71ea0578-eb7a-4ec1-b4fc-35a461c324e9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-498/2012                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                          21.4.1.1.; 44.2.; 44.2.4.; 45.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

L. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-587-431/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Bogdano Stankero personalinė įmonė, L.

B. ir notarė Rasa Birutienė, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovas K. L. K. ieškiniu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Valstybės turto fondas“ (toliau – VTF), CK 6.394 straipsnio 2 dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 31 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 114-07 (patvirtintÄ Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro, reg. Nr. 14-9385) ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 114ž-07 (patvirtintÄ Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro, reg. Nr. 14-9386; toliau pirkimo – pardavimo sutartys vadinamos bendrai ginčo sutartimis);

2) taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtus 160 111 Lt;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 24 178 Lt nuostolius, patirtus dėl pinigų (iš viso dėl 185 811 Lt) nuvertėjimo;

4) priteisti 808 Lt sutarčių sudarymo iÅ¡laidų ir 714 Lt vietovės topografinio plano sudarymo iÅ¡laidų, bylinėjimosi iÅ¡laidas bei procesines 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 b. t., 132-137 l.). Nurodė, kad 2007 m. liepos 25 d. įvyko VTF organizuotas vieÅ¡as aukcionas valstybės nekilnojamajam turtui parduoti, kurį laimėjęs ieÅ¡kovas sudarė su atsakovu aukščiau nurodytas ginčo sutartis, kuriomis įsigijo nuosavybės teises į 163,46 kv. m. ploto slėptuvę (unikalus Nr. 4195-8025-7182) ir prie jos priskirtÄ 0,0500 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. 4400-0955-5517), esančius (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo atsakovui visÄ slėptuvės ir žemės sklypo kainÄ (160 111 Lt).

IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ sudarant ginčo sutartis jis nebuvo supažindintas su privatizuojamo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo pakeistos žemės sklypo ribos, o, 2009 m. UAB „Geovelda“ pradėjus rengti slėptuvės projektinę dokumentacijÄ rekonstrukcijai, paaiÅ¡kėjo, kad dalis slėptuvei priklausančio žemės pylimo, ventiliacinė Å¡achta ir įėjimas į slėptuvę iÅ¡eina už slėptuvės eksploatacijai suformuoto žemės sklypo ribų, be to, Å¡iaurinė slėptuvės siena beveik sutampa su žemės sklypo riba, nors pagal reikalavimus privalo bÅ«ti 3 metrų atstumas tarp statinio ir žemės sklypo ribos (STR 2.09:2005 8 priedo 1 p.).

Å ias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡te, kuriame nurodyta, jog B. Stankero PÄ® 2005 m. gruodžio 23 d. parengtas žemės sklypo geodezinis planas iÅ¡ dalies neatitinka slėptuvės iÅ¡dėstymo natÅ«roje ribų (sklypo riba eina statinio pylimo viduriu, viena ventiliacijos anga nepatenka į sklypo ribas, įėjimas į statinį yra už sklypo ribų), dėl ko ieÅ¡kovas, kaip statinio savininkas, neturi teisės visiÅ¡kai jį eksploatuoti; be to, pažymėta, kad parengtas sklypo geodezinis planas pažeidžia STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ eksploatavimo ir rekonstrukcijos reikalavimų sÄ lygas.

Pasak ieÅ¡kovo, jis įsigijo nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurio negali eksploatuoti, nes Å¡io daikto (statinio) priklausiniai nepatenka į statiniui priskirto žemės sklypo ribas, o tai prieÅ¡tarauja CK 6.394 straipsnio 1-2 dalims, todėl ginčo sutartys pripažintinos negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Be to, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 808 Lt iÅ¡laidų, turėtų sudarant ginčo sutartis, 714 Lt iÅ¡laidų už topografinę nuotraukÄ ir 24 178 Lt nuostolių dėl pinigų nuvertėjimo, paskaičiuotų pagal 2009 m. spalio mėn. Vyriausybės paskelbtÄ vartotojų kainų indeksÄ (1,151; 160 111 Lt *1,151=184 289 Lt; 184 289 Lt - 160 111 Lt = 24 178 Lt).Atsakovas VTF atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (1 b. t., 76-80, 142-145 l.).

Nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas kartu su privatizavimo objektu (slėptuve) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ tvarkÄ , nepažeidžiant privatizavimÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, todėl, esant galiojantiems Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 7 d. įsakymui Nr. A27-1937, kuriuo patvirtintas sumažintas iki 0,0500 ha žemės sklypo plotas ir pavesta Vietinio Å«kio bei teritorijos planavimo skyriui užsakyti žemės sklypo tikslinius geodezinius matavimus, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. rugsėjo 27 d.

įsakymui Nr. 2.3-9018-41 (kuris buvo patikslintas 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-642-41, ir kuriuo patvirtintas sklypo plotas, paskirtis ir vertė), bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) 2007 m. kovo 15 d. pažymai, kuria atsakovui buvo pateikti duomenys apie slėptuvei priskirtÄ Å¾emės sklypÄ ir jo suformavimÄ , nėra teisinio pagrindo patenkinti ieÅ¡kinį. Atsakovo teigimu, žemės sklypo priskyrimas privatizavimo objektui ir jo formavimo klausimai yra priskiriami savivaldybės administracijos direktoriaus ir apskrities virÅ¡ininko kompetencijai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovui dėl neteisėto sklypo suformavimo yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad dar prieÅ¡ sudarant ginčo sutartis ieÅ¡kovui buvo žinoma informacija apie prie slėptuvės priskirto žemės sklypo plotÄ . Atsakovas prašė taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį (CK 1.125 str. 3 d., 5 d. 2 p.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį:

1) pripažino negaliojančiomis 2007 m. liepos 31 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 114-07 (patvirtintÄ Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro, reg. Nr. 14-9385) ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 114ž-07 nuo jų sudarymo momento;

2) pritaikė restitucijÄ natÅ«ra – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai slėptuvę ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai – 160 111 Lt;

3) priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 808 Lt sutarčių sudarymo iÅ¡laidų ir 8 716 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių priteisimo (2 b. t., 173-181 l.).Nurodė kad, siekiant nustatyti privatizuojamam statiniui – slėptuvei priskirtinÄ bÅ«tinÄ eksploatacijai ir parduotinÄ Å¾emės sklypÄ , atsakovas privalėjo inicijuoti detalaus plano parengimÄ , kadangi privatizavimo objektas yra miesto teritorijoje (Teritorijų planavimo įstatymo (2004-09-28 – 2006-06-07 galiojusi redakcija) 22 str. 1 d. 7 p.), o kartu su privatizavimo objektais gali bÅ«ti parduoti tik tie jiems priskirti žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose (2005 m. rugsėjo 16 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų priskirtų privatizavimo objektams pardavimo ir nuomos“), todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. A27-1937 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir dydžio nustatymo“ buvo priimtas, pažeidžiant paminėtÄ Teritorijų planavimo įstatymo nuostatÄ .Teismo teigimu, iÅ¡ byloje esančių žemės sklypo planų ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. kovo 10 d.

Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, jog slėptuvės ventiliacijos anga yra už sklypo ribos (apie 2 m. atstumu), įėjimas į slėptuvę yra už sklypo ribos, be to, nenumatytas privažiavimas prie slėptuvės, todėl yra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui (daikto pirkėjui) nebuvo perduotos teisės į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri jam bÅ«tina naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad, rengiant objektÄ (slėptuvę) privatizavimui ir nustatant jo eksploatacijai reikalingo žemės sklypo ribas, nebuvo laikomasi 2005 m. rugsėjo 16 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų priskirtų privatizavimo objektams pardavimo ir nuomos“ įtvirtintų taisyklių, pagal kurias tais atvejais, kai privatizavimo objekto priklausiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, yra kitame žemės sklype, o ne tame, kuriame yra privatizavimo objektas, jų užimti žemės sklypai parduodami ta pačia tvarka kaip privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas, jeigu tai numatyta sklypo, kuriame yra nurodytieji priklausiniai, detaliajame plane arba kaimų teritorijose – žemėvaldos plane (projekte), o kai žemės sklype kartu su privatizavimo objektu (statiniu ar įrenginiu) yra kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklype, suformuotame detaliajame plane, kaimo teritorijoje – žemėvaldų plane (projekte), šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, išskiriama dalis, kurios reikia privatizavimo objektui eksploatuoti, ir nustatomas šios dalies plotas.Be to, teismas konstatavo, kad nebuvo laikytasi kitų teisės aktų reikalavimų – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) 29 punkto nuostatų, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas, taip pat 31 punkto taisyklių, pagal kurias žemės sklypo riba turi bÅ«ti ne arčiau kaip 3 m nuo esamų pastatų sienos ir suaugusių medžių (arba ne arčiau kaip medžio laja), iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypų savininkai susitaria kitaip. Dėl to ieÅ¡kovui buvo apribota galimybė visiÅ¡kai eksploatuoti privatizuotÄ slėptuvę bei jÄ rekonstruoti (STR 1.01.06:2002, STR 2.02.09:2005).Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad, sudarius galimybes ieÅ¡kovui susipažinti su privatizuojamam objektui parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo keičiamos ir iÅ¡ naujo nustatomos esminės svarbios Å¡io objekto eksploatacijai aplinkybės – žemės sklypo ribos, bei nepareiÅ¡kus pastabų ir laisva valia sudarius žemės pirkimo – pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas neturi pagrindo ginčyti sandorio.

Pasak teismo, iÅ¡ prie Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėto žemės sklypo plano M 1:500 matyti, jog jame nėra pažymėta, kad dalis slėptuvės yra už suformuoto sklypo ribų, todėl ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybės pagal pateiktus dokumentus įvertinti pirmiau nurodytų norminių aktų pažeidimų, kurie buvo padaryti, formuojant žemės sklypÄ ir nustatant jo ribas. Teismo nuomone, pagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindo tikėtis, jog valstybę atstovaujantys asmenys pagal įstatymų reikalavimus prie privatizuojamo objekto suformuos tokį žemės sklypÄ , kuris yra bÅ«tinas privatizuojamam daiktui tinkamai eksploatuoti.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui buvo parduotas nekilnojamasis daiktas, kurio įėjimo anga ir ventiliacinė Å¡achta yra ieÅ¡kovui nepriklausančiame žemės sklype, o pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , ant kurio yra įėjimo anga ir ventiliacinė Å¡achta, nebuvo aptartos ginčo sutartyje; kad ventiliacijos stovas yra valstybinio miÅ¡ko teritorijoje, kurios privatizavimÄ riboja teisės norminiai aktai, todėl negalimas CK 6.394 straipsnio 3 dalies taikymas, tačiau pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį tokios sutartys pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 str.1d.) bei taikytina restitucija natÅ«ra, įpareigojant ieÅ¡kovÄ perduoti atsakovui nusipirktÄ daiktÄ , iÅ¡ atsakovo priteisiant pirkimo kainÄ ir sandorio sudarymo iÅ¡laidas.Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 24 178 Lt nuostolių priteisimo, nurodydamas, kad nenustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai, kadangi ieÅ¡kovas 2 metus nenustatė ginčo kilimui reikÅ¡mingų aplinkybių.Teismas sprendė, jog atmestini atsakovo ir trečiųjų asmenų praÅ¡ymai taikyti CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytÄ 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 5 dalies 2 punkte numatytÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 1 mėnesio terminÄ administraciniam aktui apskųsti, nes jie netaikytini ginčo santykiui, kuris yra kildinamas iÅ¡ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo, kuriam taikomi bendrieji ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 1.125 str. 1d.).Teismas, vadovaudamasis CPK 93 ir 98 straipsniais, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 3 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 502 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl nuostolių priteisimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 24 178 Lt (2 b. t., 199-202 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuostolių nepriteisimo prieÅ¡tarauja teismo sprendime iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms ir civilinės atsakomybės sÄ lygas reglamentuojančioms teisės normos.Atsakovo neteisėti veiksmai, kurie lėmė ieÅ¡kovo nuostolius, buvo atlikti ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymo metu, o atsakovo kaltė buvo konstatuota teismo sprendime.

Be to, atsakovas žinojo, jog, sudarydamas paminėtas sutartis, pažeidžia teisės aktų reikalavimas, ir neatskleidė Å¡ios informacijos ieÅ¡kovui, tokiu bÅ«du jį suklaidindamas.Sutartis pripažinus negaliojančiomis, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas įtvirtina pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius nuo jų padarymo momento, nepriklausomai nuo to, kada ieÅ¡kovas sužinojo apie padarytÄ pažeidimÄ , kadangi nepraleista ieÅ¡kinio senatis.IeÅ¡kovas turėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovas, atstovaudamas valstybę, elgsis taip, kaip to reikalauja teisės aktai, o atsakovo atlikti neteisėti veiksmai paaiÅ¡kėjo tik 2009 metais, kai pradėjus rengti slėptuvės projektinę dokumentacijÄ rekonstrukcijai, buvo atlikta topografinė nuotrauka bei gauta informacija iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos dėl žemės sklypo ribų.Nors teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybės pagal pateiktus dokumentus įvertinti norminių aktų pažeidimų, taip pat pripažino, jog Å¡is faktas jam tapo žinomas tik 2009 m., tačiau padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta atsakovo kaltė, kadangi ieÅ¡kovas 2 metus nenustatė ginčo kilimui reikÅ¡mingų aplinkybių.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį (2 b. t., 182-187 l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovui 2001 m. vasario 14 d. Turto perėmimo aktu nuosavybės teise perėmus slėptuvę ir jÄ Ä¯traukus į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , buvo atlikta slėptuvės inventorizacija ir kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybę bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl privatizavimo objektui (slėptuvei) žemės sklypo priskyrimo, nors iki Å¡io statinio parengimo privatizavimui slėptuvė buvo suformuotame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype (Registro Nr. 41/16171), o ginčo žemės sklypo plotas buvo sumažintas, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, Žemės įstatymu ir Žemės reformos įstatymu.

Ginčo žemės sklypo teritorijoje nebuvo baigtas L. B. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ir grÄ Å¾inimo procesas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakingų už teritorijų planavimÄ institucijų (Vilniaus rajono savivaldybės ir VAVA) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos patikėjimo teise valdomam ir Nekilnojamojo turto registre jos vardu įregistruotam žemės sklypui (ginčo sklypui) rengti detalųjį planÄ . Juolab kad, nepripažinus negaliojančiais Vilniaus rajono savivaldybės ir VAVA sprendimų, kurių pagrindu atlikta žemės sklypo teisinė registracija, nebuvo pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo teisių pažeidimų, kylančių vieÅ¡o aukciono bÅ«du privatizuoto turto atžvilgiu.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentus bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 29 d. raÅ¡te Nr. A33-6180-(4.25) nurodytÄ faktÄ , kad žemės sklypo ribos nuo slėptuvės sienos yra atitrauktos ne mažiau kaip 1 m., kad prie paminėto pastato yra numatytas privažiavimo kelias, todėl nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas negali eksploatuoti ir rekonstruoti privatizuotos slėptuvės. Be to, nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad dalis slėptuvės yra už žemės sklypo.IeÅ¡kovas prieÅ¡ ginčo sutarčių sudarymÄ buvo supažindintas su ginčo sklypo planine medžiaga, privatizavimo objekto ir jam priskirto sklypo faktine padėtimi, riboženkliais pažymėtomis ginčo sklypo ribomis, be to, ieÅ¡kovas apžiÅ«rėjo paminėtÄ objektÄ ir nepareiÅ¡kė pastabų dėl jo bÅ«klės ar patekimo į slėptuvę, o tai patvirtina liudytojo R.

K. parodymai. Todėl teismas be pagrindo neatsižvelgė į atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes iÅ¡ konkurso ar aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimams dėl parduotų daikto trÅ«kumų taikomi sutrumpinti ieÅ¡kininės senaties terminai (CK 1.125 str. 3 d., 5 d. 2 p.). Ginčo sutarčių sudarymui buvo pritarta Privatizavimo komisijos sprendimu (2007 m. rugpjūčio 17 d. protokolas Nr. 2V-24 (501), kuris pagal savo esmę yra administracinio pobÅ«džio aktas, ir kurio apskundimui taikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyti terminai.

Sudarant ginčo sandorius, nebuvo pažeistas Žemės įstatymo reikalavimas, pagal kurį nekilnojamasis daiktas negali būti perleistas be žemės sklypo, kurį tas daiktas užima ir kuris būtinas jam naudoti pagal paskirtį.Galiojant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 7 d., Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 27 d. įsakymams bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 15 d. pažymai, kurie nebuvo panaikinti po VAVA 2009 m. rugsėjo 10 d.

Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 143, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.Pritaikius restitucijÄ , atsakovo padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieÅ¡kovo – pagerėtų, o tai patvirtina atsakovo į bylÄ pateiktas dokumentas, patvirtinantis 2010 m. lapkričio 5 d. ginčo objektų rinkos vertę (CK 6.145 str. 2 d.).Teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už atliktų geodezinių matavimų netikslumus ir institucijų, atsakingų už teritorijų planavimÄ , priimtų sprendimų pagrįstumÄ , nors atsakovui, kaip privatizavimo institucijai, negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už Teritorijų planavimo įstatymo ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų pažeidimus.

Juolab kad teismo sprendimu atsakovui buvo užkirstas kelias reikalauti iÅ¡ privatizavimo kylančių nuostolių atlyginimo.5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimas ieÅ¡kovo naudai prieÅ¡tarauja restitucijos esmei, kadangi ilgas bylos nagrinėjimas vyko ne dėl atsakovo, o dėl ieÅ¡kovo veiksmų, kuris ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus.Nesutiktina su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu, nes ginčo teisinę situacijÄ nurodytoje byloje suformavo ne atsakovas. Be to, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrįstos dokumentais, kuriuose bÅ«tų nurodyta, už kokias konkrečias paslaugas Å¡ioje byloje buvo sumokėta, ir kurie leistų nustatyti, ar priteistų iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų įkainių.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti (2 b. t., 208-212 l.). Nurodo, kad ieÅ¡kovas tik 2009 m. rugsėjo 18 d. gavo ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad dalis slėptuvės priklausinių nepatenka į jai priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , kad nėra galimybės patekti į slėptuvę.

IeÅ¡kovo teigimu, L. B. interesų konfliktas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas tik parengiant detalųjį planÄ arba neparduodant privatizuojamo objekto, jeigu jam eksploatuoti suformuotas žemės sklypas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ginčo sutarčių sudarymo dienÄ atsakovÄ saistė pareiga parduoti privatizuojamo objekto eksploatacijai reikalingo ploto žemės sklypÄ . Pasak ieÅ¡kovo, jis pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o ne daikto trÅ«kumų, todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti (2 b. t., 204-206 l.).

Nurodo, kad pinigų nuvertėjimas yra vertybių sumažėjimas, kuriomis yra užtikrinama pinigų vertė, o pinigų kiekis iÅ¡lieka toks pats, todėl Å¡is procesas negali bÅ«ti siejamas su atsakovo ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų veiksmais, dėl kurių galėtų kilti atsakovui civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246-6.249 str., 6.271 str.). Juolab kad ieÅ¡kovas iki ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymo buvo supažindintas su slėptuvės faktine padėtimi ir jai priskirto žemės sklypo ribų iÅ¡dėstymu.Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , o atsakovo – patenkinti (2 b. t., 215-216 l.).

Nurodo, kad žemės sklypas, priskirtas slėptuvei, yra pakankamo dydžio ir tinkamas naudoti slėptuvę pagal paskirtį, o jo riba buvo nustatyta ne mažiau nei 1 m nuo slėptuvės pastato sienų, pamatų iki sklypo ribos. Be to, 3 m atstumas nuo statinio iki žemės sklypo ribos yra privalomas tik naujai statybai, o bylos nagrinėjimo metu servitutai nustatyti gretimam žemės sklypui, kad bÅ«tų užtikrintas privažiavimas iki slėptuvės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas. Dėl atsakovo apeliacinio skundo CK 6.394 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu tokia sutartis patvirtinta, ji yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.); be to, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai nekilnojamÄ jį daiktÄ jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.394 str. 3 d.).Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnį (nuo 2007 m. kovo 1 d. galiojanti redakcija; toliau – Privatizavimo įstatymas), valstybinės žemės sklypų ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo tvarkÄ nustato žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų – 2005 m. rugsėjo 16 d.

Vyriausybės nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, kurio 2.1 punkte (2006 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 619 redakcija) nustatyta, jog, privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ statinius ir įrenginius ar jų dalis (toliau vadinama – privatizavimo objektai) pagal Privatizavimo įstatymÄ , kartu su privatizavimo objektu turi bÅ«ti parduodami ar iÅ¡nuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti (toliau vadinama – privatizavimo objektams priskirti žemės sklypai); perleidžiant privatizavimo objektÄ , kartu parduodamas ir Å¡iam objektui priskirtas žemės sklypas, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus žemės sklypai negali bÅ«ti parduodami privačion nuosavybėn arba pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektÄ , pagal teisės aktus neturi teisės įsigyti nuosavybėn Å¡iam objektui priskirto žemės sklypo, privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas iÅ¡nuomojamas Å¡io objekto pirkėjui.Pagal įstatymÄ , imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.80 str. 2 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas, laimėjęs atsakovo organizuotÄ vieÅ¡Ä aukcionÄ valstybės nekilnojamajam turtui parduoti, 2007 m. liepos 31 d. sutartimi iÅ¡ Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įsigijo privatizavimo objektÄ â€“ 163,46 kv. m. ploto slėptuvę (unikalus Nr. 4195-8025-7182), o 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi – 0,0500 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. 4400-0955-5517), reikalingÄ eksploatuoti privatizavimo objektui (slėptuvei), esančius (duomenys neskelbtini) (slėptuvės ir žemės sklypo kaina – 160 111 Lt; 1 b. t., 8-14 l.).

Ginčo sutarčių 2 punkte pardavėjas (atsakovas) patvirtino, kad nėra viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo (ieškovo) nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektus, be to, prie Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties buvo pridėtas parduodamo žemės sklypo planas (M 1:500), kaip neatskiriama šio sutarties dalis (1 b. t., 14 l.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo žemės sklypas buvo suformuotas 2005 m. kovo 17 d., atlikus kadastrinius matavimus (1 b. t., 169-170 l;

CPK 179 str. 3 d.).          Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų 2009 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos bei 2009 m. rugsėjo 20 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡tus, VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 143 (1 b. t., 20 l., 23-25 l., 28-29 l.), UAB „Geovelda“ 2009 m. birželio 1 d. skaitmeninį topografinį planÄ (1 b. t., 65-70 l.), VTF pateiktÄ ginčo žemės sklypo planÄ (1 b. t., 173 l.), VÄ® „Registrų centras“ 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. KS-2760 (2 b. t., 113 l.), turėjo pagrindo teigti, jog slėptuvės dalis – ventiliacinė anga ir įėjimas į slėptuvę iÅ¡eina už jai eksploatuoti suformuoto žemės sklypo ribų, be to, žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų žemės sklypams dėl privalomo privažiavimo kelio prie kiekvieno žemės sklypo arba kelio servituto nustatymo bei minimalaus atstumo tarp žemės sklypo ribos ir esamų pastatų sienų bei suaugusių medžių (nurodyto įsakymo 29, 31 p. (2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija). Juolab kad atsakovas 2006 m. sausio 17 d. raÅ¡te Nr. (34)-SR-198 Vilniaus rajono savivaldybei nurodė, jog pagal pateiktÄ derinti 500 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo planÄ , slėptuvės įėjimas nepatenka į suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , t. y.

žinojo apie pažeidimus, formuojant šį žemės sklypÄ (1 b. t., 168 l.). Pagal ginčo Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties priedo – žemės sklypo plano duomenis, nematyti nurodytų pažeidimų, todėl teismas turėjo pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčo sutartis, galėjo nežinoti apie padarytus pažeidimus (Sutarties 10 p.; 1 b. t., 14 l.).Dėl aukščiau nurodyto apygardos teismas, įvertinęs paminėtų ir kitų įrodymų visetÄ , teisingai nustatė, jog ginčo sutartimis ieÅ¡kovui nebuvo perduotos teisės į tokiÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ užima slėptuvė ir kuri bÅ«tina Å¡iam statiniui naudoti pagal paskirtį, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 29 d. raÅ¡tas Nr. A33-6180-(4.2) bei prie jo pridėta „iÅ¡traukos iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės valstybinių miÅ¡kų schemos kopija“ nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių, patvirtintų paminėtais įrodymais, tarp jų VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patikrinimo aktu (CPK 176, 185 str., 197 str. 2 d.).

Taigi, sudarant ginčo sutartis, buvo pažeistos 2005 m. rugsėjo 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkto (2006 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 619 redakcija) nuostatos ir CK 6.394 straipsnio reikalavimai, t. y. imperatyvios įstatymo normos. Todėl teismas turėjo pagrindo pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.).Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju taikytini sutrumpinti 1 mėnesio ir 6 mėnesių ieškininės senaties terminai (CK 1.125 str. 3 d., 5 d. 2 p.), kurie nustatyti reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų, kylantiems iš konkurso ar aukciono rezultatų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirkimo – pardavimo sutarčių teisėtumo, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris šioje byloje nėra praleistas (CK 1.125 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neginčija viešo aukciono rezultatų, be to, ieškinio pagrindas grindžiamas ne parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumais, bet imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sudarant ginčo sutartis, dėl ko nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytų sutrumpintų ieškinio senaties terminų (CK 1.125 str. 3 d., 5 d. 2 p.).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju netaikytina restitucija (CK 6.145 str. 2 d.).Aukščiau minėta, jog, pripažinus negaliojančiu imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.). Atsakovas, sudarydamas imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį ir, kaip nustatyta, apie tai žinodamas (2006 m. sausio 17 d. atsakovo raÅ¡tas Nr. (34)-SR-198; 1 b. t., 168 l.), turėjo numatyti ginčo sandorių nuginčijimo padarinius, dėl ko atsakovas prisiėmė nurodytų padarinių (restitucijos) atsiradimo rizikÄ .

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad dėl restitucijos taikymo apelianto padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieÅ¡kovo atitinkamai pagerėtų. Juolab kad atsakovas, sudaręs ginčo sutartis, iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 160 111 Lt piniginių lėšų, kuriomis galėjo disponuoti.Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentÄ , kad jis nėra atsakingas už padarytus pažeidimus. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Ginčo sutarčių pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 160 111 Lt, todėl, Å¡ias sutartis pripažinus negaliojančiomis, atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tai, kÄ iÅ¡ jo gavo (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Dėl nurodyto, patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad atsakovas privalo apmokėti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi (tarp jų ir advokato pagalbos) iÅ¡laidas, įrodymus apie kurias ieÅ¡kovas buvo pateikęs iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės (1 b. t., 1, 9-13, 71-72, 73, 141 l.; 2 b. t., 116-118 l.;

CPK 93 str. 1 d.). Juolab kad ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino atstovavimo iÅ¡laidų dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.18 p.).Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Å iomis įstatyme numatytomis palÅ«kanomis skolininkas skatinamas kuo greičiau sumokėti kreditoriui priteistas pinigines sumas, o jų skaičiavimo terminas nustatytas įstatymu, dėl to apeliantas be pagrindo teigia, jog paminėtų palÅ«kanų priteisimas prieÅ¡tarauja geros moralės principams ar restitucijos esmei.

Juolab kad įstatymas nenumato iÅ¡imties dėl nurodytų palÅ«kanų priteisimo, pritaikius restitucijÄ .Teisėjų kolega nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, dėl 24 178 Lt nuostolių, paskaičiuotų pagal 2009 m. spalio mėn. Vyriausybės paskelbtÄ vartotojų kainų indeksÄ , priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. spalio mėn.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, netiesioginiais nuostoliais pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs gauti papildomų pajamų, jeigu nebÅ«tų sudarytos ginčo sutartys, o įstatymas nenumato atlyginimo ieÅ¡kovo praÅ¡omų netiesioginių nuostolių, susijusių su piniginių lėšų perkamosios galios sumažėjimu. Be to, apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog ieÅ¡kovas daugiau nei 2 metus nesikreipė nei į atsakovÄ , nei į teismÄ dėl jo teisių pažeidimo, sudarant ginčo sutartis. Juolab kad Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas valdė ginčo žemės sklypÄ ir statinį bei turėjo galimybę ne tik juo naudotis, bet ir anksčiau nustatyti paminėtus ginčo sandorių pažeidimus, o, bylos duomenimis, ginčo turtas taip pat nuvertėjo dėl amortizacijos (2 b. t., 146-148 l.).

Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog apygardos teismas suklydo, atmetęs jo reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo, jog atsakovas privalo atsakyti dėl ieÅ¡kovui restitucijos bÅ«du grÄ Å¾inamų pinigų nuvertėjimo jo nurodytu laikotarpiu (CK 6.245 str.). Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.). Atmetus apeliacinius skundus, Å¡alys neturi teisės į atlyginimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimÄ . Teisėjai                                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                                                       Marytė Mitkuvienė                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė