2022-03-30 Nr. AB-7369-3-61-3-00279-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-168-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00279-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1. Atnaujinti terminą skundui paduoti, laikant jį praleistu;

2. Įpareigoti Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikti pareiškėjui raštu informaciją, atsakant į šiuos klausimus:

2.1. Dėl kokių asmens pažeidimą didinančių veiksnių (rizikos) faktorių bei kokiu pagrindu pareiškėjas buvo priskirtas rizikos grupei, išduodant 2019 m. gruodžio 17 d. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija?

2.2. Ar pareiškėjo priskyrimas prie rizikos grupės (to priežastys) bei Departamento pozicija turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) personalo karjeros planavimo komisijos sprendimams, susijusiems su pareiškėjo karjera (duomenys neskelbtini)?

2.3. Kokią nuomonę Departamentas išreiškė 2021 m. vasario 25 d. vyresniųjų karininkų karjeros planavimo komisijos posėdyje, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo kandidatūros į (duomenys neskelbtini) pareigas?

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir KAM) pateikti pareiškėjui raštu informaciją, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo atrinktas į (duomenys neskelbtini) pareigas.

4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė, be kita ko, pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinti, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl asmens kreipimosi į teismą tvarkos, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punktą, nustatė, kad pareiškėjas į Departamentą su prašymu pateikti jam prašomą informaciją kreipėsi 2021 m. balandžio 19 d.

Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas dar ne vieną kartą kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti jam informaciją. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skunde ne kartą nurodo, jog jam neatsakoma į jo prašymą, jis negauna informacijos, taip neatlikdamas savo pareigos ir vilkindamas atlikti veiksmus, pažymėjo, kad Departamentas pareiškėjui yra atsakęs, nes raštai, adresuoti pareiškėjui, pridėti kartu su skundu. Tai nustatęs, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog Departamentas delsia ar vilkina atlikti savo pareigą, yra nepagrįsti.

Teismo nuomone, pareiškėjas galėtų nebent nesutikti su Departamento atsakymais (raštais) ir juos skųsti, tačiau tokio reikalavimo pareiškėjas nesuformulavo. Nustatęs, kad pareiškėjas teismui formuluojamus reikalavimus yra suformulavęs ir Departamentui 2021 m. balandžio 19 d. prašyme, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas Departamente turėjo būti išnagrinėtas iki 2021 m. gegužės 17 d. imtinai. Jei pareiškėjas laikė, kad jo prašymas nebuvo išnagrinėtas laiku, jis galėjo su skundu kreiptis į teismą dėl vilkinimo atlikti veiksmus per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai baigėsi minėto klausimo išsprendimo laikas, t. y. iki 2021 m. liepos 18 d.

Tačiau, teismas, šiuo atveju nustatė, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2022 m. sausio 18 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą, kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atlikti veiksmus KAM, nes pareiškėjas kreipėsi į KAM su 2021 m. gegužės 31 d. paklausimu, tačiau pareiškėjas atsakymo į šį jo paklausimą negavo iki 2021 m. birželio 29 d., padarė išvadą, kad ir šiuo atveju pareiškėjas su skundu dėl KAM vilkinimo atlikti veiksmus galėjo kreiptis per 2 mėnesius, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. birželio 29 d., t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d, tačiau į teismą kreipėsi tik 2022 m. sausio 18 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas laiko, kad jam nebuvo atsakyta tinkamai ir dėl to vis pakartotinai kreipėsi į minėtas institucijas (Departamentą ir KAM), tačiau tai nekeičia termino kreiptis į teismą skaičiavimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuriame pareiškėjas nurodo, kad praleido skundo padavimo terminą dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti jį dominančią informaciją ir tik po paskutinių atsakymų supratęs apie savo pažeistų teisių apimtį ir faktą, suprato, kad be teismo įsikišimo prašomos informacijos negaus, apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pateiktas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies aiškinimas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas priežastis, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko pakartotinai kreiptis į institucijas, tačiau akivaizdu, kad gavęs pirmuosius atsakymus galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ar jam atsakyta, pasak jo, netinkamai bei formaliai. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, praleidęs terminą kreiptis su skundu į teismą, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, o terminą skundui paduoti praleido išimtinai tik dėl nuo jo paties valios priklausiusių aplinkybių. Nustatęs, kad skunde nurodytos termino praleidimo priežastys yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, teismas pripažino, kad jos negali būti pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl jis neatnaujinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, dėl ko neteisingai nustatė skundo padavimo teismui termino pradžią ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Teismo išvados prieštarauja viena kitai, nes viena vertus teismas pripažino, kad Departamentas ir KAM atsakė pareiškėjui į jo pirminius prašymus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jie delsia ar vilkina atlikti veiksmus, tačiau tuo pačiu teismas terminą paduoti skundą skaičiuoja pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad skundu pareiškėjas prašo ne atsakymų į Departamentui paduotą prašymą, o įpareigoti Departamentą pateikti pareiškėjui informaciją į konkrečius klausimus, kurie buvo pateikti Departamentui pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. prašyme, kuris ir buvo paskutinis pareiškėjo bandymas gauti norimą informaciją. Pareiškėjas iki 2021 m. gruodžio 14 d., kai gavo Departamento atsakymą, negalėjo žinoti ir nežinojo, ar Departamento šį kartą pateikta informacija jį tenkins.

Tokia pati situacija yra ir dėl kreipimosi į KAM, nes paskutinį kartą pareiškėjas kreipėsi į KAM su 2021 m. lapkričio 9 d. prašymu, į kurį KAM atsakė 2021 m. lapkričio 30 d. Remiantis tuo, akivaizdu, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino paduoti skundą teismui dėl neveikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundo padavimo termino pradžią skaičiavo nuo pirmųjų pareiškėjo kreipimųsi į Departamentą ir KAM. Dėl ko teismo argumentas, kad pareiškėjas pareiškėjo kreipimaisi į institucijas nekeičia termino kreiptis į teismą skaičiavimo tvarkos, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismo argumentai, jog pareiškėjas jau po pirmojo kreipimosi į Departamentą, gavęs atsakymą, turėjo iš karto kreiptis į teismą su skundu, o ne bandyti ne teismo tvarka gauti normą informaciją, tęsiant susirašinėjimą su viešojo administravimo subjektu, yra ne tik nemotyvuoti, bet ir nelogiški, formalūs, skatinantys ne klausimo išsprendimą, o bereikalingą bylinėjimąsi, teismo apkrovimą papildomu darbu. Be to, administracinių santykių stabilumo siekimas nereiškia, kad pareiškėjas tik vieną kartą apskritai gali įgyvendinti savo teisę į informacijos gavimą.

Situacija, kai pareiškėjas prašė tam tikros informacijos ir ji jam nebuvo pateikta, ar pateikta nevisapusiška, neatima pareiškėjo teisės pakartotinai tos informacijos prašyti, o jos negavus – teikti skundą teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skundo padavimo terminą siejant su pakartotinio prašymo dėl informacijos pateikimo netenkinimu. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad ABTĮ nereglamentuoja skundo padavimo terminų skaičiavimo taisyklių tęstinio pažeidimo atveju, tikslinga remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalimi, laikant, kad Departamento ir KAM atsakymai yra savarankiški administraciniai veiksmai, nuo kurių atsiradimo turi iš naujo būti skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytas skundo padavimo termino pradžios momentas.

Pareiškėjo nuomone, kiekvienas asmens pasikreipimas į viešojo administravimo subjektą gali ir turi būti vertinamas kaip savarankiškas subjektinių teisių įgyvendinimas, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašymai nebuvo pasikartojantys.

Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisės negali būti apgintos, prašant teismo įpareigoti Departamentą ir KAM pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, o turi būti reiškiami savarankiški reikalavimai dėl Departamento ir KAM atsakymų panaikinimo, kas, pareiškėjo nuomone, yra pertekliniai reikalavimai, turėjo ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė svarbas priežastis, kurios sudarė pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo įsitikinimu, jis sąžiningai siekė gauti informaciją tiesiogiai iš Departamento ir KAM, tokiu būdu išvengiant teisminio ginčo, tačiau to išvengti nepavyko ne dėl pareiškėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino, neįvertino objektyvios tariamo termino praleidimo priežasties – Departamento ir KAM veiksmų, atsakant į pareiškėjo prašymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, ir nenustatęs, kad pareiškėjas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, kuris neatnaujinamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė skundo padavimo teismui termino pradžią, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, nepagrįstai pareiškėjo nurodytų skundo termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Vienas iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo padavimo terminų. Nustačius, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti tokį skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo teismo įpareigoti Departamentą ir KAM pateikti pareiškėjui informaciją, dėl kurios pateikimo pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis tiesiogiai į Departamentą ir KAM. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas tiesiogiai į Departamentą ir KAM su prašymais suteikti informaciją kreipėsi atitinkamai 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. gegužės 31 d., atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą, skųsdamas Departamento ir KAM neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), praleidęs 2 mėnesius nuo dienos, kai baigėsi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas dėl informacijos pateikimo į Departamentą kreipėsi ne 2021 m. balandžio 19 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 2021 m. lapkričio 24 d., taip pat į KAM kreipėsi ne 2021 m. gegužės 31 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 2021 m. spalio 15 d. (užregistruotas KAM – 2021 m. lapkričio 9 d.). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, nepaisant to, kiek kartų pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir KAM dėl informacijos pateikimo, nei Departamentas, nei KAM nepateikė jo prašomos informacijos. Įvertinus šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos faktinės aplinkybės dėl paskutinių pareiškėjo prašymų pateikti informaciją nekeičia skundo padavimo termino skaičiavimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo dėl neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus), negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes, kaip nustatyta, priimta neįvertinus teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013). Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimus įpareigoti Departamentą ir KAM pateikti pareiškėjui informaciją, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridėtų priedų, kaip pastebėtina nustatė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad į Departamentui adresuotą paskutinį pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl informacijos pateikimo Departamentas atsakė, priimdamas 2021 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. IS-3135 „Dėl prašymo“, ir į KAM adresuotą paskutinį pareiškėjo 2021 m. spalio 15 d. prašymą (užregistruotas 2021 m. lapkričio 9 d., suteikiant Nr. TPP-76) „Dėl sprendimo priežasčių“ KAM atsakė, priimdama 2021 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 12-01-2018 „Dėl sprendimo priežasčių“. Kaip minėta, pareiškėjo netenkina jam pateikti tiek Departamento, tiek KAM atsakymai, nes jis laikosi pozicijos, kad Departamentas ir KAM nepateikia jo prašomos informacijos. Todėl pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo pareiškėjas, turėjo pirmiausia išaiškinti pareiškėjui jo teisę ginčyti minėtus Departamento ir KAM atsakymus, suformuluojant atitinkamus reikalavimus, ir išaiškinti dėl taip suformuluotų skundo reikalavimų kylančių pareiškėjo procesinių teisių ir pareigų. Tik pareiškėjui pasinaudojus ar ne teismo suteikta galimybe patikslinti savo skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje turi pareigą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, be kita ko, turės išsiaiškinti, ar pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė