2017-04-04 Nr. AB-7788-3-62-3-00509-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-440-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00509-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2015 m. vasario 25 d., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18, lipdamas į antro aukšto lovą, prie kurios nėra pritvirtintų kopėčių, patyrė žandikaulio traumą. Tą pačią dieną jis buvo etapuotas į Vilniaus miesto „Žalgirio“ ligoninę, kur jam buvo atlikta žandikaulio operacija, vėliau perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo gydomas iki 2015 m. kovo 5 d. 2015 m. kovo 5 d. etapuotas į Marijampolės PN. Keletą kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad jam būtų skirti vaistai nuo skausmo ir skirtas skystas, pertrintas maistas, koks buvo skiriamas jam gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau jo prašymai patenkinti nebuvo. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tapo irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 15–16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 patyrė apatinio žandikaulio traumą. Skubos tvarka jis apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko, buvo atliktos dvi rentgeno nuotraukos, tą pačią dieną spec. konvojumi buvo konvojuotas į Vilniaus „Žalgirio“ ligoninę, iš jos į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjui apatinis žandikaulis buvo sutvirtintas metaliniu įtvaru. 2015 m. kovo 5 d. pareiškėjas grąžintas į Marijampolės PN, jam buvo skirti medikamentai nuo skausmo. 2015 m. kovo 9 d. rašytiniu prašymu pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ir pareikalavo skirti jam skystą maistą, vaistų nuo skausmo. Teisės aktai, reglamentuojantys maitinimą asmenų atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose, nenumato trinto maisto teikimo nuteistiesiems. Kadangi maistas visada būna labai gerai išviręs dėl ilgo trunkančio maisto ruošimo proceso, pareiškėjui buvo pasiūlyta pačiam jį pertrinti. 2015 m. kovo 21 d. pataisos namuose buvo nupirktas maisto smulkintuvas ir pareiškėjui maistas buvo papildomai smulkinamas. Pareiškėjui buvo paskirti medikamentai nuo skausmo „Analgin“ po 0,5 2 kartus per parą tabletėmis, kadangi jas lengva susitrinti, bei „Ketanov“ leisti į raumenis, tačiau tik esant stipriam skausmui, jeigu nuteistasis pats prašytųsi. Pareiškėjui sugrįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir nuo apatinio žandikaulio lūžimo ir įtvarų uždėjimo praėjus 16 dienų, jis stipriais skausmais nesiskundė, todėl medikamentas „Ketanov“ leistas nebuvo, tabletes „Analgin“ gaudavo pastoviai. Atsakovo nuomone, Marijampolės PN pareigūnai šioje ginčo situacijoje jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 72–76) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjo 8,96 Eur į teismo specialią sąskaitą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 26 d., atsakovui atsisakius tiekti jam pertrintą, susmulkintą maistą bei skirti vaistus nuo skausmo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-144 „Dėl Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“ pertrinto maisto pateikimo galimybė nuteistiesiems nėra numatyta, esant būtinumui tai gali atlikti patys nuteistieji. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog beveik visas pataisos namuose patiekiamas maistas skystame pavidale (košės, bulvių piure, sriubos), maisto ruošimo procesas yra ilgas, todėl maistas būna labai gerai išvirtas, be to, mėsa patiekiama sumalta košėje, kotletai ir žuvis – troškinti garuose, todėl maistą pertrinti, susismulkinti pats pareiškėjas turėjo visas sąlygas ir galimybes.

Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. K. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojas būtų suinteresuotas pareiškėją apkalbėti. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. kovo 21 d. pataisos namuose buvo nupirktas maisto smulkintuvas. Kaip patvirtino liudytojas G. K., maisto smulkintuvu nuteistieji galėjo naudotis baudos izoliatoriaus virtuvėlėje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas. Ūkio skyriaus valgyklos vedėjo 2015 m. balandžio 30 d. pažyma „Dėl nuteistojo T.

Ž. maitinimo“ patvirtina, jog atsižvelgiant į pareiškėjo žodinį prašymą nuo 2015 m. kovo 21 d. jam buvo duodamas trintas maistas, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato. Įrašai pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje patvirtina, jog pareiškėjui buvo paskirti medikamentai nuo skausmo „Analgin“ po 0,5 2 kartus per parą tabletėmis, kadangi jas lengva susitrinti, bei „Ketanov“ leisti į raumenis, tačiau tik esant stipriam skausmui, jeigu nuteistasis pats prašytųsi. Minėtų medikamentų vartojimas buvo pratęstas iki 2015 m. balandžio 20 d., pareiškėjas po paskyrimais pasirašė.

Liudytojas G. K. patvirtino, jog, pareiškėjui sugrįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir nuo apatinio žandikaulio lūžimo ir įtvarų uždėjimo praėjus 16 dienų, jis stipriais skausmais nesiskundė, todėl medikamentas „Ketanov“ leistas nebuvo, tabletes „Analgin“ gaudavo pastoviai. Bylos medžiaga taip pat neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas du kartus buvo apžiūrėtas gydytojo odontologo: 2015 m. kovo 9 d. įtvaras nuvalytas, paaiškinta kaip jį prižiūrėti, pakeistos gumytės; 2015 m. kovo 23 d. konstatuota, kad pareiškėjas savavališkai nusiėmęs įtvarų gumytes, gumytės sudėtos, papildomai skirti medikamentai „Doxycyclin“ (antibiotikas) ir „Ibumax“ (nuo uždegimo) 5 dienų laikotarpiui. 2015 m. balandžio 9 d. pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuimti įtvarai.

Taigi byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų, patikimų duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės susismulkinti (pertrinti) maisto, o teisės aktuose tokia pareiga institucijai nenumatyta, kad nuskausminamųjų medikamentų leidimui buvo medicininės indikacijos, kadangi įtvaras pašalintas atėjus laikui, žandikaulis sugijo be komplikacijų.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojo parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad į 2015 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas G. K., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino liudytojo G. K. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remdamasis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 8,96 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, liudytojui G. K. išmokėta 8,96 Eur suma priteista į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 82) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nemotyvuotai atmetė visus pareiškėjo nurodytus argumentus.

2. Pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 26 d. nuobaudą atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17, Nr. 18. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos aiškiai numato, kad atliekant paskirtą nuobaudą į kamerą su savimi galimi daiktai: spauda, higieninės priemonės, patalynė. Baudos izoliatoriuje negalima naudotis elektra, elektros prietaisais. Per dieną kameroje dega tik dieninė lempa. Pareiškėjui nebuvo suteikta išskirtinė galimybė kameroje naudotis prietaisais, kuriais būtų galėjęs susitrinti ir suskystinti skiriamą maistą, jį pasišildyti, nes buvo maitinamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius, kuriuose maistas tiekiamas virtu kietu pavidalu. Pataisos įstaigos pareigūnai nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais.

3. Atsakovas nepateikė jokių pažymų, kad buvo nupirktas maisto smulkintuvas, nes tokio daikto iki šiol nėra ir nebuvo.

4. Nuskausminamųjų vaistų į burną įsidėti negalėjo. Paprašius suleisti vaistus, vaistai nebuvo leidžiami. Taip pat nebuvo keičiamos žandikaulio įtvaro gumytės. Liudytojas G. K. teismo posėdyje patvirtino, kad gumyčių keitimui neturėjo ir nepirko. Pareiškėjas pats davė odontologui pakeitimui atsivežtas gumytes iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Atsakovas Marijampolės PN atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Toliau, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Šiuo konkrečiu atveju, neturtinės žalos atlyginimas sietas su Marijampolės pataisos namų administracijos netinkamu gydymu bei maitinimu, pareiškėjui (apeliantui) patyrus žandikaulio traumą.

Pabrėžtina, jog administracinėje byloje yra Marijampolės pataisos namų raštas Nr. 20/07-347, iš kurio matyti, kad T. Ž. gydymui buvo paskirtas vaistas „Analgin“, 2015 m. balandžio 30 d. pažyma, bylojanti apie T. Ž. nuo 2015 m. kovo 21 d. duotą trintą maistą, kuris po žandikaulio įtvarų nuėmimo nebuvo gydytojo rekomenduotas apskritai (b. l. 37). Be kita ko, pareiškėjui papildomai skirti medikamentai „Doxycyclin“ (antibiotikas) ir „Ibumax“ (nuo uždegimo) 5 dienų laikotarpiui. Visos šios aplinkybės, kaip paneigiančios pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumą bei įrodinėjimo prasme nekeliančios abejonių, ir buvo įvardytos pirmosios instancijos teismui atmetant pareiškėjo pateiktą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi tikrinamoje administracinėje byloje visiškai pagrįstai nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be vieno iš būtino viešosios atsakomybės elementų, turėjo būti paneigta, kas ir padaryta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi visą bylą, daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas. Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei teisingas, todėl paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius