2025-10-15 Nr. AB-16887-3-61-3-07023-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-889-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07023-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens D. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą atsakovui Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Č.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą (toliau – ir pareiškėjas, Bankas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Seimo kontrolierės, pavaduojančios lygių galimybių kontrolierę, J. M. 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (24)SN-185)SP-80 „Sprendimas dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) motyvų dalį, kurioje nurodoma, kad D. Č. nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos, iš Sprendimo išbraukiant šį tekstą: „nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo argumentus dėl tiesioginio vadovo pasisakymų ir tam tikros bendravimo kultūros (manieros), kuri negalėtų būti vertinama kaip „betarpiškas bendravimas“, ir dėl kurios Pareiškėjas pasijuto įžeistas, pažemintas, neįvertintas darbo santykiuose, dėl ko buvo priverstas kreiptis į (duomenys neskelbtini) savijautos; Pareiškėjo kreipimąsi tiek į tiesioginį vadovą, Vadovo vadovą. Banko vadovą bei VDI, išėjimo iš darbo aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos“.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. (toliau – ir trečiasis suinteresuota asmuo) per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą 2025 m. birželio 10 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), dėl ko teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė teismo posėdį dėl taikos sutarties tvirtinimo klausimui spręsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą netvirtinti Taikos sutarties. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Taikos sutartis pažeidžia jo teises ir tesėtus interesus, (duomenys neskelbtini). Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes prieštarauja viešajam interesui, ją pasirašė Danske Bank A/S filialas, kuris neturi procesinio subjektiškumo. Taikos sutartis sudaryta ir pateikta tvirtinti teismui paskutinę teisminio proceso sprendimo priėmimo dieną be trečiojo suinteresuoto asmens žinios, todėl tai prieštarauja sąžiningo proceso principams ir kelia pagrįstų abejonių dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Taip pat 2025 m. birželio 13 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl pareiškėjo, jo atstovų įgalinimų.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. birželio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu, nutarė patvirtinti Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė.

Teismas patvirtino sudarytą Taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. (Duomenys neskelbtini).

2. (Duomenys neskelbtini).

3. (Duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad iš pateiktos į bylą Taikos sutarties matyti, jog pareiškėjas ir atsakovas susitarė šia sutartimi taikiai išspręsti visus šalių ginčus byloje dėl pareiškėjo prašyme pareikštų reikalavimų ir kad šalys neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir (ar) dėl šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių.

Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis. Aplinkybių, nurodytų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, teismo vertinimu, nėra, t. y. teismas nenustatė, kad šalių sudaryta Taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Taikos sutartis neturėtų būti tvirtinama, nes pažeidžia jo teises. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartis sudaroma tarp ginčo šalių, tačiau ji neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Trečiasis suinteresuotas asmuo, teigiantis, kad taikos sutartimi pažeidžiami jo interesai, turi pateikti konkrečius to įrodymus. Teismas pažymėjo, kad Sprendimą nutraukti tyrimą pagal trečiojo suinteresuoto asmens skundą turėjo galimybę skųsti visi administracinės procedūros dalyviai, įskaitant ir trečiąjį suinteresuotą asmenį. Sprendimu nebuvo sukurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui jokios teisės, Taikos sutartimi jos taip pat nebuvo nei sukurtos, nei panaikintos, nei modifikuotos. Tad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, teismas nenustatė, kad šalių sudaryta Taikos sutartis pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teises ar teisėtus interesus ir dėl to negalima būtų jos tvirtinti.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą trečiojo suinteresuoto asmens teiginį, jog sudaryta Taikos sutartis negalėjo būti pateikta teismui procesinio sprendimo paskelbimo dieną, ar tai, kad Taikos sutartis sudaryta apie tai nepranešus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė Taikos sutartį, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas apie priimtą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartį, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsta šalių sudaryta Taikos sutartis ir trečiasis suinteresuotas asmuo pasinaudojo teise pasisakyti dėl Taikos sutarties turinio.

Teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens teiginį, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas negalėjo pasirašyti Taikos sutarties. Danske Bank A/S Lietuvos filialas Lietuvoje veikia pagal jam išduotą komercinio banko veiklos licenciją. Teismas nenustatė, kad Taikos sutartis buvo pasirašyta netinkamų asmenų, t. y., kad filialas neveiktų juridinio asmens vardu ar kad Taikos sutartis gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Prie skundo pateiktos atstovavimo sutarties nuostatos taip pat patvirtino, kad advokatei, pasirašiusiai Taikos sutartį kliento vardu, buvo suteiktos visos procese numatytos teisės, įskaitant teisę sudaryti taikų susitarimą. Be to, dar Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjo Danske Bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, skundas, teismui patikslinus pareiškėją, įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens keliamą aspektą, kad juridinio asmens filialas neturi procesinio subjektiškumo, tačiau veikia juridinio asmens vardu. Tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pareiškėju netiksliai įvardija filialą, nepanaikina teismo priimto procesinio patikslinimo ir nesudaro procesinių kliūčių teismui netvirtinti šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygų.

Teismas nurodė, kad šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, jog joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y., kad nutartis įgis res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.). Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių ir Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės. Taikos sutartimi šalys buvo sutarę, kad bet kuri iš šalių gali pateikti ją tvirtinti teismui ir prašė ją tvirtinti rašytinio proceso tvarka (4.1 p.).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 51 straipsnio 1, 2 dalimis, 103 straipsnio 5 punktu, teismas nusprendė, kad pateikta ir šalių sudaryta Taikos sutartis tvirtintina ir administracinė byla nutrauktina.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. netvirtinti sudarytos Taikos sutarties, pripažįstant, jog: Taikos sutartis pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisėtus interesus ir konstitucinę teisę į saugias darbo sąlygas bei sveikatos apsaugą, nustatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse; eliminuoja galimybę pasinaudoti civilinės atsakomybės gynimo priemone (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str.), todėl prieštarauja ABTĮ 51 straipsnio 1 daliai; prieštarauja viešajam interesui, ypač diskriminacijos prevencijos tikslui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, nes panaikina viešojo administravimo institucijos nustatytą pažeidimą; yra sudaryta netinkamo procesinio subjekto – Danske Bank A/S Lietuvos filialo, neturinčio savarankiško procesinio subjektiškumo (CK 2.53 str. 2 d.), todėl sandoris neturi galios teismo procese ir negali būti tvirtinamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo grąžinti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš esmės, nurodant, kad: Sprendimo motyvas dėl nesaugių darbo sąlygų laikytinas galiojančiu ir toliau nagrinėtinas byloje iš esmės; byla toliau nagrinėtina bendra ABTĮ tvarka, užtikrinant rungimosi principą ir trečiojo suinteresuoto asmens procesines teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad „Danske Bank AS“ Lietuvos filialas neturi savarankiškų procesinių teisių, todėl yra pažeidžiamas sąžiningas procesas, skaidrumo ir aiškumo principai bei bendrosios ABTĮ nuostatos dėl procesinio subjektiškumo ir sandorių galiojimo, taip pat pažeidžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pareigos laikytis imperatyvių proceso taisyklių. Pareiškėjas 2025 m. birželio 12 d. į Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) įkėlė Banko nuostatus (be parašo ir datos), o teismas 2025 m. birželio 13 d., nesuteikęs jokio papildomo termino susipažinti, į EPP įkėlė pareiškėjo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės susipažinti su šiais dokumentais ir pateikti savo pozicijos, todėl buvo pažeistas šalių teisės būti išklausytoms principas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas neturėjo teisės pats formaliai konstatuoti, jog pareiškėjas buvo tinkamai patikslintas, nes nesilaikė tinkamų procedūrų pagal ABTĮ 53 straipsnį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad, patvirtinus Taikos sutartį, jam užkertamas kelias reikšti reikalavimus civiline tvarka (CK 6.250 str.), paneigta teisė į sveikatos apsaugą, kai dėl nesaugių darbo sąlygų buvo patirta ilgalaikė žala sveikatai, patvirtinta pateiktais medicinos dokumentų išrašais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., 53 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26, 30 ir 158 str.), taip pat pažeidžiama viešojo intereso dalis – diskriminacijos prevencijos funkcija (Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7, 9 str.). Atsižvelgiant į tai, Taikos sutartis neatitinka ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti tvirtinama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas skundžiamos nutarties pradžioje nurodo, jog pareiškėjas skundė tik Sprendimo motyvų dalį dėl nesaugių darbo sąlygų trečiajam suinteresuotam asmeniui, tačiau vėliau pateikia priešingą išvadą, jog pareiškėjas skundžia visą Sprendimą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės nepažeidžiamos, jis galėjo taip pat skųsti Sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ši teismo išvada yra netiksli ir teisiškai ydinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat paaiškina, kad buvo pažeisti proceso, rungimosi ir lygiateisiškumo principai (ABTĮ 52 str., 10 str.). Taikos sutartis buvo pateikta sprendimo paskelbimo dieną, trečiasis suinteresuotas asmuo neinformuotas; sudarytas mažiau nei trijų dienų terminas prieštaravimui dėl Taiko sutarties tvirtinimo parengti ir pateikti; naujų įrodymų pateikimas paskutinę dieną be galimybės atsikirsti; teisės būti išklausytam pažeidimas, nes Taikos sutartis buvo pateikta 2025 m. birželio 10 d., o paskutinę procesinę dieną pateikti nauji įrodymai, įskaitant VĮ Registrų centro išrašą, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suteiktas papildomas terminas jiems įvertinti ir pasisakyti. Teismas, tvirtindamas Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir vadovaudamasis naujais įrodymais, suteikė ribotas ir deklaratyvias galimybes pasisakyti trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl pažeidė rungimosi ir proceso dalyvių lygiateisiškumo principus (ABTĮ 52 str.).

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, įskaitant jame nurodytus reikalavimus, kaip nepagrįstą ir palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo priimtas Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, skundas ir ta pačia nutartimi teismas patikslino pareiškėją, įvertinęs kad juridinio asmens filialas neturi procesinio subjektiškumo, tačiau veikia juridinio asmens vardu. Tvirtindamas Taikos sutartį, teismas dar kartą 2025 m. birželio 13 d. nutartyje pažymėjo, jog tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pareiškėju netiksliai įvardija filialą, nepanaikina teismo priimto procesinio patikslinimo ir nesudaro procesinių kliūčių teismui netvirtinti šalių pasiektos Taikos sutarties. Pareiškėjo statusas jau buvo patikslintas proceso pradžioje ir tai užfiksuota Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi, o trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo galimybę susipažinti su šia nutartimi, t. y. visiems administracinės bylos dalyviams, įskaitant trečiąjį suinteresuotą asmenį, buvo sudaryta galimybė pasisakyti ar reikšti prieštaravimus dėl pareiškėjo statuso tikslinimo, tad nebuvo pažeisti nei rungimosi ar lygiateisiškumo principai. Prieš tvirtinant Taikos sutartį, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir apie tai informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris pasinaudojo teise pasisakyti dėl Taikos sutarties turinio. Tvirtindamas Taikos sutartį, Regionų administracinis teismas įvertino trečiojo suinteresuoto asmens poziciją ir papildomai pasisakė dėl pareiškėjo statuso, neignoruodamas trečiojo suinteresuoto asmens pareiškimų. Teismas skundžiama nutartimi taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens teiginį, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas negalėjo pasirašyti Taikos sutarties.

Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, susiję su Danske Bank A/S Lietuvos filialo įgalinimais, neturi pagrindo, nes šalių sudaryta Taikos sutartis akivaizdžiai susijusi su filialo (kaip darbdavio) veikla. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo skurtos jokios teisės, Taikos sutartimi jos taip pat nebuvo nei sukurtos, nei panaikintos, nei pakeistos. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį nebuvo nustatyta, kad šalių sudaryta Taikos sutartis pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teises ar teisėtus interesus ir dėl to negalima būtų jos tvirtinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, kad sudaryta Taikos sutartis negalėjo būti pateikta teismui procesinio sprendimo paskelbimo dieną, ar tai, kad Taikos sutartis sudaryta apie tai nepranešus trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sudarė Taikos sutartį, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas apie priimtą 2025 m. birželio 10 d. nutartį, taip pat, trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsta šalių sudaryta Taikos sutartis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pasinaudojo teise pasisakyti dėl Taikos sutarties turinio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nepaaiškino, kokie viešieji interesai yra pažeidžiami, kaip taikos sutarties sudarymas gali paveikti ne tik jo asmeninius interesus, bet ir kitų asmenų (visuomenės) interesus. Atskirojo skundo teisinė argumentacija išimtinai susijusi su pareiškėjo tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba, o ne su viešojo intereso gynyba. Ši aplinkybė savo ruožtu apsprendžia ir skundo nagrinėjimo ribas, kas reiškia, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundas yra atmestinas kaip neturintis nieko bendra su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas pažymi, kad nei Tarnyba, nei kitas viešojo administravimo subjektas nenustatė diskriminacijos fakto, kiti viešojo administravimo subjektai (Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), kurių kompetencijai priskirta saugių ir sveikų darbo sąlygų vertinimas, kontrolė – tokių pažeidimų nenustatė.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teiginiai, kad Taikos sutartis pažeidžia teisę į sveikatos apsaugą, yra nepagrįsti ir klaidingi, nes neatitinka teisinio reglamentavimo ir praktikos. Teismo argumentai buvo nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir neprieštaraujantys. Teismas teisingai nurodė, kad filialas nėra atskiras juridinis asmuo, kadangi filialas yra struktūrinis juridinio asmens (Danske Bank A/S) padalinys pagal CK 2.53 straipsnio 1 ir 2 dalis. Taikos sutartis nepakeičia įstatymų reikalavimų ir niekaip neapriboja trečiojo asmens galimybės pasinaudoti civilinės atsakomybės gynimo priemonėmis. Civilinės atsakomybės sąlygos yra kitos ir konkrečiu atveju jos negali būti siejamos su taikos sutarties sudarymo faktu, nors trečiasis suinteresuotas asmuo ir bando tai susieti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė į bylą 2025 m. birželio 30 d. procesinį dokumentą, pranešimą, kuriame teigia, kad teismas niekada proceso metu nepriėmė procesinės nutarties ar kitokio sprendimo pagal ABTĮ 53 straipsnį dėl pareiškėjo subjekto patikslinimo. Taip pat proceso šalims nebuvo pateikta jokio procesinio dokumento, patvirtinančio tokį patikslinimą. Pareiškėjas prašo pridėti prie atskirojo skundo pateiktą pranešimą ir priedus.

Byloje gautas trečiojo suinteresuoto asmens 2025 m. liepos 3 d. prašymas dėl 2025 m. birželio 30 d. pranešimo ir papildomų įrodymų pridėjimo prie atskirojo skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo pridėti 2025 m. birželio 30 d. pranešimą (papildomus paaiškinimus) (kartu su visais priedais), taip pat pridėti 2025 m. birželio 30 d. procesinį dokumentą, pranešimą (papildomus paaiškinimus), su priedais prie atskirojo skundo ir įtraukti šią medžiagos dalį į bylos sudėtį kaip papildomus atskirojo skundo pagrindimo įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė į bylą 2025 m. liepos 17 d. papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo atsiliepimo, procesinio šališkumo ir atsakovo procesinio neveikimo, prašydamas įtraukti rašytinius paaiškinimus su papildoma medžiaga į bylos sudėtį ir laikyti atskirojo skundo pagrindimo įrodymais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2025 m. spalio 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo pridėti į bylą. Taip pat Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti efektyvų žmogaus teisių apsaugos mechanizmą ir teisinio proceso veiksmingumą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. spalio 15 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai (replika) dėl bylos aplinkybių ir viešojo intereso įvertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria teismas patvirtino Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė.

Prieš pradedant tikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjo pateiktų procesinio pobūdžio prašymų: pridėti į bylą papildomus įrodymus, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pirmiausiai pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašo pridėti į bylą pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir prašymus dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nauji įrodymai ir prašymai dėl papildomų paaiškinimų pateikimo yra susiję su byla, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, naujus įrodymus ir prašymus dėl papildomų paaiškinimų pateikimo prideda prie bylos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti bylą pagal jo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis pažeidžia jo teises.

ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tačiau tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019).

Remiantis bylos duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, kuris tyrimo metu vertino, ar Bankas nediskriminavo trečiojo suinteresuoto asmens dėl amžiaus, t. y., ar Bankas nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto, pagal kurį įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ir pažiūras, amžių, lytinę orientacija, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. Lygių galimybių kontrolierė Sprendimu nusprendė nutraukti tyrimą trūkstant duomenų apie padarytą pažeidimą, tačiau Bankas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimo motyvų dalį, kurioje nurodoma, kad D. Č. nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos. Pareiškėjo atstovas 2025 m. birželio 10 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą Taikos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino tarp Banko ir Tarnybos sudarytą Taikos sutartį, kuria sutarta (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, kad Sprendimu nebuvo sukurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui jokios teisės, Taikos sutartimi jos taip pat nebuvo sukurtos, panaikintos ar modifikuotos; trečiasis suinteresuotas asmuo pasinaudojo teise pasisakyti dėl Taikos sutarties turinio; Taikos sutartis buvo pasirašyta tinkamų asmenų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tarp šalių sudaryta Taikos sutartis nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų ir dėl to jos nebūtų galima tvirtinti.

Visų pirma, Bankas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimo motyvų dalį, kurioje nurodoma, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos, iš Sprendimo išbraukiant šį tekstą: „nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo argumentus dėl tiesioginio vadovo pasisakymų ir tam tikros bendravimo kultūros (manieros), kuri negalėtų būti vertinama kaip „betarpiškas bendravimas“, ir dėl kurios Pareiškėjas pasijuto įžeistas, pažemintas, neįvertintas darbo santykiuose, dėl ko buvo priverstas kreiptis į (duomenys neskelbtini) savijautos; Pareiškėjo kreipimąsi tiek į tiesioginį vadovą, Vadovo vadovą. Banko vadovą bei VDI, išėjimo iš darbo aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba skundžiamoje Sprendimo motyvų dalyje pasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens D. Č., konstatuodamas, jog jam nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. šiuo atveju turi akivaizdų interesą, kad ginčijama Sprendimo motyvų dalis nebūtų panaikinta, nes ji susijusi būtent su jo teisėmis ir teisėtais interesais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, patvirtinta Taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens D. Č. teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesiniai bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens D. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis