71ed4619-2e52-4409-89e7-6c9cf72cd577 · Klaipėdos apygardos teismas

Civ                                 Civilinė byla Nr. 2A-81-524/2017                                       (Proceso Nr. 2-42-3-00002-2016-2) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1;                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo D.

D. ieÅ¡kinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimo,              n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ , sudarytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1997-12-31 Å ilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, esant abiejų sutuoktinių kaltei; nepilnametės dukros G. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu D. D.; nepilnametės dukros G. D. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovės I. D. priteisti po 150 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; ieÅ¡kovÄ paskirti priteisiamų dukrai iÅ¡laikyti sumų tvarkytoju uzufrukto teise; pilnametės dukros S. D. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovės priteisti po 150 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iki kol dukra mokysis vidurinėje mokykloje; ieÅ¡kovui nutraukus santuokÄ palikti iki jos nutraukimo turėtÄ pavardę – D.; ieÅ¡kovui priteisti 1/2 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te esančius tualetÄ , duÅ¡Ä , virtuvę, katilinę ir koridorių; atsakovei priteisti 1/2 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. gyvenamojo namo pirmÄ aukÅ¡tÄ ir jame esančius tualetÄ , duÅ¡Ä , virtuvę, svetainę, miegamÄ jį, katilinę ir koridorių; atsakovės vardu paimtÄ paskolÄ priteisti mokėti atsakovei; automobilį „Toyota Corolla Verso“ priteisti atsakovei.

Nurodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu: ir ieÅ¡kovas, ir atsakovė. Å eiminio gyvenimo pradžioje Å¡alių santykiai klostėsi gerai, tačiau vėliau iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingi jų charakteriai, požiÅ«ris į Å¡eimÄ , vaikų auklėjimÄ , laisvalaikio praleidimÄ , pomėgius bei buities problemų sprendimÄ . Toks charakterių nesuderinamumas dažnai sÄ lygojo tarpusavio konfliktus netgi neesminėse Å¡eiminio gyvenimo situacijose. 2014 metais gruodžio mėnesį atsakovė kartu su dukromis persikėlė atskirai gyventi į Å¡alių bendrai statytÄ naujÄ gyvenamÄ jį namÄ , o ieÅ¡kovas liko gyventi vienas tuo pačiu adresu esančiame senajame name.

Vėliau atsakovė nusprendė iÅ¡vykti uždarbiauti į NorvegijÄ ir į namus grįžta tik keletÄ kartų per metus. Dėl to ieÅ¡kovas, iÅ¡vykus atsakovei, liko gyventi anksčiau nurodytu adresu ir rÅ«pinasi viena nepilnamete dukra G. D. ir viena pilnamete dukra S. D.. Å alys ilgiau kaip metus laiko neveda jokio bendro Å«kio, nebekuria bendro gyvenimo kartu, jų nebesieja jokie Å¡ilti tarpusavio Å¡eiminiai santykiai. Nurodo, kad 2009-03-27 pagal registruotÄ dovanojimo sutartį Nr. 2-1457 įgijo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), dėl to Å¡is turtas yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė ir nėra dalytinas nutraukiant santuokÄ .Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

D. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius 3 metus iki prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos po 150 Eur per mėnesį, iÅ¡ viso 5400 Eur, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 23 000 Eur vertės, bei automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurio vertė 1 000 Eur, bendra turto vertė – 24 000 Eur.

Pripažinti, kad I. D. yra skolinga ir atsako už 742,39 Eur kredito grÄ Å¾inimÄ UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal sudarytÄ 2014-08-22 vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179. Nurodė, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas, nes ieÅ¡kovas dirbo iki tol, kol atsakovė pradėjo važinėti į užsienį, po to ieÅ¡kovas metė darbÄ . Toliau gyvenant ieÅ¡kovas norėjo tik dėmesio sau, pats niekur nebedirbo, vaikų auginti taip pat nenorėjo. Be to, ieÅ¡kovas visÄ laikÄ vartojo alkoholį, dėl ko santykiai su ieÅ¡kovu blogėjo.

IeÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę ir savo nepilnamečius vaikus. Gyvendamas santuokoje ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį. Dukra G. D. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad po santuokos nutraukimo jos gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Kadangi dukra S. D. jau yra pilnametė, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo, kol dukra baigs mokyklÄ , turi bÅ«ti atmestas. Pažymėjo, kad gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pastatė atsakovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, kurias uždirbo tuo metu, kai dirbo Lietuvoje ir Norvegijoje.

IeÅ¡kovas atsiliepime į pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu, kad santuoka bÅ«tų nutraukta esant vieno iÅ¡ sutuoktinių, t. y. ieÅ¡kovo, kaltei. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė savo nervingu bÅ«du, nemokėjimu spręsti Å¡eimoje kilusių konfliktų taikiu bÅ«du, palikdama Å¡eimÄ ilgam laikui, taip pat prisidėjo prie sutuoktinių Å¡eiminių santykių atÅ¡alimo, kas vėliau lėmė visiÅ¡kÄ jų nutrÅ«kimÄ . IeÅ¡kovas neneigia, jog buvo laikotarpis, kai jautė didelį psichologinį spaudimÄ ir vartojo alkoholį, siekdamas pamirÅ¡ti tarp sutuoktinių nuolat kylančias problemas, tačiau dėl to nenustojo rÅ«pintis dukromis, prisidėjo prie namo statybų.

IeÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus: prašė teismo santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl 5400 Eur skolos priteisimo už vaikų iÅ¡laikymÄ . Pažymėjo, kad kai atsakovė dirba Norvegijoje, ieÅ¡kovas kiek galėdamas prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo: moka už elektrÄ , telekomunikacijų paslaugas, perka vaikams maistÄ , aprÅ«pina bÅ«tiniausiomis prekėmis.

IeÅ¡kovui tvarkytis buityje padeda jo mama ir gyvenimo draugė. Nors ieÅ¡kovas neturi nuolatinio darbo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nesirÅ«pina ir neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo ir jų gerovės kÅ«rimo. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Nurodo, kad jis prisidėjo prie namo statybos finansiÅ¡kai, o kai neturėjo finansinių iÅ¡teklių, tuomet daug dirbo fizinius darbus, statant gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad sutuoktiniai namÄ pradėjo statyti, kai pardavė kitÄ sodybÄ .

Pardavus sodybÄ gautos pajamos, t. y. apie 11 584 Eur, buvo investuotos į naujojo namo statybÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad finansiÅ¡kai prisidėjo ir ieÅ¡kovo mama, kuri pardavė dalį žemės ir pinigus perdavė sÅ«nui tam, kad bÅ«tų greičiau pabaigtas naujasis gyvenamasis namas. Taip pat prašė atsakovės I. D. vardu paimtÄ paskolÄ (katilo ir radiatorių įrengimui) priteisti atsakovei ir ieÅ¡kovui mokėti po 1/2 likusios nesumokėtos paskolos dalį. Prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å ilalės rajono apylinkės teismas 2016-08-24 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ , sudarytÄ 1996 m. gruodžio 31 d. Å ilalės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as 157, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes – D., D.. Nepilnametės dukros G. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove.

Dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė po 150 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2016 m. vasario 5 d.), iki kol dukra taps pilnametė. Atsakovę paskyrė priteisiamų dukrai iÅ¡laikyti sumų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti, įregistruotas baigtumas 92 proc., adresu (duomenys neskelbtini) Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad po santuokos nutraukimo skola kreditorei UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal sudarytÄ 2014-08-22 vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179 yra solidarioji Å¡alių prievolė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 570 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 262,05 Eur žyminio mokesčio ir 5,21 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovės 357,95 Eur žyminio mokesčio bei 6,91 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis nurodė vykdyti skubiai.Teismas konstatavo, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nelikus tarp Å¡alių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažino, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina – atsakove.

Nustatydamas priteistino vaikui iÅ¡laikymo dydį, teismas rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertino vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo per paskutinius trejus metus iki prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, t. y. neįrodė, kad iÅ¡laikymÄ teikė tik viena atsakovė.

Sprendė, kad pati pilnametė dukra S. D. turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jeigu nuspręs, kad tai bÅ«tina, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atitinkamo ieÅ¡kovo reikalavimo dėl iÅ¡laikymo pilnametei dukrai priteisimo. Konstatavo, kad nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – malkinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – tvartas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – daržinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė, atsakovė to neginčija, todėl Å¡is turtas nėra dalytinas nutraukiant santuokÄ .

Sprendė, kad prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos prisidėjo abu sutuoktiniai, todėl yra pagrindas minėtÄ namÄ padalyti Å¡alims lygiomis dalimis. Kadangi automobilis buvo įgytas atsakovės lėšomis, todėl yra pagrindas minėtÄ automobilį priteisti atsakovei. Konstatavo, kad atsakovės paskola gauta ir iÅ¡leista katilo ir radiatorių įrengimui, todėl atsižvelgdamas į tai, kad prieÅ¡ tai nurodytas namas dalijamas Å¡alims lygiomis dalimis, sprendė, kad paskolos grÄ Å¾inimas priteistinas abiem Å¡alims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti iÅ¡ dalies Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teigia, kad sprendimo dalys dėl pripažinimo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl atsisakymo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius trejus metus, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl naikintinos.

Nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovės iÅ¡vykimo į užsienį dirbti priežastis, todėl nepagrįstai minėtÄ aplinkybę vertino kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ . Teigia, kad iÅ¡vyko į užsienį dirbti, siekdama geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams, nes ieÅ¡kovas niekur nedirbo, girtavo, vartojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir vaikus. Teigia, kad ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo neprisidėjo, jis nedirba nuo 2008 m., nuo to laiko negauna pajamų. Dėl to nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad abi Å¡alys prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo.

Nurodo, kad teismo sprendimas padalyti gyvenamÄ jį namÄ lygiomis dalimis nėra įmanomas, nes minėtas namas nėra pabaigtas statyti, todėl palikus tokiÄ sprendimo dalį nepakeistÄ , užprogramuojami tarpusavio ginčai ateityje. Mano, kad teismas privalėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti namo padalijimo planÄ , reikalingų atlikti darbų sÄ matÄ ir pan. Laikosi pozicijos, kad prie namo statybos ieÅ¡kovas neprisidėjo, jis jo nurodytÄ pinigų sumÄ â€“ 11 584 Eur – panaudojo automobilių remonto įrankių pirkimui.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl santuokos iÅ¡irimo ir vieno ieÅ¡kovo kaltės nėra pagrįstos. Teigia, kad iki pat santuokos iÅ¡irimo – 2012 m. sausio mėn. – gyveno su atsakove, rÅ«pinosi vaikais. Tuo tarpu atsakovė dažnai elgdavosi neadekvačiai, o santuokai faktiÅ¡kai iÅ¡irus buvo palikusi Å¡eimÄ . Teigia, kad abu vaikai iki Å¡iol gyvena su ieÅ¡kovu, paskutinius dvejus metus jis vienas prižiÅ«rėjo vaikus, jais rÅ«pinosi, nes atsakovė buvo iÅ¡vykusi į užsienį uždarbiauti.

Pažymi, kad gyvenamojo namo, kurį atsakovė siekia prisiteisti sau, statybomis užsiėmė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovas, jam buvo iÅ¡duotas teismo leidimas, atsakovė prisidėjo tik pinigais, todėl mano, kad teismas teisingai namÄ padalijo abiem Å¡alims lygiomis dalimis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Dėl naujų įrodymų pridėjimo               IeÅ¡kovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pridėjo naujus įrodymus, kurių nepateikė pirmosios instancijos teismui. CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus iÅ¡siuntė atsakovei, todėl siekiant nepažeisti atsakovės teisių susipažinti su bylos medžiaga, su atsiliepimu pridėti įrodymai grÄ Å¾intini ieÅ¡kovui.

Dėl ieÅ¡kovo kaltės              Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, t. y. jo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtavo prieÅ¡ jÄ ir dukras, vengimo prisidėti prie Å¡eimos materialinės gerovės, be to, atsakovas neslepia, kad turi draugę. Savo nurodomas faktines aplinkybes atsakovė įrodinėja liudytojos V. J. parodymais, dukrų parodymais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 70). Ar sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimas, nustatinėjamas teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Taigi kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti iÅ¡vadas dėl kito sutuoktinio kaltės, ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – Å¡eimos iÅ¡irimo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, jog Å¡alys bendro Å«kio neveda nuo 2012 m. sausio mėnesio, o ji su dukromis 2014 m. lapkričio mėnesį įsikėlė gyventi į naujai pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė nuo 2014 m. gruodžio mėnesio įsikėlė gyventi į naujai pastatytÄ namÄ . Apklausta liudytoja Å¡alių dukra S. D. parodė, jog 2014 m. lapkričio mėnesį mama iÅ¡važiavo į užsienį, o anksčiau važiuodavo periodiÅ¡kai. Be to, Å¡i liudytoja 2016-06-02 teismo posėdyje parodė, jog tėvas jai trenkė, praskėlė lÅ«pÄ , tai buvo maždaug prieÅ¡ 4 ar 5 metus, apklausta teisme nepilnametė Å¡alių dukra G. D. parodė, kad ji primena, kad kai jai buvo 6 metai, tėtis pastÅ«mė mamÄ .

Å ios aplinkybės įrodo, jos atsakovas vartojo smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narius, tačiau byloje padaryti iÅ¡vadÄ , jog tik Å¡i aplinkybė buvo Å¡alių santuokos nutraukimo priežastis, nėra pakankamai įrodymų. 2012-07-17 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l.

70) įrodyta, jog 2012 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę, tačiau jie tÄ patį mėnesį susitaikė. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, jog nuo 2012 m. sausio mėnesio Å¡alys bendro Å«kio neveda, Å¡iÄ aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovas, todėl darytina iÅ¡vada, kad vien ieÅ¡kovo smurtas nebuvo Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis.              12. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas, teismai, nustatydami, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl tarpusavio santykių jų pablogėjimo metu iÅ¡saugojimo ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-20. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 str.). Å alys pripažįsta, jog Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., Å¡alių dukrų parodymais įrodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ 4–5 metus, Å¡alys bendro Å«kio neveda nuo 2012 m. sausio mėnesio, todėl įrodytas 2012 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovo smurtas prieÅ¡ atsakovę nebuvo vienintelė Å¡alių santuokos priežastis.

Atkreiptinas dėmesys, jog dėl Å¡io smurto atsakovė sutiko nutraukti bylÄ , todėl Å¡i aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo kaltei dėl santuokos nutraukimo įrodyti.               13. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, negerbė vienas kito, neteikė moralinės bei materialinės paramos iki faktinio Å¡eimos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutuoktiniams trÅ«ko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, kilusių problemų jie neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du.

Teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , remdamasis apklaustų liudytojų nuomone apie tai, kad Å¡eimoje nebÅ«na kaltas tik vienas sutuoktinis. Byloje įrodyta, jog Å¡alių Å¡eima nuo 2015-04-29 iki                        2015-10-01 buvo įraÅ¡yta į rajono problemiÅ¡kų Å¡eimų apskaitÄ , kadangi nebuvo užtikrinama tinkama vaikų priežiÅ«ra, sutuoktiniai tarpusavyje konfliktavo (t. 1, b. l. 73).           14. Byloje įrodymų visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nesugebėjo iÅ¡spręsti tarpusavio nesutarimų dėl buities, finansinių klausimų, pareigų vienas kitam vykdymo, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog sutuoktiniai ilgÄ laikÄ â€“ daugiau nei metus nebevedė bendro Å«kio.

Å ie padariniai – ilgalaikių Å¡alių nesutarimų rezultatas. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi po 2012 m. sausio mėnesio, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, kada Å¡alių Å¡eima buvo iÅ¡braukta iÅ¡Â problemiÅ¡kų Å¡eimų apskaitos. Todėl Å¡i aplinkybė neiÅ¡tikimybės sutuoktinei nepatvirtina, nes byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovas su kita moterimi pradėjo gyventi jau faktiÅ¡kai nutrÅ«kus santykiams su atsakove, kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo lojalumo pareigos pažeidimÄ , nepateikta, o Å¡alių paaiÅ¡kinimai, Å¡alių Å¡eimos įraÅ¡ymas į problemiÅ¡kų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä tvirtina apie abiejų sutuoktinių inicijuotus nesutarimus įvairiais klausimais, kurių nepavykus iÅ¡spręsti, santuoka pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei.              15.

Dėl Å¡alių dukros S. D. parodymų              Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas CPK 300 str. nustatyta tvarka ir nepranešė apie ieÅ¡kovo padarytÄ nusikaltimÄ prieÅ¡ dukrÄ . Pirmosios instancijos teisme liudytoja S. D. parodė, jog tėvas jai prakirto lÅ«pÄ maždaug prieÅ¡ 4 ar 5 metus, tačiau byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų (medikų pažymos ar ekspertų iÅ¡vados) apie sužalojimo pobÅ«dį. IÅ¡ S. D. parodymų darytina iÅ¡vada, jog Å¡ios veikos padarymo metu ji buvo nepilnametė, atsakovė, bÅ«dama jos atstovė pagal įstatymÄ , privalėjo kreiptis į medikus, į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , tačiau jokių įrodymų byloje nėra, todėl atsižvelgiant į S. D. parodymuose nurodomÄ apytikslį smurtavimo laikÄ â€“ prieÅ¡ 4 ar 5 metus, į tai, jog nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, įrodančių sužalojimo pobÅ«dį, kad atsakovė bent tuo metu kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ar į kompetentingas institucijas, teismui CPK 300 str. nustatyta tvarka dėl nurodomos veikos, padarytos maždaug prieÅ¡ 4 ar 5 metus, nepakanka įrodymų.

             16. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo             Šioje byloje nustatyta tokia faktinė padėtis, jog Å¡alių nepilnametė dukra gyvena name prižiÅ«rima pilnametės sesers ir ieÅ¡kovo, kuris gyvena gretimame name. Vaikų teisių tarnybai Å¡i padėtis yra žinoma ir tai įrodo pateikta iÅ¡vada (t. 1, b. l. 73). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai neteikė nuo 2012 m. pradžios ir prašė už paskutinius 3 metus priteisti 5400 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Teisė į iÅ¡laikymÄ , kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento ir, jei Å¡i prievolė nevykdoma ir iÅ¡laikymas neteikiamas ar vykdoma netinkamai, atsiranda pagrindas skaičiuoti iÅ¡laikymo skolÄ , kurios priteisimo klausimas reglamentuojamas CK 3.200 straipsnyje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Å¡ios prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies atmetimo. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovas savo prievolės iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ nuo 2012 m. pradžios nevykdė ar vykdė netinkamai.

Byloje įrodyta, kad atsakovė 2014 m. pabaigoje iÅ¡vyko nuolat dirbti į NorvegijÄ , iki tol važinėjo periodiÅ¡kai. IÅ¡ nepilnametės Å¡alių dukros paaiÅ¡kinimo (t. 1, b. l. 75), jos paaiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad jos ir ieÅ¡kovo santykiai yra geri, ieÅ¡kovas dienÄ bÅ«na su dukromis, o miegoti iÅ¡eina į savo namus. IÅ¡ jos paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog ieÅ¡kovas duodavo dukroms pinigų, todėl paneigtas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog ieÅ¡kovas jos nurodytu laikotarpiu visiÅ¡kai nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti dukras.

Ginčo laikotarpiu dukrų gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, kaip ir jų tėvo, byloje nesant įrodymų, jog tėvas nevykdė savo pareigų, negalima padaryti iÅ¡vados, jog jis tuo laikotarpiu neiÅ¡laikė dukrų, atkreiptinas dėmesys, jog kasdieninė vaikų priežiÅ«ra, buities tvarkymas apima ir iÅ¡laikymo pareigos vykdymÄ . Byloje nėra įrodymų, jog iki 2015-04-29 Å¡alių Å¡eima buvo įraÅ¡yta į rajono problemiÅ¡kų Å¡eimų apskaitÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo priteistas iÅ¡laikymas vaikų iÅ¡laikymui, todėl darytina iÅ¡vada, jog abu tėvai vykdė savo pareigas iÅ¡laikyti vaikus ginčo laikotarpiu.

            17. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo                  Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai lygiomis dalimi padalijo Å¡alių santuokoje įgytÄ namÄ . IÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio nustatyta, jog ji prašė šį namÄ priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie namo statybos.                 Nutraukiant santuokÄ dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems Å¡ia nuosavybės forma.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

Å ioje byloje įrodyta, kad Å¡alys santuokos metu 2009 m. pradėjo statyti naujÄ namÄ asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, kuriame buvo senas namas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad Å¡is senas namas, kurio unikalus Nr. 8794-8004-0016, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui (t. 1, b. l.

14) ir atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nekėlė ginčo dėl 2009-03-27 ieÅ¡kovo dovanojimo sutarties. Paminėtas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, jog Å¡is namas įregistruotas ieÅ¡kovo vardu. Todėl Å¡is įrodymas paneigia apeliantės motyvÄ , jog ji ginčo namÄ statybos bÅ«du siekė įsigyti asmeninėn nuosavybėn bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu.             18.CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kuriÄ faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl Å¡io namo priklausymo asmeninės nuosavybės teise atsakovei. CK 3.88 str. 2 d. yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovė, paneigdama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijÄ , privalėjo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų, jog ginčo namÄ ji pasistatė iÅ¡imtinai iÅ¡ asmeninių savo lėšų, nepateikė.

Ieškovo pateikta 2008-09-16 sutartis dėl šalių žemės sklypo pardavimo (t. 1, b. l.

48) įrodo, jog Å¡alys prieÅ¡ pat ginčo namo statybÄ 2009 m. pardavė bendrÄ Å¾emės sklypÄ , ieÅ¡kovės nurodomas 723,76 Eur vartojimo kreditas, paimtas 2014-08-22, nesudaro pagrindo ginčo namÄ pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Net ir vieno iÅ¡ sutuoktinių dovanotų lėšų panaudojimas įgyjant tokį turtÄ besÄ lygiÅ¡kai nedaro Å¡io turto asmenine nuosavybe, nes turi bÅ«ti nustatyta, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta abiejų sutuoktinių bendra valia, jog Å¡is turtas, kurį sutuoktiniai turėjo teisę ir galimybę įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taps vieno iÅ¡ jų asmenine nuosavybe.

            19. Neparemta įstatymu atsakovės pozicija dėl jos didesnio finansinio indėlio į ginčo namÄ , nes sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ â€“ nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtÄ , preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ir Å¡ios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo. Bendro Å¡alių Å¡eimos Å«kio, bendro darbo ir pajamų naudojimo faktai įrodyti nepaneigtais Å¡alių padarytais įraÅ¡ais vieÅ¡ame registre dėl ginčo namo nuosavybės teisės formos.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovo vardu padarytas įraÅ¡as Å¡io namo registravimo pažymėjime, nenurodant asmeninės nuosavybės formos.             20. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Sutuoktinių bendro turto padalijimo bÅ«dÄ reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kompensacija priteisiama, jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima ir kitas sutuoktinis sutinka už paliktÄ jam natÅ«ra visÄ turtÄ sumokėti jo turto dalies kompensacijÄ .

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo namas lygiomis idealiosiomis dalimis priklauso Å¡alims, nes Å¡alys taip suformulavo savo reikalavimus, neteikė įrodymų dėl realiųjų Å¡io namo dalių priteisimo, ieÅ¡kovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė šį namÄ pripažinti jos asmenine nuosavybe ir jos paaiÅ¡kinimas dėl namo nedalumo nėra pakankamas įrodymas Å¡iai aplinkybei konstatuoti. Å ioje byloje įvertintina tai, kad tik Å¡alių vaikai gyvena ginčo name, todėl bylos nagrinėjimo metu nekilus ginčui dėl jo realiųjų dalių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tik idealiÄ sias turto dalis.

Apeliaciniu skundu Å¡alys Å¡ios sprendimo dalies neskundžia, todėl kolegijai pasisakyti dėl realiųjų dalių nustatymo nėra teisinio pagrindo. Pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei į ginčo namÄ , buvę sutuoktiniai taps bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais, todėl naudojimosi bendru namu tvarkÄ ar atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės galės spręsti ir tarpusavio susitarimu pagal CK 4.80–4.81 str.             21. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo turtu, t. y. namo dalimi, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

CK 3.196 str. nustatyto vaiko iÅ¡laikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui ir tik tada, jeigu konkrečiomis sÄ lygomis periodinės iÅ¡mokos nėra įmanomos dėl vieno iÅ¡ tėvų pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, gali bÅ«ti keliamas klausimas dėl iÅ¡laikymo bÅ«do pakeitimo ir gali bÅ«ti perduota vaikui turto dalis. Å iuo atveju paminėtų pagrindų priteisti iÅ¡laikymÄ turtu nenustatyta.            22. Ä®statyme (CK 3.119 str.) reikalaujama dalijamÄ bendrÄ turtÄ Ä¯vertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Tai reiÅ¡kia, kad turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojusios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad nėra Å¡alių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia bÅ«tinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina Å¡ia nuostata.

Byloje nustatyta, jog abi Å¡alys nurodo ginčo namo 23 000 Eur vertę, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl dalytino namo papildytina Å¡alių nurodyta jo verte.             23. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a: Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .

Papildyti jo dalį dėl  92 procentų baigtumo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalyto po 1/2 dalį, vertės ir nustatyti, kad Å¡io namo vertė yra 23 000 Eur. Priteisti D. D. iÅ¡ I. D. 100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apmokėti.GrÄ Å¾inti D. D. įrodymus, pateiktus su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ .          Kolegijos teisėjai                                                            ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                              Irma Čuchraj Kolegijos pirmininkė                                                              Erika MisiÅ«nienė                                                   Â