71eb425e-a703-4615-83f4-9682b5fd474f · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-460-898/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01613-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.1; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. įgalioto atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrina nuobauda – 1 320 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų) bauda.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. G. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. birželio 5 d., 01.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į metalines lifto duris, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas 1,33 prom. neblaivumas). Įvykio metu apgadintos durys bei automobilis. Šie M. G. veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovas advokatas D. Dargevičiaus apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; arba paskirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda: 1 200 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams; arba pripažinti M. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir paskirti 1 200 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

2.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, todėl naikintinas. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 423 straipsnio 3 dalį, nepasisakė dėl 417 straipsnio 7 dalies nusižengimo požymių.

2.2. Skunde remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija pabrėžiama, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, o už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui. Remiantis teismų praktika nurodoma, jog nenustačius bent vieno administracinio nusižengimo elemento nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, kurių įrodinėjimo pareiga tenka institucijai, tiriančiai ir nagrinėjančiai bylÄ , o asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ .

2.3. Skunde pažymima, jog M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad šis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,33 promilių girtumas, bei važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo atsitrenkė į metalines lifto duris, įvykio metu apgadintos durys, bei automobilis.

2.4. Nurodoma, jog policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad M. G. paaiÅ¡kino, jog kliudė lifto duris, kurios užsidarė, ir apie įvykį informavo vieÅ¡bučio direktorę, po ko atvykęs į vieÅ¡bučio numerį vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja L. M. paaiÅ¡kinime nurodė, jog M. G. pats pasakė, kad po įvykio iÅ¡gėrė. Teismo posėdžio metu M. G. taip pat paaiÅ¡kino, jog apie įvykį pranešė direktorei G. R., po ko nuėjo į kambarį, kur vartojo vynÄ . Pabrėžiama, jog po administracinį nusižengimÄ padariusio asmens nurodytų aplinkybių, kurias iÅ¡ karto po incidento policijos pareigÅ«nams pripažino M. G., pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinimÄ , kad M. G. yra kaltinamas tuo, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į metalines lifto duris, po ko iki eismo nustatymo aplinkybių vartojo alkoholį.

2.5. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, bÅ«tina nustatyti: a) ar buvo padaryta žala; b) ar M. G. buvo žinoma, jog turi atvykti policijos pareigÅ«nai dėl minėto incidento; c) ar toks incidentas laikomas eismo įvykiu. Analizuojant žalos padarymo faktÄ skunde nurodoma, jog posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. nurodė, jog nežino, kokia buvo padaryta žala lifto durims, bei paaiÅ¡kino, jog jai nebuvo žinoma, ar M. G. buvo informuotas apie pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ ar ne. Pažymima, jog nors teismas nurodė, kad G. R. paaiÅ¡kino, jog lifto durims buvo padaryta žala, tačiau byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių jos parodymus. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje nenustatė, jog lifto durys buvo sugadintos ir joms buvo padaryta žala, o civilinis ieÅ¡kinys M. G. nepareikÅ¡tas.

2.6. Skunde teigiama, jog apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas P. S. paaiÅ¡kino, kad M. G. jų atvykimas buvo netikėtas. Apklausus P. S., teismas laikė, jog įrodymų tyrimas yra baigtas, nors prieÅ¡ tai buvo nutaręs apklausti ir liudytojÄ N. B. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė atidėti teismo posėdį ir iÅ¡kviesti liudytojÄ N. B., nes jis gali paaiÅ¡kinti aplinkybes apie lifto durų apgadinimo pobÅ«dį ir mastÄ , bei M. G. nuostabÄ dėl policijos pareigÅ«nų atvykimo, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas.

2.7. Apelianto vertinimu, administracinių nusižengimų byloje nebuvo surinkti visi duomenys, galintys patvirtinti M. G. kaltę, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant pažeidimo sudėties, o patikslintas kaltinimas nėra tikslus, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog ne M. G. atsitrenkė į lifto duris, tačiau įvažiavus automobiliui tarp lifto durų, nesuveikė jų stabdžiai. Skunde nurodoma, jog byloje nebuvo nustatyta, kad M. G. žinojo, jog yra iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, nebuvo nustatyta ir tai, kad liftui buvo padaryta žala, todėl negalima konstatuoti, jog M. G. sÄ moningai, žinodamas, jog turi atvykti policijos pareigÅ«nai, vartojo alkoholį.

2.8. Skunde pažymima, jog liudytojos L. M. ir J. Å . patvirtino, kad liftas buvo sugedęs ne vienÄ kartÄ , o liudytoja L. M. nurodė, jog prieÅ¡ šį įvykį kita vairuotoja atsitrenkė į lifto duris ir jas sulankstė, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad lifto durys buvo sulankstytos M. G. Apelianto teigimu, iÅ¡ nuotraukų ir vaizdo įraÅ¡o matyti, jog lifto durų plokÅ¡tuma yra sugadinta iÅ¡ iÅ¡orės, o vaizdo įraÅ¡e matosi, jog durys užsidarė kai automobilis jau buvo įvažiavęs galine dalimi į liftÄ , tad lifto durų sugadinimai turėtų bÅ«ti matomi iÅ¡ Å¡ono.

2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. G. pranešė apie incidentÄ vieÅ¡bučio direktorei, bei atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog po incidento vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, apelianto vertinimu, pripažino padarytÄ teisės pažeidimÄ . Nors M. G. neprisipažino vairavęs transporto priemonę, tačiau kaltinimas buvo patikslintas ir nurodomos aplinkybės sutapo su M. G. prisipažinimu incidento dienÄ , dėl ko teismas turėjo nustatyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kadangi pastarasis nesutiko tik dėl veikos kvalifikacijos.

2.10. Teigiama, jog M. G. alkoholiu nepiktnaudžiauja, į priklausomybių turinčių asmenų įskaitas neįraÅ¡ytas. Per visÄ vairavimo staÅ¾Ä nebuvo baustas administracine tvarka, o transporto priemonė reikalinga ir darbe. M. G. suvokia, koks dėmesys valstybėje yra skiriamas tokiems pažeidimams, tačiau nuobaudos turėtų bÅ«ti individualizuojamos atsižvelgiant į tai, kokiomis sÄ lygomis pažeidimas buvo padarytas ir į jį padariusį asmenį. Skunde, įvertinus administracinio nusižengimo aplinkybes, M. G. charakterizuojančius duomenis, praÅ¡oma paskirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda.

3. Atsiliepimu į M. G. atstovo advokato apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas vyriausiasis tyrėjas M. L. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , o M. G. atstovo skundas yra nepagrįstas, kadangi, darydamas pažeidimÄ , M. G. elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Pabrėžiama, kad M. G. padarytas administracinis nusižengimas yra Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato D. Dargevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebÅ«tų pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde ginčijamas administracinių nusižengimų padarymo faktas, nurodant, jog byloje nenustatyta administracinių nusižengimų sudėčių požymių visuma, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. G. paskirtos nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės termino.

5. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ M. G. pripažindamas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, o, individualizuodamas kaltininkui skirtinÄ nuobaudÄ , tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių, charakterizuojančių pažeidėjÄ bei administracinio nusižengimo pobÅ«dį, visumÄ . Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs normų konkurencijos aspekto, esant visumos ir dalies konkurencijai nepagrįstai M. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, tokiu bÅ«du, netinkamai pritaikęs įstatymÄ , padarė esminį materialiosios teisės pažeidimÄ , dėl ko skundžiamas nutarimas Å¡ioje dalyje naikintinas. Taip pat, atsižvelgus į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, byloje spręstinas ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas.

Dėl M. G. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Taigi, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti jo neblaivumo faktÄ , neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktÄ .

7. Apeliaciniame skunde aptartų požymių sÄ raÅ¡as iÅ¡plečiamas, nurodant, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė, jog dėl kilusio eismo įvykio turi atvykti policijos pareigÅ«nai, bei tai kad, kilęs incidentas, laikomas eismo įvykiu. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeniui suteikta specialioji teisė, Å¡iuo atveju teisė vairuoti transporto priemones, sukuria ir pareigÄ iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Kelių eismo taisykles (toliau ir – KET) ir jų laikytis (KET 5 punktas). Pastebėtina, jog KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

8. Skunde kvestionuojama eismo įvykio sÄ voka įtvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 4 punkte: eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, transporto priemonės vairuotojas, Å¡iuo atveju M. G., nustatęs, jog judant transporto priemonei buvo apgadinta tiek jo valdoma transporto priemonė, tiek kitas įvykio vietoje esantis turtas, turėjo suvokti, jog nagrinėjamu atveju kilo eismo įvykis, kurio apibrėžimÄ Å¡is privalėjo iÅ¡manyti. Kaip minėta, KET įpareigoja vairuotojÄ , kilus eismo įvykiui, apie apgadintÄ kito asmens turtÄ praneÅ¡ti nukentėjusiajam, o to negalint padaryti arba kilus ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių – policijai. Kartu tokiu atveju su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

9. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu apklaustas M. G. parodė, jog jam transporto priemone įvažiavus į liftÄ durys užsidarė ir prispaudė maÅ¡inÄ , dėl ko, suvokęs, kad buvo apgadintas automobilis ir garažo vartai, jis paskambino administracijai ir paaiÅ¡kino, kas nutiko, tuomet pastatė automobilį ir nuėjo į savo kambarį, kur vartojo alkoholį – vyno butelį, po ko atvyko policijos pareigÅ«nai (b. l. 46). Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog M. G. po eismo įvykio nustatytas 1,33 promilių neblaivumas. Taip pat nustatyti ir neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 13-15). Byloje apklausta liudytoja G. R. patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ jai paskambino M. G. ir pranešė, kad vieÅ¡bučio garažo vartai „sutrankė“ jo maÅ¡inÄ . Tačiau liudytoja pabrėžė, jog nurodė M. G. iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, o Å¡iam atsisakius, motyvuojant tuo, kad bÅ«tent vieÅ¡bučio vartai apgadino jo automobilį, liudytoja nurodė, jog policijÄ reikia kviesti dėl to, kad tai yra eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis ir sugadino turtÄ . G. R. patvirtino, jog ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir nurodė M. G. laukti jų įvykio vietoje (b. l. 60).

10. Sugretinus liudytojos G. R. parodymus su byloje esančiais BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis matyti tai, jog 2021 m. birželio 5 d., 01.48 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. R. praneÅ¡imas, jog jai skambino vyras, kuris teigė, kad su automobiliu „Mercedes Benz“ atsitrenkė į „A“ vieÅ¡bučio požeminiame parkinge esančias lifto duris (b. l. 5). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog kilus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kitas turtas, M. G. apie tai pranešė administratorei G. R., pastarajai nurodžius kviesti policijos pareigÅ«nus Å¡is, neigdamas kaltę dėl sukelto eismo įvykio, atsisakė tai daryti bei, nepaisydamas liudytojos nurodymo sulaukti policijos pareigÅ«nų, suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, nuėjo į savo kambarį, kur vartojo alkoholį. Tokiu bÅ«du M. G., ignoravo tiek su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytÄ pareigÄ po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, kuriÄ Å¡is privalėjo žinoti, tiek ir faktÄ , jog į įvykio vietÄ yra iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes.

11. Nors M. G. teigė, jog jam transporto priemone įvažiavus į liftÄ durys užsidarė ir prispaudė maÅ¡inÄ , Å¡ie jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, tiesiogiai atspindintiems eismo įvykio aplinkybes – vaizdo įraÅ¡ams (b. l. 42), kuriuose užfiksuota, jog M. G., vairuodamas automobilį, antrÄ kartÄ bandydamas įvažiuoti į transporto priemonėms skirtÄ liftÄ , dėl neaiÅ¡kių priežasčių delsdamas, staigiu manevru, nepasirinkdamas saugaus greičio, neatsižvelgdamas į įvykio vietos reljefÄ , vairuojamo automobilio galine dalimi kliudė liftÄ . Å iuo aspektu pastebėtina tai, jog vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, M. G. nebuvo įvažiavęs į liftÄ , o Å¡is atsitrenkė transporto priemonės galine dalimi į lifto vartus, siekdamas į pastarÄ jį įvažiuoti, pastariesiems jau užsidarant, po ko suveikė jų stabdžiai. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas P. S., nurodydamas, jog lifto durys nesidarinėjo.

12. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė M. G., o ne galimi lifto gedimai, pastebėtina ir tai, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, byloje apklausti „A“ vieÅ¡bučio darbuotojai, nepripažino, jog liftas buvo sugedęs. Liudytoja L. M. parodė, jog prieÅ¡ įvykį niekas dėl lifto nesiskundė, o jo durys anksčiau sulankstytos nebuvo (b. l. 47). IÅ¡ L. M. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nustatyta ir tai, jog iki įvykio liftas buvo tikrinamas ir buvo leista juo naudotis, po ko jokių įvykių nebuvo (b. l. 8). Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. R., nurodydama, jog toks įvykis per jos 1,5 metų darbo patirtį įvyko antrÄ kartÄ . Požeminė aikÅ¡telė veikė savaitę laiko iki kito įvykio, nebuvo taip, kad liftas neveikė tris ar keturias dienas, liftas neveikė daugiausiai vienÄ dienÄ (b. l. 60). Aptartų aplinkybių kontekste atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nesivadovauja prieÅ¡taringais liudytojos J. Å . parodymais, kadangi jos nurodomos aplinkybės, kad lifto durys užsidarė, kai Å¡ie įvažiavo į liftÄ , prieÅ¡tarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Kaip minėta, vaizdo įraÅ¡as patvirtinta, jog liftas jiems bandant įvažiuoti jau užsidarinėjo. Be to, pastaroji liudytoja nepatvirtino lifto apgadinimo fakto iki nagrinėjamo įvykio.

13. Pastebėtina ir tai, jog pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad buvo apgadintas svetimas turtas nepaisant sugadinto ar apgadinto turto vertės, t. y. veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto akivaizdaus sugadinimo (apgadinimo) faktÄ , o žalos atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nors apelianto teigimu byloje neįrodyta, kad buvo apgadintas svetimas turtas – „A“ vieÅ¡bučio liftas, apklaustas M. G. pripažino, jog buvo apgadintas tiek automobilis, tiek garažo vartai (b. l. 46). Svetimo turto apgadinimo faktÄ patvirtino ir liudytoja L. M. – pastarosios paaiÅ¡kinime nurodyta, jog po eismo įvykio liftas neužsidarė (b. l. 8). Liudytoja G. R. parodė, jog dėl lifto durų sugadinimo visi klientai negalėjo iÅ¡važiuoti iki 17.00 val. vakaro, atvažiavo avarinė tarnyba, kviečiami specialistai, kad sutvarkytų duris, tačiau durys buvo sutvarkytos tik pirmadienį (b. l. 60). IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog lifto apgadinimai nurodyti ir eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6). Byloje esančiose nuotraukose tai pat užfiksuoti liftui įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 20-24). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti iÅ¡ apelianto skundo, nors pastarasis neigia, jog liftas buvo apgadintas, kartu apeliantas analizuodamas byloje esančius įrodymus, nurodo, jog lifto durų plokÅ¡tuma yra sugadinta iÅ¡ iÅ¡orės, o vaizdo įraÅ¡e matosi, jog durys užsidarė kai automobilis jau buvo įvažiavęs galine dalimi į liftÄ . Taigi, apeliantas iÅ¡ esmės pripažino svetimo turto apgadinimo faktÄ .

14. Byloje objektyvių duomenų pagrindu nustatytos įvykio aplinkybės, kaltininko elgesys po eismo įvykio rodo tai, jog M. G., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ignoruodamas tiek KET jam keliamus įpareigojimus, tiek faktÄ , jog į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. G. sÄ moningai ignoravo savo pareigÄ nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotÄ eismo įvykį, dėl ko privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo M. G. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ . Taigi, nėra teisinio pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais Å¡ioje dalyje naikinti skundžiamÄ nutarimÄ .

Dėl M. G. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

15. Nagrinėjamoje byloje M. G. nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į metalines lifto duris, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. IÅ¡ skundžiamo nutarimo motyvų matyti tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iÅ¡ esmės inkriminuojami KET 127, 221 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie susiję su saugaus atstumo nesilaikymu bei pareigos iÅ¡ karto po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, kurie tiesiogiai įtvirtinti ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje – alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

16. M. G. inkriminuojamos faktinės veikos padarymo aplinkybės rodo tai, jog nagrinėjamu atveju inkriminuojant ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančiÄ atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus Å¡iame kodekse, siejant tai su sukeltu eismo įvykiu, susiklostė teisinė situacija, kai kaltininko veiksmai, neiÅ¡sprendus normų konkurencijos klausimo, vertinami antrÄ kartÄ bendrosios normos kontekste, esant bendrÄ visumÄ nustatančiai specialiajai normai, kuri iÅ¡samiausiai apibÅ«dina objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Todėl, esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, taikytina bendrÄ visumÄ nustatanti norma, kuri apima nagrinėjamoje byloje visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos ir jos padarinių požymius. Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje M. G. inkriminuota ANK 423 straipsnio 3 dalis apima ANK 417 straipsnio 7 dalį. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020). Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimas keistinas, M. G. nutraukiant administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

17. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusižengimo paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusižengimo padarinius, atlyginti žalÄ ir pan. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos, M. G. iÅ¡ tiesų pripažino aplinkybę, jog vartojo alkoholį, tačiau tiek praneÅ¡damas apie incidentÄ , tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neigė kaltę dėl esminių padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, kadangi viso proceso metu nepripažino, jog sukėlė eismo įvykį, iÅ¡keldamas paneigtÄ versijÄ , jog jo transporto priemonę prispaudė lifto durys Å¡iam įvažiavus. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne tik nepripažino esminių padarytos veikos aplinkybių, bet ir pastarasis neiÅ¡reiÅ¡kė neigiamo vertinimo savo poelgiams dėl alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nėra duomenų ir dėl to, jog M. G. iniciatyva buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, dėl ko, byloje nenustatyta aplinkybių rodančių asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ . Aptartų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo konstatuoti M. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės termino.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda (past. – administracinio poveikio priemonė) gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

19. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių iki dvejų metų. Pagal ANK 34 straipsnio 2, 3 dalis baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų bei specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. G. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, ir suvokdamas, jog yra eismo įvykio dalyvis, iÅ¡ karto po įvykio vartojo alkoholį, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (per paskutinių 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje), bei atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nusprendė, jog 1 320 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams yra pakankama nuobaudos tikslams pasiekti.

20. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimas yra administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pareigÅ«no ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Atsižvelgus į nagrinėjamo nusižengimo pobÅ«dį, realiai pasireiÅ¡kiantį alkoholio vartojusio asmens iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimu, apgadinant svetimÄ turtÄ , į nusižengimo padarymo aplinkybes – tai, kad administracinį nusižengimÄ M. G. padarė pirmÄ kartÄ , į pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį – pažeidimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, konstatuotina, jog aptartas administracinio nusižengimo pobÅ«dis yra rÅ«Å¡inio pavojingumo. Todėl teismas sprendžia, kad M. G. paskirta piniginė nuobauda, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam baudos minimumui, atitinka aptartÄ administracinio nusižengimo pobÅ«dį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta, kartu pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

21. PareiÅ¡kėjo skundu, be kita ko, praÅ¡oma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Å iuo aspektu įvertinus tai, kad M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, į tai, kad administracinį nusižengimÄ asmuo padarė pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo bÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisykles, teismas sprendžia, jog padarytas administracinis nusižengimas nerodo kaltininko sistemingo neigiamo požiÅ«rio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas taisykles. Todėl atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į M. G. asmenybę bei tai, kad M. G. sutinka, jog jam bÅ«tų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, M. G. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimÄ :

panaikinti nutarimo dalį dėl M. G. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir Å¡ioje dalyje administracinių nusižengimų teisenÄ nutraukti;

panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda;

pakeisti nutarimo dalį, kuria M. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams: už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ M. G. paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 (dviem) metams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

LikusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jurgita Kolyčienė