar įsigijo du automobilius: Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintÄ 1987 m., 100 Lt vertės, ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintÄ 1986 metais, 100 Lt vertės, dėl kurio padalinimo tarp jų ginčo nebuvo, todėl Å¡is turtas padalintinas pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ .           Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo.           IeÅ¡kovė ir atsakovas nenurodė jokio santuokoje įgyto ir dalintino kilnojamojo turto.Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.           Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d.

įtvirtintÄ pareigÄ saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina užtikrinti vaikų teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 str. pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.).

Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 str. 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimų, nepilnamečio vaiko nuomonės teismo posėdyje, institucijos iÅ¡vados bei byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp Å¡alių ginčas dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nes sÅ«nus gyvena su mama (ieÅ¡kove) Norvegijoje, yra prie jos prisirišęs, lanko mokyklÄ , lanko futbolo komandos treniruotes, jam yra sudarytos visos reikiamos sÄ lygos augti, vystytis ir tobulėti, jis turi galimybę elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis bei visų atostogų metu grįždamas į LietuvÄ bendrauti su tėvu (atsakovu), todėl nepilnamečio G.

N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. N.           Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.           Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. numato, kad vaikui bÅ«tinai turi bÅ«ti suteikiama galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuoti savo pažiÅ«ras.

Lietuvos Respublikos CK 3.177 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.Ginčus dėl vaikų teismas turi spręsti vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų tarpusavio santykius, jų elgesį, gyvenamÄ jÄ vietÄ , materialines sÄ lygas, kitų Å¡eimos narių pažiÅ«ras bei santykius su vaiku.Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio sÅ«naus su jo tėvu (atsakovu) bendravimo tvarkÄ , kad tėvas su sÅ«numi bendrauja vaiko sutikimu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ dvi savaites raÅ¡tu arba elektroninio ryÅ¡io priemonėmis suderinęs susitikimų laikÄ ir vietÄ .

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nurodė, jog jokio ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi tarp jų nėra, atsakovas Å¡io ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo neginčijo, nepilnametis G. N. teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ savo pozicijÄ , jog norėtų dažniau susitikti ir bendrauti su tėčiu, tačiau norėtų, kad tame bendravime kartu bÅ«tų ir mama, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, duodama iÅ¡vadÄ , nurodė, jog tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaiku ginčo nėra, ieÅ¡kovė pažadėjo kiekvienÄ kartÄ , grįždama į LietuvÄ , apie grįžimÄ informuoti atsakovÄ , kÄ ieÅ¡kovė patvirtino teismo posėdžio metu.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkintinas.            Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.Motinos ir tėvo pareiga rÅ«pintis vaikais, auklėti juos ir iÅ¡laikyti kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamÄ kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

AnalogiÅ¡kai nacionalinėje teisėje – tiek Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų iÅ¡­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tikslas – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų porei­kiai ir in­te­re­sai yra pagrindiniai kri­te­ri­jai, nulemian­tys iÅ¡­lai­ky­mo dy­dį ir for­mÄ . Vaikų iÅ¡laikymo dydis nulemtas iÅ¡laikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jų visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi, kurį privalo užtikrinti iÅ¡imtinai vaiko tėvai. Jei tė­vų turti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bÅ«­ti nusta­ty­tas mak­si­ma­liai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iÅ¡­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iÅ¡­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bÅ«­ti­nus vai­ko poreikius.

BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vai­kui iÅ¡­lai­ky­mÄ bÅ«­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pri­pa­Å¾in­ti­nas bÅ«­ti­nu minima­lios mėne­si­nės al­gos dy­džio iÅ¡­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iÅ¡laikymo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­Å¾vel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mėne­sio iÅ¡­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bÅ«­ti ma­Å¾es­nė už vie­nÄ mi­ni­ma­liÄ mė­ne­sio al­gÄ (MMA).

Tuo atveju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­Å¾es­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iÅ¡­lai­ky­mÄ , ta­Äiau iÅ¡­lai­ky­mo dy­dis, atsi­Å¾vel­giant į kon­kre­Äias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bÅ«­ti ma­Å¾es­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. IÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteisiamas ir iÅ¡ tėvo (motinos), gaunančio tik minimaliÄ mėnesio algÄ , senatvės pensijÄ ar kitokias minimalias pajamas.

Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžiui, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atleisti tėvÄ (motinÄ ) nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma ir dydis negali bÅ«ti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tei­sė rei­ka­lau­ti iÅ¡­lai­ky­mo at­si­ran­da ta­da, kai vai­ko tė­vas ar mo­ti­na ne­be­vyk­do sa­vo pareigos ma­te­ria­liai iÅ¡­lai­ky­ti ne­pil­na­me­Äius vai­kus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.194, 3.196 str., ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai. Kadangi tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, sÅ«nus gyvena ir toliau gyvens su motina, jo poreikiai nuolat auga, kadangi jis lanko mokyklÄ , žaidžia futbolo komandoje, lanko baseinÄ , bendrauja su klasės draugais, ieÅ¡kovė dirba ir visapusiÅ¡kai sÅ«numi rÅ«pinasi bei jį iÅ¡laiko, atsakovas, padedamas patėvio, kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui perveda į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ po 200 Lt, nes pats yra bedarbis ir savo pajamų neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas, be to, įvertinant tai, kad vie­no mė­ne­sio iÅ¡­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bÅ«­ti ma­Å¾es­nė už vie­nÄ mini­ma­liÄ mėne­sio al­gÄ , iÅ¡laikymo forma ir dydis negali bÅ«ti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui 425 Lt suma nėra per didelė, nes tėvų teikiamas iÅ¡laikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo Å¡altinis.

Be to, teismas įvertina ir tai, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad bÅ«tų užtikrinti bÅ«tini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai ir iÅ¡laikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, todėl iÅ¡ atsakovo M. N. priteistinas nepilnamečio sÅ«naus G.

N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės – 2019 m. spalio 11 d. Ši sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str.). Ieškovė paskirtina naudoti lėšas, gaunamas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise (CPK 376 str. 3 d.).Išspręsdamas ieškinio reikalavimus, teismas atmeta ir kitų liudytojų A. Č. ir I. B. duotus parodymus, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, duotų subjektyviai, nes I.

B. yra ieÅ¡kovės sesuo, o A. Č. yra ieÅ¡kovės dėdės buvusi žmona, iki Å¡iol su ieÅ¡kove palaikanti ryÅ¡ius, bei liudytojo R. K. parodymus, kuris jokių esminių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimais nenurodė, nes davė parodymus apie tai, kiek ieÅ¡kovė su atsakovu laikė gyvulių, kaip juos prižiÅ«rėjo, kokias pajamas galima gauti, parduodant gyvulius, nes jis pas juos lankydavosi, kaip veterinarijos gydytojas.            Patenkinus ieÅ¡kovės L. N. reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį, priteisimo nebereikalingos teismo 2012-12-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino iÅ¡laikymo G.

N. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje priteisimo. Todėl teismo 2012-12-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo sprendimo paskelbimo dienos, kadangi priteistas išlaikymas vaikui nukreiptas skubiam vykdymui (CPK 149, 150 str.).           Ieškinį tenkinant iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., iš atsakovo M. N. ieškovei L.

N. yra priteistina 299,70 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 1395,00 Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidų, 198,00 Lt už vertimo paslaugas, kurios yra pagrįstos jų dydį bei apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais ir yra apmokėtos ieÅ¡kovės L. N. (7, 25, 26, 27, 109 b. l., I t., 5, 6 b. l., II t.), ir į valstybės biudžetÄ priteistinos 29,21 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (38 b. l., I t.), bei 153,00 Lt žyminis mokestis už iÅ¡laikymo priteisimÄ , nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė atleista.            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 149, 150, 151, 259, 260, 263-268, 270, 271, 279, 282 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įraÅ¡o Nr. 30, tarp M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M. (N.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turinčių vienÄ nepilnametį sÅ«nų G. N., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant Å¡alims santuokines pavardes N. ir N. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L.

N., a. k. (duomenys neskelbtini). Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ : tėvas M. N. su sÅ«numi G. N. bendrauja vaiko sutikimu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ dvi savaites raÅ¡tu arba elektroninio ryÅ¡io priemonėmis suderinęs susitikimų laikÄ ir vietÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, bedarbio, iÅ¡laikymÄ sÅ«nui G.

N., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam su motina L. N., kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 425,00 (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis) litus, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki sÅ«naus pilnametystės – 2019-10-11, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės L. N. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „Swedbank“, AB.   Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Paskirti ieÅ¡kovę L.

N., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų sÅ«naus G. N. iÅ¡laikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.            Nuo sprendimo paskelbimo dienos panaikinti Å¡ioje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui G. N. iÅ¡ atsakovo M. N. periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00 Lt priteisimÄ , - paskirtas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi.            Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei L.

N., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1,4000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, esantį B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, registruotÄ M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu ir automobilį Peugeot 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1987 metais, 100 Lt vertės, registruotÄ L. N. vardu, iÅ¡ viso turto už 6300 Lt,atsakovui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,2200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 970 Lt, 0,3500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, 0,7800 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3200 Lt, 0,2500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, esančius B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, registruotus M.

N. vardu, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1986 metais, 100 Lt vertės, registruotÄ M. N. vardu, iÅ¡ viso turto už 6770 Lt.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, 1892,70 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus 70 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 299,70 Lt (du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt devyni litai 70 centų) žyminis mokestis, 1395,00 (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki) Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidos, 198,00 (vienas Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni) Lt vertimo paslaugų iÅ¡laidos, ieÅ¡kovei L.

N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).           Priteisti iÅ¡ atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio B. kaime, R. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, 182,21 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 21 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 153 (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt trys) žyminis mokestis už iÅ¡laikymo priteisimÄ ir 29,21 Lt (dvideÅ¡imt devyni litai 21 centas) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.            Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Rima Razumienė