71f43019-beae-4e83-a929-e8e33bda92e4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-348-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02502-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. V. ieÅ¡kinį atsakovui D.

L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė S. V. 2010-03-04 su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė:

1) nustatyti nepilnametės dukros K. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo D. L. nepilnametei dukrai K. L. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 800 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės;

3) priteisti iš atsakovo 16 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog su atsakovu buvo sudariusi santuokÄ , kuriÄ 2003-10-25 nutraukė. Nutraukus santuokÄ , (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukra K. L.. Å alys gyvena atskirai, atsakovas neteikia jokio iÅ¡laikymo dukrai. Mergaitė yra mažametė, jai reikia didelės priežiÅ«ros, ji itin glaudžiai prisiriÅ¡usi prie motinos, todėl mergaitės gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta bÅ«tent su ja. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, jog didžiÄ jÄ dalį dukros iÅ¡laikymui reikalingų lėšų sudaro iÅ¡laidos maistui, drabužėliams, vaistams, higienos prekėms, bÅ«sto iÅ¡laidoms, žaislams bei lavinimosi priemonėms.

IeÅ¡kovės gaunamos pajamos yra 1884,25 Lt motinystės paÅ¡alpa. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso automobilis, nekilnojamojo turto nei ieÅ¡kovė, nei dukra neturi. Apie atsakovo gaunamas pajamas jai nėra žinoma, Å¡is yra (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir akcininkas. Iki Å¡alys dar gyveno kartu, atsakovas savo vardu jokio registruoto nekilojamojo turto nebuvo įgijęs, jo vardu buvo įregistruotas tik automobilis Tačiau atsakovas yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus, todėl gali pilnai iÅ¡laikyti tiek save, tiek savo dukrÄ .

Kadangi atsakovas nuo pat dukros gimimo nesistengė prisidėti prie jos iÅ¡laikymo, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 800 Lt nuo dukros gimimo iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, t.y 16 000 Lt. Atsakovas D. L. atsiliepimu (b.l. 66-68) su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, neprieÅ¡taravo, kad dukters K. L. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau nesutiko dėl iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Tvirtino, kad gyvenant kartu jis rÅ«pinosi dukra, rėmė materialiai ir vaikÄ , ir ieÅ¡kovę.

Kai ieÅ¡kovė su dukra 2008 m. lapkričio mėnesį iÅ¡sikraustė, jis pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ nevengė, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė sÄ skaitos numerio, į kuriÄ galėtų bÅ«ti pervedamas iÅ¡laikymas, aiÅ¡kino, kad vaikas yra ne jo. Taigi ir jam buvo kilusios abejonės dėl dukros K. tėvystės. Be to, ieÅ¡kovei pradėjus gyventi skyrium, atsakovo motina jai perdavė 7000 Lt, skirtus nepilnametei dukrai iÅ¡laikyti. Todėl mano, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų bÅ«ti atmestas.

Nesutinka ir su ieÅ¡kovės įvardintais dukters poreikiais, Å¡ie virÅ¡ija tiek jo, tiek pačios ieÅ¡kovės galimybes. Dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties jo pajamos yra visiÅ¡kai mažos, jis neturi galimybės teikti dukrai ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 800 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ ir sutiktų mokėti po 350 Lt per mėnesį. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-04 sprendimu (b.l. 111-114) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) nustatė nepilnametės K. L. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove S. V., 2) priteisė iÅ¡ atsakovo D. L. nepilnametės dukros – K. L. iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 350 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės, taip pat 4500 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , pavedant vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai S. V.;

3) priteisė iš atsakovo D. L. ieškovės S. V. naudai 131 Lt bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisė iÅ¡ atsakovo D. L. valstybės naudai 151,55 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė K. L., gim. (duomenys neskelbtini) , yra ieÅ¡kovės ir atsakovo dukra, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė iki mergaitei sukaks dveji metai gavo motinystės paÅ¡alpÄ , apie 1880 Lt, vėliau ji jokių pajamų negavo, ieÅ¡kosi darbo, turi automobilį, nekilnojamojo turto neįgijo, gyvena pensione, už kurį moka po 105 Lt per mėnesį, skolų ar paskolų neturi, gyvena iÅ¡ santaupų.

Dėl atsakovo turinės padėties teismas nurodė, kad Å¡is pajamų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) taip pat negauna, 2010 m. sausio mėn. gavo tik apie 90 Lt, vėlesniais mėnesiais darbo užmokesčio negavo, jį iÅ¡laiko tėvai ir sutuoktinė, pas kuriuos ir gyvena, turi 1995 m. automobilį, nekilnojamojo turto neturi, kitų iÅ¡laikytinių neturi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytÄ aplinkybę, kad abiejų vaiko tėvų dabartinė turtinė padėtis yra vienodai sunki, o K.

L. tėra dveji metai, ji ypatingų specialiųjų poreikių (ženklesnių sveiktos sutrikimų), iÅ¡skyrus jai nustatytas atopinį dermatitÄ , neturi, padarė iÅ¡vadÄ , jog nepilnametės dukters poreikius užtikrintų 350 Lt kas mėnesį atsakovo mokamos periodinės iÅ¡mokos. Vertindamas reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumÄ teismas nustatė, jog 2008 m. birželio mėnesį gimus dukrai Å¡alys gyveno kartu iki 2008 m. lapkričio mėnesio ir vedė bendrÄ Å«kį, abu rÅ«pinosi dukra.

Todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ apskaičiavo nuo to momento, kuomet Å¡alys pradėjo gyventi skyrium iki kol vaikui buvo priteistas laikinas iÅ¡laikymas (2010 m. kovo mėn.). Teismas pažymėjo, kad mergaitė tuo metu buvo maža ir vaiko iki pusantrų metų poreikiai nėra tokie dideli, kaip suaugusio asmens, taigi iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nurodytu laikotarpiu po 300 Lt per mėnesį, iÅ¡ viso 4500 Lt sumÄ .IeÅ¡kovė S. V. 2010-11-03 apeliaciniu skundu (b.l. 117-119) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimo dalį dėl periodinių iÅ¡mokų dydžio nustatymo ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 800 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, likusiÄ sprendimo dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra vienodai sunki, o mergaitės amžius bei poreikiai leidžia iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisti tik po 350 Lt iÅ¡laikymÄ . Esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti lygios. Priteisiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui atsižvelgtina į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principÄ . Bylos nagrinėjimo metu ji pateikė duomenis, pagrindžiančius vaiko poreikius, o atsakovas Å¡ių poreikių nenuginčijo.

Pirmosios instancijos teismas vaiko poreikių neanalizavo, o tik atsižvelgė į atsakovo argumentus apie turtinę padėtį. Pažymi, kad nepilnametis vaikas turi ir specialiųjų poreikių, kadangi serga atopiniu dermatitu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra jauno amžiaus, abu darbingi, todėl turi ir bendrÄ pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina.Atsakovas D. L. 2010-11-24 atsiliepimu (b.l. 123-124) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovė, teigdama, kad nepilnametės dukters iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia apie 1800 Lt, neįvertina atsakovo turtinės padėties. Pasisakydama apie nepilnametės dukters poreikius, Å¡i neatsižvelgia ir į tokiÄ aplinkybę, jog nurodytieji vaiko poreikiai virÅ¡ija ne tik atsakovo, bet ir jos pačios galimybes. Teismo priteista 350 Lt iÅ¡laikymo suma, pasak atsakovo, yra reali, tokį iÅ¡laikymo dydį jis yra pajėgus mokėti. Kadangi jo pajamos nagrinėjamu laikotarpiu yra visiÅ¡kai mažos, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas tik dėl atsakovo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukterį dydžio, t.y. kokia apimtimi Å¡is turėtų prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Teisėjų kolegija dėl to ir pasisako. Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ užtikrinantis veiksnys.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kartu užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad net ir visiÅ¡kas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iÅ¡ vaiko tėvų) nuo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus konkretaus vaiko poreikių ir abiejų vaiko tėvų turtinės padėties faktus. Tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ , t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti pačius bÅ«tiniausius (minimaliausius) vaiko poreikius.

Todėl teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situacijÄ individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio iÅ¡laikymo dydžio, kuris atitiktų bÅ«tinųjų vaiko poreikių užtikrinimÄ . IÅ¡laikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtÄ tiesiogiai iÅ¡laikymo dydį įtakojančiÄ nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykio taisyklę.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau toks kriterijus yra tik orientacinis, o ne besÄ lygiÅ¡kai teismui privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui pareigÄ teikti dukrai K. 350 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ .

BylÄ nagrinėjęs teismas įvertino abiejų tėvų finansinį pajėgumÄ bei tokio nedidelio amžiaus vaiko poreikius, konstatavęs, jog visų ieÅ¡kovės iÅ¡vardintų poreikių tenkinimo dabartinė abiejų tėvų materialinė padėtis patenkinti neleidžia. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta apeliantės nuomonė, kad iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ turėtų nulemti vien dukters poreikių objektyvus egzistavimas ir jų nurodymas teisme, o iÅ¡laikymo suma, tenkanti abiems vaiko tėvams,  negali bÅ«ti mažesnė nei 800 Lt minimali mėnesinė alga, neparemta įstatymu.

Kolegija jau pasisakė dėl kasacinio teismo praktikos, susijusios su MMA kriterijaus orientacine reikÅ¡me. Koks iÅ¡laikymo dydis, užtikrinantis vaiko vystimosi sÄ lygas, yra bÅ«tinas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir tėvų bei vaikų interesų derinimo taisyklę. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Tėvų pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu arba nesÄ Å¾iningu elgesiu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aptarė ir Å¡iuos aspektus, susijusius su atsakovo turtu bei pajamomis. Jokių duomenų apie atsakovo nepagrįstÄ vengimÄ gauti didesnes pajamas, kurie galėtų paneigti jo nurodytas aplinkybes dėl objektyviai pasunkėjusių verslo sÄ lygų ir dėl to sumažėjusių pajamų, nėra. SODROS duomenimis, pastaruoju metu jo gaunamos pajamos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) yra 100 Lt (iki 2011 m. balandžio mėn. buvo 800 Lt).

Kita vertus, ir pati apeliantė, kaip matyti iÅ¡ SODROS duomenų, iki 2011-02-01 jokių nuolatinių pajamų negavo, nuo 2011-02-01 iki 2011-02-19, t.y. iki turėjo oficialių darbo santykių (duomenys neskelbtini) gavo 535,55 Lt pajamas, po Å¡io laikotarpio jokių duomenų apie jos pačios darbo santykius ar pajamų iÅ¡ kitų Å¡altinių gavimÄ nesama. Tačiau savo pačios nedarbo fakto, nors taip trunka jau pakankamai ilgÄ laikotarpį, ji, prieÅ¡ingai nei atsakovo atveju, netraktuoja kaip vengimo iÅ¡laikyti dukterį.

Vienaip ar kitaip akivaizdu, kad tokių vaiko poreikių, kuriuos įvardijo bylos nagrinėjimo metu apeliantė, Å¡alys Å¡iuo metu objektyviai užtikrinti nepajėgia. Apibendrinant teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantės skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nepilnametei Å¡alių dukrai teiktino iÅ¡laikymo dydžio Å¡iuo laikotarpiu teisingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, apeliantė turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ (b.l. 125), todėl pagal CPK 92 str. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei paÅ¡to bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteisiamos.  Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                           Andrutė Kalinauskienė                                                                                                         Virginijus Kairevičius