71f869b2-9374-4ac4-b65a-55dfa3dde3bc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1190-480/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11129-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų (apeliantų) A. J. ir D. J., apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1427-800/2019 pagal ieÅ¡kovo D. J. ir A. J. ieÅ¡kinį atsakovui R. M., trečiasis asmuo R. G., dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. J., atstovaudama nepilnametį D. J., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti A. J. iš atsakovo R. M. 1262,77 Eur turtinės žalos atlyginimo;

2) priteisti D. J. iš R. M. 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti D. J. iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti A. J. ir D. J. iš R. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi tenkintas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimÄ , kuriuo nuspręsta ieÅ¡kovui D. J. iÅ¡mokėti 2280 Eur dydžio kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui liko 47 720,00 Eur.

3. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. A. P. ikiteisminio tyrimo byloje įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , įtariant padarius nusikaltimÄ , t. y., sumuÅ¡us savo sugyventinę K. N., kuri po smÅ«gių sudavimo mirė. 2016 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo byloje Kauno apygardos prokuratÅ«rai buvo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡oma, priteisti iÅ¡ įtariamojo A. P. nukentėjusiojo D. J. naudai 50 000 Eur neturtinės žalos, susidariusios dėl motinos K.

N. nužudymo, atlyginimo. 2017 m. sausio 4 d. Kauno apskrities VPK nutarimu D. J. buvo pripažintas civiliniu ieškovu. 2016 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo byloje Kauno apygardos prokuratūrai pateiktas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš įtariamojo A. P. ieškovės A. J. naudai 1262,77 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl K. N. laidojimo išlaidų, atlyginimu. 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė pateikė du kreditorinius reikalavimus A.

P. paveldėjimo bylÄ vedančiai notarei - dėl 1262,77 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei, dėl 50 000 Eur D. J. patirtos neturtinės žalos bei 3000 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudarė patirtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ ikiteisminiame tyrime. Vadovaujantis Testamentų registro duomenimis palikimÄ po A. P. mirties 2018 m. birželio 1 d. priėmė atsakovas R. M.. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamojo A. P. atžvilgiu nutraukti kaltinamajam mirus, o civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus.

Turtinė ir neturtinė žala ieškovams iki šiol nėra atlyginta.

4. Atsakovas R. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, kad nuo ieÅ¡kinyje nurodyto įvykio (2015 m. balandžio 8 d.) iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2018 m. liepos 4 d.) praėjo 3 metai ir 87 dienos, tad ieÅ¡kovas praleido 3 metų terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos pareikÅ¡ti. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog D. J. motina iki pat savo mirties vaiku nesirÅ«pino. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu ieÅ¡kovui buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A.

J.. Nurodė, kad nei per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nei vėliau, A. P. paveldėjimo byloje ieÅ¡kovai nėra pareiÅ¡kę A. P. įpėdiniams reikalavimų, susijusių su įvykių metu K. N. padarytų sveikatos sutrikdymų. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad ikiteisminio tyrimo byloje A. P. įtarimo pareiÅ¡kimas ir įtarimo turinys automatiÅ¡kai sÄ lygojo ieÅ¡kovui D. J. neturtinę žalÄ . Pažymėjo, kad byloje nėra jokių procesinių sprendimų, kuriais įstatymų nustatyta tvarka A.

P. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl ieÅ¡kovo motinos mirties. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji asmeniÅ¡kai bÅ«tų patyrusi kokių tai iÅ¡laidų, susijusių su K. N. laidojimu bei kapavietės tvarkymu. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad 3000,00 Eur sumÄ yra sumokėjęs už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime, ieÅ¡kinyje nedetalizuojami atliktų teisinių paslaugų mÄ stai, teisinių paslaugų įkainiai, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai turėtų bÅ«ti atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas – 9,00 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybės naudai.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai spręsti apie ieÅ¡kovams dėl atsakovo (kaltinamojo A. P.) kaltės padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

7. Teismas nustatė, kad A. P. buvo kaltinamas nužudymu ir keliais nežymiais sveikatos sutrikdymo epizodais, tačiau teismas bylÄ nutraukė kaltinamajam mirus ir paliko nenagrinėtus civilinių ieÅ¡kovų A. J. ir D. J. civilinius ieÅ¡kinius. Minėtos nutarties ieÅ¡kovai neskundė, neprašė bylos nagrinėti ir spręsti klausimÄ dėl kaltinamojo nuteisimo po jo mirties, kas reiÅ¡kia, jog kaltinamasis A. P. pripažintas kaltu nebuvo ir nebuvo įrodyta jo kaltė nukentėjusiosios K. N. atžvilgiu.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų į bylÄ pateikti ieÅ¡kinį pagrindžiantys dokumentai ir ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi. Pateikiant ieÅ¡kinį ir nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovai nebuvo pateikę raÅ¡ytinių iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.

9. Teismas neturi pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės A. J. reikalavimo ir priteisti jos patirtas iÅ¡laidas susijusias su K. N. laidotuvėmis, nes byloje nėra Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų. Neįrodžius ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio bei nesant neginčijamų įrodymų dėl A. P. veiksmų, t. y. nesant apkaltinamojo nuosprendžio, kuris galimai galėjo patvirtinti A. P. neteisėtus veiksmus, nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamojo veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos, teismas konstatavo, jog civilinė atsakomybė atsakovui nekyla ir nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turtinę žalÄ .

10. Teismas nustatė, kad nei pateikiant ieÅ¡kinį, nei bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovo D. J. patirtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas, teismui nebuvo pateiktas. Teismas taip pat nustatė, kad teikiant ieÅ¡kinį jokie ieÅ¡kovo nurodytus iÅ¡gyvenimus patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas D. J. neaugo su mama, jų nesiejo glaudus ryÅ¡ys ir Å¡ias aplinkybes patvirtino pati ieÅ¡kovė A. J.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje neįrodytas ir nepagrįstas, nes nenustatyta ne tik A. P. kaltė, priežastinis ryÅ¡ys, tačiau ir pats neturtinės žalos dydis nepagrįstas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį nėra pagrįstas. Nors nuo 2015 m. balandžio 8 d. įvykio epizodo iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos praėjo trys metai, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 7 d. įvykio epizodo, ieÅ¡kinio senatis nebuvo suėjusi. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovai nebuvo praleidę kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kinio senaties termino ir turėjo teisę su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties teismas plačiau nepasisakė, nes ieÅ¡kinys atmetamas neįrodžius visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : priteisti A. J. iÅ¡ R. M. 1612 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti D. J. iÅ¡ R. M. 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti D. J. iÅ¡ R. M. 47 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti A. J. iÅ¡ R. M. visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nepagrįstas teismo argumentas, jog byloje nėra jokių procesinių sprendimų, kuriais įstatymų nustatyta tvarka A.

P. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl ieÅ¡kovo motinos mirties. Teismas nepagrįstai nevertino byloje prijungtos baudžiamosios bylos. A. P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, t. y. neneigė, jog yra ne kartÄ mušęs savo sugyventinę, smogė jai ir 2016 m. lapkričio 7 d. Taigi, akivaizdu, jog tokie A. P. veiksmai, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ dalies prisipažino, leidžia teigti, jog egzistuoja A. P. neteisėti veiksmai, dėl kurių mirė ieÅ¡kovo motina K. N., t. y. egzistuoja žalos faktas. 12.2.

Pažymėjo, jog byloje yra duomenys patvirtinantys, kad D. J. lankėsi pas psichologus. Psichologinių konsultacijų eigos apraÅ¡yme nurodyta, jog D. J. patyrė iÅ¡gyvenimus dėl motinos netekties, todėl nesutiktina su teismo argumentais, kad nėra įrodytos sÄ lygos praÅ¡omai neturtinei žalai priteisti. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ D. J. ir nužudytÄ jÄ K. N. siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kadangi K. N. buvo D. J. motina. K. N. rÅ«pinosi savo sÅ«numi, bendravo su juo. Mirus motinai K.

N., D. J. tapo naÅ¡laitis, nes jo tėvas L. J. taip pat yra miręs. Taigi, akivaizdu, jog dėl motinos netekties ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ . 12.3. Teismas turėjo atsižvelgti į A. P. neteisėtų veiksmų padarinius, kurie negrįžtami, apelianto dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį. Nurodytos aplinkybės, neteisėti A. P. veiksmai, kurie konstatuoti ikiteisminio tyrimo metu, jo paties parodymai patvirtina, jog jis atliko neteisėtus veiksmus K.

N. atžvilgiu, dėl ko ji mirė. 12.4. Teismas netinkamai vertino ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, nes jie nebuvo prieštaringi - priešingai, tiek teismo posėdžio metu paaiškinimus duodama ieškovė nurodė, kad po K. N. mirties paminklas buvo pastatytas, tačiau jis nuvirto ir 850 Eur išlaidos buvo patirtos dėl paminklo atstatymo, tiek trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad paminklas buvo pastatytas, tačiau dėl darbų broko nuvirto, todėl buvo užsakytas naujas. Ieškovės visos nurodomos patirtos išlaidos yra išleistos laidotuvių reikmenims ir paslaugoms pagal tradicines krikščioniškas apeigas, todėl aplinkybė, jog apeliantė neturėjo rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų dalį šių išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos nebuvo patirtos ar, kad jų negalima įrodinėti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui šalies paaiškinimais. 12.5.

Nesutiktina su teismo argumentu, jog reikalavimÄ reiÅ¡kia D. J. atstovaujamas atstovės, tačiau jokių duomenų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas bÅ«tų patyręs byloje nėra pateikta. Toks teismo motyvas nepagrįstas, kadangi D. J. yra nepilnametis, todėl vadovaujantis CPK 38 straipsnio 4 dalimi procesines teises dėl reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai.

13. Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų A. J. ir D. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 1.1. Byloje nustatyta, kad pats A. P. niekada nepripažino nužudęs ar turėjęs tikslÄ nužudyti savo sugyventinę K. N.. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ A. P. 2016 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolo matyti, kad jis netiki, jog keli jo suduoti smÅ«giai galėjo sÄ lygoti K.

N. mirtį, kadangi tÄ vakarÄ bÅ«dama neblaivi K. N. ne kartÄ pati buvo kritusi iÅ¡ įvairaus aukščio. Ä®vertinant, jog ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. P. nužudžius K. N., fakto, kad bÅ«tent A. P. veiksmai sÄ lygojo K. N. mirtį, negalima pripažinti įrodytu, nes kyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. 1.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė iÅ¡ atsakovo reikalaujamos priteisti turtinės žalos fakto ir dydžio.

IeÅ¡kovė deklaravo, jog jos patirtÄ turtinę žalÄ sudaro ieÅ¡kovės padengtas 150,77 Eur laidojimo iÅ¡laidų skirtumas (tarp Kauno SÄ® „Kapinių priežiÅ«ros“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos 454,77 Eur sumai ir Kauno miesto savivaldybės iÅ¡mokėtų 304,00 Eur), 112,00 Eur karsto iÅ¡neÅ¡imo ir įraÅ¡o paminkle atlikimo iÅ¡laidų, 1000,00 Eur paminklo gamybos iÅ¡laidų. Tačiau vienintelis objektyvus raÅ¡ytinis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovė įrodinėjo reikalautos priteisti žalos dydį, buvo už granito gaminius ir jų montavimÄ 2018 m. gruodžio 6 d. iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderio kvitas 850,00 Eur sumai.

Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno SĮ „Kapinių priežiūros“ sutartis dėl K. N. laidojimo sudaryta ne su ieškove, reikalavusia priteisti minėtos sutarties pagrindu patirtas išlaidas, o su R. G., kuris reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo byloje net nekėlė. 1.3. Prašomas priteisti išlaidas ikiteisminio tyrimo metu patyrė ne jų reikalaujantis ieškovas D. J., o tokio reikalavimo (dėl 3000 Eur) nekelianti ieškovė (kvite nenurodyta, kad įmoka atliekama D. J. ar už D.

J.), iÅ¡laidos patirtos jau po baudžiamosios bylos pabaigos (t. y. buvo patirtos ne ikiteisminio tyrimo metu). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad D. J. reikalavimas atlyginti 3000 Eur turtinę žalÄ yra nepagrįstas, ieÅ¡kovui neįrodžius žalos fakto ir dydžio. 1.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo D. J. reikalavimo dėl 47 720 Eur neturtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti už motinos K. N. mirtimi sÄ lygotÄ skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, atlyginimo.

Byloje nustatyta, jog K. N. mirė 2016 m. lapkričio 7 d., o ieÅ¡kovas į psichologę kreipėsi tik 2019 metais, bylÄ nagrinėjant teisme ir teismui pareikalavus pateikti kokius nors raÅ¡ytinius įrodymus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo motina iki pat mirties savo sÅ«numi (ieÅ¡kovu) nesirÅ«pino, ieÅ¡kovui 2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A. J.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatuota, kad ieÅ¡kovas su motina gyveno iki ieÅ¡kovui sukako treji metai, t. y. iki 2009 metų lapkričio mėnesio.

Taigi, byloje įrodinėtos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad dėl K. N. mirties ieÅ¡kovas patyrė ieÅ¡kinyje deklaruojamÄ neturtinę žalÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas pagrįstai ir teisėtai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kovai D. J., atstovaujamas globėjos A. J., ir A. J. kildina dėl neteisėtų A. P. veiksmų, atlyginimo.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

19. Deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme numatyta atsakomybė be kaltės, tai – vadinamoji griežtoji deliktinė atsakomybė. Taikant civilinę atsakomybę pirmiausia nustatomi neteisėti veiksmai, kuriais deliktinės atsakomybės aspektu gali bÅ«ti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ . Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, ji gali bÅ«ti padaroma turtui arba asmeniui (Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, jog nėra visų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, nes ieÅ¡kovai neįrodė neteisėtų A. P. veiksmų, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, kuris galimai galėjo patvirtinti A. P. neteisėtus veiksmus, žalos padarymo fakto ir dydžio. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių reikÅ¡mės bei vertinimo nagrinėjant civilinę bylÄ ir pažymėjęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

22. Dėl to aplinkybė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas nutraukė kaltinamajam mirus, tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus civiliniam ginčui iÅ¡spręsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylÄ turi bÅ«ti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, buvimÄ arba nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-55/2012).

23. Pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiÅ¡kia, kad nors baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Tai reiÅ¡kia, kad esant nustatytam žalos padarymo faktui, neteisėtiems asmenų veiksmams ir jų kaltei, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, nukentėjęs asmuo turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimÄ .

24. Kaip jau minėta, baudžiamosios atsakomybės netaikymas neeliminuoja galimo civilinės atsakomybės taikymo, esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė baudžiamosios bylos duomenų; nenustatinėjo A. P. veiksmų (ne)teisėtumo, dėl kokios priežasties mirė ieÅ¡kovo motina K. N., ar A. P. (ne)teisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo motinos mirtimi, o vėliau ir su ieÅ¡kovams atsiradusia turtine žala.

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Dėl to teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Å ie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

27. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo iÅ¡laidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiÅ¡kia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006; kt.).

28. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo (-ų) patirtos iÅ¡laidos baudžiamojoje byloje, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nutraukta kaltinamajam mirus, o nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, gali bÅ«ti laikomos žala ir priteisiamos CPK nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdamas dėl žalos dydžio ir fakto, teismas turi vertinti ne tik patį iÅ¡laidų kvitÄ , bet ir kitų baudžiamoje byloje esančių įrodymų visumÄ (pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. advokato iÅ¡laidų orderį baudžiamojoje byloje, 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ leisti įgaliotajam, atstovui dalyvauti procese, aplinkybę, ar nepilnametis pats galėjo apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas ir kt.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natÅ«ralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiÅ¡kinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ . Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, 3K-3-698-686/2015).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti įrodinėjama, ar tarp pilnamečio vaiko ir motinos santykiai iki pat mirties buvo glaudÅ«s, artimi, o iÅ¡ to galima iÅ¡vada, kad Å¡iam asmeniui padaryta neturtinė žala. Ä®rodinėjant šį faktÄ turėtų bÅ«ti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryÅ¡io atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina prieÅ¡ingai, Å¡iÄ aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-K-351/2007).

32. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimus, savo iÅ¡vadų tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. BylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grÄ Å¾inamu nagrinėti iÅ¡ naujo žalos atlyginimo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Edvardas Paliokas Albina Rimdeikaitė Lina Žemaitienė