71ea4c68-c8f3-416e-9d3b-3ee2ef6dda77 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-49-1123/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-115 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam.

Teismas n u s t a t ė : R. Š. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su iš dalies neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį (Švedijos Karalystės 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, suderintu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi), ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2020 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 18 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dienÄ ) – 2 metai 1 mėnesis 17 dienų. Remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 18 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. birželio 21 protokolu Nr. 58-24 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 59-115 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R.

Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. Å . vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 58 taÅ¡kus (statinių veiksnių taÅ¡kai – 25, dinaminių – 33), nestebimÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , tai, kad nuteistasis nevykdė Komisijos rekomendacijų, į pataisos įstaigÄ dėl įdarbinimo nesikreipė, į pataisos įstaigos specialistus (psichologus) dėl intervencinių socialinės reabilitacijos programų taikymo galimybės nesikreipė, nėra motyvuotas įsitraukti į reabilitacijos procesÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam R. Å . netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo R. Å . atstovas advokatas Mindaugas PaukÅ¡tė skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ NutarimÄ ir taikyti R. Å . lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad jie nesutinka su Komisijos iÅ¡vadomis ir mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuteistasis R. Å . laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis, 8 kartus skatintas, nebaustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 56 taÅ¡kai, bausmės atlikimo metu buvo sumažinta.

Nuteitasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir kalendorinių Å¡venčių minėjimuose, atlieka individualių darbÄ (2021 m. balandžio 12 d. iÅ¡valė gyvenamosios patalpos langus, 2021 m. gegužės 12 d. sutvarkė bendrojo naudojimo patalpÄ ), savo priežiÅ«rÄ vertina teigiamai. Nuteistasis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini) specialybes, tęsia mokymÄ si (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę.

Atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis nėra nei karto vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadose nefiksuoti jo mÄ stymo, emocinio ar elgesio sutrikimai. Nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Ä®siskolinimų pagal patvarkymus neturi. Iki nuteisimo dirbo, Å¡iuo metu yra pateiktas darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imas, kad R. Å ., paleistas į laisvę, bus įdarbintas. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra.

Anot nuteistojo ir jo atstovo, aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai neabejotinai patvirtina, kad nėra pagrindo sutikti su Komisijos iÅ¡vadomis, kurios yra formalios ir atitrÅ«kusios nuo realybės. Vienas iÅ¡ Komisijos motyvų yra kad nuteistasis nesikreipė dėl įdarbinimo, tačiau visiems pataisos įstaigos darbuotojams ir nuteistiesiems yra žinoma, kad darbo vietų nėra, jų nuolat trÅ«ksta ir kreipimasis dėl darbo yra tik formalus, nes darbo nebus. R. Å . neturėjo tikslo tik formaliai atitikti kriterijus, todėl jis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, sugebėjo susitarti dėl darbo lygtinio paleidimo atveju, kas, jų nuomone, yra svarbiau nei formalus kreipimasis į pataisos įstaigÄ dėl darbo, kurio nelabai ir yra.

Taip pat jie nesutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad R. Å . nesikreipė dėl intervencinių socialinės reabilitacijos programų taikymo galimybės, nes tokia iÅ¡vada, kaip ir nurodymas taikyti Å¡ias programas, yra formalus ir atitrÅ«kęs nuo Å¡ių programų taikymo esmės. Programų tikslas yra suvaldyti Intervencinių programų modelyje skiriamus nusikalstamÄ elgesį skatinančius rizikos faktorius. Jų nuomone, jie iÅ¡dėstė svarbias aplinkybes, vertinant R. Å . asmenybę ir elgesį įkalinimo įstaigoje, iÅ¡ kurių akivaizdžiai mato, kad R.

Å . nepatenka į Å¡iuos rizikos faktorius, kad jam reiktų kreiptis į psichologus ir juos koreguoti. Be abejo, jis galėtų tai daryti formaliai, tik siekdamas formaliai vykdyti Komisijos rekomendacijas, kurios iÅ¡ esmės yra įvykdytos dar dėl jų priėmimo. Komisijos argumentas, kad nuteistasis nėra motyvuotas įsitraukti į socialinės reabilitacijos procesÄ , jų nuomone taip pat yra nepagrįstas, nes jų anksčiau iÅ¡vardintos aplinkybės parodo, kad nuteistasis yra įsitraukęs į šį procesÄ ir nėra jokių jo nusikalstamÄ elgesį skatinančių rizikos faktorių, todėl, jų nuomone, yra didelė tikimybė, kad savo gyvenimo tikslų pritaikius jam lygtinį paleidimÄ R.

Å . sieks teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Taip pat skunde pateikiama teismų praktikos pavyzdžių, kuomet lygtinis paleidimas buvo pritaikytas ir nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo didesnis, nei R. Å ., todėl, jų nuomone, Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra diskriminacinis. Skunde taip pat pabrėžiama, kad sprendžiant šį klausimÄ privaloma vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003)22 „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“.

Jų vertinimu, Nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant Å¡ios rekomendacijos reikalavimams, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų. Nutarime Å¡ie reikalavimai nėra iÅ¡pildyti, apsiribota tuščiažodžiavimu. Jų nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, KomisijÄ turi dominti tik keturi skaičiai – skirtos bausmės dydis, atlikta bausmės dalis, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ ir Å¡io balo sumažėjimas.

Jų vertinimu, pagal Å¡iuos duomenis R. Å . atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o kita Nutarime pateikta informacija yra nemotyvuotas faktų konstatavimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡o teismÄ panaikinti skundžiamÄ NutarimÄ ir taikyti R. Å . lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, o teismui nustačius, kad Nutarimas yra neteisėtas dėl motyvų trÅ«kumo ir Å¡ios klaidos negali bÅ«ti iÅ¡taisytos teisme, grÄ Å¾inti Komisijai R. Å . lygtinio paleidimo praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į skundÄ . Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. Å . skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir iÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ nuteistojo R. Å . asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad R. Å . Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. Å . atitikimÄ BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R.

Å . yra nuteistas subendrinta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę Å¡ios bausmės jis atliko 2020 m. kovo 19 d., tokiu bÅ«du nuteistojo R. Å . praÅ¡ymas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino. BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema, arba jis turi bÅ«ti padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. birželio 11 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-116 (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada) 7.1 punkte nurodyta, kad R. Å . jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika – 58 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kų – 25, dinaminių – 33). Taigi, R. Å . nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo nustatytas rengiant dokumentus dėl pakartotinio R. Å . svarstymo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. 2021 m. birželio 8 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«rÄ , jo nusikalstamo elgesio rizikos įverčiai (taÅ¡kai) iÅ¡lieka nepakitę. Remiantis jo asmens bylos bei bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų duomenimis, galima teigti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės – įgijo specialybę, motyvuotas dalyvauti jo interesus atitinkančiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau pasigendama jo motyvacijos ir įsitraukimo dalyvauti intervencinėse priemonėse, kurių turinys yra orientuotas į jam aktualių kriminogeninių rizikos poreikių valdymÄ .

Stebėtas nepakankamos iniciatyvos pilna apimtimi įgyvendinti Komisijos rekomendacijas. R. Å . neigiamai bei kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį praeityje, pastebima, jog yra motyvuotas ateityje laikytis visuotinai priimtinų visuomeninių normų, taisyklių reikalavimų, deklaruoja poreikį bÅ«ti pilnaverčiu, socialiai atsakingu žmogumi. Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuojamas elgesys, pasitikėjimas savo jėgomis, pačiam dorotis su savo sunkumais, dėl kurių praeityje buvo pažeidęs įstatymus. 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gruodžio 9 d. bei 2021 m. birželio 8 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiÅ«ros metu įverčių (taÅ¡kų) rezultatas nepakito, nors nuteistasis ir atlygino savo įsiskolinimus, tačiau lėšų ir pajamų sritis buvo reikÅ¡minga asmens nusikalstamumui, nusikalto dėl finansinio atlygio motyvacinių veiksnių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors įverčių taÅ¡kų suma nekinta, tačiau bausmės atlikimo metu pastebima, jog nuteistasis struktÅ«rizuotoje aplinkoje geba laikytis nustatytų nuteistųjų elgesio taisyklių, rėžimo reikalavimų, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai bei sistemingai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau pilna apimtimi neįgyvendino Komisijos teiktų rekomendacijų. Remiantis įvertinimo rezultatais, R. Å . pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu yra vidutinė, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, skatintas aÅ¡tuonis kartus.

Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, tam tikro lygmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesÄ bei siekti pozityvių savo elgesio pokyčių. Tačiau Komisijos rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų vykdė nepilna apimtimi. Taigi, nors socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir pažymėta, kad pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo gebėjimas ir pastangos laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei reikalavimų bei gan disciplinuotas nuteistojo elgesys, pasitikėjimas savo jėgomis dorojantis su savo sunkumais, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio dinamika nebuvo įvertinta teigiamai – prieÅ¡ingai, pastarųjų trijų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiÅ«rų metu R.

Å . nusikalstamo elgesio rizikos įverčiai (taÅ¡kai) iÅ¡liko nepakitę. Teismo vertinimu, tai rodo, kad nuteistasis nėra pakankamai orientuotas veiklai, susijusiai su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu, nors iÅ¡ jam nustatytų 58 nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų daugiau nei pusė – 33 – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mÄ stymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Vadinasi, nuteistasis R. Å . savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas vertina, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis R. Å . padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl negalima teigti, kad jis atitinka Å¡iÄ BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ formaliÄ sÄ lygÄ . Pažymėtina, kad skunde nėra iÅ¡sakyta tiesioginio prieÅ¡taravimo dėl socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikto R. Å . nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ abejoti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikras nuteistojo negatyvus požiÅ«ris į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ matomas iÅ¡ jo nepilnai įvykdytų Komisijos rekomendacijų. Ankstesniu Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jam buvo, be kita ko, pateiktos rekomendacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių mažinimÄ ir psichologo konsultacijose, tačiau Å¡ių konkrečių rekomendacijų R. Å . neįvykdė.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nors nuteistasis pastaruoju laikotarpiu aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau intervencinėse priemonėse, kurių turinys labiau orientuotas į jam aktualių kriminogeninių rizikos poreikių valdymÄ â€“ nedalyvavo, taip pat nesikreipė į įstaigos psichologus dėl intervencinių priemonių taikymo galimybių, nors iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jam tai yra rekomenduotina. Pastarosios aplinkybės buvo įvertintos ir Nutarime, kaip vienas iÅ¡ motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas.

Nuteistojo atstovo skunde dėl Nutarimo pastarosios aplinkybės yra ginčijamos, nurodant, kad R. Š. nesikreipė dėl intervencinių socialinės reabilitacijos programų taikymo galimybės, nes, jų vertinimu, nurodymas taikyti šias programas yra formalus ir atitrūkęs nuo šių programų taikymo esmės ir kad, jų vertinimu, R. Š. nepatenka į rizikos faktorius, kad jam reiktų kreiptis į psichologus ir juos koreguoti, todėl jo kreipimasis dėl tokių programų būtų tik formalus Komisijos rekomendacijų vykdymas, kai jos jau iš esmės yra įvykdytos.

Tačiau teismas nesutinka su tokia skunde nurodyta pozicija, juo labiau, kad ji prieÅ¡tarauja pačiame skunde nurodytoms aplinkybėms. Skunde nurodyta, kad intervencinių programų modelyje iÅ¡skiriami Å¡ie nusikalstamÄ elgesį skatinantys rizikos faktoriai:

1) asocialios nuostatos;

2) aplinka;

3) asmeninės savybės;

4) asocialus elgesys praeityje;

5) narkotinių medžiagų vartojimas;

6) šeimyninė padėtis;

7) darbinė padėtis;

8) laisvalaikio praleidimo bÅ«dai. Pažymėtina, kad nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.2 punkte yra nurodyti nuteistajam aktualÅ«s dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių yra jo nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, požiÅ«ris bei nuostatos į nusikalstamumÄ ir visuomenę. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad minėti veiksniai siejasi su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei asocialiomis nuostatomis, todėl skunde nurodytas teiginys, neva nuteistajam dalyvavimas intervencinėse socialinės reabilitacijos programose yra neaktualus, nes jis nepatenka į atitinkamus rizikos faktorius, teismo vertintinas kaip deklaratyvus ir akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės. PrieÅ¡ingai, toks teiginys tik pabrėžia, kad nuteistasis stokoja gebėjimo atpažinti jam aktualias problemas ir jas valdyti, taip mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nutarime kaip vienas iÅ¡ motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, taip pat nurodyta aplinkybė, kad R. Å . nesikreipė į pataisos įstaigÄ dėl įdarbinimo. Socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.3 punkte nurodyta, kad remiantis nuteistojo iÅ¡silavinimo bei darbinės patirties ypatumais, galima teigti, kad nors nuteistasis turi pakankamÄ iÅ¡silavinimÄ , taip pat yra įgijęs kelias profesijas, siekia įgyti ir (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau jo darbinė veikla nuoseklumu nepasižymėjo – nuteistasis stokoja oficialios ir stabilios darbo patirties, bÅ«damas gan brandaus amžiaus, pasak jo, turi vienerių metų oficialaus darbo patirtį.

Individualių pokalbių metu R. Å . buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau praÅ¡ymo dėl įdarbinimo pataisos įstaigos administracijai nepateikė. Skunde Å¡i aplinkybė yra ginčijama, nurodant, kad į pataisos įstaigÄ nuteistasis dėl įdarbinimo nesikreipė todėl, kad „visiems aiÅ¡ku“, kad pataisos įstaigoje darbo vietų nėra, todėl toks kreipimasis bÅ«tų tik formalus. Jų nuomone, tai, kad nuteistasis sugebėjo susitarti dėl įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju yra svarbiau nei formalus kreipimasis į pataisos įstaigÄ dėl įdarbinimo.

Å iame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis iÅ¡ tiesų patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad jie priimtų į darbÄ R. Å . (duomenys neskelbtini) pareigoms. Tačiau nors teismas ir teigiamai vertina Å¡iÄ aplinkybę (taip pat ji teigiamai įvertinta ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip vienas iÅ¡ apsauginių kriminogeninių veiksnių, mažinančių R. Å . pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ), nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo neigiama nuostata į darbÄ pataisos įstaigoje bei skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis.

Å ios aplinkybės teikia teismui pagrindÄ abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbÄ laisvėje. Å ias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, kas rodo, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais bÅ«dais. Akivaizdu, kad tokios abejonės pagrįstai kilo ir Komisijai, tarp kurios teiktų rekomendacijų nuteistajam buvo ir darbinės – rekomendacija nuteistajam atlikti ne mažiau kaip penkis nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

Tačiau Å¡iÄ rekomendacijÄ R. Å . įvykdė tik iÅ¡ dalies – socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis buvo fiksuoti du jo atlikti neatlygintino darbo atvejai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis galėtų dėti didesnes pastangas save realizuoti darbinėje srityje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tuo pačiu vykdydamas Komisijos rekomendacijas, tačiau savanoriÅ¡kai to nedaro. Teismas taip pat nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad Komisija nesilaikė Europos tarybos Ministrų komiteto Rec (2003)22 rekomendacijų bei suformuotos teismų praktikos.

Jų vertinimu, Nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant šios rekomendacijos reikalavimams, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų. Nutarime šie reikalavimai nėra išpildyti, apsiribota tuščiažodžiavimu. Teismas pažymi, kad, visų pirma, kriterijai, kuriems esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, o ne konkrečiame Komisijos nutarime.

Visų antra, iÅ¡ anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad Komisija ankstesniais nutarimais dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam buvo pateikusi konkrečias rekomendacijas, kÄ nuteistasis turėtų daryti, siekdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡ių rekomendacijų nuteistasis pilna apimtimi nevykdė, ir Å¡ios aplinkybės buvo pagrįstai įvertintos skundžiamame Nutarime. Tai, kad nuteistasis asmeniÅ¡kai Komisijos rekomendacijas vertina kaip jam netinkamas, nelaikytina pateisinama priežastimi dėl jų nevykdymo.

Taip pat skunde nurodyta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, KomisijÄ turi dominti tik keturi skaičiai – skirtos bausmės dydis, atlikta bausmės dalis, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ ir Å¡io balo sumažėjimas. Jų vertinimu, pagal Å¡iuos duomenis R. Å . atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o kita Nutarime pateikta informacija yra nemotyvuotas faktų konstatavimas. Tačiau teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Visų pirma, skunde minimi keturi skaičiai apibÅ«dina tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau net ir Å¡iuos formalius kriterijus atitinkantį nuteistÄ jį lygtinai paleisti yra Komisijos teisė, o ne pareiga.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas, o kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti įvertintos visos svarbios aplinkybės, charakterizuojančios nuteistÄ jį ir jos turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, net ir vadovaujantis vien formaliais lygtinio paleidimo kriterijais, R. Å . Å¡iuo metu jų neatitinka, kadangi, kaip jau minėta, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi pagal OASys vertinimo metodikÄ Å¡ios rizikos vertinimas jau netrumpÄ laikÄ iÅ¡liko nepakitęs. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skunde nepateikta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrįstÄ pagrindÄ abejoti R.

Å . socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ar Komisijos Nutarime iÅ¡dėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Kaip pažymėta Nutarime, nuteistasis tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Ä®vertinus tai kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodikÄ yra vidutinė – 58 balai, iÅ¡ kurių 33 balai yra dinaminiai, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis dar turi galimybę Å¡iÄ rizikÄ Å¾enkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Teismui Å¡iuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo R. Å . gebėjimo išėjus į laisvę sėkmingai adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir pakartotinai nebenusikalsti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo R. Å . lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra galimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-115, todėl nuteistojo R. Å . atstovo advokato M.

PaukÅ¡tės skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo R. Å . atstovo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-115 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė