71ee9dd5-30d7-4297-bd9d-df4e4010969e · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja Albina Pupeikienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1608-253/2013Teisėja Giedrė Seselskytė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-02958-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija 11.5.2; 11.8; 11.9.12; 121.21.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto apeliacinį skundÄ ir atsakovo V.

L. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetui, V. L. dėl darbo sutarties nutraukimo, tarybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu ab initio, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslinęs ieÅ¡kinį prašė nutraukti tarp VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto (toliau – KU) ir                V.

L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytÄ darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimÄ , paskiriant jį eiti rektoriaus pareigas, ir pripažinti VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 9N-10 negaliojančiu ab initio. Nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas leidžia Komisijai reikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija ginčo bylai aktualiu Komisijos kompetencijos klausimu yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnis apibrėžia įstatymo vykdomÄ kontrolę ir pareigÅ«nus bei institucijas, kurios Å¡iÄ kontrolę turi vykdyti. Viena iÅ¡ institucijų yra nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Komisijos įstatymo nustatyta, kad Komisija teikia ieÅ¡kinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Interesų derinimo įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais.

Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu KS-8 nustatė, kad V. L. įdarbinimo Klaipėdos universiteto rektoriumi pagrindas – Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų procedÅ«ros – yra neteisėtas. Klaipėdos universiteto vadovÄ , renkamÄ vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, Å¡ios mokymo įstaigos taryba 2011 m. gruodžio 6 d. rinko bÅ«dama neteisėtos sudėties. Tai konstatuoti leido aplinkybė, kad V. L. dalyvavo renkant save patį Klaipėdos universiteto rektoriumi ir tarybai priimant atitinkamÄ sprendimÄ .

Tokį V. L. elgesį Komisija vertino kaip imperatyvių interesų derinimo įstatymo reikalavimų – pareigos vengti interesų konflikto ir prievolės nusiÅ¡alinti jai esant, pažeidimÄ . Interesų konfliktų veikiamų, tai yra Å¡aliÅ¡kų, asmenų dalyvavimas sprendimų priėmimo procedÅ«rose sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ tokius sprendimus (sandorius), kaip prieÅ¡taraujančius esminiams Interesų derinimo įstatymo tikslams, skaidrumo, objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo bei korupcijos prevencijos principams, naikinti.

Pažymėjo, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 9N-10 yra tarybos ir V. L. valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiantis aktas, kuris sukuria civilines subjektines teises ir pareigas, todėl laikytinas sandoriu CK 1.63 straipsnio prasme. Dėl Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendime KS-8 nurodytų interesų derinimo įstatymo pažeidimų taryba neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio. Å is sandoris, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančiu VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimÄ Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutraukė tarp VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto ir V.

L. 2011-12-16 sudarytÄ darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimÄ dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, atsakovÄ V. L. atleido iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį; priteisė iÅ¡ atsakovų VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto ir V. L. po 261,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai; priteisė iÅ¡ atsakovų VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto ir V. L. po 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; sprendimo vykdymÄ atidėjo 2 mėnesiams.

Nurodė, jog Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl KU rektoriaus rinkimo ir 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimas sudarytas pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, todėl ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančiu KU tarybos 2011-12-06 nutarimÄ Nr. 9N-10 dėl KU rektoriaus rinkimo; 2011-12-16 darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimo dalį, kiek ji numatė V.

L. skyrimÄ (perkėlimÄ ) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, V. L. atleido iÅ¡ rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad pagal KU tarybos nutarimÄ rektorius V. L. ėjo rektoriaus pareigas nuo skyrimo momento, todėl konstatavo, kad pripažinti tarybos nutarimÄ negaliojančiu ab initio (nuo jo priėmimo momento) nėra pagrindo, kadangi neįmanoma restitucija – sutarties Å¡alių grÄ Å¾inimas į tÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, nes atlikto darbo sÄ naudų grÄ Å¾inti neįmanoma, todėl tarybos nutarimÄ pripažino negaliojančiu tik ateityje ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Apeliantas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti 2013 m. birželio 20 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir bylÄ nutraukti; arba, jeigu teismas manytų, kad reikalavimai (ar vienas iÅ¡ reikalavimų) vis dėlto yra nagrinėtinas teisme, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutrauktas tarp VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011-12-16 sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimas dėl atsakovo V.

L. skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, ir atsakovas V. L. atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo; kitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog:1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turi teisę ginčyti 2011-12-06 nutarimÄ .

Mano, kad VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiÅ¡kinimas, kaip apimantis VTEK teisę ginčyti ir juridinio asmens organo sprendimus, yra negalimas, kadangi tai reikÅ¡tų plečiamÄ jį normos aiÅ¡kinimÄ . Teigia, kad neleistina teisės akto normų neaiÅ¡kumus spręsti taikant plečiamÄ jį aiÅ¡kinimÄ , jeigu tai pasunkintų asmens padėtį. VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad ji turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius (teikti praÅ¡ymus) teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais.

Normoje nėra nurodyta, kad suteikiama teisė ginčyti ir kitus juridinius faktus. Vadinasi, minėtoje normoje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as juridinių faktų, kuriuos turi teisę ginčyti VTEK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad baigtinių sÄ rašų negalima aiÅ¡kinti plečiamai. Nurodo, kad CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Kaip nurodoma doktrinoje, Å¡i nuostata apima atvejus, kai reikalavimas apskritai nenagrinėtinas teisme.

Pastarasis pagrindas taikytinas ir atvejams, kai į teismÄ kreipiasi asmuo, kuriam nėra suteikta tokia teisė. Kadangi VTEK nėra nurodyta sÄ raÅ¡e asmenų, kurie gali ginčyti kolegialaus vieÅ¡osios įstaigos organo sprendimÄ (CK 2.82 str. 4 d.), taip pat tokios teisės VTEK nesuteikia ir VTEKÄ®, mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2011-12-06 nutarimo laikytinas nenagrinėtinu teisme;

2) apylinkės teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu 2011-12-06 nutarimÄ . Teismas 2011-12-06 nutarimÄ pripažino negaliojančiu, kadangi V. L. nenusiÅ¡alino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų, taigi pažeidė įstatymÄ , todėl KU taryba priimdama 2011-12-06 nutarimÄ dėl rektoriaus rinkimo priėmė sprendimÄ , prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotas tik vieno tarybos nario – V.

L. pažeidimas balsuojant ir dalyvaujant tarybos posėdyje. Tačiau ginčijamas nutarimas buvo priimtas tarybos, o ne vienvaldiÅ¡kai V. L.. Taigi tai, kad V. L. pažeidė įstatymÄ , jokiu bÅ«du savaime negali reikÅ¡ti ir tarybos nutarimo, kuris priimtas balsuojant V. L., negaliojimo. Kadangi MSÄ® tarybos sprendimų priėmimo procedÅ«rinių klausimų nereglamentuoja, Å¡iuo atveju pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikomos taisyklės, taikytinos kitos teisinės formos juridinio asmens organo – visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų ginčijimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimÄ , turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tai, kokiÄ Ä¯takÄ susirinkimo nutarimų priėmimui bÅ«tų turėjęs ar turėtų ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovai), jeigu tų pažeidimų nebÅ«tų padaryta ar susirinkimas bÅ«tų organizuojamas iÅ¡ naujo. Pagal Statuto 44 straipsnį bei Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos apraÅ¡o 16 punktÄ rektorius laikomas iÅ¡rinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 tarybos nariai.

Jeigu renkant rektorių per pirmÄ jį balsavimÄ nė vienas iÅ¡ kandidatų į rektoriaus pareigas neiÅ¡renkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmÄ jį balsavimÄ . Teigia, kad net jeigu V. L. ir bÅ«tų nusiÅ¡alinęs nuo balsavimo, jis vis tiek bÅ«tų likęs kandidatu, surinkusiu daugiausia balsų per pirmÄ jį balsavimÄ ir dėl jo kandidatÅ«ros bÅ«tų buvę balsuojama antrajame balsavime. Be to, kaip matyti iÅ¡ antrojo balsavimo rezultatų, V.

L. surinko net 7 balsus, o A. R. – 1 balsÄ . Taigi, net nesigilinant į tai, kaip balsavo V. L., jis vis tiek bÅ«tų iÅ¡rinktas rektoriumi, kadangi, kaip ir minėta, tam reikėjo surinkti 6 balsus, o jis surinko 7 balsus. Pagal MSÄ® 20 straipsnio 9 dalį tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Taigi KU tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 6 nariai, kadangi tarybÄ sudaro 9 nariai. Minėtame tarybos posėdyje dalyvavo 8 nariai, taigi, net ir neskaičiuojant V.

L. kaip tarybos posėdžio dalyvio, reikalingas kvorumas balsavimo metu egzistavo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2011-12-06 nutarimÄ negaliojančiu, netinkamai pritaikė CK 2.82 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos juridinio asmens organo sprendimų ginčijimo klausimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad 2011-12-06 nutarimo panaikinimas, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, reiÅ¡kia 2011-12-06 nutarimo panaikinimÄ formaliais pagrindais, o to, kaip ir minėta, teisė neleidžia;3) VTEK neturi teisės ginčyti darbo sutarties.

Nurodo, jog byloje yra konstatuota tik tai, kad V. L., tačiau ne pati taryba pažeidė įstatymÄ . Tikina, kad V. L. balsas neturėjo įtakos nei rektoriaus iÅ¡rinkimui, nei kvorumui. Taigi net ir pripažinus, kad V. L. pažeidė įstatymÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad ir 2011-12-06 nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas, taigi ir iÅ¡vados, kad darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymo nuostatas. Dėl Å¡ios priežasties VTEK laikytina neturinčia teisės reikalauti nutraukti darbo sutartį, kadangi darbo sutartis nėra laikytina sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Pažymi, kad net ir konstatavus, kad V. L. pažeidė įstatymo reikalavimus, darbo sutartis su juo negali būti nutraukta, kadangi negali būti panaikintas darbo sutarties pakeitimo pagrindas – 2011-12-06 nutarimas, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Taigi net jeigu formaliai darbo sutartis ir būtų nutraukta, ji vis tiek turi būti iš naujo sudaryta minėto nutarimo pagrindu. Tai reiškia, kad reikalavimas nutraukti Darbo sutartį laikytinas iš esmės nesukeliančiu teisinių pasekmių;

4) darbo sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms. DK 139 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes pati darbo sutartis ar jos sudėtinės dalys neprieÅ¡tarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. Tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti DK 139 straipsnio 1 dalį, bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) darbo sutartis ar jos dalys prieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms;

2) tų prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti ir nėra galimybės darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitÄ darbÄ . Atkreipė dėmesį, kad juridinio asmens vadovas į pareigas yra skiriamas atitinkamo juridinio asmens organo sprendimu, o darbo sutartis yra tik iÅ¡vestinis juridinis veiksmas, kurį įstatymai įpareigoja atlikti tam, kad bÅ«tų apsaugos juridinio asmens vadovo socialinės teisės. Kadangi V. L. buvo iÅ¡rinktas rektoriumi, t. y. juridinio asmens vadovu, 2011-12-06 nutarimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindu, todėl DK 139 straipsnyje numatytos darbo sutarties prieÅ¡taravimų įstatymams paÅ¡alinimo priemonės ar kitos DK numatytos normos negali bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į rektoriaus, kuris yra ne eilinis darbuotojas, o juridinio asmens vadovas, specifinį statusÄ .Atsakovas V.

L. teismui pateikė prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo. Juo praÅ¡o patenkinti VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo dalies panaikinimo, t. y. panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir bylÄ nutraukti arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutrauktas tarp VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto ir V.

L. 2011-12-16 sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimas dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, atsakovas V. L. atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo; kitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turi teisę ginčyti Å¡ioje byloje ginčijamÄ 2011-12-06 nutarimÄ , kadangi tokios teisės VTEK nesuteikia jos įgaliojimus įtvirtinantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas.

Tai reiÅ¡kia, kad bent jau bylos dalis dėl 2011-12-06 nutarimo ginčijimo turi bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu KU tarybos 2011-12-06 nutarimÄ , kadangi, nepaisant to, kad yra konstatuotas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, jo balsas, priimant minėtÄ nutarimÄ , nebuvo lemiamas. Taigi 2011-12-06 nutarimo panaikinimas vien dėl to, kad yra konstatuotas vieno tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, neturėjęs reikÅ¡mės nei balsavimo rezultatams, nei posėdžio kvorumui, reikÅ¡tų nutarimo panaikinimÄ formaliais pagrindais.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turi teisę ginčyti tarp KU ir jo sudarytÄ 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties pakeitimÄ , kadangi Å¡io pakeitimo pagrindas yra 2011-12-06 nutarimas, kurio ginčyti VTEK teisės neturi. Tai reiÅ¡kia, kad byla turėtų bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties pakeitimo nutraukimo pagrindas yra Darbo kodekso 139 straipsnis, kadangi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas balsuojant dėl nutarimo, kuris yra teisėtas darbo sutarties pakeitimo pagrindas, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog darbo sutartis prieÅ¡tarauja draudžiamosioms įstatymų nuostatoms.

IeÅ¡kovas teismui pateikė atsiliepimÄ . Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje palikti galioti nepakeistÄ . Mano, kad apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, kurie nebÅ«tų įvertinti, iÅ¡tirti ir motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualių teisės normų analize, jame aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti sprendimo priėmimo motyvai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį panaikinti.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Komisijos teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl darbo sutarties tarp VÅ¡Ä® Klaipėdos universiteto ir V. L., sudarytos pažeidžiant įstatymo nuostatas, nutraukimo. IeÅ¡kovui akivaizdu, kad apelianto teiginys, jog Komisija siekia panaikinti juridinio asmens organo sprendimÄ formaliais pagrindais, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Komisija kreipėsi į teismÄ dėl darbo sutarties nutraukimo gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ ir turėdama įpareigojantį įstatymo lygmens imperatyvÄ taip veikti.

Komisijos reikalavimas pripažinti negaliojančiu tarybos 2011-12-06 nutarimÄ yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti 2011-12-16 darbo sutarties pakeitimÄ ir turi bÅ«ti traktuojamas tik kaip Å¡io praÅ¡ymo vedinys. Å iuo praÅ¡ymu siekiama, kad atsakovai nesavivaliautų sudarinėdami pakartotines neteisėtas darbo sutartis, ko galima tikėtis iÅ¡ jų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo. Pabrėžė, kad nesilaikydami imperatyvių įstatymų nuostatų atsakovai nusižengė teisei, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ Å¡ių savo neteisėtų veiksmų jie negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių ar neprotingų teisių ar imunitetų.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byloje nustatyta, jog 2011-05-17 Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ buvo sudaryta KU taryba, kuriÄ sudarė devyni nariai, tarp jų ir atsakovas V. L.. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-22 nutarimu Nr. XI-938 patvirtintÄ KU statutÄ (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-04 iki 2012-11-04), taryba renka, skiria į pareigas ir atleidžia iÅ¡ pareigų rektorių, nustato rektoriaus rinkimo vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du tvarkÄ .

VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetas yra iÅ¡ valstybės biudžeto lėšas gaunanti vieÅ¡oji įstaiga (t. 1, b. l. 39–58). KU taryba 2011-06-23 nutarimu Nr. 9N-01 „Dėl KU tarybos darbo reglamento tvirtinimo“ patvirtino KU tarybos darbo reglamentÄ . KU rektoriaus rinkimų tvarkos apraÅ¡as patvirtintas KU tarybos 2011-07-20 nutarimu Nr. 9N-04 (t. 1, b. l. 59–60). ApraÅ¡e nustatyta, kad taryba iÅ¡ savo penkių narių sudaro rektoriaus rinkimų komisijÄ rektoriaus rinkimams vieÅ¡o konkurso bÅ«du organizuoti; tarybos nariai, balsuodami dėl rektoriaus rinkimų komisijos iÅ¡vadų, patvirtina kandidatų į rektoriaus pareigas sÄ raÅ¡Ä ; rektorius renkamas slaptu balsavimu ir laikomas iÅ¡rinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip Å¡eÅ¡i tarybos nariai (t. 1, b. l. 59–60).

Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu buvo nustatytos ir kitos faktinės aplinkybės, t. y. 2011-10-11 tarybos posėdyje atsakovas V. L. dalyvavo kaip tarybos narys. Šiame posėdyje svarstytas klausimas dėl naujų rektoriaus rinkimų paskelbimo, nustatyta rinkimų data, dokumentų pateikimo terminai, numatytos rektoriaus rinkimų komisijos posėdžių datos, nuspręsta rinkimus vykdyti uždarame posėdyje. Iš KU 2011-11-17 rektoriaus rinkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad šiame komisijos posėdyje dalyvavo ir V.

L.. Prie Å¡io posėdžio pridėtame dokumente – priėmimo–perdavimo akte atsakovo V. L. pavardės nėra ir jis nepasirašęs Å¡iame akte. Posėdžio metu buvo svarstoma dėl užregistruotų pretendentų sÄ raÅ¡o vieÅ¡o paskelbimo universiteto internetiniame tinklalapyje, taip pat nutarta paskelbti pretendentus rektoriaus pareigoms eiti, tarp jų ir atsakovÄ V. L. KU rektoriaus rinkimų komisijos 2011-11-17 posėdžio protokole Nr. 2 nurodyta, kad atsakovas V. L. komisijos posėdyje dalyvavo.

Å io fakto civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas V. L. neginčijo. 2011-11-21 nutarimu Nr. 9P-09 taryba patvirtino kandidatų į KU rektoriaus pareigas sÄ raÅ¡Ä iÅ¡ keturių asmenų, taip pat, į jį buvo įtrauktas ir atsakovas V. L.. Atsakovas V. L. Å¡iame tarybos posėdyje dalyvavo.         2011-12-06 tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, jame dalyvavo visi tarybos nariai. Pirmojo balsavimo metu dviem kandidatams surinkus daugiausia balsų, vyko pakartotinis balsavimas, jo metu už V.

L. kandidatÅ«rÄ balsavo 7 nariai, o už prof. dr. A. R. – 1 narys. Vadovaujantis Å¡iais balsavimo rezultatais rektoriumi buvo iÅ¡rinktas atsakovas V. L. (t. 1, b. l. 66–68). KU 2011-12-16 tarybos posėdžio metu su atsakovu V. L. buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis jo kadencijos laikotarpiui (t. 1, b. l. 70–73).Byloje taip pat nustatyta, jog VTEK 2012-02-07 priėmė sprendimÄ Nr. KS-8 „Dėl V. L.“, jame nusprendė, kad pastarasis, eidamas KU tarybos nario pareigas ir bÅ«damas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusiÅ¡alino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų ir tokiais savo veiksmais nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas;

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-2564-437/2012 pagal V. L. skundÄ dėl VTEK sprendimo, sutiko su VTEK 2012-02-07 sprendime Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ padaryta iÅ¡vada, kad V. L., eidamas KU tarybos nario pareigas ir bÅ«damas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusiÅ¡alindamas nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(143)-72/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo V. L. apeliacinį skundÄ atmetė (t. 1, b. l. 149–156). Nagrinėjamoje byloje bei pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas mano, kad VTEK neturi teisės ginčyti KU tarybos 2011-12-06 nutarimo Nr. 9N-10 „Dėl KU rektoriaus rinkimo“ ir darbo sutarties tarp VÅ¡Ä® KU ir V. L.. Atsakovo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu tarybos 2011-12-06 nutarimÄ bei nepagrįstai konstatavo darbo sutarties prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymų draudžiamosios nuostatoms.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir VTEK teisės kreiptis į teismÄ Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė VÅ¡Ä® KU ne iki galo tiksliai, be to, tik sau palankiai interpretuoja faktines bylos aplinkybes, siekdama iÅ¡vengti neigiamų teisinių pasekmių. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, VTEK, kaip specializuotos viešųjų interesų gynimo srityje veikiančios valdžios institucijos, kuri vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nuostatomis, 2012- 02-07 sprendimas Nr. KS-8 „Dėl V.

L.“ (t. 1, b. l. 5–8) yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A143-72/2013 (CPK 182 str. 2 p.).VTEK 2012-02-07 sprendime Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ konstatavo, jog „Universiteto rektorius renkamas vieÅ¡o konkurso, kuriame dalyvauti gali kiekvienas asmuo, atitinkantis rektoriaus pareigoms eiti keliamus reikalavimus, bÅ«du. Vadinasi, jei pats universiteto tarybos narys, kandidatuoja į rektoriaus postÄ , jam negali bÅ«ti sudaromos iÅ¡skirtinės sÄ lygos lyginant su kitais kandidatais, kurie neturi galimybės dalyvauti tarybos posėdžiuose ir priimti su rektoriaus rinkimais susijusių sprendimų, kitaip tariant negali patys spręsti dėl savo kandidatÅ«ros eiti rektoriaus pareigas tinkamumo.

Vadinasi, V. L., vykdydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, turėjo nusiÅ¡alinti nuo visų tarybos posėdžių, kuriuose buvo rengiami, svarstomi ar priimami sprendimai dėl rektoriaus rinkimų, nes dalyvaudamas Å¡iuose posėdžiuose sprendė savo paties karjeros galimybes, o tai reiÅ¡kia – veikė interesų konflikto situacijoje. Komisija, atlikdama tyrimÄ , nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, už kurį pretendentÄ tarybos posėdyje renkant rektorių balsavo V.

L.. Ä®statymo prasme nėra svarbu, ar V. L. pats už save balsavo, ar ne. Ä®statymas imperatyviai draudžia asmeniui dalyvauti bet kokiose sprendimui priimti reikalingose procedÅ«rose, jei asmuo yra suinteresuotas jomis“. Å iuo aspektu svarbu tai, kad administracinėje byloje Nr. A143-72/2013 (1-2564-437/2012) V. L. ir trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® KU prašė teismÄ panaikinti visÄ VTEK sprendimÄ , t. y. tiek 1) jo punktÄ , kuriuo konstatuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai, tiek 2) jo punktÄ , kuriame nuspręsta kreiptis į KU tarybÄ , o jai nereaguojant – į teismÄ dėl darbo sutarties nutraukimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs VTEK sprendimo teisėtumo klausimÄ , 2012 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012 nusprendė, kad V. L. padaryti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai konstatuoti pagrįstai, kartu pripažino ir tai, kad VTEK sprendimo 2 punkto dalis kreiptis į KU tarybÄ dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo nėra pagrįsta, todėl panaikino, nurodęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis, nustatantis atsakovės teises, jai tokios teisės nesuteikia <...>.

KitÄ VTEK 2012-02-07 sprendimo Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ dalį paliko galioti. Apibendrinant pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino VTEK teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl darbo sutarties tarp VÅ¡Ä® KU ir V. L., sudarytos pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nutraukimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs tiek VTEK sprendimo in corpore, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir 2013 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-72/2013 konstatuodamas, kad toks pareiÅ¡kėjo (V.

L.) elgesys (dalyvavimas balsavime, kuriame buvo sprendžiamas jo iÅ¡rinkimo rektoriumi klausimas) atsakovo (VTEK) teisingai ir pakankamumo aspektu pagrįstai buvo įvertintas kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nustatytos prievolės nevykdymas bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas, todėl paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012 nepakeistÄ .Å iai teisinei situacijai svarbu tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kaip matyti iÅ¡ bylų duomenų viseto, administraciniame ginče dėl VTEK 2012-02-07 sprendimo Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ teisėtumo dalyvavo tie patys asmenys (VTEK, V. L. ir VÅ¡Ä® KU) kaip ir Å¡ioje civilinėje byloje. Todėl, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. sausio 29 d. nutartimi pripažinus VTEK teisę kreiptis į teismÄ dėl darbo sutarties tarp VÅ¡Ä® KU ir V. L. nutraukimo, Å¡i teisė kaip prejudicinis faktas pakartotinai Å¡ioje civilinėje byloje negali bÅ«ti kvestionuojama, todėl apelianto argumentai dėl VTEK galimybės kreiptis į teismÄ atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis padaryta iÅ¡vada atitinkamai atmestinas apelianto praÅ¡ymas bylÄ nutraukti. Dėl bÅ«tinybės nutraukti 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutartį VÅ¡Ä® KU, iÅ¡ esmės gindama atsakovo V. L. interesus, nurodo, kad KU tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 „Dėl KU rektoriaus rinkimo“ buvo priimtas tarybos, o ne vienasmeniÅ¡kai V. L.. Taigi tai, kad V. L. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ , apelianto manymu, jokiu bÅ«du savaime negali reikÅ¡ti ir tarybos nutarimo, kuris priimtas balsuojant V.

L., negaliojimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog tokie apelianto teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-8 (kuris teismine tvarka nėra nuginčytas) nustatė, kad V. L. įdarbinimo KU rektoriumi pagrindas – KU rektoriaus rinkimų procedÅ«ros, yra neteisėtas. KU vadovÄ , renkamÄ vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, Å¡ios mokymo įstaigos taryba 2011 m. gruodžio 6 d. rinko bÅ«dama neteisėtos sudėties.

Tai konstatuoti leidžia aplinkybė, kad V. L. dalyvavo renkant save patį KU rektoriumi ir tarybai priimant atitinkamÄ sprendimÄ (CPK 12 str., 178 str., 197 str.).Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria proprio), o iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Vadinasi, rektorių rinkus neteisėtos sudėties KU tarybai, šių rinkimų pagrindu V. L. negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų. Jei būtų laikomasi nuostatos, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis V. L. gali beatodairiškai nesilaikyti valstybėje nustatytų teisės normų ir už tai visiškai neatsakyti (traktuojant, kad jam už minėtus veiksmus visiškai negali būti taikomas darbo sutarties nutraukimas), tai reikštų, kad valstybėje ginami ne pamatiniai teisinės valstybės principai (pvz., kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi paklusti teisei), kuriais grindžiama visa Lietuvos kaip demokratinės valstybės esmė ir paskirtis, bet įteisinamas (pateisinama) aukštas pareigas užimančių asmenų nesilaikymas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

AiÅ¡kinimas, jog darbo sutartis tarp neteisėtai iÅ¡rinkto rektoriaus ir universiteto negali bÅ«ti panaikinta, paprasčiausiai paverstų visiÅ¡kai beprasmiu ir patį teisinį reguliavimÄ , kuris nustato sÄ lygas ir procedÅ«ras, kurių privalu laikytis renkant rektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose, bet ir VÅ¡Ä® KU tarybos 2011 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 9N-01 patvirtintame jos darbo reglamente nurodyta, kad viena iÅ¡ tarybos nario pareigų – raÅ¡tu praneÅ¡ti tarybai apie galimÄ interesų konfliktÄ , kurį gali sukelti posėdžio darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymas, ir nusiÅ¡alinti nuo to klausimo svarstymo (12.6 p.).Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, tampa akivaizdu, kad apelianto teiginys, jog VTEK siekia panaikinti juridinio asmens organo sprendimÄ formaliais pagrindais, yra nepagrįstas.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijai akivaizdu, jog VTEK kreipėsi į teismÄ dėl darbo sutarties nutraukimo gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ ir turėdama įpareigojantį įstatymo lygmens imperatyvÄ taip veikti. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius (teikti praÅ¡ymus) teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais.

Tokia galimybė, kaip jau anksčiau minėta, yra įtvirtinta ir teismų praktikoje. Apelianto teiginiai, kad V. L. dalyvavimas ir balsavimas 2011-12-06 tarybos posėdyje lemiamos įtakos neturėjo, nes už jį balsavo 7 tarybos nariai, o pakanka 6 balsų, vertintini kaip subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas ir V. L. nepalankios informacijos nutylėjimas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, dar teikdama atsiliepimÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui VTEK atkreipė dėmesį į keletÄ reikÅ¡mingų rektoriaus rinkimų proceso aplinkybių:

1) tarybos 2011 m . liepos 20 d. nutarimu Nr. 9N-04 patvirtinto Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos apraÅ¡o 15 punkte buvo numatyta, kad rektorius renkamas slaptu balsavimu, tačiau 2011-09-26 tarybos posėdyje ApraÅ¡as pakeistas numatant atvirÄ balsavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2012-12-06 tarybos posėdžio protokolo, aptariami rektoriaus rinkimai vyko atviru balsavimu (t. 1, b. l. 66–67). Svarbu yra tai, kad vertinant V. L. elgesį, jam dalyvaujant KU rektoriaus rinkimų posėdžiuose, toks elgesys yra traktuotinas kaip vengimas pareigos nusiÅ¡alinti (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1, 2 d.).

Interesų konfliktų veikiamų, t. y. Å¡aliÅ¡kų, asmenų dalyvavimas sprendimų priėmimo procedÅ«rose sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ tokius sprendimus (sandorius), kaip prieÅ¡taraujančius esminiams Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslams, skaidrumo, objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo bei korupcijos prevencijos principams, naikinti.Kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytÄ , sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo KU tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl KU rektoriaus rinkimo ir 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimo sudarytas pažeidžiant anksčiau nurodytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti.

DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieÅ¡tarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms ir tų prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitÄ darbÄ , darbo sutartis nutraukiama. Dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimo panaikinimo Apeliantas laikosi nuomonės, kad darbo sutartis su V. L. negali bÅ«ti nutraukta, kadangi negali bÅ«ti panaikintas darbo sutarties pakeitimo pagrindas – KU tarybos 2011-12-06 nutarimas, ir nurodo, kad net jeigu formaliai darbo sutartis bÅ«tų nutraukta, ji vis tiek turi bÅ«ti iÅ¡ naujo sudaryta minėto nutarimo pagrindu.Atkreiptinas dėmesys, kad sekant tokia logika, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata darbo sutarčių, kurios sudarytos įgyvendinant kolegialių organų spendimus, atveju netektų prasmės. Tuo tarpu konstitucinė doktrina reikalauja, kad teisės normos bÅ«tų aiÅ¡kinamos taip, kad bÅ«tų prasmingos, pritaikomos ir leistų pasiekti įstatymo tikslus.Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnis numato, kad Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

To paties įstatymo 23 straipsnis numato, kad VTEK prižiÅ«ri, kaip asmenys vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Anksčiau paminėto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, nustatančio VTEK statusÄ , veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarkÄ , kompetencijÄ ir organizacinę struktÅ«rÄ , 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad VTEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius (teikti praÅ¡ymus) teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais.Atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo tikslus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip suteikiantis įgaliojimus Komisijai kreiptis dėl darbo sutarčių ir neatsiejamai su jomis susijusių juridinio asmens organo sprendimų nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais.

Toks teisės normos aiÅ¡kinimas nepažeistų reguliavimo srities subjektų lÅ«kesčių ir užtikrintų komisijos veiklos efektyvumÄ , įgyvendinant įstatymų tikslus.Nagrinėjamoje byloje VTEK reikalavimas pripažinti negaliojančiu KU tarybos 2011-12-06 nutarimÄ yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti 2011-12-16 darbo sutarties pakeitimÄ ir turi bÅ«ti traktuojamas tik kaip Å¡io praÅ¡ymo vedinys. Pabrėžtina, kad nesilaikydami imperatyvių įstatymų nuostatų, atsakovai nusižengia teisei, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ Å¡ių savo neteisėtų veiksmų jie negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių ar neprotingų teisių ar imunitetų.Be to, toks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiÅ¡kinimas užtikrintų konstitucinio asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo įgyvendinimÄ ir užkirstų keliÄ galimiems jo pažeidimams, kai tapačius pažeidimus padarę asmenys įstatymo traktuojami nevienodai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys yra lygÅ«s, tai reiÅ¡kia, kad už padarytÄ pažeidimÄ turi bÅ«ti taikomi vienodi atsakomybės pagrindai.Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytus argumentus, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.).

KU taryba, organizuodama ir vykdydama rektoriaus rinkimus, turėjo laikytis įstatymų reikalavimų bei užtikrinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normų laikymÄ si. Todėl KU taryba, leisdama susiklostyti tokiai situacijai, kad V. L., eidamas KU tarybos nario pareigas ir bÅ«damas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusiÅ¡alino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, dėl to KU taryba, 2011-12-06 priimdama nutarimÄ dėl rektoriaus rinkimo, priėmė sprendimÄ , prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Albina Pupeikienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                              Irma Čuchraj                                                                                                     AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė