71e2f490-8281-4e9e-a44a-0081627b0c8d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2SA-69-585/2013                             Teisminio proceso numeris nesuteiktas             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.; 124.2.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų E. S., R.

S., E. G. ir A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų E. S., R. S., E. G. ir A. B. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims E. P., „SWEDBANK“, AB dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai E. S., R. S. ir A. B., kurio teises perėmė E. G. (pastaroji perėmė ir J. S. bei J. J. teises, o E. G. teises A. B. reikalavimo apimtimi perėmė A.

B.), kreipėsi pareiÅ¡kimu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2008 m. vasario 5 d. sprendimu buvo nutraukta pareiÅ¡kėjo E. S. ir suinteresuoto asmens E. P. (santuokinė pavardė – S.) santuoka ir iÅ¡spręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, ir pakeisti teismo sprendimÄ , tenkinant pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus.

PareiÅ¡kėjai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Bronislava Todesienė, kuri iÅ¡nagrinėjo aukščiau nurodytÄ civilinę bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka. PareiÅ¡kėjai Å¡alino nurodytÄ teisėjÄ nuo bylos nagrinėjimo, tačiau pastaroji nenusiÅ¡alino ir nebuvo nuÅ¡alinta. PareiÅ¡kėjai savo paaiÅ¡kinimus grindė tuo, jog jie 2010 m. lapkričio 9 d., kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, sužinojo, kad E. P. (S.) ieÅ¡kinio dėl jos ir pareiÅ¡kėjo E. S. santuokos nutraukimo padavimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui metu jau dirbo teisėja, kas, pareiÅ¡kėjų manymu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas buvo ir yra pavaldus tiek (duomenys neskelbtini), kuriame dirba E. P., tiek ir E. P. Pasak pareiÅ¡kėjų, esant nurodytoms aplinkybėms, buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė, jog bylÄ nagrinėtų teisėtos sudėties teismas.

Suinteresuotas asmuo E. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini), kuriame dirba suinteresuotas asmuo, yra specialiosios kompetencijos teismas, kuris nerevizuoja bendrosios kompetencijos teismų civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų, todėl pareiÅ¡kėjų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjo E. S. santuokos nutraukimo bylÄ , buvo neteisėtos sudėties teismas, kadangi buvo Å¡aliÅ¡kas dėl pavaldumo (duomenys neskelbtini), yra teisiÅ¡kai ydingas.

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai ydingai supranta teismų pavaldumo, teismo teisėtos sudėties ir teisėjų Å¡aliÅ¡kumo instituto klausimus. Anot suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kėjai praleido praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminÄ . Suinteresuoto asmens manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjai aplinkybes, jų manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , sužinojo tik 2010 m. lapkričio 9 d.Suinteresuotas asmuo „SWEDBANK“, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , kuriame neiÅ¡reiÅ¡kė pozicijos dėl nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ir atsisakė atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminų. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimu, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. P. (S.) ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ , sudarytÄ tarp E. P. ir E. S., nutraukė dėl abiejų Å¡alių kaltės, padalijo Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ : ieÅ¡kovei E. P. (S.) priteisė žemės sklypÄ , 64 procentų baigtumo gyvenamÄ jį namÄ ir 1/4 dalį artezinio gręžinio, esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui E. S. priteisė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 329 727 Lt piniginę kompensacijÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, taip pat nustatė, jog teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimo dalyje dėl sutuoktinių įsipareigojimų nurodė, kad tarp Å¡alių ginčo dėl įsipareigojimo AB „HANSABANKAS” (dabar – „SWEDBANK“, AB) nėra, nustatė, jog trečiųjų asmenų savarankiÅ¡ki reikalavimai yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, todėl trečiųjų asmenų reikalavimus, pareikÅ¡tus santuokos nutraukimo byloje, atmetė; nustatė, jog 2007 m. spalio 26 d. sutartimi dėl piniginės prievolės įvykdymo skolininkas E. S. įsipareigojo J.

S. 75 000 Lt skolÄ sumokėti iki 2008 m. spalio 1 d., kad šį įsipareigojimÄ atsakovas prisiėmė po bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo, todėl teismas nurodytÄ Ä¯sipareigojimÄ laikė asmenine E. S. prievole ir neįtraukė į bendro dalytino turto balansÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo E. S. ir trečiųjų asmenų A.

B., J. J., J. S., R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliaciniame skunde buvo keliamas sprendimÄ priėmusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino, jog apeliantų argumentai dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti, ir juos atmetė, nurodydamas, kad ta aplinkybė, jog teisėja, nagrinėjanti bylÄ , patenkino prokurorės praÅ¡ymÄ ir pateikė bylÄ tiriančiai prokurorei duomenis iÅ¡ civilinės bylos, nesudaro pagrindo teisėjÄ laikyti Å¡aliÅ¡ka.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, taip pat nustatė, jog teisėja, kuri iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 22 d. priėmė nutartį, kuria kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ bei Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybÄ dėl galimų pažeidimų atsakovÄ ir trečiuosius asmenis atstovavusio advokato A. B. veikloje. Atsakovas E. S. ir tretieji asmenys A. B. ir J. J. nutraukė atstovavimo sutartis su advokatu A.

B. ir kiekvienas tuo pačiu pareiÅ¡kimu reiÅ¡kė teisėjai nuÅ¡alinimÄ , kuris teismo pirmininko 2008 m. sausio 22 d. nutartimi buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad kreipimasis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjai viso proceso metu turėjo galimybę realizuoti savo teisę, reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai, skundė sprendimÄ bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atsisakymÄ kreiptis dėl proceso atnaujinimo apeliacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų reikalavimas, atnaujinus procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje, trečiosioms Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinti teisę dėl galimybės pateikti savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl kreditorinių skolų, o atsakovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, bylÄ iÅ¡nagrinėjus, teismo sprendimÄ pakeisti, patenkinti atsakovo ir trečiųjų asmenų reikalavimus, prieÅ¡tarauja įstatymui (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), nes, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriais pareiÅ¡kėjams (kreditoriams) yra priteistos jų reikalaujamos sumos, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinti teisę dėl galimybės pateikti savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl kreditorinių skolų yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sprendžia Å¡alis, atsakovas E. S. turėjo atstovÄ , todėl teismas neturi pareigos aiÅ¡kinti atsakovui prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad E. P. dirbo (dirba) viename ar kitame teisme, nesukuria jai jokių kliūčių, laikantis teismingumo taisyklių, kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 straipsnis). Vienintelė sÄ lyga, kurios teisėjas negali pažeisti, yra nustatyta CPK 34 straipsnio 5 dalyje, tai yra nesibylinėti tame pačiame teisme, kuriame dirba jis ar jo giminaičiai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų argumentas dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos pavaldumo ar priklausomybės nuo kitos grandies teisme dirbančios E. P. yra nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymÄ teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų. Teisėjams negali bÅ«ti daromas joks spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo argumentus, sprendė, jog pareiÅ¡kėjai be teisėto pagrindo formaliai eskaluoja teisėjo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ .PareiÅ¡kėjai E. S., R. S., A. B. ir E. G., nesutikdami su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjų (apeliantų) manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta Å¡aliÅ¡kos ir suinteresuotos bylos baigtimi teisėjos. PareiÅ¡kėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai nepriėmė ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjų papildomo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, kurį pastarieji pareiÅ¡kė elektroniniu paÅ¡tu, Å¡iais veiksmais parodydama aiÅ¡kų suinteresuotumÄ bylos baigtimi bei priklausomybę suinteresuotam asmeniui E. P. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog jie pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl teisėjos, priėmusios skundžiamÄ nutartį, nuÅ¡alinimo, tačiau teisėja nepateikė Å¡io reikalavimo teismo pirmininkui, nurodytu neveikimu pažeisdama pareiÅ¡kėjų teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

PareiÅ¡kėjų vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį.Suinteresuotas asmuo „SWEDBANK“, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriame neiÅ¡reiÅ¡kė pozicijos dėl atskirojo skundo pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo E. P. nepateikė atsiliepimo į nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Sisteminė atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos atveju yra keliami tiek skundžiamÄ nutartį priėmusios teisėjos Aldonės BiekÅ¡ienės Å¡aliÅ¡kumo, tiek civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apeliantai praÅ¡o atnaujinti procesÄ , sprendimÄ priėmusios teisėjos Bronislavos Todesienės Å¡aliÅ¡kumo klausimai.

Pažymėtina, jog tais atvejais, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, inter alia Å¡aliÅ¡kas teismas, yra pagrindas konstatuoti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba pagrindas atnaujinti procesÄ (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Apeliantų teigimu, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėjusi ir skundžiamÄ nutartį priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja Aldonė BiekÅ¡ienė buvo Å¡aliÅ¡ka ir suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi.CPK 64 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo.

CPK 65 straipsnyje nustatyti pagrindai teisėjui nušalinti. Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas:

1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;

2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;

3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;

4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;

5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimÄ byloje žemesniosios ar aukÅ¡tesniosios instancijos teisme arba Å¡ioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, jog CPK 65 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas (pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo).

Pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (pavyzdžiui, Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48). Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Aldonė BiekÅ¡ienė, priėmusi skundžiamÄ nutartį, buvo (yra) tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi (CPK 65 straipsnis), nėra, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kitas aplinkybes, kurios keltų abejones dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 66 straipsnis), tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjai (apeliantai), kai pastariesiems pareigÄ pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta atskirojo skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismo teisėja Aldonė BiekÅ¡ienė, priėmusi skundžiamÄ nutartį, yra pavaldi ir priklausoma nuo suinteresuoto asmens E. P., kadangi Å¡is argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalis teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, ir, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo E. P. yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad E. P. yra (duomenys neskelbtini), per se nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog teisėja Aldonė BiekÅ¡ienė yra pavaldi ir / ar priklausoma nuo E. P., o pastaroji darė (daro) įtakÄ teisėjai, priėmusiai skundžiamÄ nutartį, kadangi, pirma, Aldonė BiekÅ¡ienė yra bendrosios kompetencijos teismo teisėja, o E. P. – specializuoto teismo teisėja, kitaip tariant, Aldonė BiekÅ¡ienė ir E. P. yra skirtingos kompetencijos (jurisdikcijos) teismų teisėjos, o, kaip žinia, tarp Å¡ių teismų, inter alia Å¡ių teismų teisėjų, nėra pavaldumo santykių, kadangi, viena vertus, minėta, jog teismas (teisėjas) klauso tik įstatymo ir teisingumÄ bylose vykdo vadovaudamasis tik įstatymais, antra vertus, (duomenys neskelbtini) nerevizuoja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) priimamų procesinių sprendimų, trečia vertus, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atžvilgiu neatlieka ir administracinės veiklos priežiÅ«ros funkcijų (Teismų įstatymo 104 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu Aldonė BiekÅ¡ienė ir E. P. bÅ«tų tos pačios kompetencijos (jurisdikcijos) ir skirtingų instancijų teismų teisėjos, nebÅ«tų pagrindo a priori, nesant realių faktų, konstatuoti, jog teisėja Aldonė BiekÅ¡ienė yra pavaldi ir / ar priklausoma nuo E. P., o pastaroji darė (daro) įtakÄ teisėjai Aldonei BiekÅ¡ienei. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina bei atmeta ir tÄ atskirojo skundo argumentÄ , jog pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos Aldonės BiekÅ¡ienės nuÅ¡alinimo, kurio pastaroji, anot pareiÅ¡kėjų, neperdavė teismo pirmininkui, nurodytu neveikimu pažeisdama pareiÅ¡kėjų teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kadangi šį atskirojo skundo argumentÄ paneigia sisteminė nagrinėjamos bylos medžiagos analizė, sudaranti pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiÅ¡kė pareiÅ¡kimo dėl teisėjos Aldonės BiekÅ¡ienės nuÅ¡alinimo.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nagrinėjamos bylos atveju nesant realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjos Aldonės BiekÅ¡ienės Å¡aliÅ¡kumo, konstatuotina, jog teisėja Aldonė BiekÅ¡ienė, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal pareiÅ¡kėjų (apeliantų) praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, ir priėmusi skundžiamÄ nutartį, nebuvo (nėra) Å¡aliÅ¡ka ir suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi.Apibendrinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Sisteminė skundžiamos nutarties ir nagrinėjamos bylos medžiagos analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡ios bylos atveju nėra ir kitų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse.Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas pareiÅ¡kėjų (apeliantų) praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-210-129/2008.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, viena vertus, proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, procesas turi bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali bÅ«ti neteisėti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010); kita vertus, proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ .

Asmenys, praÅ¡antys atnaujinti procesÄ , privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir Å¡iuo institutu nepiktnaudžiauti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys. Å is principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo Å¡alys nustato ieÅ¡kinio dalykÄ , apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis.

Tai paaiÅ¡kinama rungimosi, dispozityvumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, Å¡alys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. AnalogiÅ¡kai, laikantis minėtų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, tai yra bylos proceso atnaujinimo siekianti Å¡alis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindÄ , motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti praÅ¡ymo padavimo terminų skaičiavimÄ (CPK 369 straipsnis).

Å alies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010).CPK 366 straipsnyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjai prašė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį procesas atnaujinamas, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.PareiÅ¡kėjų (apeliantų) teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo (yra) pavaldi tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame dirba E. P., tiek ir E. P., kitaip tariant, teisėja Bronislava Todesienė buvo (yra) Å¡aliÅ¡ka.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė aukščiau nurodytus pareiÅ¡kėjų argumentus dėl teisėjos Bronislavos Todesienės pavaldumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir suinteresuotam asmeniui E. P., kadangi Å¡ie argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, patvirtinančių, jog teisėja Bronislava Todesienė, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo (yra) tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota nurodytos bylos baigtimi, nėra, nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kitas aplinkybes, kurios keltų abejones dėl teisėjos Bronislavos Todesienės neÅ¡aliÅ¡kumo, tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjai (apeliantai), kai pastariesiems pareigÄ pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismas tais pačiais motyvais, kuriais atmetė pareiÅ¡kėjų (apeliantų) argumentus dėl teisėjos, priėmusios skundžiamÄ nutartį, pavaldumo ir / ar priklausomumo nuo suinteresuoto asmens E. P., atmeta ir pareiÅ¡kėjų (apeliantų) argumentus dėl teisėjos Bronislavos Todesienės, iÅ¡nagrinėjusios civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pavaldumo ir / ar priklausomumo nuo E. P. ir / ar teismo, kuriame pastaroji dirba. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, 2012 m. kovo 15 d. priėmė skundžiamÄ nutartį.

Bylos duomenimis (t. 5, b. l. 1-6) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai 2012 m. kovo 15 d., tai yra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienÄ , elektroniniu paÅ¡tu pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ dėl papildomų praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ , kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti.CPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai teismui pateikiami raÅ¡tu. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

Esant nurodytoms proceso įstatymo nuostatoms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė aukščiau nurodyto pareiÅ¡kėjų (apeliantų) procesinio dokumento ir nevertino jame iÅ¡dėstytų aplinkybių, kadangi pareiÅ¡kėjai nurodytÄ procesinį dokumentÄ teismui pateikė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, kai proceso įstatymas nenustato tokios procesinių dokumentų pateikimo teismui formos (pastebėtina, jog CPK 1751 straipsnio nuostatos, pagal kurias procesiniai dokumentai teismui galės bÅ«ti pateikiami elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, įsigalios tik 2013 m. liepos 1 d.).

Apibendrinus visas nutarties motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ pakeisti ar panaikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais, aukščiau nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kiti pareiÅ¡kėjų (apeliantų) atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų iÅ¡ esmės nepasisako.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ â€žDėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10 Lt.

Nagrinėjamos bylos atveju yra 4 pareiÅ¡kėjai (apeliantai), bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už minimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , priteistinÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ esant 4 pareiÅ¡kėjams (apeliantams), todėl Å¡ioje byloje susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                             n u t a r ė:

           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                    Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka